Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-07-04 · Civilinė byla Nr. e2A-801-560/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
e2A-801-560/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08237-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Bujokaitė
Ieškovas
BUAB „Auksinis gyvatukas“
Atsakovas
UAB „ELME MESSER LIT“
Trečiasis asmuo
UAB „Fish Agro“, UAB „RYTVITA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-801-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08237-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.6.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Andrutės Kalinauskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) UAB „ELME MESSER LIT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Auksinis gyvatukas“ ieškinį atsakovui UAB „ELME MESSER LIT“, tretieji asmenys byloje UAB „Fish Agro“, UAB „RYTVITA“ dėl daikto trūkumų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Auksinis gyvatukas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „ELME MESSER LIT“ neatlygintinai suremontuoti sugedusį oro kompresorių „KAESER SX4“, o nesant galimybių oro kompresorių suremontuoti, pakeisti analogišku nauju oro kompresoriumi; atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pagal 2012-11-28 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K-13/12 ir 2013-01-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1143386 pardavė ieškovui deguonies gaminimo įrangą, nurodytą šios sutarties priede Nr. 1. Įranga buvo pristatyta ir sumontuota UAB „Fish Agro“ objekte. 2013-10-24 sugedus vienam iš dviejų atsakovo parduotų, pristatytų ir sumontuotų oro kompresorių „KAESER SX4“, kuriems gamintojas suteikia 12 mėnesių garantiją, buvo kreiptasi į „KAESER“ atstovus Lietuvoje – UAB „RYTVITA“. Pastarosios bendrovės darbuotojams atvykus į objektą, 2013-10-25 buvo užfiksuotas gedimas ir surašytas protokolas Nr. L13-265. Gedimo priežastis 2013-10-25 nustatyta nebuvo. Gedimo priežasčiai nustatyti minėti atstovai atvyko dar sykį 2013-10-29, paėmė iš abiejų kompresorių tepalų mėginius ir surašė protokolą Nr. L13-267. Po kelių savaičių iš UAB „RYTVITA“ žodžiu buvo gautas atsakymas, kad tepalų mėginiai yra geri ir šios bendrovės atstovas persiuntė susirašinėjimą elektroniniu paštu su Danijos įmone KAESER KOMPRESSOREN AG, kuriame Danijos įmonės atstovo nurodyta, kad tokio alyvos klijavimosi priežastis yra susijusi su aplinkos sąlygomis – kad greičiausiai mašinos įtraukė kažką, ko neįmanoma nustatyti. UAB „RYTVITA“ dėl garantinio aptarnavimo pasiūlė kreiptis į atsakovą. Dėl šios priežasties ieškovas bei UAB „Fish Agro“ 2013-11-18 raštu Nr. 2013/11/18-1 kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti garantinį aptarnavimą, tačiau atsakovas tą padaryti atsisakė ir pateikė OXYMAT Slovakia s.r.o. 2013-12-20 raštą, kuriame nurodyta, jog kompresorius SX 4 (8,0 barų) įtraukė pašalinių medžiagų iš oro ir dabar yra visiškai užsikimšęs; taisymas naudojant dalis būtų brangesnis, negu pirkti visą naują SX 4; kadangi gedimas atsirado dėl aplinkos sąlygų ir alyvos užteršimo, remontui garantija netaikoma. UAB „Fish Agro“ ieškovui 2014-01-15 pateikė pretenziją dėl įrenginių gedimo Nr. 2014/1/15-2, kurioje prašoma sutaisyti kompresorių arba pakeisti nauju. Ieškovas mano, kad UAB „Fish Agro“ pretenzija yra pagrįsta, todėl atsakovas privalo neatlygintinai suremontuoti sugedusį oro kompresorių „KAESER SX4“, o nesant galimybių oro kompresorių suremontuoti, pakeisti analogišku nauju oro kompresoriumi.Atsakovas UAB „ELME MESSER LIT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu; nesutikus pakeisti atsakovų, įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB „RYTVITA“. Nurodė, kad kartu su generatoriais pirkėjui pateikta visos generatorių eksploatavimo ir aptarnavimo instrukcijos, kita reikalinga dokumentacija. Įrangą trečiojo asmens patalpose montavo trečiasis asmuo UAB „RYTVITA“, kuri yra įrangos gamintojo atstovas Lietuvoje. Sutartimi pardavėjas įsipareigojo tik perduoti sutarties objektą, tačiau jis neturėjo pareigos nei sumontuoti