Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2. 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

2026 m. vasario 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-360-446/2025 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei R. B. individualiai įmonei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 380,49 Eur už prarastą medieną, 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidas, 42,65 Eur antstoliui sumokėtas vykdymo išlaidas, 350 Eur išlaidas už žemės sklypo geodezinius matavimus, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise valdo 7,0979 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dalis žemės sklypo apaugusi mišku, kurio plotas 2022 m. kovo 23 d. įregistruotas Miškų valstybės kadastre 0,1433 ha. 2023 m. liepos 13 d. apie 17 val. ieškovas, nuvykęs į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pamatė, kad yra iškirsta dalis jo miško. Mišką iškirto atsakovė R. B. individuali įmonė, kuri vykdė miško kirtimo darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, su linija žemės sklypo plane pažymėta 8-9-10. Ieškovas apie šį įvykį pranešė policijai ir buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Buvo išsiaiškinta, kad miško kirtimą atliko atsakovas, kuris iš esmės iškirtimo fakto neginčijo (Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutarties 20 punktas). 2023 m. spalio 10 d. Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyrius atliko matavimus jam priklausančiame žemės sklype, surašė Biržės taksavimo lapą ir kelmų matavimo aktą, kuriame nurodyta, kad dviejų žemės sklypų riboje (ginčytiname žemės sklypo plote) išpjautos bendros medienos tūris sudaro 9,125 m ³, nukirsta 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių. Dalį žemės sklype rastos medienos, supjaustytos kaladėlėmis - 3,71184 m ³, dalyvaujant policijos pareigūnams ir jų leidimu, ieškovas 2023 m. liepos 13 d. parsivežė į savo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal R. B. individualios įmonės skundą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo T. K. 2023 m. spalio 24 d. nutarimas byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paliko nepakeistą, dalį, kuria nutarta T. M. grąžinti kaip teisėtam savininkui iš (duomenys neskelbtini) parsivežtas supjaustytas medienos kalades - 3,71184 m³, panaikino ir grąžino jas R. B. individualiai įmonei.

3. Ieškovo užsakymu atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), geodeziniai matavimai įregistruoti valstybės įmonėje (toliau -VĮ) „Registrų centras“. Žemės sklypo ribos nustatytos ir paženklintos, vadovaujantis Žemės sklypo planu. Nustatyta, kad ginčytina riba yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame atsakovas neteisėtai iškirto Biržės taksavimo lape ir kelmų matavimo akte nustatytą kiekį medienos. Iš viso ieškovo žemės sklype neteisėtai iškirsta 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių: 108 medžiai, kas sudaro 9,125 m ³ medienos, iš jos: 6,075 m³ padarinės, 1,774 m³ malkinės medienos, 1,276 m³ atliekos. Dėl iškirstos ir prarastos medienos ieškovas, kaip miško savininkas, patyrė turtinę žalą, kurią sudaro prarastos medienos kaina, medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidos, antstolio vykdymo išlaidos, žemės sklypo geodezinių matavimų išlaidos.

4. Prarastos medienos kaina apskaičiuota, remiantis apvaliosios medienos sortimentų kainomis miške už 1 m³, 2024 m. rugsėjo mėn., Privačių miškų asociacijos tinklalapyje: https://www.pmsa.lt/aktualu/menesio-medienos-kainos/ kainos: nesertifikuotos medienos kaina miške už 1 m³ yra: lapuočių tara - 55 Eur; beržo popiermedžiai – 57 Eur; malkos – 37 Eur. Pagal Valstybinių miškų urėdijos tinklalapyje https://vmu.lt/wp-content/uploads/2024/07/Rokiskio.pdf skelbiamas kainas kirtimo atliekų kaina 2024 m. II pusmetį – 28 Eur už 1 m ³. Ieškovo patirta žala dėl prarastos medienos yra 380,49 Eur: 101,26 Eur (1,841 m ³ (0,07 m³ stambi mediena + 1,771 m ³ vidutinė mediena, iš kurios galima pagaminti tarą) x 55 Eur (lapuočių tara); 60,42 Eur (1,06 m ³ beržo (B) smulki mediena, iš kurios galima pagaminti popiermedį) x 57 Eur (beržo popiermedžiai); 183,08 Eur (3,174 m³ smulki mediena (Bt, J, D) + 1,774 m³ malkinė mediena, iš kurios galima pagaminti malkas) x 37 Eur (malkos); 35,73 Eur (1,276 m³ atliekos x 28 Eur (kirtimo liekanos).

