- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-4-750/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01606-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- L. J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- S. D., Valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
suinteresuotam asmeniui S. D., jo atstovei pagal įstatymą (globėjai) G. V., suinteresuoto asmens ir jo atstovės pagal įstatymą (globėjos) atstovei advokato padėjėjai D. T.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims S. D., Valstybės įmonei Turto bankas ir suinteresuoto asmens S. D., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą (globėjos) G. V. ir atstovės advokato padėjėjos D. T., pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjai L. J. V., suinteresuotam asmeniui byloje Valstybės įmonei Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. J. V. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po M. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos sutuoktinis H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad ji ir suinteresuotas asmuo S. D. yra M. J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai – pirmos eilės pagal įstatymą įpėdiniai. M. J. D. mirė būdama santuokoje su H. D., mirusiu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai – pareiškėjos tėvai M. J. D. ir H. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) įgijo butą Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki savo mirties. (duomenys neskelbtini) mirus M. J. D., jos palikimą, sudarantį ½ aukščiau nurodyto turto, priėmė faktiniu valdymu (pasiliko toliau bute gyventi) jos sutuoktinis – pareiškėjos tėvas H. D. ir jį valdė iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), mokėjo su turtu susijusius komunalinius mokesčius, laikydamas save viso turto savininku. Pažymėjo, kad ji negali kitaip įteisinti savo paveldėjimo teisės į mirusios motinos M. J. D. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepime (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir rašytiniuose paaiškinimuose (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)) su pareikštu pareiškimu nesutiko, nes mano jog jam taip pat priklauso dalis palikimo po motinos mirties. Būtent jis slaugė tėvą iki pat mirties, su juo gyveno. Jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir jokio kito turto neturi. Pareiškėja niekada negyveno su motina ir tėvu. Suinteresuotas asmuo 2022-11-17 kreipėsi į notarę, siekdamas užvesti paveldėjimo bylą po motinos mirties ir taip priimti palikimą.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateiktame atsiliepime (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. J. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. J. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad H. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
2023-01-06 teisme gautas suinteresuoto asmens S. D., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą (globėjos) G. V. ir atstovės advokato padėjėjos D. T., pareiškimas su savarankišku reikalavimu, kuriuo prašo S. D. atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po palikėjos M. J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodo, kad H. D. paliko testamentą, kuriuo nurodė, kad visas jam priklausantis turtas po jo mirties atiteks jo dukrai – pareiškėjai L. J. V. S. D. teismui paaiškino, kad po motinos mirties per 6 mėnesius (per tuo metu galiojusio įstatymo terminą, per kurį reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) nei jis, nei tėvas, nei sesuo L. J. V. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Taip pat, kad nei jis, nei sesuo per 6 mėnesių laikotarpį negyveno mamai priklausančiame bute. Tačiau vėliau jis persikėlė gyventi pas tėvą, kartu gyveno, kartu mokėjo mokesčius, susijusius su būstui teikiamomis paslaugomis (tai nurodė teismo posėdžio metu). Vėliau, kai tėvas susirgo, jį slaugė iki jo mirties. Taigi, tik jis gyveno iki tėvo mirties ir iki šiol gyvena tėvams priklausančiame būste. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) tik jis vienas mokėjo su būstu susijusius mokesčius. 2011-05-16 jis tėvų būste deklaravo savo gyvenamąją vietą. 2016-03-01 parašė sutikimą perimti visus buvusius tėvo H. D. įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po mamos mirties jis į notarą nesikreipė dėl nežinojimo, menko išsilavinimo, nesupratimo kokius veiksmus atlikti. Be to, jis turėjo ir sveikatos problemų, dėl kurių galiausiai buvo gydomas ir ilgainiui jam buvo išduotas net (duomenys neskelbtini) proc. neįgalumas, t. y. šiuo metu jis yra darbingas tik (duomenys neskelbtini) proc., kas pagal buvusią tvarką prilyginamas I invalidumo grupei. Tuo tarpu pareiškėja niekada jam nereiškė jokių pretenzijų, kad po motinos mirties jis gyvena kartu su tėvu bei po tėvo mirties bute, juridiškai vis dar priklausančiame tėvams. Jis yra socialiai remtinas asmuo. Be to, kaip matyti, pareiškėjai tėvas H. D. jau buvo padovanojęs garažą, kurį ji iki šiol ir turi. Kiek jam yra žinoma ir jos atstovas teisme nurodė, tai ji (pareiškėja) yra dirbanti, turinti šeimą, taigi, akivaizdu, kad jos finansinė ir turtinė padėtis yra geresnė nei S. D., todėl mano, kad atnaujinus terminą palikimui priimti nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog jis 6 mėn. terminą dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepime su suinteresuoto asmens S. D. atstovės pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jos ir suinteresuoto asmens S. D. tėvai M. J. D. ir H. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) įgijo butą Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki savo mirties. (duomenys neskelbtini) mirus M. J. D., jos palikimą priėmė S. D. tėvas H. D. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (pasiliko gyventi nurodytame bute) ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), mokėjo su valdomu turtu susijusius komunalinius mokesčius, laikydamas save vieninteliu teisėtu viso turto savininku. Suinteresuotas asmuo S. D. savo motinos M. J. D. ikimirtiniu ir pomirtiniu laikotarpiu: sistemingai vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl šios aplinkybės įgijo psichikos negalią, nutraukė santuokinius ir nesantuokinius santykius su keliomis moterimis; susilaukė santuokinių ir nesantuokinių vaikų; iššvaistė nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdytą nekilnojamąjį turtą; buvo baudžiamas už administracinius nusižengimus. S. D. tėvas H. D., žinodamas S. D. destruktyvų elgesį, (duomenys neskelbtini) testamentu visą jam priklausantį turtą paliko savo neįgaliai dukrai – pareiškėjai L. J. V. 2011 m. blogėjant H. D. sveikatai, S. D. apsigyveno H. D. bute (duomenys neskelbtini), ir ten deklaravo savo gyvenamąją vietą. Būdamas psichikos sveikatos centro įskaitoje, vengė vartoti jam priskirtus vaistus, konfliktavo ir agresyviai elgėsi su tėvu H. D., nesirūpino jo priežiūra, nemokėjo komunalinių mokesčių dalies už mirusios motinos M. J. D. palikimo sudėtį sudarančią buto dalį. Jai prašant, (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), H. D. buvo pripažintas neveiksniu, o (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi šioje byloje jam nustatyta globa, H. D. globėja ir turto administratore paskiriant ją (pareiškėją), kuri šias pareigas vykdė iki tėvo mirties. Išvardintų svarbių aplinkybių sąlygojamas S. D. būdamas neapdairus, nerūpestingas, žinodamas apie savo motinos mirtį ir dalyvavęs jos laidotuvėse daugiau negu dvidešimt metų laikotarpiu nepareiškė valios ir neatliko jokių veiksmų priimti M. J. D. palikimą ir tokiu būdu nepateisinamai praleido įstatymu nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra menko išsilavinimo, neturi pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teismo sprendimas atnaujinti S. D. praleistą terminą jo motinos M. J. D. palikimui priimti būtų laikomas pareiškėjos L. J. V. interesų, jos tėvo H. D. testamentinės valios, o taip pat teismų