įrangos, nei prižiūrėti, ar ieškovo patalpos, kuriose montuojama įranga, atitinka įrangos eksploatavimo sąlygas, įskaitant aplinkos reikalavimus. Įranga paleista dirbti 2013-04-05. Įrangą montavusi UAB „RYTVITA“ įrengimų pridavimo eksploatacijai protokole Nr. L13 užfiksavo, kad sumontuotai įrangai ieškovo patalpose reikalinga įrengti ventiliaciją. Protokolo kopija buvo pateikta ir ieškovui, taigi, jis buvo visapusiškai informuotas apie įrangos eksploatavimo sąlygas, tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „RYTVITA“ pastabos dėl būtinumo patalpose įrengti ventiliaciją nepaisė. Atsakovas nustatė, kad įrangos ventiliacija nebuvo įrengta ir 2013 m. gruodžio mėnesį, kai atsakovas trečiojo asmens kvietimu lankėsi patalpose, kuriose buvo sumontuota įranga. Dublike ieškovas UAB „Auksinis gyvatukas“ pažymėjo, kad pagal ieškovo susitarimą su atsakovu pareigą sumontuoti įrangą turėjo būtent atsakovas, kuris pardavė įrangą ieškovui. Ieškovas sutarties dėl įrangos montavimo su UAB „RYTVITA“ nesudarė ir priešingai, kaip seka iš atsakovo atsiliepimo priedo Nr. 2, įranga buvo sumontuota UAB „RYTVITA“ pagal pastarosios bendrovės sutartį su atsakovu. Tai, kad atsakovas dalies savo pareigų atlikimui samdė trečiuosius asmenis, nekeičia atsakovo pareigų ieškovui pagal su juo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.Triplike atsakovas UAB „ELME MESSER LIT“ palaikė savo poziciją, prašė ieškinį atmesti.Teismo posėdžio matu trečiasis asmuo UAB „Fish Agro“ palaikė ieškovo poziciją, pažymėjo, kad įranga buvo naudojamasi pagal reikalavimus.Teismo posėdžio matu trečiasis asmuo UAB „RYTVITA“ nurodė, kad gedimą sąlygojo tepaluose esančios papildomos medžiagos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-23 sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą UAB ,,ELME MESSER LIT“ pakeisti iš jo nupirktą ir sugedusį ieškovo UAB ,,Auksinis gyvatukas“ oro kompresorių ,,KAESER SX4“; priteisė iš atsakovo UAB ,,ELME MESSER LIT“ ieškovo UAB ,,Auksinis gyvatukas“ naudai 73,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pažymėjo, kad kai nustatytas prekės kokybės garantinis terminas, tai pardavėjo atsakomybės ribos ir įrodinėjimo našta kokybės garantijos atveju pasikeičia pirkėjo naudai – pardavėjas atsako už garantinio termino metu atsiradusį daikto trūkumą, jei neįrodo, kad jis atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Ši pardavėjo pareiga galioja per visą daikto garantijos terminą. Teismas sprendė, kad ieškovas, įsigydamas įrangą iš atsakovo kaip profesionalaus įrangos pardavėjo turėjo pagrįstų lūkesčių tikėtis, kad jis įsigyja tinkamos kokybės daiktą, tinkamą naudoti pagal paskirtį protingą terminą, be to prekės gamintojas ieškovui suteikė 12 mėnesių garantiją. Teismas, analizuodamas teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisingumo principus, sprendė, kad reikalavimas pakeisti kompresorių nauju analogišku yra proporcingas atsakovo prievolių pažeidimo mastui ir nesukels pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių.Ieškovas 2012-11-28 nusipirko kompresorius, o 2013-11-18 kreipėsi į atsakovą su pretenzija „Dėl įrenginių gedimo“, kurioje nurodė, kad pradėjus eksploatuoti 2013-10-24 sugedo vienas iš dviejų oro kompresorių „KAESER SX4“. Pretenzija dėl daikto trūkumų buvo pateikta nepraleidus nustatyto garantijos termino, todėl teismas konstatavo, kad perduotas daiktas pagal pirkimo – pardavimo sutartį turėjo kokybės trūkumų, išryškėjusių daikto eksploatacijos metu per garantinį laikotarpį. Paskutinė aplinkybė, galinti šalinti (riboti) pardavėjo atsakomybę, yra ta, ar išryškėję daikto trūkumai atsirado pirkėjui netinkamai naudojantis daiktu arba dėl trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos. Atsakovas teigia, kad perduotas daiktas atitiko jam keliamus kokybės reikalavimus, o trūkumus lėmė netinkama jo eksploatacija. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų netinkamai eksploatavęs kompresorių (visos nupirktos įrangos dalį), byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl neįrengtos, ar netinkamai įrengtos ventiliacijos sistemos būtų sugedęs kompresorius. Atsakovas gi neprašė skirti ekspertizės nustatyti gedimą sukėlusias priežastis, nors pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymą atsakovo pareiga buvo įrodyti, jog sugedo daiktas dėl ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltės. Teismas darė išvadą, kad atsakovas žinojo, kokiam tikslui ieškovas perka įrangą, todėl negalėjimas naudoti daikto pagal tikslą pripažintinas esminiu pirkėjo interesų ir sutarties sąlygų pažeidimu. Esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui sugedusio daikto pakeitimas analogišku nauju daiktu laikytinas proporcinga priemone pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, kad ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimą, o atsakovas neįrodė savo nesutikimo su ieškiniu argumentų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB ,,ELME MESSER LIT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino garantiją pagal įstatymą ir sutartinę garantiją reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai pareigą atsakyti už eksploatavimo metu per garantinį laikotarpį atsiradusius daikto trūkumus esant gamintojo suteiktai sutartinei garantijai nukreipė į pardavėją (apeliantą), o ne į tokią pareigą turintį ir sutartinę garantiją išdavusį subjektą – gamintoją. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą sprendime nurodydamas, jog pardavėjui tenka pareiga įrodyti ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltę dėl daikto kokybės trūkumų, atsiradusių eksploatuojant daiktą garantiniu laikotarpiu, kadangi: (i) priklausomai nuo to, ar daiktui buvo suteikta sutartinė garantija, ar ne, skiriasi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; (ii) pardavėjas daiktui suteikė tik įstatyminę garantiją, todėl pardavėjui kiltų pareiga atsakyti už daikto trūkumus tik tuo atveju, jei ieškovas įrodytų, jog šie trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo; (iii) daikto trūkumai atsirado gamintojo suteiktos sutartinės garantijos terminu eksploatuojant daiktą, todėl apeliantas neturi įrodyti ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltės dėl daikto kokybės trūkumų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu eksploatuojant daiktą. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi byloje nesiaiškino ir nenustatė, (i) kokios buvo tikrosios daikto (kompresoriaus) gedimo priežastys, (ii) nesiaiškino, ar nėra ieškovo kaltės dėl daikto trūkumų atsiradimo netinkamai naudojantis daiktu bei (iii) nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl šalių pateiktų įrodymų, susijusių su šalių nurodytomis skirtingomis kompresoriaus gedimą sukėlusiomis priežastimis.Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnyje įtvirtintą ekspertizės institutą, įvertinus tai, jog nei bylos šalys, nei teismas neturi specialių technikos žinių, kurios yra būtinos nustatyti tikrajai daikto trūkumų atsiradimo priežasčiai, siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo, buvo pagrindas byloje paskirti ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovą vertino kaip vartotoją ir jam taikė didesnę teisių apsaugą.Pirmosios instancijos teismas visą bylos nagrinėjimą veikė ieškovo naudai ir delsė atlikti procesinius veiksmus: (i) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „RYTVITA“; (ii) atsisakė palikti ieškinį nenagrinėtą ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį, nors ieškovo atstovas nepateikė dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą, o nurodyta neatvykimo priežastis nelaikytina svarbia. Ieškovas BUAB „Auksinis gyvatukas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato pardavėjo atsakomybę už per garantinį laikotarpį atsiradusius parduoto daikto trūkumus.Šiuo atveju turi būti taikomas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus dviejų metų kokybės garantijos terminas, kadangi sutartyje su apeliantu garantinis terminas nebuvo nustatytas. