- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-135-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00347-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- S. D., V. K., E. J. D., K. D., K. S.
- Trečiasis asmuo
- Lazdijų rajono 2-ojo notaro biure
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams S. D. (teisių perėmėjas A. D.), V. K., E. J. D., K. D., K. S., tretiesiems asmenimis Lazdijų rajono 2-ojo notaro biure notarei R. G., Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarei Z. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. 2020 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančiu Lazdijų rajono 2–ojo notarų biuro notarės R. G. 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, dalyje, kuria tvirtinama, kad pilietės D. J., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą paveldi S. D., V. K. (tuometinė pavardė V.), E. J. D. ir A. D.;
1.2. pripažinti, kad J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), visą mirties dienai turėtą turtą, išskyrus J. D. 1987 m. birželio 30 d. surašytame testamente, t. y. gyvenamąjį namą ir visus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)paveldėjo jos dukra A. R.;
1.3. panaikinti 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir K. S., patvirtintą Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarės Z. K.;
1.4. taikyti restituciją ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise iš atsakovų ieškinyje nurodytas žemės sklypų dalis; priteisti ieškovei iš atsakovų S. D. ir V. K. po 1 271,53 Eur, iš atsakovo E. J. D. 1 313,25 Eur.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovų mama J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovės mama 1987 m. birželio 30 d. testamentu paliko atsakovui S. D. gyvenamąjį namą su visais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, visą likusį turtą pagal Lazdijų rajono 2–ojo notarų biuro notarės R. G. 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, lygiomis dalimis paveldėjo visi 5 J. D. vaikai, t. y. ieškovė ir atsakovai. Pažymėjo, kad vėliau ieškovė sužinojo, kad jos motina J. D. 1977 m. sausio 14 d. buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko vienai ieškovei. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal 1977 m. sausio 14 d. testamentą visą turtą paveldėjo ji, todėl turi būti pripažinta negaliojanti 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalis, kuria J. D. turtą paveldėjo atsakovai ir viskas grąžinta ieškovei.
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. vykusį teismo posėdį atidėjo, įpareigojo ieškovę pateikti papildomus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nutarė paskirto teismo posėdžio nerengti.
5. Teismas nurodė, kad esant testamentui, pagal įstatymą gali būti paveldimas tik turtas, nepaliktas testamentu, tas pats turtas negali būti paveldimas ir pagal testamentą ir pagal įstatymą. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą pripažinti negaliojančiu tiek, kiek jis apsprendžia J. D. vaikų – S. D., V. K. (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu – V.), E. J. D. ir A. D. paveldėjimą. Teismas sprendė, kad toks reikalavimas reiškia, jog 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą tiek, kiek juo J. D. turtą pagal įstatymą paveldi A. R. lieka galioti. Tačiau iš ieškovės argumentų ir antrojo ieškinio reikalavimo teismas nustatė, kad ji visą 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodytą turtą siekia paveldėti pagal 1977 m. sausio 14 d. testamentą. Teismo vertinimu, tai reikštų, kad ieškovė ne tik paveldi turtą dviem vienas kitam prieštaraujančiais būdais – ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą, bet 1/5 dalį turto paveldi du kartus, nors pagal CK 5.2 straipsnio 2 dalį paveldėjimas pagal testamentą šiuo atveju eliminuotų turto paveldėjimą pagal įstatymą.
6. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tokią ieškovės reikalavimų prieštarą, negalima nustatyti, kokio paveldėjimo siekia ieškovė. Tuo atveju, jeigu ieškovė siekia visą 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodytą turtą paveldėti viena kaip įpėdinė pagal 1977 m. sausio 14 d. testamentą, ji turi suformuluoti aiškų reikalavimą dėl viso 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nes tik taip gali būti eliminuotas paveldėjimas pagal įstatymą ir atsirasti galimybė J. D. turtą paveldėti pagal testamentą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįvykdė CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes jos reikalavimas neaiškus ir prieštaringas teisinio reguliavimo kontekste.
7. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės argumentų galima spręsti, kad ji siekia, kad būtų pripažinta, jog visą šį turtą ji paveldėjo pagal 1977 m. sausio 14 d. testamentą. Teismas iš paveldėjimo bylos nustatė, kad ieškovė palikimą priėmė pagal įstatymą, palikimo pagal testamentą nepriėmė, terminas palikimui priimti pagal testamentą, atsižvelgus į tai, kad J. D. mirė (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2001 m. rugsėjo 12 d. (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimo pratęsti terminą palikimui po motinos mirties priimti pagal testamentą. Ieškovė ginčija paveldėjimo teisės liudijimą ir reiškia reikalavimą pripažinti ją priėmusia palikimą, tačiau neišsprendus klausimo dėl termino palikimui priimti pagal testamentą pratęsimo, byla, pasak teismo, būtų išnagrinėta nesilaikant ginčų nagrinėjimo eiliškumo, o tai lemtų teisiškai reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui aplinkybių neištyrimą ir neįvertinimą. Teismui kilo abejonė, ar šioje byloje pareikšti visi reikalavimai ieškovės norimam rezultatui pasiekti, todėl teismas pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, kad teismas galėtų pirmiausia nagrinėti reikalavimą, ar yra pagrindas pratęsti terminą palikimui pagal testamentą priimti, t. y. atlikti faktinių termino palikimui priimti pagal testamentą praleidimo priežasčių ištyrimą ir įvertinimą, nes, tik patenkinus reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra teisinis pagrindas spręsti dėl kitų reikalavimų pagrįstumo.
8. Teismas laikė, kad ieškinio reikalavimai dėl restitucijos turi būti patikslinti. Pažymėjo, kad jeigu ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimą teisės liudijimą pagal įstatymą ir visą jame nurodytą turtą priimti pagal testamentą bus patenkinti, pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą turtą įgiję kiti įpėdiniai turtą bus įgiję be teisėto pagrindo, todėl atsiras pareiga išspręsti nuosavybės teisės pasibaigimo ir atsiradimo teisėtumo klausimus bei pagal įstatymą spręsti dėl restitucijos taikymo ar netaikymo turtui, įgytam (perleistam) pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė ieškinio 3–4 punktų reikalavimais prašo spręsti dėl dviejų minėtame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodytų žemės sklypų – 2,06 ha ploto (paveldėjimo teisės liudijimo 6 punktas) ir 9,10 ha ploto (paveldėjimo teisės liudijimo 7 punktas) (po padalijimo du žemės sklypai – 2,7626 ha ir 6,2849 ha), dėl kito, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą 1–5 punktuose nurodyto turto, nuosavybės teisių pasibaigimo klausimo teisėtumo ir teisinių pasekmių ieškovė nepasisako. Teismas laikė, kad svarbu tai, jog kai kurių žemės sklypų (paveldėjimo teisės liudijimo 4–5 punktai) nuosavybės teisės pasibaigimą lėmė savininkų tarpusavio susitarimai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymai, o tai patvirtinantys įrodymai byloje nepateikti, nėra įrodymų ir apie dalies paveldėto turto apimtį (paveldėjimo teisės liudijimo 1 punkte nurodytos sumos sąskaitoje) ir tai kliudo teismui išnagrinėti bylą išsamiai ir priimti teisėtą sprendimą. Teismas nurodė, kad ieškovė turėtų aiškiai nurodyti visą pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėto turto apimtį, nuosavybės teisės pasibaigimo ir atsiradimo aplinkybes, pateikti savo poziciją dėl restitucijos taikymo viso turto apimtyje ir pateikti visas šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė A. R. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalį dėl ieškinio trūkumų nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo reikalavimas, kad ieškovė pareikštų reikalavimą panaikinti visą 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimą teisės liudijimą prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliantės teigimu, visas ginčo objektu esančiame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytas turtas priklauso jai vienai, todėl formaliais pagrindais naikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, pagal kurią turtą paveldi ieškovė nėra jokio pagrindo. Be to, vykdant teismo nurodymą pareikšti reikalavimą dėl viso paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo, įskaitant ir tą dalį, pagal kurią paveldėjo ieškovė, ji kaip atsakovę turėtų įtraukti ir save. Apeliantės teigimu, ji ieškiniu prašo panaikinti tik tą liudijimo dalį, kurioje atsakovai neteisėtai paveldėjo jai priklausantį turtą, ir turtą, kuris yra išlikęs natūra, prašo priteisti iš atsakovų.
9.2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovės pirmas ir antras reikalavimas yra prieštaraujantys vienas kitam, t. y., kad ji negali paveldėti ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą. Pasak apeliantės, teismui pripažįstant, kad ji paveldėjo visą mamos turtą, išskyrus statinius, jis tik konstatuotų, kad ieškovė paveldėjo visą jai priklausantį turtą, bet nereiškia, kad tokiu būdu turtą, kuris jau paveldėtas pagal ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, ieškovė paveldėtų antrą kartą ir dar kitu būdu, t. y. pagal testamentą. Pažymėjo, kad jeigu teismas laikys, jog antrasis ieškinio reikalavimas yra perteklinis, jis galės jį atmesti.