praktikos praleistų terminų palikimui priimti atnaujinimo bylose neatitikimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. V. teismo posėdžių metu jos pareikštą pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti, o suinteresuoto asmens S. D. pareiškimą prašė atmesti. Paaiškino, kad S. D. – jos brolis. M. J. D. jos motina, H. D. – tėvas. Šeimoje buvo trys vaikai. Vienas iš brolių yra miręs. Jo žmona ir du vaikai taip pat mirę. Mama mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties ji gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties bute liko gyventi tėvas. Jis gyveno vienas, iki savo mirties mokėjo mokesčius. S. D. turėjo sukūręs šeimą su sugyventine, todėl gyveno kitur. Vėliau, kai jį sugyventinė išvarė, jis atėjo gyventi pas tėvą. S. D. labai girtuokliavo, todėl tėvas jį vis priimdavo iš gailesčio. 2001 m. tėvas buvo jį trumpam priregistravęs, kad sutvarkytų pašalpas. S. D. turėjo dvi dukras, joms mokėjo išlaikymą. Jis gaudavo nedidelę pašalpą, todėl tėvas iki savo mirties butu rūpinosi vienas. (duomenys neskelbtini) tėvas buvo pripažintas neveiksniu, (duomenys neskelbtini) ji buvo paskirta jo globėja. Tuo metu mokesčius mokėjo ji iš tėvo gaunamų išmokų. Tėvą paskutinius dvejus metus prižiūrėjo prižiūrėtojos, o savaitgaliais prižiūrėjo asmenys, kuriuos ji samdydavo. Tėvą palaidojo ji už savo pinigus. Brolis S. D. po tėvo mirties liko gyventi tėvų bute, mokėjo už butą mokesčius. Į butą ji negali įeiti, nes jame gyvena brolis. (duomenys neskelbtini) tėvas testamentu butą užrašė jai. Tėvas nėra sakęs, jog po jo mirties butą turi pasidalinti su broliu. Po tėvo mirties broliui siūlė nueiti pas notarą, tačiau jis atsisakė tai daryti. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė nei ji, nei brolis, nei tėtis. Brolis pardavė namą (duomenys neskelbtini), ir pinigus išleido. Po motinos mirties likusiu palikimu rūpinosi tėvas. Po motinos mirties brolio sveikata buvo gera. Jo sveikata pablogėjo praėjus 5-6 m. po motinos mirties. Brolis yra baigęs (duomenys neskelbtini) klases ir mokėsi (duomenys neskelbtini) profesijai įgyti.
Pareiškėjos L. J. V. atstovas advokatas R. Š. teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes bei prašė jį tenkinti. Nesutiko su suinteresuoto asmens S. D. pareiškimu dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. D. teismo posėdžių metu su pareiškėjos L. J. V. pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad M. J. D. yra jo motina, o H. D. – tėvas. Jie abu mirę. Tėvai buvo susituokę. Jie buvo trys vaikai: jis, sesuo ir brolis. Brolis G. D. yra miręs. Jis turėjo vaikų, bet jie taip pat jau yra mirę. Tėvai turėjo butą (duomenys neskelbtini). Dabar tame bute gyvena jis. Daugiau jokio nekilnojamojo turto tėvai neturėjo. Motina mirė (duomenys neskelbtini). Kai motina mirė, tame bute gyveno tėvas, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo būtą. Tame bute tėvas gyveno iki savo mirties. Sesuo visiškai tėvo neprižiūrėjo. Jis yra darbingas (duomenys neskelbtini) proc. Savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Mano, kad jis yra vienintelis to buto paveldėtojas.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens S. D. atstovė pagal įstatymą (globėja) G. V. teismo posėdžio metu su pareiškėjos L. J. V. pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, o S. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatymo termino palikimui priimti atnaujinimo, prašė patenkinti. Nurodė, kad po močiutės M. J. D. mirties jos tėtis S. D. į notarą nesikreipė. Po močiutės mirties bute gyveno senelis H. D., o praėjus 4-5 m., tame bute apsigyveno ir jos tėtis. Kiekvieną dieną po mokyklos užeidavo pas senelį ir tėtį pabūti. Tėtis vartojo alkoholį, o be to, jis buvo ir labai stipriai sumuštas. Tėtis gydydavosi (duomenys neskelbtini), vartojo vaistus. Močiutė sirgo depresija, todėl gal tai turėjo įtakos tėčio sveikatai. Jo sveikata pablogėjo ir dėl alkoholio vartojimo, be to jam buvo sumušta galva.
