Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. M. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 40N-43097557-15 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu V. M. buvo nubaustas 35 Eur bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad 2015 m. spalio 28 d. 12.42 val. Šiaulių r., kelio Šiaulių aplinkkelis 11,00 km, vairuodamas transporto priemonę BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pagrindiniame kelyje, sankryžoje pažymėtame kelio ženklais Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės).

V. M. teisme skundą palaikė ir papildomai parodė, kad buvo nuvažiavęs į įvykio vietą ir padarė nuotraukas, kurias pateikė policijos komisariate. Nuotraukos darytos iš tos vietos, kur stovėjo pareigūnai. Šios nuotraukos prie bylos nebuvo prijungtos. Buvo sakyta, kad jis atsisakė rašyti paaiškinimą, tačiau to nebuvo. Kol rašė paaiškinimą policijos komisariate, jam buvo surašytas nutarimas skirti baudą. Spalio 28 d. vyko savo automobiliu „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kolega, aplenkė „fūrą“ prieš posūkį, pravažiavo sankryžą, matė stovinčius policijos pareigūnus, matė, kad pareigūnė buvo susistabdžiusi mikroautobusą. Kitas pareigūnas išėjo į vidurį kelio pro autobuso galą ir sustabdė juos. Pareigūnas prašė pateikti dokumentus. Nuėjo prie pareigūnų tarnybinio automobilio, jis pradėjo žvalgytis sankryžos, kurioje pasak pareigūno lenkė automobilį, tačiau jos nematė. Tolumoje matė namą, posūkį ir arčiau sankryžą, tačiau prie jos nebuvo ženklo dėl šalutinio kelio, o tie keliai, kurie yra nepažymėti šiuo ženklu, tai lenkti galima. Pareigūnai stovėjo protakoje, kur yra melioracijos vamzdis – ten takelio nėra, o tik trumpas akligatvis. Į šį akligatvį savo automobilį buvo įvarę ne galu, o pastatę šonu, t. y. stovėjo priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, tik priešingoje gatvės pusėje. Pareigūnų automobilis stovėjo važiuojamąja kryptimi iš priešingos pusės. Tuo metu pareigūnė G. buvo sustabdžiusi mikroautobusą, tai reiškia, kad pareigūnų matomumas yra ribotas. Pareigūnai galėjo matyti, kad jis lenkė, bet tai vyko prieš sankryžą. Kitoje vietoje draudimą lenkti žymi tik ištisinė linija. Be to, nelogiška būtų lenkti sankryžoje automobilį, kai matė stovinčius policijos pareigūnus. Pareigūnas N. iš pradžių aiškino, kad „fūrą“ lenkė ženklo galiojimo zonoje, tačiau trikampis ženklas nėra draudžiamasis – jis yra įspėjamasis. Šiuo atveju draudimą lenkti žymi ištisinė linija. Nuo ženklo iki sankryžos yra 150 m, o ištisinės linijos beveik nesimato. Tai kaip viską galėjo matyti pareigūnai iš 400 m atstumo, kai dar stovėjo mikroautobusas ir jis lenkė 16 m „fūrą“, kuri tą sankryžą užstojo. Susipažįstant su byla klausė pareigūnų, ar yra registratoriaus medžiaga, tai buvo paaiškinta, jog nėra, todėl su ja nesusipažino. Jei dabar ji atsiranda, tai tuomet viskas keičiasi iš esmės, nes būtų susipažinęs ir būtų matęs, ar yra pažeidimas ar jo nėra. Gal tuomet būtų su pažeidimu sutikęs.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad spalio pabaigoje vyko kartu su V. M. į Rygą per Šiaulių aplinkkelį ir juos sustabdė policija dėl ištisinės linijos kirtimo ar ženklo pažeidimo. Jam pasirodė, kad jie nieko nepažeidė, todėl nustebo, kai buvo sustabdyti. Negirdėjo, ar V. M. policijos pareigūnas aiškino, kodėl jis buvo sustabdytas, kadangi jis buvo pareigūnų pakviestas prieiti prie jų automobilio. Jie lenkė sunkvežimį, tačiau jam pasirodė, kad spėjo jį aplenkti iki ištisinės linijos atsiradimo. Sunkvežimį aplenkė prieš keliuką ir iš tos vietos policijos pareigūnų net nesimatė ir tik gerokai pavažiavus juos pamatė.