9.3. Teismo įpareigojimas pareikšti reikalavimą pratęsti terminą palikimui pagal testamentą priimti prieštarauja bendriesiems paveldėjimo teisės principams. Pasak apeliantės, ji palikimą po savo mamos mirties priėmė laiku ir tinkamai, t. y. parašė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nenurodydama, kad priima pagal testamentą ar pagal įstatymą. Pažymėjo, kad tiek galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis, tiek galiojantis CK 5.50 straipsnis numato, jog palikimo priėmimo momentas ir faktas siejamas tik su pačiu pareiškimu notarui, o ne su nurodymu, ar palikimas priimamas įstatymo ar testamento pagrindu. Pasak ieškovės, ji pateikdama pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo į J. D. palikimą nuo palikimo priėmimo momento tapo viso J. D. turto, išskyrus statinius paliktus pagal 1987 metų testamentą, savininke, todėl paaiškėjus faktui, kad ieškovei priklausantis ir ieškinyje detalizuotas turtas yra neteisėtai atitekęs atsakovams, reiškiamas reikalavimas jį priteisti ieškovei, o turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims atveju, prašoma iš atsakovų priteisti už neteisėtai parduotą turtą neteisėtai gautus pinigus.
9.4. Neaiškus teismo įpareigojimas patikslinti ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Pažymėjo, kad visa paveldėto turto apimtis yra detalizuota ieškinyje. Pasak apeliantės, ieškinyje yra aprašyta pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėto turto istorija, kas ir kada bei kokiu pagrindu jį įgijo, ir kam nuosavybės teise šis turtas priklauso šiuo metu. Be to, ginčo paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto apimtį patvirtina ir prie šios civilinės bylos prijungta paveldėjimo byla, kur yra pateikti visi su ginčo turtu susiję dokumentai, tame tarpe ankstesni Registrų centro išrašai, apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kiti dokumentai. Pasak apeliantės, visi ieškinį ir jo reikalavimus pagrindžiantys įrodymai yra pateikti byloje, todėl teismas nustatydamas ieškinio trūkumus, turėtų aiškiai nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus turėtų ieškovė pateikti, ir kokia ieškinio faktinė aplinkybė ir reikalavimas nėra pagrįstas kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais. Pažymėjo, kad ieškovė neprašo taikyti restituciją dėl to turto, kurį yra įgiję sąžiningi tretieji asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
X. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK teisinį reglamentavimą ieškinio trūkumus galima nustatyti ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, bet ir vėliau, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 ir joje nurodyta praktika).
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė A. R. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalį, kuria jos motinos J. D. turtą paveldėjo atsakovai, negaliojančia, pripažinti, kad ieškovė paveldėjo visą savo motinos turtą, išskyrus 1987 m. birželio 30 d. surašytame testamente, panaikinti 2019 m. gruodžio 5 d. dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovės teigimu, po to, kai ji su atsakovais lygiomis dalimis pagal 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą paveldėjo J. D. turtą, ji sužinojo, kad jos motina J. D. 1977 m. sausio 14 d. buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko vienai ieškovei.