Suinteresuoto asmens S. D. atstovė ir jo atstovės pagal įstatymą (globėjos) G. V. atstovė advokato padėjėja D. T. prašė pareiškėjos pareiškimą patenkinti iš dalies, nes po M. J. D. mirties bute gyveno H. D. ir S. D. Patenkinti pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatymo termino palikimui priimti atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad yra daugiabučio namo bendrijos pirmininkas. Su S. D. gyvena kaimynystėje. M. J. D. ir H. D. nepažinojo. Į namą, esantį (duomenys neskelbtini) jis atsikėlė gyventi nuo (duomenys neskelbtini). Tame name S. D. jau gyveno. To namo pirmininku jis (A. B.) yra nuo (duomenys neskelbtini). S. D. visus mokesčius bendrijai moka laiku, jokių įsiskolinimų bendrijai už butą neturi. Šiuo metu S. D. alkoholio nevartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos L. J. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Suinteresuoto asmens S. D. pareiškimas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, teismas juridinę reikšmę turinčius faktus nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Toks teismo tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taikant CPK įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
Bylos medžiaga, nustatyta, kad M. J. D. ir H. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė vaikų: S. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J. V. (ikisantuokinė pavardė – D.), gim. (duomenys neskelbtini). Šalių teigimu, dar vienas brolis yra miręs.
2022-09-08 VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis (pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)), M. J. D. nuo 1979-05-14 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis H. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: S. D., L. J. V.
Mirties liudijimai (įrašai) patvirtina, kad M. J. D. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. būdama santuokoje su H. D. H. D. mirė (duomenys neskelbtini).
2020-11-30 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso H. D.
2022-09-06 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. J. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.
H. D. (duomenys neskelbtini) testamentu padarė tokį patvarkymą: jam visą nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų palieka savo dukrai L. J. V. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Kaip matyti iš Šilutės 1-ojo notaro biuro notarės A. R. (duomenys neskelbtini) liudijimo apie palikimo priėmimą, (duomenys neskelbtini) mirus H. D., palikimą priėmė testamentinis įpėdinis – dukra L. J. V.
Iš neįgaliojo pažymėjimų kopijų matyti, kad pareiškėjai L. J. V. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) proc., o suinteresuotam asmeniui S. D. nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis.
2023-01-05 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 1992-09-22 pareiškėjai L. J. V. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, sudarytos tarp pareiškėjos L. J. V. ir H. D., nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo S. D. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi.
2023-01-21 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, suinteresuotam asmeniui S. D. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). 1998-07-24 sutarties pagrindu S. D. minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė.
Kaip matyti, Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), H. D. buvo pripažintas neveiksniu, o to paties teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi toje pačioje civilinėje byloje – jam nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore paskiriant L. J. V.
Iš byloje pateiktų pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, matyti, kad S. D. nuo 2011-05-16 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
2016-03-01 S. D. parašė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą prisiimti visus (duomenys neskelbtini) sutarties (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, kurią 2014-09-01 pasirašė H. D.
2025-10-24 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, duomenų apie S. D. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nėra.
Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos turimais duomenimis, S. D. vardu įregistruotų ir nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių nėra.
2025-06-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos išrašas patvirtina, kad S. D. turi sveikatos sutrikimų.
2025-10-27 Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnija informavo (Nr. (duomenys neskelbtini)), kad S. D. laikotarpiu nuo 1998-02-01 iki dabar buvo mokamos šios išmokos: laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2017-05-18 – priežiūros pagalbos išlaidų tikslinė kompensacija, o laikotarpiu nuo 2015-06-04 iki dabar – Individualios pagalbos išlaidų tikslinė kompensacija už S. D. yra mokama jo globėjai G. V.
Klaipėdos regioninis valstybės archyvas rašte (procesinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve Šilutės rajono notarinės kontoros dokumentai iki 1992-11-30, Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro dokumentai iki 1995-11-06, duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) mirus M. J. D., pateikti negali.
Byloje suinteresuoto asmens (ieškovo) S. D. atstovės advokato padėjėjos D. T. pateiktas ieškinys atsakovei L. J. V. dėl pripažinimo teisės į privalomąją palikimo dalį buvo priimtas ir išskirtas į atskirą bylą.
