Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti 2015-11-11 Šiaulių AVPK surašytą nutarimą ir 2016-03-09 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstus.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir nurodo, kad nutartis yra neobjektyvi, grindžiama prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, taip pat yra netinkamai ir nepilnai ištirtos administracinės bylos aplinkybės, o motyvuojamoje dalyje teisėjo išdėstyti motyvai yra „išlaužti iš piršto“. Teisėjas jo kaltę grindžia tuo, kad jis neva sustabdytas dėl pažeidimo padarymo nesiginčijo, tačiau nesant galimybės sumokėti baudą vietoje bei pradėjus rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, ėmė neigti pažeidimo padarymą ir atsisakė pasirašyti administracinės teisės pažeidimo protokole. Teigia, kad jam nesuprantama, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis teisėjas daro tokią išvadą, kadangi surašytą administracinės teisės protokolą jis pasirašė. Tvirtina, kad baudą norėjo sumokėti vietoje, kadangi labai skubėjo, nors ir abejojo dėl pažeidimo padarymo, o ne dėl to, kad sutiko su pažeidimu. Su pareigūnu nesiginčijo dėl rašomo protokolo todėl, kad nematė tam reikalo, kadangi pats pareigūnas paaiškino, jog administracinė byla bus nagrinėjama 2015-11-11, vadinasi tada ir bus nagrinėjamos visos su byla susijusios aplinkybės bei bus sprendžiamas klausimas dėl surašyto protokolo pagrįstumo. Tiek pareigūnų parodymuose, tiek vėliau pateiktame garso įraše niekur nėra užfiksuota, kad jis pasisakė dėl savo kaltės.

Taip pat nurodo, kad jam nesuprantamas teisėjo teiginys, jog pareigūnų E. N. ir J. G. parodymai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Teigia, kad pareigūnų parodymuose sutampa tik teiginys, jog jie abu pastebėjo automobilį, kuris sankryžoje atliko lenkimo manevrą, ką jie abu patvirtina savo tarnybiniame pranešime bei apklausoje teismo posėdžio metu. Tačiau tai yra tik subjektyvi pareigūnų nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Visos kitos šių pareigūnų apklausos metu nurodytos aplinkybės arba skiriasi arba jie jų neprisimena. Ar tai, kad abu pareigūnai staiga pamiršo įvykio aplinkybes galima laikyti nuosekliais ir vienas kitiems neprieštaraujantiems parodymams. Tai pagrindžiama ir teismo metu pareigūnų duotais parodymais. Pareigūnė J. G. nurodė, jog tarnybinis automobilis stovėjo įvažiavęs į aikštelę galu, priekiu į važiuojamąją dalį, todėl pažeidimo vaizdo registratorius nefiksavo. Pažeidimą pareigūnė neva matė dėl to, kad kelių sankryžoje stovi kavinė „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji ir mano, kad lenkimas vyko sankryžoje. Tačiau iš jo pateiktų nuotraukų, kurios yra prijungtos prie bylos bei iš pateiktų schemų įvertinant atstumą yra akivaizdu, kad iš pareigūnų stovėjimo vietos pastatą, kuriame yra kavinė, matyti galima, tačiau pačios sankryžos – neįmanoma. Pareigūnė nurodė, jog nepamena, ar buvo sustabdžiusi kitus automobilius, mano kad registratorius pažeidimo nefiksavo. Nurodo, jog Šiaulių AVPK budinčioje dalyje yra fiksuojama, kokie automobiliai ir kada stabdomi, nes jis turi apie tai pranešti. Tuo tarpu pareigūnas E. N. nurodo, jog tarnybinis automobilis buvo pastatytas taip, kad fiksuotų pažeidimus būtent toje sankryžoje su Bielskio gatve, ir registratoriaus vaizdas sankryžą apėmė. Tačiau tuoj pat jis nurodo, jog pažeidimas buvo fiksuotas vizualiai, o pažeidimą matė ir J. G.. Tačiau pareigūnas E. N. taip pat nurodo, jog neprisimena, ar tuo metu buvo sustabdytos kitos transporto priemonės ir vėl teigia, kad pažeidimą matė abu. Taip pat pareigūnas nurodo, kad protokolą jis perrašinėjo dėl stringančio ryšio, kas yra visiška nesąmonė, kadangi dėl stringančio ryšio protokolo gali neiti rašyti apskritai arba jis būna rašomas lėtai, nes sunkiai kraunasi, tačiau jokiu būdu dėl ryšio strigimo protokole neatsiranda klaidinga pareigūno pavardė arba neteisingas pažeidimo laikas. Be to, pareigūnas E. N. nurodo, jog esant situacijai, kai pažeidėjui gresia teisės atėmimas už padarytą pažeidimą, yra rašomi tarnybiniai pranešimai dėl vaizdo medžiagos iš vaizdo registratoriaus iškėlimo. Šiuo atveju, už jam inkriminuojamą pažeidimą yra numatyta sankcija — teisių atėmimas, vadinasi vaizdo registratoriaus medžiaga turėjo būti iškelta kaip nenuginčijamas įrodymas. Taip pat jis patvirtina, jog vaizdo registratoriaus medžiagoje pažeidimas turi matytis, tačiau nesutinka, kad iki sankryžos yra 400 metrų.