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau apie įvykį žino. Šiaulių aplinkkelyje, kai tarnybines pareigas ėjo su kolega E. N. pamatė, kad vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, nes lenkė neleistinoje vietoje, kur yra ženklas pagrindinis kelias su šalutiniu. Toje vietoje lenkti draudžiama. Jų automobilis stovėjo ne ant kelkraščio, o įvažiavęs į aikštelę priekiu į kelią. Automobilyje fiksuojami garso ir vaizdo įrašai, tai jų automobilis stovėdamas fiksavo kelią. Kelių eismo taisyklių pažeidimas vyko toliau, t.y. ten, kur yra kita sankryža. V. M. sustabdė jos kolega, su juo bendravo, rašė protokolą. Abu matė pažeidimą. Neprisimena, ar buvo sustabdę kitus automobilius, kai buvo fiksuotas V. M. padarytas pažeidimas. Nuo jų stovėjimo vietos matosi kavinė „Pakeleiviai“ ir ten yra ta sankryža, todėl kai kas nors lenkia toje sankryžoje, iš jų stovėjimo vietos tai matosi. Protokolas buvo pildomas tarnybiniame automobilyje, nežino, kokias aplinkybes nurodė V. M.. Tarnybiniame pranešime iš protokolo nurodoma automobilio markė ir valstybinis numeris, jame nurodomi visi duomenys. Jos ir E. N. tarnybiniai pranešimai yra vienodi, kadangi įvykio aplinkybės nesiskiria, nes tas pats žmogus važiavo, vairavo tam tikrą automobilį. Tarnybinį pranešimą rašė, kai užfiksavo pažeidimą ir kai buvo surašytas protokolas. Pareigūnas, kuris stabdo automobilį, turi pranešti budinčiai daliai, kokį automobilį ir dėl ko sustabdė. Kai ji stabdė automobilius – apie tai pranešė, todėl budinčioje dalyje turėtų būti užfiksuota, kokiu laiku ir kokius automobilius buvo sustabdžiusi. Tarnybiniame automobilyje yra registratorius, tačiau negali pasakyti, kiek laiko yra saugomi įrašai. Šiuo atveju registratorius pažeidimo nefiksavo. Su V. M. bendravo kolega, tačiau pažeidėjas buvo labai piktas, todėl tuo pačiu keliais sakiniais bendravo ir su ja. Buvo siūloma V. M. rašyti paaiškinimą, tačiau nežino, ar tai būtų fiksuota registratoriumi, kadangi V. M. automobilyje nesėdėjo.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad įvykis įvyko pernai, kai dirbo su kolege J. G.. Šiaulių aplinkkelio 11-ajame kilometre sustabdė tamsios spalvos automobilį, kuris lenkė sankryžoje. Vairuotojui, kuris šiandien sėdi salėje, buvo surašytas protokolas. Tame kelyje yra du įvažiavimai iš kelio: vienas arčiau sankryžos, o kitas – toliau. Tie įvažiavimai yra kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito. Jų automobilis buvo pastatytas į važiuojamąją pusę. Jame yra registratorius, jis būna įjungtas nuolat, jis vaizdą apima priekyje, todėl tame kelyje stovėjusio automobilio registratorius apėmė vaizdą. Pažeidimas fiksuotas vizualiai. Tuo metu kolegė J. G. buvo šalia automobilio, taip pat stebėjo eismą. Negali pasakyti, ar buvo sustabdytos kitos transporto priemonės tuo metu, kai buvo fiksuotas pažeidimas. Jie pastebėjo lenkimą sankryžoje, t. y. kito automobilio aplenkimą draudžiamoje vietoje. Kokį automobilį aplenkė pažeidėjas, nurodyti negali. Pažeidėjas važiavo mėlynos spalvos „BMW“ markės automobiliu. Neprisimena, ar rašant protokolą, asmuo davė kokius nors paaiškinimus, kadangi protokolas buvo rašomas kelis kartus dėl stringančio ryšio. Jis buvo suklydęs surašant vieną protokolą, kadangi jį surašė kolegės vardu dėl stringančio ryšio, tačiau vėliau buvo surašytas jo vardu. Pareigūnai sustabdę automobilį, apie tai praneša budinčiai daliai. Tai padaryti stengiamasi iki prieinant prie vairuotojo, tačiau kartais dėl užimtų radijo stočių pranešama vėliau, t. y. gali būti apie 10 min. skirtumas. Iš pradžių buvo užrašyta 10 valanda, o paskui ji ištaisyta į 12 valandą, nes valanda buvo suklysta dėl stringančio ryšio. Taip pat yra rašomi tarnybiniai pranešimai dėl video registratorių, kad būtų iškelta medžiaga ten, kur numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ar yra ginčas dėl vairavimo neblaiviam. Todėl ir šiuo atveju įrašas turėtų būti iškeltas. Toje vietoje ištisinė linija nežymi draudimą lenkti, nes pačioje sankryžoje kelių susikirtime yra punktyrinė linija. Negali pasakyti, kokio pločio yra sankryža. Negali būti, kad nuo jų stovėjimo vietos iki sankryžos yra 400 m atstumas. Iš vaizdo įrašo registratoriumi turėtų matytis pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu V. M. buvo nubaustas 35 Eur bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pagrindiniame kelyje, sankryžoje pažymėtame kelio ženklais Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės).