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trukumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Pardavėjui suteikus daikto kokybės garantiją pirkėjui užtenka įrodyti daikto trūkumų atsiradimo faktą, o kokybės garantijos suteikimas konkrečiam daikto naudojimo terminui reiškia, kad ieškovui atsiranda pareiga įrodyti trūkumų atsiradimo faktą garantijos galiojimo termino laikotarpiu, bet ne faktą, kad tokie trūkumai egzistavo dar iki daikto pirkėjui perdavimo arba atsirado dėl priežasčių iki daikto perdavimo. Taigi pareiga įrodyti, kad kompresorius buvo netinkamai eksploatuojamas tenka būtent apeliantui.Pagal ekspertų UAB „Pramotech“ išvadą kompresorius sugedo dėl netinkamos alyvos arba pamiršus įpilti alyvos, t. y. dėl paslėptų trūkumų egzistavusių kompresoriaus pardavimo metu. Tai, kad alyva buvo netinkama patvirtina ir apelianto pateikti tepalų mėginių tyrimų rezultatai, t. y. kad alyvos klampumas viršija normą, todėl ji oksidavosi. Visos apelianto iškeltos kompresoriaus gedimo versijos buvo paneigtos ieškovo byloje pateiktais įrodymais: ieškovas pateikė įrodymus, kad UAB „Fish Agro“ patalpose įrengta ventiliacija, be to, sugedo tik vienas iš dviejų sumontuotų ir veikiančių kompresorių, todėl jis negalėjo sugesti dėl aplinkos sąlygų, nes abu kompresoriai stovi toje pačioje patalpoje. Kompresoriai veikia optimalioje temperatūroje, juose stovi temperatūros relės, kurios išjungia kompresorių jam kaistant, todėl kompresoriai negalėjo perkaisti dėl aukštos temperatūros. Vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių savo teisių gynimo būdų ieškovas kaip pirkėjas galėjo rinktis nepriklausomai, ar jis yra vartotojas. Sugedusio kompresorius remonto išlaidos viršytų jo kainą, ši faktą teismo posėdžio metu pripažino tiek apeliantas, tiek gamintojo atstovas UAB „RYTVITA“, todėl ieškovas reikalavo ir teismas tenkino jo reikalavimą kompresorių pakeisti nauju.Į bylą trečiuoju asmeniu gamintojo atstovas UAB „RYTVITA“ buvo įtrauktas. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, t. y. skubios kelionės į užsienį ir pateikė teismui tai pagrindžiančius dokumentus.Tretieji asmenys UAB „Fish Agro“, UAB „RYTVITA“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-28 ieškovas ir apeliantas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K-136/12, pagal kurią apeliantas įsipareigojo perduoti ieškovo nuosavybėn prekes, numatytas sutarties Priede Nr. 1, o ieškovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad pagal sutartį parduodamos prekės yra du oro kompresoriai „KAESER SX4“, kt. 2013-01-31 apeliantas pagal nurodytą sutartį išrašė ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1143386, kurią ieškovas apmokėjo. Oro kompresoriai „KAESER SX4“ buvo sumontuoti UAB ,,Fish Agro“ objekte. Gamintojas oro kompresoriams suteikė 12 mėnesių garantiją. 2013-10-24 vienas iš sumontuotų oro kompresorių „KAESER SX4“ sugedo. Kompresoriui sugedus, buvo kreiptasi į „KAESER“ atstovus Lietuvoje – UAB „RYTVITA“. UAB „RYTVITA“ darbuotojai 2013-10-25 užfiksavo gedimą ir surašė protokolą Nr. L13-265. Gedimo priežastis 2013-10-25 nustatyta nebuvo. Gedimo priežasčiai nustatyti UAB „RYTVITA“ darbuotojai atvyko dar kartą 2013-10-29, paėmė iš abiejų kompresorių tepalų mėginius ir surašė protokolą Nr. L13-267. UAB „RYTVITA“ atstovas persiuntė ieškovui elektroninį susirašinėjimą su Danijos įmone KAESER KOMPRESSOREN AG, kuriame nurodyta, kad alyvos klijavimosi priežastis yra susijusi su aplinkos sąlygomis bei mašinos greičiausiai įtraukė kažką, ko neįmanoma nustatyti, todėl yra atsisakoma suteikti gamintojo garantiją bei siūloma kreiptis į parduodančiąją organizaciją. Ieškovas bei UAB „Fish Agro“ 2013-11-18 raštu Nr. 2013/11/18-1 kreipėsi į apeliantą su prašymu atlikti garantinį aptarnavimą, tačiau apeliantas tą padaryti atsisakė ir pateikė OXYMAT Slovakia s.r.o. 2013-12-20 raštą, kuriame nurodyta, jog kompresorius „KAESER SX4“ įtraukė pašalinių medžiagų iš oro ir dabar yra visiškai užsikimšęs, kadangi gedimas atsirado dėl aplinkos sąlygų ir alyvos užteršimo, remontui garantija netaikoma. UAB „Fish Agro“ ieškovui 2014-01-15 pateikė pretenziją dėl įrenginių gedimo Nr. 2014/1/15-2, kurioje prašoma sutaisyti kompresorių arba pakeisti nauju.