2023-03-30 nutartimi suinteresuoto asmens S. D. atstovės prašymas suinteresuotam asmeniui paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę patenkintas iš dalies, t. y. buvo nutarta kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, nustatant terminą iki 2023-05-04 (įskaitytinai) įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti suinteresuoto asmens S. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūrą bei sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus gautas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimas dėl suinteresuoto asmens S. D., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūros inicijavimo.
Teisme 2024-03-18 buvo gautas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pranešimas, kad G. V. (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pateikė pareiškimą dėl savo tėvo S. D. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2024-11-21 sprendimas, kuriuo nuspręsta (suinteresuotą asmenį) S. D. pripažinti neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatytose turtinių ir neturtinių santykių srityse, o jo globėja ir turto administratore paskirta G. V. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-12-24.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. J. V. prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po M. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos sutuoktinis H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kad M. J. D. palikimas atsirado jai mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – ir 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; (duomenys neskelbtini) sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; (duomenys neskelbtini) lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).
Žemesnės instancijos teismas
Iš esmės suinteresuoto asmens S. D. atstovė pagal įstatymą (globėja) G. V. pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens S. D. tėvams, kurie jame ir gyveno; po M. J. D. (šalių motinos) mirties ((duomenys neskelbtini)), bute liko gyventi H. D. (šalių tėvas) ir iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) butu rūpinosi, mokėjo mokesčius; po M. J. D. mirties nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo, nei H. D. dėl M. J. D. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nepaneigė.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, kurių suinteresuoto asmens S. D. atstovė pagal įstatymą (globėja) D. V. teismo posėdžio metu neginčijo, teismas daro išvadą, kad po M. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė sutuoktinis H. D., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kadangi jis po sutuoktinės mirties liko gyventi aukščiau minėtame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius.
Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad palikimą, atsiradusį po M. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir faktiškai iki savo mirties (duomenys neskelbtini), valdė jos sutuoktinis H. D. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo
Suinteresuotas asmuo S. D., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą (globėjos) G. V. ir atstovės advokato padėjėjos D. T., teismui pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu, kuriuo prašė atnaujinti S. D. praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po palikėjos M. J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Konkrečiu atveju palikimas, į kurį pretenduoja suinteresuotas asmuo S. D., atsirado (duomenys neskelbtini), mirus jo motinai. Taigi, palikimas atsirado iki 2001 m. liepos 1 d., ir tokio palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti 1964 m. liepos 7 d. įstatymu CK. Dėl to, sprendžiant, ar savarankiškas reikalavimas yra pagrįstas, taikytinos 1964 m. CK nuostatos.
Palikimas savaime nepereina įpėdiniams. 1964 m. CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m. CK 588 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu galiojęs, tiek vėlesnis įstatyminis reglamentavimas numatė galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo/atnaujinimo, įrodinėjant, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Taip pat pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad palikėja M. J. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jos įstatyminiai įpėdiniai pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo turėjo pateikti per šešis mėnesis, tai yra iki (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo S. D. per nustatytą terminą pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepateikė. Tik pareiškėjai L. J. V. teisme inicijavus bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoto asmens S. D. atstovė advokato padėjėja D. T. pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu – atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškimas byloje pateiktas 2023 m., tai yra praėjus apie 25 metams nuo palikėjos mirties.
Neginčijamai nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. D. šiai dienai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po motinos M. J. D. mirties ((duomenys neskelbtini)), nes yra praleistas įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo S. D. yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis paveldint palikimą po savo motinos mirties ir priimti palikimą turėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per šešis mėnesius skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Kaip minėta, teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Suinteresuoto asmens S. D. (pagal pareikštą pareiškimą su savarankišku reikalavimu – pareiškėjo) atstovė advokato padėjėja D. T. pareiškime su savarankišku reikalavimu atnaujinti įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, nurodė, kad esminė priežastis, lėmusi termino palikimui priimti praleidimą, buvo S. D. sveikatos problemos, dėl kurių jis buvo gydomas ir ilgainiui jam buvo išduotas neįgalumas, t. y. jis yra darbingas (duomenys neskelbtini) proc. Kad suinteresuotas asmuo S. D. turėjo sveikatos problemų, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta jo atstovė pagal įstatymą (globėja) G. V., tačiau laikotarpio nuo kada jam pasireiškė sveikatos problemos, nenurodė.