5. Ieškovas dalį žemės sklype rastos medienos 3,71184 m³, supjaustytos kaladėlėmis, dalyvaujant policijos pareigūnams ir jų leidimu, buvo susikrovęs ir parsivežęs iš kirtimo vietos pas save į namus. Tačiau atsakovui apskundus Panevėžio apskrities VPK 2023 m. spalio 24 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas grąžinti medieną atsakovui. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidas. Medieną ieškovas krovė pats ir vežė savo traktoriumi MTZ-82.1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas patyrė kuro išlaidas, technikos amortizaciją, laiko sąnaudas. Mediena buvo kraunama ir gabenama 2 kartus: 2023m. liepos 13 d., kai ieškovas pastebėjo neteisėtą medienos iškirtimą ir 2024 m. kovo mėnesį, vykdydamas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį. Ieškovas negali tiksliai apskaičiuoti ir pateikti medienos pakrovimo ir transportavimo patirtų išlaidų, todėl remiasi Valstybinių miškų urėdijos tinklalapyje https://vmu.lt/wp-content/uploads/2024/07/Rokiskio.pdf skelbiamomis kainomis 2024 m. II pusmetį: medienos pakrovimas 3 Eur/m³, medienos transportavimas rajono ribose 1 m³ – 8,50 Eur. Ieškovas patyrė 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidų: 11,50 Eur x 3,71184 m³ x 2. Atsakovas kreipėsi į antstolį dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutarties vykdymo priverstine tvarka. Dėl to, ieškovas dar patyrė 42,65 Eur vykdymo išlaidų, kurias apmokėjo antstolei. Ieškovas vien tik todėl, kad galėtų įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą turėjo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir dėl to patyrė 350 Eur išlaidų, kurias 2024 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo matininkui T. J.. Šios išlaidos neabejotinai susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl ieškovui privalo būti atlygintos.

6. Ieškovui dėl atsakovės neteisėtų veiksmų teko iškęsti didelius nepatogumus, papildomus rūpesčius, buvo sugaištas laikas, aiškinantis aplinkybes dėl neteisėtai iškirsto miško, policijoje, teisme, aplinkos apsaugos agentūroje, įrodinėjant, kad tai jo žemės sklype iškirstas miškas, derinant žemės sklypo ribas su atsakovės savininku, ieškant kompromiso, tikintis žalos atlyginimo neteismine tvarka. Be to, ieškovui radus iškirstą visiškai jauną mišką (17 beržų 8-19 cm skersmens; 6 beržai 24-38 cm skersmens; 62 baltalksniai 8-23 cm skersmens; 16 drebulių 8- 20 cm skersmens ir kt.), o jam palikus tik menkaverčius krūmus, sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Ieškovas neteko didelių pajamų ateityje, nes vertingi sveiki, jauni medžiai, kaip pvz., beržas, drebulė, juodalksnis, galėjo būti parduoti už keletą kartų didesnę kainą nei ieškovas paskaičiavo nuostolius. Dėl šių aplinkybių ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur.