Dėl įstatyminės ir sutartinės garantijos

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino garantiją pagal įstatymą ir sutartinę garantiją reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai pareigą atsakyti už eksploatavimo metu per garantinį laikotarpį atsiradusius daikto trūkumus esant gamintojo suteiktai sutartinei garantijai nukreipė į pardavėją (apeliantą), o ne į tokią pareigą turintį ir sutartinę garantiją išdavusį subjektą – gamintoją. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pastaraisiais apelianto argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK nustato dviejų rūšių daiktų kokybės garantijas, t. y. garantiją pagal įstatymą, kuri taikoma pardavėjo, ir sutartinę garantiją. Pastaroji yra laikoma kaip papildoma garantija, kurią gali suteikti pardavėjas ar kitas platintojas, gamintojas šalia garantijos pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas (pardavėjas) sutartinės garantijos ieškovui nesuteikė, todėl apeliantas gali atsakyti tik pagal įstatyminę garantiją, esant tam būtinų sąlygų visetui. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir įpareigojo apeliantą pakeisti iš jo nupirktą ir sugedusį oro kompresorių ,,KAESER SX4“, grįsdamas tokį savo sprendimą apelianto pareigomis, kylančiomis iš garantijos pagal įstatymą ar ir pareigomis, kylančiomis iš sutartinės garantijos, kurios apeliantas ieškovui nesuteikė. Teisėjų kolegija, pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliantas ieškovui sutartinės garantijos nesuteikė, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl apelianto prievolių ieškovo atžvilgiu išimtinai garantijos pagal įstatymą ribose.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais apelianto argumentais iš dalies sutinka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.CK 6.317 ir 6.327 straipsniuose reglamentuojamos tam tikros pardavėjo teisės ir pareigos bei pardavėjo atsakomybės sąlygos, susijusios su parduodamo daikto kokybe, bet nereglamentuojami įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai. Jie išdėstyti CPK, tai pat CK 6.333 straipsnyje ir kitose normose, kurios turi būti aiškinamos sistemiškai (CK 1.9 straipsnis). CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, įrodinėjimo našta tarp šalių nagrinėjamu atveju turėjo būti paskirstyta taip: apeliantas atsako už daikto trūkumus, pirma, jeigu ieškovas įrodo, kad trūkumai atsirado, antra, jeigu ieškovas įrodo, kad pastarieji trūkumai atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, trečia, jei apeliantas neįrodo, kad trūkumai atsirado po daikto perdavimo ieškovui dėl to, kad ieškovas ir/ar trečiasis asmuo UAB „Fish Agro“ pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nepagrįstai prioritetą suteikė trečiajam nagrinėjamu atveju taikytinos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės dėmeniui. Remiantis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo tinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, t. y. deformavo įrodinėjimo naštos paskirstymą ieškovo naudai, kas iš dalies sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą.Kadangi bylos šalis siejo pirkimo – pardavimo santykiai, ieškovas gali naudotis visomis įstatymuose ir sutartyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis pardavėjo atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, visų pirma, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado, t. y. ieškovas turi įrodyti ne tik trūkumų buvimo faktą, bet ir juos identifikuoti bei įrodyti, kad pastarieji trūkumai atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien aplinkybės, jog ieškovas 2012-11-28 nusipirko kompresorius, o 2013-11-18 kreipėsi į apeliantą su pretenzija „Dėl įrenginių gedimo“ nėra pakankamos konstatuoti, kad ieškovas įrodė trūkumų buvimo faktą, juos identifikavo ir įrodė šiuos trūkumus atsiradus iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, kas nagrinėjamu atveju yra būtina ieškinio tenkinimo sąlyga.