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutarime nurodyta, kad V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140 punktą.

ATPK 124¹ str. 3 d. numatyta atsakomybė už vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, stovėjimą geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimą automagistralėse, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 43 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.

KET 140. p. numatyta, kad lenkti draudžiama: 140.1. p. sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N438-243/2010).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. savo kaltės nepripažino nuo pat pradžių nurodydamas, kad „fūrą“ lenkė pagal KET ir lenkimo manevrą baigė jau įvažiavęs į posūkį, todėl jokio pažeidimo nepadarė. Aplinkybę, kad V. M. vairuojamas automobilis kitą transporto priemonę sankryžoje su šalutiniu keliu lenkė sankryžoje, patvirtina teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų J. G. ir E. N. parodymai, kurie parodė, jog Šiaulių aplinkkelio 11-ajame kilometre sustabdė tamsios spalvos automobilį, kuris lenkė sankryžoje, kadangi pažeidė kelių eismo taisykles - lenkė neleistinoje vietoje, kur yra ženklas pagrindinis kelias su šalutiniu. Liudytojai akcentavo, kad jie aiškiai matė, kaip V. M. vairuojamas automobilis lenkė sankryžoje, nes nuo jų stovėjimo vietos aiškiai matėsi lenkimo vieta. Minėtų liudytojų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad V. M. su pažeidimu sutiko, tačiau paaiškinimo nerašė (8, 9 b. l.). Tuo tarpu V. M. skunde nurodyta, kad kadangi labai skubėjo, nenorėdamas gaišti laiko pasiteiravo pareigūno, ar galėtų susimokėti baudą vietoje, nors labai abejojo savo padarytu pažeidimu, tačiau su pareigūnu nesiginčijo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareigūnui E. N. nurodžius, kad baudos vietoje mokėti negalima ir pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. M. pažeidimo nebepripažino, atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Kaip nurodo pats V. M., nepasirašė, nes buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data, todėl nusprendė viską išsiaiškinti būtent bylos nagrinėjimo metu. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti kaip neobjektyvius ir neteisingus liudytojais apklaustų policijos pareigūnų J. G. ir E. N. parodymus ir abejoti šiais įrodymais. Jų parodymai nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad iki šio įvykio minėti liudytojai ir V. M. būtų pažįstami ir juos sietų konfliktiški santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų J. G. ir E. N. parodymais. V. M. pateikti subjektyvūs įvykio vertinimo argumentai, kad lenkimo manevrą jis atliko iki sankryžos ir teiginiai, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti jo padaryto pažeidimo, nes važiavo gana dideliu atstumu nuo pareigūnų stovėjimo vietos, vertintini kritiškai, nes jie nenuoseklūs, jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, jie prieštarauja liudytojų policijos pareigūnų J. G. ir E. N. parodymams. Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad jis lenkė transporto priemonę, ką tvirtino pareigūnai ir liudytojas A. M., todėl jo teiginiai, kad pareigūnai šio manevro negalėjo matyti, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, iš pateiktų vaizdo ir garso įrašų nustatyta: Nr. 20151028_125113_PF 12.53 val. girdisi, kaip V. M. kalba telefonu ir sako, kad jam yra rašomas protokolas už lenkimą ant aplinkkelio, bei nurodo baudų dydžius. 2015-10-28_125409_PF 12.55 val. įrašu patvirtinama pareigūno E. N. nurodyta aplinkybė, kad rašant protokolą, strigo kompiuteris ir negalėjo paskubinti jo rašymo. 2015-10-28_125705_PF 12.58 val. įraše girdisi, kaip V. M. pareigūno pasiteiravo „ar ten ta sankryža yra su šalutiniu keliu“ pareigūnas atsako „jo“. Taip pat pareigūnui paklausus ar nepastebėjo, V. M. nurodė, kad lenkė „fūrą“ ir nepastebėjo, bei „nieko nepadarysi, nori rašyt – rašyk, nesiginčysiu“. 2015-10-28_130259_PF 13.03 val. įraše girdisi, kaip V. M. pasiteiravo pareigūno E. N., ar pastarasis yra G., šis atsako, kad ne. Girdisi, kaip V. M. reiškia nepasitenkinimą, kad reikės laukti kol pareigūnas parengs kitą protokolą savo vardu bei nurodo, kad lėkė, nes turi būti Rygoje antrą valandą. 2015-10-28_132643_PF 13.29 val. įraše aiškiai girdisi, kaip pareigūnas E. N. nurodo, kur pasirašyti bei, kad V. M. gali rašyti paaiškinimą. 2015-10-28_132941_PF įraše girdisi pareigūno ir V. M. pokalbis dėl pasirašymo ir dėl kopijos išdavimo V. M., bei matosi, kaip pareigūnė J. G. priėjusi parodo, kur pasirašyti V. M.. Nei viename iš pateiktų įrašų nesigirdi, kad V. M. būtų ginčijęs patį pažeidimo faktą, kad pareigūnai negalėjo jo pastebėti, juolab protokolo rašymo laiku, V. M. stovėjo lauke, kur galėjo aiškiai matyti, ką matė ir policijos pareigūnai, tačiau jokių priekaištų dėl to nereiškė. Be to, V. M. kaltę pagrindžia ir teisme nurodytos aplinkybės, kad susipažįstant su byla klausė pareigūnų, ar yra registratoriaus medžiaga, tai buvo paaiškinta, jog nėra, todėl su ja nesusipažino. Jei dabar ji atsiranda, tai tuomet viskas keičiasi iš esmės, nes būtų susipažinęs ir būtų matęs, ar yra pažeidimas ar jo nėra. Gal tuomet būtų su pažeidimu sutikęs. Kas galimai patvirtina aplinkybę, kad V. M. manydamas, kad nėra registratoriaus, tikėjosi paneigti pareigūnų nurodytas aplinkybes, tačiau byloje esant registratoriui, pastarasis jau nurodo, kad galbūt būtų sutikęs su pažeidimu. Pareiškėjo padarytą pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidimą mačiusių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kaip liudytojų teismo posėdyje apklaustų pareigūnų parodymai bei CD kompaktuose esantys įrašai.

Išvardintais įrodymais pilnai įrodyta, kad V. M. vairuodamas automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, todėl jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje sudėtį.

Vadovaujantis byloje esančia medžiaga paneigtina V. M. skunde nurodyta aplinkybė, kad paaiškinimo įvykio vietoje rašyti jam niekas nesiūlė, kadangi 2015-10-28_132643_PF 13.29 val. vaizdo ir garso įraše aiškiai girdisi, kaip pareigūnas E. N. nurodė kur pasirašyti bei tai, kad V. M. gali rašyti paaiškinimą.