7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas remiasi 2023 m. spalio 10 d. kelmų matavimo aktu, kuriame nurodyta, kad matuota kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) sklype (duomenys neskelbtini) 1 ha plote. Teismui pateiktame 2024 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto registrų duomenų 7,0979 ha sklypo išrašo 2.1 punkte konstatuojama, kad šiame sklype miško plotas įregistruotas 2022 m. kovo 23 d. Miškų valstybės kadastre yra 0,1433 ha arba 14,33 aro. Prie ieškinio pateiktame minimo sklypo plane yra užfiksuota, kad miško plotas yra 556 kv. m. arba 5,56 aro ir 3337 kv. m. arba 33,37 aro plotas apaugęs medžiais. Iš viso 38,93 aro sklypo plotas apaugęs medžiais. R. B. individualios įmonės 2023 m. birželio 26 d. privataus miško savininko pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) apie ketinimą kirsti mišką miško paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bus atliekamas atrankinis kirtimas kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4 ha plote. R. B. individualios įmonės 2023 m. birželio 26 d. privataus miško savininko pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) apie ketinimą kirsti mišką miško paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bus atliekamas kito miško kirtimas (Kitas miškas kirt. Bt., D, Bt.) kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4 ha plote. Biržės 1,4 ha sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pažymėjo miškotvarkos projekto autorius M. S.. Iš to seka, kad tiek kelmų matavimo akte, tiek taksacijos lape yra užfiksuoti duomenys apie 1 ha ploto (duomenys neskelbtini) kvartalą, kuris apima ir R. B. individualios įmonės pagal miškotvarkos projektą numatytą iškirsti ir iškirstą 0,8 ha miško. Teismui pateiktame 2024 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto registrų duomenų 7,0979 ha sklypo išrašo 2.1. punkte nurodoma, kad 0,0556 ha miško medynų indeksuota vertė yra 48 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek medžių buvo 0,1433 ha miško sklype, kai jis 2023 m. kovo 3 d. buvo įregistruotas Miškų valstybės kadastre ir koks kiekis medžių yra 0,0556 ha (5,56 aro) miško sklype. Dėl išvardintų argumentų, reikalavimas priteisti ieškovui 380,49 Eur už prarastą medieną yra neįrodytas, todėl turi būti atmestas.

8. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidas ir 42,65 Eur antstoliui sumokėtas vykdymo išlaidas, nes ieškovas pagal 2024 m. sausio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartį buvo įpareigotas grąžinti R. B. individualiai įmonei neteisėtai užvaldytą jos turtą 3,71184 kub. m. pjautinės medienos, esančios pas atsakovą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo raginamas gera valia grąžinti medieną, tačiau jam atsisakius tai padaryti, paragintas antstolio, privalomą nurodymą įvykdė ir 3,71184 kub. m. pjautinę medieną grąžino R. B. individualiai įmonei. Ieškovas patyrė šias išlaidas dėl savo neteisėtų veiksmų.

9. Nesutinka atlyginti 350 Eur išlaidas už kadastrinius matavimus, nes R. B. individuali įmonė sudarė sutartį su R. B. žemėtvarkos darbų įmone dėl kadastrinių matavimų atlikimo sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 29 d. ši įmonė nustatė, kad išnagrinėjus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo dokumentus, paaiškėjo, kad ta pati linija, esanti pietvakarinėje pusėje ((duomenys neskelbtini) pietrytinėje) nesutampa 2,2 m. (sklypo abrise Nr. (duomenys neskelbtini) užrašyta 56 m., o Nr. (duomenys neskelbtini) 53,8 m.). 2023 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo A. Š. išvadoje nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atitinka teritorijų planavimo dokumento (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Panevėžio apskrities viršininko 2020 m. kovo 20 d. sprendinius. Kadangi ploto skirtumas susidarė dėl ankščiau naudotos netikslios kartografinės medžiagos bei netikslių matavimo priemonių, todėl šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami Nuostatų nustatyta tvarka pagal pateiktą situacijos brėžinį, o už nustatytą ploto skirtumą valstybei bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka. 1998 m. gegužės 6 d. sklypo kadastro Nr. 42 plane tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 6 yra pažymėta, kad ribos ilgis 56 m., o tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3 - 251 m. R. B. individuali įmonė, kirsdama mišką, rėmėsi planu, kuris nustatyta tvarka buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Apie tai, kad sklypai persidengia, nustatė R. B. žemėtvarkos darbų įmonė 2023 m. rugsėjo 28 d. Būtent dėl to kiekvienas sklypo savininkas asmeniškai sprendė dėl sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Be to, tik 2023 m. lapkričio 16 d. 11 val. Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkininkai vietoje atliko faktinį šių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą ir patvirtino faktines sklypų ribas. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų patvirtintų sklypų ribų nei vienas iš savininkų neginčijo, todėl ieškovui nebuvo prievartos atlikti savo sklypo kadastrinius matavimus. Kadangi ieškovas savo iniciatyva atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, tai ieškovo reikalavimas priteisti jam sklypo kadastrinių matavimų išlaidas 350 Eur yra nepagrįstas.

10. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad R. B. įmonė jo sklype iškirto 0,1433 ha miško. Ieškovas grindžia savo ieškinį, tuo kad R. B. įmonė iškirto medžius 220 kvartalo 314 sklypo 1 ha plote. Tačiau 220 kvartalo 134 sklypas yra R. B. individualios įmonės nuosavybės teise valdomame 1,4 ha miško paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas neįrodė, kad R. B. individuali įmonė iškirto Miškų valstybės kadastre registruotą miško medyną, tai ieškovui nesusidarė ir neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui T. M. iš atsakovės R. B. individualios įmonės 380,49 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. spalio 1 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį dalyje dėl 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidų, 42,65 Eur vykdymo išlaidų ir 350 Eur išlaidų už žemės sklypo geodezinius matavimus priteisimo atmetė.

12. Byloje iš esmės nekilo ginčas, kad medžius ieškovo sklype iškirto atsakovė, tačiau atsakovė savo kaltę ir neteisėtus veiksmus neigė, nes kirtimą vykdė pagal išduotus leidimus kirsi mišką. Leidimas išduotas atsakovei vykdyti miško kirtimą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytojas M. S., inžinierius miškininkas, rengęs R. B. įmonei priklausančio žemės sklypo miškotvarkos projektą, medžiagą kirtimui, patvirtino, kad R. B. žemės sklypo ribos buvo aiškios, kapčiai ir metaliniai stulpai išlikę ir gerai matomi, būtent dėl to, rengiant projektą ir žymint medžius kirtimui, žemės sklypo geodeziniai matavimai nebuvo reikalingi. Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, atlikus jo sklypo geodezinius matavimus, jo ir atsakovės žemės sklypo bendra riba ir jo sklypo plotas nepasikeitė. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė. Teismo vertinimu iš 2023 m. spalio 10 d. surašyto kelmų matavimo akto ir biržės taksavimo lapų matyti, kad žemės sklype, priklausančiame būtent ieškovui, išpjautos bendras medienos tūris sudaro 9,125 m³, nukirsta 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, neveikė pakankamai rūpestingai, atsargiai ir atidžiai, dėl to iškirto ieškovui priklausančio miško dalį ir padarė žalą ieškovui. Atsakovė medžių kirtimą ieškovui priklausančiame miške vykdė neturėdama leidimo, todėl kirtimas laikytinas neteisėtu.

13. Remdamasis biržės taksavimo lapais nustatė, kad neteisėtai iškirtus medžius ieškovo žemės sklype, pagaminta 9,125 m³ medienos, kurią sudaro 6,075 m³ padarinės medienos, 1,774 m³ malkinės medienos, 1,276 m³ atliekos. Ieškovas turtinės žalos dydį už iškirstus medžius apskaičiavo pagal Privačių miškų asociacijos tinklalapyje skelbtas 2024 m. rugsėjo mėnesio medienos kainas, padarytą žalą įvertina 380,49 Eur. Ieškovui įrodžius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl žalos, padarytos atlikus neteisėtą miško kirtimą, atlyginimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistinas 380,49 Eur žalos atlyginimas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateiktu žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimu, į bylą neteikė savo nesutikimą pagrindžiančių įrodymų.