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis bei atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dėl trūkumų buvimo fakto ir pobūdžio byloje nėra, sprendžia, kad pagrindas konstatuoti trūkumų buvimo faktą bei pobūdį esant įrodytais pirmosios instancijos teisme buvo, tuo tarpu tai, kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo – ne, pažymint, kad dėl pastarosios aplinkybės (ne)įrodytumo pirmosios instancijos teismas eksplicitiškai nepasisakė, nors tai padaryti turėjo.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, o apelianto argumentų apskritai nevertino: (i) teismas visiškai nesiaiškino ir nenustatė, kokios buvo tikrosios daikto gedimo priežastys; (ii) neanalizavo, ar įranga nesugedo dėl paties ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltės netinkamai naudojantis daiktu; (iii) nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaringumo, susijusio su šalių pateiktais skirtingais įrodymais dėl daikto gedimą sukėlusių priežasčių. Teisėjų kolegija su šiais ir susijusiais apelianto argumentais iš dalies sutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, netyręs ir nevertinęs, ar ieškovas įrodė, jog trūkumai atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, bei tenkinęs ieškinį remdamasis tuo, kad apeliantas neįrodė, jog išryškėję daikto trūkumai atsirado netinkamai naudojantis daiktu arba dėl trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos, ne tik iškreipė įrodinėjimo naštos paskirstymą, bet ir netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, kas taip pat reikšmingai prisidėjo prie neteisingo sprendimo byloje priėmimo.Teisėjų kolegija nurodo, jog siekiant priimti teisingą sprendimą šioje byloje, turėjo būti sprendžiama, kada tikėtinai daikto trūkumai atsirado, kokios priežastys tikėtinai lėmė šių trūkumų atsiradimą, kada tikėtinai šios priežastys atsirado – kitaip tariant, kas tikėtinai yra kaltas dėl pastarųjų trūkumų atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta, iš bylą pateiktų įrodymų yra galimybė nustatyti apytikslį trūkumų radimosi momentą bei jų radimąsi tikėtinai sąlygojusias priežastis.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant apytikslį trūkumų radimosi momentą bei jų radimąsi tikėtinai sąlygojusias priežastis, turi būti vadovaujamasi informacija, užfiksuota apelianto ir Danijos įmonės KAESER KOMPRESSOREN AG elektroniniame susirašinėjime, OXYMAT Slovakia s.r.o. 2013-12-20 rašte ir 2013-11-07 Kauno technologijų universiteto Organinės chemijos katedros tyrimų rezultatuose, o ne 2014-02-12 UAB „Pramotech“ įrangos defektavimo akte, nes gamintojo ir Kauno technologijos universiteto Organinės chemijos katedros docento išvados dėl ginčo kompresoriaus gedimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra patikimesnės, nei UAB „Pramotech“ serviso vadovo. Iš apelianto ir Danijos įmonės KAESER KOMPRESSOREN AG elektroninio susirašinėjimo, OXYMAT Slovakia s.r.o. 2013-12-20 rašto ir 2013-11-07 Kauno technologijų universiteto Organinės chemijos katedros tyrimų rezultatų matyti, kad ginčo kompresorius sugedo dėl aplinkos sąlygų – gedimo priežastis yra arba pašalinių medžiagų įtraukimas, arba kompresoriaus perkaitimas dėl per aukštos aplinkos temperatūros. Kompresoriui tikėtinai sugedus dėl aplinkos sąlygų, yra pagrindas daryti išvadą, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo bei dėl priežasčių atsiradusių po daikto perdavimo, todėl apeliantui pareigos iš įstatyminės garantijos neatsiranda. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai, todėl pripažinus, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo kompresoriaus trūkumai atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – skundžiamą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog ginčo kompresorius sugedo dėl ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltės. Kaip matyti iš aukščiau pateiktos nurodytų įrodymų analizės – kompresorius tikėtinai sugedo dėl aplinkos sąlygų, o už tinkamas kompresoriaus eksploatacijai sąlygas atsako UAB „Fish Agro“, todėl darytina išvada, kad ginčo kompresorius sugedo dėl UAB „Fish Agro“ kaltės.