Be to, paneigtinos V. M. skunde nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų tarnybinių pranešimų netinkamumo bei pareigūnų susitarimo ką ir kaip rašyti. Kaip ir minėta aukščiau, byloje nenustatyta pareigūnų šališkumo požymių bei suinteresuotumo bylos baigtimi. Kaip ir nurodė patys liudytojais teisme apklausti pareigūnai, tarnybiniai pranešimai nesiskiria, nes abu matė įvykį, todėl ir įvykio aplinkybes pateikia tokias pačias. Taip pat, tai kad pareigūnų pranešimai registruoti tik kitą dieną, nepagrindžia jų neteisingumo, kadangi pačiuose tarnybiniuose pranešimuose aiškiai nurodyta, kad jie parengti būtent įvykio dieną - 2015-10-28, o tai, kad jie užregistruoti kitą dieną yra pačios Institucijos darbo organizavimo tvarka. Aplinkybė, kad pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė konkrečią automobilio markę ir valstybinį numerį, paaiškinama tuo, kad rašant tarnybinį pranešimą jau būna nustatyta konkreti transporto priemonė ir ji yra tiksliai įvardijama, todėl teismas neįžvelgia jokio pažeidimo šiame V. M. skunde nurodytame argumente.

Pažymėtina, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad V. M. nurodyti galimai ikiteisminėje bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijoje padaryti procesiniai pažeidimai buvo pašalinti, kadangi skundo nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, ištirtos bylos aplinkybės bei peržiūrėtas nutarimas vadovaujantis ATPK 284 str. 1 d., t.y. nustatyta, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, už kurio padarymą pareiškėjas buvo teisėtai nubaustas.

V. M. pagal ATPK 124¹ str. 1 d. buvo paskirta nuobauda – 35 Eur bauda, t. y. didesnė nei sankcijoje numatytas baudos minimumas, kadangi buvo atsižvelgta į tai, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. asmuo per metus laiko padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą.

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. M. pažeidimo padarymo bei nuobaudos skyrimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, kadangi paskutinė nuobauda – bauda buvo paskirta 2015-02-17 – administraciniu nurodymu, kurią V. M. sumokėjo 2015-02-25.

Pagal ATPK 260¹ straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyta, kad administracinio nurodymo surašymas yra administracinės nuobaudos paskyrimas, o pagal ATPK 260¹ straipsnio 3 dalį, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama ir tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi, administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo, o kadangi jokia kompetentinga institucija nekonstatavo, kad V. M. pažeidė įstatymą ir nepaskyrė jam administracinės nuobaudos, V. M. įvykdęs administracinį nurodymą, nelaikomas baustu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog V. M. būtų padaręs kitų pažeidimų, kurie leistų manyti, kad jis pakartotinai per metus padarė tokį pat teisės pažeidimą, todėl atsižvelgiant į visą tai, iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad tokią aukščiau aprašytą teismo išvadą pagrindžia tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Nr. N575-4446/2011), tiek šiuo metu apygardos teismų formuojama praktika administracinių teisės pažeidimų bylose (Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATP-41-282/2013).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 ir 3 dalis skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Esant tokiai situacijai, kai iš skundžiamo nutarimo šalintina V. M. nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra teisinis pagrindas švelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal nuobaudų skyrimo taisykles turėjo būti skiriama sankcija, mažesnė nei numatytas vidurkis arba lygus sankcijos vidurkiui, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas keistinas, V. M. paskiriant mažesnio dydžio nuobaudą – lygią sankcijoje numatytam minimumui, kadangi byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, be to, teismas atsižvelgia ir į V. M. asmenybę – praeityje baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl laikomas nebaustu administracine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., teismas,

nutaria:

V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 40N-43097557-15 pakeisti ir V. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalyje, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Pakeisti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 40N-43097557-15 ir pašalinti iš nutarimo V. M. nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.