Suinteresuoto asmens S. D. atstovė advokato padėjėja D. T. nurodytas aplinkybes grindžia byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2025-10-17 Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 1998-02-01 iki 2025-10-14, iš kurios matyti, kad S. D. buvo mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija (pirmą kartą išmokėta 2003-12-09 (priskaičiuota nuo 2003-10-21)), vienišo asmens išmoka (pirmą kartą išmokėta 2022-03-25 (priskaičiuota nuo 2022-01-01)) bei senatvės pensija (pirmą kartą išmokėta 2025-05-21 (priskaičiuota nuo 2024-0816)) bei neįgaliojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad nuo 2015-05-18 suinteresuotam asmeniui S. D. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Kaip matyti iš 2025-10-17 Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 1998-02-01 iki 2025-10-14, suinteresuotas asmuo S. D. buvo dirbantis, t. y. nuo 2000 m. dirbo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja iš esmės sutiko su suinteresuoto asmens S. D. atstovių išdėstyta pozicija, kad jos brolis turėjo ir turi sveikatos problemų, tačiau pažymėjo, kad po mamos mirties jo sveikata buvo gera ir pablogėjo tik praėjus 5-6 m. po mamos mirties. Tiek atsiliepime į S. D. pareiškimą, tiek teismo posėdžių metu pareiškėja nurodė, kad S. D. būdamas neapdairus, nerūpestingas, žinodamas apie savo motinos mirtį ir dalyvavęs jos laidotuvėse daugiau negu dvidešimt metų laikotarpiu nepareiškė valios ir neatliko jokių veiksmų priimti M. J. D. palikimą ir tokiu būdu nepateisinamai praleido įstatymu nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo S. D. yra menko išsilavinimo, neturi pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, anot pareiškėjos, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teismo sprendimas atnaujinti S. D. praleistą terminą jo motinos M. J. D. palikimui priimti būtų laikomas jos interesų ir jos tėvo H. D. testamentinės valios neatitikimu.
Taigi, bylos duomenys leidžia spręsti, kad suinteresuotas asmuo S. D. dalyvavo palikėjos laidotuvės (šios pareiškėjos nurodyta aplinkybė bylos nagrinėjimu nebuvo paneigta), todėl jam palikėjos mirties faktas tapo žinomas iš karto.
Nors bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo S. D. yra darbingas tik (duomenys neskelbtini) proc. ir bylos nagrinėjimo metu ((duomenys neskelbtini) teismo sprendimu) jis buvo pripažintas neveiksniu, tačiau, teismo vertinimu, tai neįrodo, kad po palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) įstatymu nustatytą termino praleidimą palikimui priimti įtakojo suinteresuoto asmens S. D. sveikatos būklė, t. y. objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo S. D. būtų turėjęs kokių nors sveikatos problemų, byloje nepateikta. O suinteresuoto asmens atstovių nurodytas aplinkybes, kad įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti suinteresuotas asmuo S. D. praleido dėl to, kad jis buvo gydomas ir ilgainiui jam buvo išduotas neįgalumas, paneigia byloje pateikta 2025-10-17 Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, kad S. D. invalidumo/netekto darbingumo pensija buvo mokama tik nuo 2003 m. (pirmą kartą išmokėta 2003-12-09 (priskaičiuota nuo 2003-10-21)). Taip pat suinteresuoto asmens S. D. atstovių nurodytas aplinkybes paneigia ir pareiškėja, kuri teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos brolis S. D. turėjo ir turi sveikatos problemų, tačiau pažymėjo, kad po mamos mirties jo sveikata buvo gera ir pablogėjo tik praėjus 5-6 m. po mamos mirties.