14. Teismas nusprendė, kad ieškinys dalyje dėl 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidų, 42,65 Eur vykdymo išlaidų, 350 Eur išlaidų už atliktus geodezinius matavimus priteisimo nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovas, pamatęs, kad vykdomas neteisėtas miško kirtimas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, rastą medieną (apie 4 m³) kirtimo vietoje išsivežė savo iniciatyva. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi, administracinio nusižengimo byloje, kuri įsiteisėjo 2024 m. vasario 6 d., 3,71184 m³ pjautinės medienos, kurią išsivežė ieškovas ir ją saugojo savo namo kieme, grąžino R. B. individualiai įmonei. Vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje ieškovas patyrė vykdymo išlaidų, kurias sumokėjo antstoliui, nes gera valia teismo procesinio sprendimo nevykdė. Ieškovo reikalavimai priteisti medienos transportavimo išlaidas ir išlaidas, kurias jis patyrė vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį, neparemti įstatymu, nepagrįsti ir atmestini. Teismas padarė išvadą, kad išlaidas, kurias patyrė ieškovas, atlikus jam nuosavybės priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pripažinti nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo. Ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodeziniai matavimai nėra susiję išimtinai su šia byla.

15. Teismo vertinimu ieškovas dėl medžių iškirtimo jo sklype patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Tai, jog ieškovas dėl jam priklausančių medžių iškirtimo patyrė emocinius išgyvenimus, yra visuotinai suprantama aplinkybė. Visuotinai pripažįstamų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Neabejotina, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamą poveikį ieškovui, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė patyręs neturtinę žalą ir yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Ieškovo pareikštą reikalavimą priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgus į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad atsakovės neteisėtais veiksmais itin neigiamų pasekmių ieškovui nebuvo sukelta, priteistiną neturtinės žalos dydį sumažino iki 200 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. IĮ (toliau – ir apeliantė) prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovės R. B. IĮ ieškovui priteista 380,49 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. spalio 1 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panaikinti 2025 m. liepos 10 d. nutartį. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais :

16.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad byloje nekilo ginčas, kad medžius ieškovo sklype iškirto atsakovė. Tačiau atsakovė su ieškiniu nesutiko ir tokia teismo išvada prieštarauja atsakovės išsakytai pozicijai.

16.2. Teismas remdamasis 2023 m. spalio 10 d. surašyto kelmų matavimo aktu ir biržės taksavimo lapu ir pripažindamas, kad ieškovui priklausančiame sklype išpjautos bendras medienos tūris sudaro 9,125 kub. m. 1 ha miško plote nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nes kelmų matavimo aktas ir biržės taksavimo lapas prieštarauja 2024 m. rugpjūčio 16 d. VĮ „Registrų centras“ duomenims, kur 7,0979 ha sklypo išrašo 2,1 punkte konstatuojama, kad šiame sklype plotas įregistruotas 2022 m. kovo 23 d. Miškų valstybės kadastre yra 0,1433 ha arba 14,33 aro ir, kad medynų, esančių 7,0979 ha sklype vertė yra 10 Eur. Šie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą nes R. B. IĮ negalėjo iškirsti T. M. 7,0979 ha sklype neegzistavusį vieno hektaro miško plotą.

16.3. Tiek kelmų matavimo akte, tiek taksacijos lape yra užfiksuoti duomenys apie 1 ha plotą 220 kvartale, kuris apima ir R. B. IĮ pagal miškotvarkos projektą numatytą iškirsti ir iškirstą 0,8 ha ploto mišką.

16.4. Pirmosios instancijos teismas tenkino 42,74 procentus reikalavimų bet nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

17. Ieškovas T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais :

17.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš esmės nekilo ginčas, kad medžius ieškovo sklype iškirto atsakovė. Atsakovė iš esmės pati to neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, neginčija ir apeliaciniame skunde, kad tik ji vykdė kirtimą, tačiau teigia, kad visus medžius iškirto teisėtai, vadovaudamasi miškotvarkos projektu ir turėdama išduotus leidimus miškui kirsti.