Dėl ekspertizės skyrimo

Apeliantas nurodo, jog buvo pagrindas byloje paskirti ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla klausimų, į kuriuos atsakyti reikia specialiųjų žinių. Atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, teismas gali paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nėra įpareigojanti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes, nurodyti, kokių specialių žinių, jo nuomone, reikia tokiam klausimui išsiaiškinti. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2015-08-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju taip pat yra svarbu pažymėti, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-08-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015; kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys neprašė skirti ekspertizės ginčo kompresoriaus gedimo priežastims nustatyti. Nesant šalių prašymo, ekspertizė galėjo būti skirta teismo iniciatyva, tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nėra įpareigojanti, t. y. teismas skiria ekspertizę tik tuo atveju, jei įsitikina, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Teisėjų kolegija nurodo, jog kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinybės skirti ekspertizę, vertino, kad byloje esančių duomenų visuma yra pakankama teisingam bylos išsprendimui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva neskirdamas ekspertizės, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nes išanalizavus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus yra įmanoma priimti teisingą ir teisėtą sprendimą dėl bylos procesinės baigties. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl ekspertizės skyrimo būtinybės atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdama, kad lygiai taip pat nėra būtinybės skirti ekspertizę ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant ekspertizės skyrimo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog ekspertizės paskyrimas reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turės papildomų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat pailgės bylos nagrinėjimo trukmė, nes paprastai, paskyrus ekspertizę, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol ekspertas (kompetentinga ekspertizės įstaiga) pateiks ekspertizės išvadą (CPK 164 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015), kas nagrinėjamu atveju ignoruota nebuvo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visą bylos nagrinėjimą veikė ieškovo naudai ir delsė atlikti procesinius veiksmus: (i) įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „RYTVITA“; (ii) atsisakė palikti ieškinį nenagrinėtą ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį, nors nurodyta neatvykimo priežastis nelaikytina svarbia. Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog UAB „RYVITA“ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo veikimo išimtinai ieškovo naudai teisėjų kolegija nenustatė.CPK 246 straipsnio 1 dalyje bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nei ieškovas, nei jo atstovas į 2015-01-29 teismo posėdį, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai, neatvyko; ieškovas prašė teismo posėdį atidėti dėl jo atstovo komandiruotės; apeliantas prašė palikti ieškinį nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą atmetė ir teismo posėdį atidėjo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 246 straipsnio nuostatų, kadangi teismas šiuo atveju turėjo teisę nuspręsti ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį pripažinti svarbia ir tuo pagrindu teismo posėdį atidėti. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti: panaikinti 2015-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi, tenkinus apeliacinį skundą, 2015-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškinys atmestas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų apelianto naudai priteisiant 1 589,88 Eur.Apeliacinės instancijos teisme procesinį sprendimą priėmus apelianto naudai, iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų apelianto naudai priteistina 919,90 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo UAB „ELME MESSER LIT“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Auksinis gyvatukas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Auksinis gyvatukas“ bankroto administravimo išlaidų atsakovo UAB „ELME MESSER LIT“ naudai 1 589,88 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 919,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BujokaitėAndrutė KalinauskienėDainius Rinkevičius