14. Teismas skundžiama 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė šiuos ieškinio trūkumus: 1. patikslinti ieškinio reikalavimus, t. y., apsispręsti, kokio paveldėjimo (pagal įstatymą ar testamentą) ji siekia, jeigu ieškovė siekia paveldėjimo pagal testamentą, turėtų būti aiškiai suformuluotas reikalavimas dėl viso 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu; 2. suformuluoti reikalavimą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą pratęsimo, nurodant jo praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 3. patikslinti reikalavimą dėl restitucijos, aiškiai nurodant visą pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėto turto apimtį, nuosavybės teisės pasibaigimo ir atsiradimo aplinkybes ir pateikti visas šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi taip pat nutarė paskirto teismo posėdžio nerengti, tačiau ši nutarties dalis nėra apeliacijos objektas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2020).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas pirmąjį teismo nustatytą ieškinio trūkumą, kad ieškovė turi patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodydama, ar ji siekia paveldėjimo pagal įstatymą ar pagal testamentą, pažymi, kad ieškovė byloje nėra pareiškusi reikalavimo paveldėti savo motinos turtą pagal įstatymą. Nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu pateikė J. D. 1977 m. sausio 14 d. testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto sekretoriaus, kuriuo palikėja visą turtą paliko ieškovei. Ginčo testamento sudarymo metu galiojusio 1974 m. Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalis numatė vykdomojo komiteto sekretoriui teisę atlikti notarinius veiksmus. Taigi, ieškovė byloje siekia nuginčyti atsakovų paveldėjimo teises, tam, kad ji būtų pripažinta vienintele savo motinos J. D. turto paveldėtoja, o atsakovai jai grąžintų nepagrįstai paveldėtą turtą (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis). Pažymėtina, kad tik nuginčijus atsakovų paveldėjimo teisę, ieškovė įgis teisę priimti palikimą pagal 1977 m. sausio 14 d. testamentą (CK 5.9 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė nurodo, jog dalį motinos turto realiai jau paveldėjo ir nemano, kad yra būtinybė formaliai pripažinti visą 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą negaliojančiu, taikyti restituciją ir vėl gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad ir pagal testamentą dėl turto, kurį realiai valdo kaip paveldėtoja. Jau minėta, kad būtent ieškovei priklauso teisė suformuluoti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) ir savo nuožiūra pasirinkti, kokias savo teises ginti, taip pat pasirinkti šių teisių gynybos būdus bei apimtį (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pateiktas ieškinys yra nepakankamai aiškus, neaiški reikalavimo dalyko esmė, kai reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantamos. Ieškovė siekia atsakovų paveldėjimo teisių nuginčijimo ir jos pripažinimas viso savo motinos turto, išskyrus nurodyto 1987 m. birželio 30 d. testamente, paveldėtoja (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą nurodė aplinkybę, kad ieškovė nėra suformulavusi reikalavimo dėl termino palikimui pagal testamentą priimti pratęsimo. 1964 m. CK 587 straipsnyje (redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu) buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš paveldėjimo bylos nustatyta, kad ieškovė A. R. 2001 m. rugsėjo 7 d. padavė Lazdijų rajono 2-ajam notarų biurui pareiškimą dėl savo motinos J. D. palikimo priėmimo. Taigi, ieškovė yra išreiškusi valią ir atlikusi įstatyme nustatytus veiksmus, t. y., pateikusi pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 buvo skirtinga faktinė situacija nei nagrinėjamoje byloje. Nutartyje paminėtoje byloje ieškovė kaip aukštesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą, kuri nebuvo palikėjos turto priėmusi nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, pareiškė reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Todėl šioje nutartyje suformuluotais išaiškinimais teismas neturėjo pagrindo remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutarties Nr. e3K-3-277-248/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021). Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl ieškinio trūkumų ir pasiūlymo spręsti dėl papildomo ieškinio reikalavimo, susijusio su termino palikimui priimti praleidimu, neatitinka pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas įvertina teismo nustatytą ieškinio trūkumą dėl restitucijos reikalavimo patikslinimo. Pažymėtina, kad pripažinus paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu atsiranda CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis – priėmusiu palikimą. Asmuo, kurio paveldėjimo teisė į palikimą nuginčyta, privalo grąžinti valdytą palikimo dalį kaip turtą, kurio įgijimo pagrindas išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Taigi, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, teismas privalėtų ex officio (savo iniciatyva) spręsti klausimą dėl pasekmių, t. y. restitucijos taikymo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad visas J. D. turtas dėl kurio paveldėjimo kyla ginčas yra išvardintas kartu su ieškiniu pateiktame 2001 m. spalio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, taip pat į bylą yra pateikta paveldėjimo byla, kurioje yra pateikti visi duomenys susiję su paveldėtu turtu, t. y. duomenys apie palikėjos turėtas lėšas, banko sąskaitas, VĮ Registrų centras išrašai, duomenys, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į paveldėtą turtą ir pan. Be to, ieškovė ieškinyje gana detaliai aprašė ginčo turtą ir jo teisinio statuso pasikeitimus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pastebėtina, kad teismas nenurodė, kokias aplinkybes pagrindžiantys dokumentai nepateikti. Pažymėtina, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, apklaustos šalys, todėl šioje proceso stadijoje skundžiamoje nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nustatymas jau neatitinka šios nutarties 12 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos, taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis).
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys turi trūkumų ir nustatė terminą jiems šalinti. Dėl to skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalis, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti naikinama ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.