Suinteresuoto asmens S. D. atstovė advokato padėjėja D. T. pareiškime su savarankišku reikalavimu, kuriuo prašo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, nurodė, kad suinteresuotas asmuo S. D. po motinos mirties į notarą nesikreipė taip pat dėl nežinojimo, menko išsilavinimo bei nesupratimo kokius veiksmus turi atlikti. Teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens S. D. atstovės advokato padėjėjos D. T. akcentuojamos aplinkybės, taip pat savaime nepagrindžia, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai tik rodo jo nerūpestingumą šiuo klausimu, o ne, kad susiklosčiusios pasekmės buvo nulemtos kokių nors objektyvių priežasčių. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog aplinkybės (priežastys), dėl kurių suinteresuotas asmuo S. D. terminą M. J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti praleido, nėra svarbios termino praleidimui pateisinti bei realiai trukdžiusios tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytas savo teises. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo S. D. savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nedėjo aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą, o savarankiškame reikalavime nurodytos priežastys, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, laikytinos nesvarbiomis ir nė viena iš jų negalėjo sutrukdyti suinteresuotam asmeniui S. D. priimti palikimą įstatymų nustatytu terminu. Teismo vertinimu, minėta suinteresuoto asmens atstovė nenurodė ir nepagrindė, kaip neatnaujinus praleisto termino palikimui priimti galėtų būti reikšmingai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Kitų svarbių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių per įstatymu nustatytą terminą išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, juolab, kad nenustatytos aplinkybės, apribojusios galimybes dalyvauti paveldėjimo procedūroje po M. J. D. mirties, taip pat nenurodė. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju, įvertinus termino praleido trukmę, t. y. praleistas terminas palikimui priimti yra neprotingai didelis – apie 25 metus, suinteresuoto asmens elgesys vertintinas kaip apsisprendimas nepriimti motinos palikimo, o nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių laiku kreiptis į notarą ir per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, pareiškimas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujino, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju byloje suinteresuotas asmuo S. D. prašė atmesti pareiškėjos L. J. V. pareiškimą, pareiškėja L. J. V. savo pareiškimą palaikė, o suinteresuoto asmens S. D. pareiškimą su savarankišku reikalavimu prašė atmesti, todėl vertintina, kad šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl pripažintina byloje dalyvaujančių asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme.
Pareiškėjai L. J. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-08-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-08-31 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 333,23 Eur (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškimą pareiškėja apmokėjo 50 Eur žyminiu mokesčiu.
Suinteresuotam asmeniui S. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-11-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-11-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), o G. V., atstovaujančiai suinteresuoto asmens interesus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025-09-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-02-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 232 Eur (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Suinteresuoto asmens S. D. atstovė advokato padėjėja D. T. 2023-01-06 byloje pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu, tai yra prašė atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti bei atidėti žyminio mokesčio dalies (37,10 Eur) sumokėjimą iki kol teismas priims galutinį teismo procesinį sprendimą. 2023-01-10 nutartimi prašymas patenkintas – 37,10 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje.
Kaip matyti, byloje kitas bylinėjimosi išlaidas sudaro akcinės bendrovės „Regitra“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2025-10-22 išrašyta PVM sąskaita-faktūra (Serija KLKL Nr. 315977) 9,20 Eur sumai už pažymą, duomenų teikimą bei persiuntimo paslaugas.
Pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog šalių elgesys būtų buvęs netinkamas, kad jie nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į šalių sveikatos būklę, tai yra, kad tiek pareiškėjai L. J. V. (darbinga (duomenys neskelbtini) proc.) , tiek suinteresuotam asmeniui S. D. (darbingas (duomenys neskelbtini) proc.) nustatyti neįgalumai, o bylos nagrinėjimo metu suinteresuotam asmeniui S. D. nustatytas neveiksnumas, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos L. J. V. ir suinteresuoto asmens S. D. šioje civilinėje byloje valstybės naudai nepriteistinos.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių taip pat valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 444-448 straipsniais, 576 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po M. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoto asmens S. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimi atnaujinimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.