Nurodo, kad pareigūnų parodymai yra ne tik kad nenuoseklus, tačiau ir kardinaliai skiriasi, tačiau teisėjas juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius vienas kitam. Apelianto nuomone, pareigūnų parodymai skiriasi jau vien dėl tarnybinio automobilio stovėjimo padėties. Teigia, kad pareigūnės J. G. parodymai yra aiškiai netikslūs, vertinant vaizdo įrašą, todėl nesupranta, kodėl teisėjas juos vertina kaip nuoseklius ir neginčijamus. Nors pareigūnas E. N. ir teigia, jog atstumas yra netikslus, tam patvirtinti jis pateikė schemas, kurių teisingumo teismas nepaneigė.

Taip pat apeliantas nurodo, kad ne pareigūnai rinko įrodymus administracinėje byloje, o jis pats važiavo į įvykio vietą, darė fotonuotraukas, schemas, siekdamas patvirtinti savo duotus paaiškinimus objektyviais duomenimis. Nesutinka su teismo išvada, kad jo parodymai nenuoseklūs ir nepagrįsti, o pareigūnų atvirkščiai –nuoseklūs ir pagrįsti. Būtent liudytojo A. M. duoti parodymai, jo pateiktos fotonuotraukos bei schemos, prieštarauja pareigūnų duotiems parodymams o ne atvirkščiai, kaip teigia teisėjas.

Pažymi, kad teisėjas nenurodo jokių motyvų, kuriais remiantis jis nevertina jo pateiktų fotonuotraukų ir schemų. Juo labiau, kad nei pareigūnai, nei teisėjas negali paneigti fakto, jog jo pažeidimo padarymo metu pareigūnė J. G. nebuvo sustabdžiusi kito automobilio, kuris stovėjo prieš pareigūnų tarnybinį automobilį, kas paneigia pareigūnų duotus parodymus bei užtraukia jiems atsakomybę už melagingų parodymų davimą teisme. Tai galima patikrinti peržiūrėjus visą vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą, o ne jos dalį. Mano, kad būtent dėl šios priežasties pareigūnai ir nepateikia vaizdo įrašo.

Teigia, kad teiginys jog „V. M. pats pripažįsta, jog lenkė kitą transporto priemonę“ yra visiškai nepaaiškinamas ir nepagrindžia jo kaltės, kadangi važiuodamas jis lenkė ne vieną, o daug transporto priemonių ir tai nereiškia, kad lenkdamas jis darė pažeidimą. Todėl šiuo atveju patį lenkimo manevrą vertinti kaip pažeidimą yra neteisinga. Nurodo, kad jis neneigė, kad atliko lenkimo manevrą, tačiau tai padarė pagal galiojančias kelių eismo taisykles. Visiškai klaidingi ir „laužti iš piršto“ teisėjo motyvai vertinant kaip įrodymą administracinėje byloje Šiaulių AVPK pateikti vaizdo ir garso įrašai iš tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus užfiksuotos medžiagos ištraukos. Teigia, kad jį nustebino tai, jog teisėjas pateiktą ištrauką iš vaizdo registratoriaus vertina kaip pagrindinę įrodomąją medžiagą, nors ji iki galo nebuvo perklausyta teismo posėdyje ir jis su ja nebuvo susipažinęs. Nesupranta, kodėl teisėjas išvadas apie galimai padarytą pažeidimą, grindžia jo telefoninio pokalbio su žmona pokalbiu. Pažymi, jog pareigūnas E. N. apklausiamas liudytoju nurodė, jog pareigūnų tarnybiniame automobilyje vaizdo registratorius veikia nuolat, ir nuolat fiksuoja vaizdą. Todėl jis ir buvo pastatytas, kad fiksuotų sankryžą su Bielskio gatve. Tačiau pareigūnai kažkodėl negali pateikti vaizdo medžiagos, kur yra užfiksuotas jo padarytas pažeidimas, o pateikia vaizdo medžiagą, kuri prasideda praėjus 10 min. po pažeidimo padarymo, nors vadovaujantis jų pačių parodymais (kuo tiki ir neabejoja teisėjas) tokia medžiaga privalo būti pridedama prie administracinės bylos medžiagos.

Nurodo, kad siekiant paneigti jo duotus parodymus, nepakanka vien jais netikėti. Šiuo atveju aplinkybė, jog prieš pareigūnų automobilį buvo sustabdytas mikroautobusas yra nepaneigta, nes pareigūnai nepateikė vaizdo medžiagos, kuri pasak jų yra užfiksuota, taip pat nepateikė duomenų, kokios transporto priemonės ir kuriuo laiku buvo sustabdytos, nors pasak pareigūnų, tas yra reglamentuota jų tarnybos eigos taisyklėmis ir yra vykdoma. Šiuo atveju tai yra viena iš esminių-bylos aplinkybių, kadangi stovintis mikroautobusas ne tik kad koreguoja matymo lauką, bet ir paneigia pareigūnės J. G. duotus parodymus apie tai, kad ji matė pažeidimą, nes tuo metu ji dirbo prie kito sustabdyto automobilio. Teigia, kad šiuo atveju pareigūnų nenoras pateikti objektyvių įrodymų (t. y. pilnos vaizdo registratoriumi užfiksuotos medžiagos) kelia pagrįstų abejonių surašyto protokolo objektyvumu, o teisėjo nutarties grindimas prielaidomis yra ginčytinas.