17.2. Ginčas kilo dėl atsakovės R. B. individualios įmonės iškirstų medžių ieškovo žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), linija žemės sklypo plane pažymėta 8-9-10. Ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal žemės sklypo ribas nustatytas 2023 m. rugpjūčio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2024 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovės pateiktas jai priklausančio žemės sklypo planas, parengtas 2023 m. rugsėjo 22 d., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruotas, todėl neturi teisinės galios.

17.3. Tai kad, neteisėtai iškirsti medžiai yra ieškovo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kv. 220, skl. 314, patvirtina Kelmų matavimo aktas, sudarytas 2023 m. spalio 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolė skyriaus vyresniojo specialisto ir Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnų, biržės taksavimo lapas. Iš kurių matyti, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Rokiškio rajono savivaldybėje, rasta 108 iškirsti medžiai. Biržės taksavimo lapas patvirtina, kad nukirsta 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių, kas sudaro 9,125 m³ medienos, iš jos: 6,075 m³ padarinės, 1,774 m³ malkinės medienos, 1,276 m³ atliekos. Neteisėtai iškirstos medienos matavimai atlikti po 2023 m. rugpjūčio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto sudarymo, kurio pagrindu žemės sklypo ribos ir plotas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2024 m. rugpjūčio 14 d. Kelmų matavimo akte aiškiai nurodyta, kad neteisėtai nukirstų medžių kelmai apmatuoti ieškovo žemės sklype, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių, kirtimui leidimo neturėjo, nes jo ir negalėjo turėti, kadangi neteisėtai nukirsti medžiai augo ieškovės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje.

17.4. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra pralaimėjusi šalis, nes esminis šios bylos reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – ieškovo miško kirtimo, atlyginimo išspręstas ieškovo naudai, todėl iš atsakovės, pralaimėjusios šalies ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų nekompensuojant.

17.5. Atsakovės atstovas po teismo sprendimo priėmimo pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovė byloje patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, todėl prašo priimti papildomą sprendimą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai pagrįstai atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė, kadangi bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas, priimant teismo sprendimą (CPK 277 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė Kelmų matavimo aktą, išrašą iš nekilnojamojo turto registro, nurodydama, kad šie dokumentai yra byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Nagrinėjamu atveju įvertinus ir tai, kad apeliantė pati nurodė, kad prašomi priimti dokumentai jau yra pateikti byloje, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes, atsisako priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos atsakovės pateiktus įrodymus: Kelmų matavimo aktą, išrašą iš nekilnojamojo turto registro.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Byloje nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 7,0979 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal žemės sklypo ribas nustatytas 2023 m. rugpjūčio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2024 m. rugpjūčio 14 d.(1t., b. l. 7-8). Byloje pateikta žemės sklypo išdėstymo schema (1t., b. l 9-12). Byloje pateiktas 2023 m. rugpjūčio 17 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, žemės sklypo plano fragmentas, atstatytų ribų brėžinys (1t., b. l. 78-81. 2023 m. spalio 10 d. surašytas Kelmų matavimo aktas, Biržės taksavimo lapas (1t., b. l. 13-15). Nekilnojamojo turto registro 2017 m. spalio 20 d. išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 1.4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. B. IĮ, pateiktas žemės sklypo planas (1t., b. l 47-51). Byloje pateiktas R. B. IĮ Miškotvarkos projektas 2017-2026 m. (1t., b. l. 56-62).

22. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartyje (Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodomos nustatytos faktinės aplinkybės dėl miško kirtimo, medianos išvežimo, nutarta R. B. IĮ skundą tenkinti iš dalies. Nutarta 2023 m. spalio 24 d. nutarimą byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, palikti nepakeistą. 2023 m. spalio 24 d. nutarimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), dalį, kuria nutarta T. M. grąžinti kaip teisėtam savininkui iš (duomenys neskelbtini) parsivežtas supjaustytas medienos kalades, kurios randasi adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti. 3,71184 m³ pjautinės malkinės medienos, kurią išsivežė T. M. iš (duomenys neskelbtini) ir ją saugo (duomenys neskelbtini) namo kieme, grąžinti R. B. IĮ. (1t., b.l. 16-24).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), rasti iškirsti 108 medžiai. Leidimas medžių kirtimui ieškovui priklausančiame žemės sklype neišduotas. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei R. B. individualiai įmonei nuosavybės teise priklausančiu miško ūkio paskirties 1,4000 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). R. B. individualiai įmonei buvo išduoti leidimai, galioję nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2024 m. birželio 25 d., atlikti atrankinį sanitarinį kirtimą, iškertant 11 m³ eglės medienos, 20 medžių, ir atlikti kito miško kirtimą, iškertant 5 m³ baltalksnio medienos, 20 medžių.

24. Iš apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų galima spręsti, kad apeliantė iš esmės akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir padarė netinkamas išvadas. Nes atsakovė turėjo leidimus miškui kirsti, ką patvirtina 2023 m. birželio 26 d. privataus miško savininko pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir leidimas) ir jos iškirstas plotas ir yra būtent šiuose išduotuose leidimuose nurodytame kertamo miško plote. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje iš esmės nekilo ginčo, kad medžius ieškovo sklype iškirto atsakovė nes atsakovė su ieškiniu nesutiko ir tokia teismo išvada prieštarauja atsakovės išsakytai pozicijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Apeliantė neginčijo, kad ji vykdė kirtimą ir byloje nenustatyta, kad medžius būtų iškirtę kiti asmenys.

25. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ginčas iš esmės kyla dėl atsakovės R. B. individualios įmonės iškirstų medžių ieškovo žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Apeliantė bylai pateikė Valstybinės miškų tarnybos išduotus privataus miško savininko pranešimus apie ketinimą kirsti mišką. Leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023m. birželio 26 iki 2024 m. birželio 25 d. žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. leidžiama atlikti atrankinį kirtimą kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4 ha plote, iškertant 11 m³ eglės medienos, 20 medžių. Leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023m. birželio 26 iki 2024 m. birželio 25 d. žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. leidžiama atlikti kitą miško kirtimą kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4 ha plote, iškertant 5 m³ baltalksnio (Bt) medienos, 20 medžių.

27. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismo posėdyje apklaustas liudytoju M. S. parodė, kad jis rengė atsakovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. B. įmonei, miškotvarkos projektą, ruošė medžiagą plynajam kirtimui, kuris buvo įvykdytas jau anksčiau iki šio kirtimo. O pagal 2023 m. birželio 26 d. išduotus leidimus jis ribų ir medžių nežymėjo. Patvirtino, kad leidime kirsti nurodoma, kokia medžio rūšis ir kiek vienetų galima iškirsti, ar medžiai buvo iškirsti pagal leidimuose nurodytus medžius ir kiekius, patvirtinti negali, nes atsakovės žemės sklype nebuvo.

28. Atsiliepime į skundą ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, kad kelmų matavimo aktas ir Biržės taksavimo lapas prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims dėl įregistruoto miško ploto Miškų valstybės kadastre yra nepagrįsti. Nurodo, kad ieškovo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 7,0979 ha bendro ploto, kurio pagrindinė paskirtis yra žemės ūkio, miško žemės plotas 0,0556 ha, kitos žemės plotas (medžiai, krūmai, želdynai) 0,3337 ha. Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 m., apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į miško žemės apskaitą tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-229 nustatyta tvarka. Todėl nustatyta tvarka neinventorizavus medžių, jie ir negalėjo būti įtraukti valstybės miškų kadastrą, tačiau tai nereiškia, kad nukirsti medžiai negalėjo augti ieškovo žemės sklype. Kelmų matavimo akte aiškiai nurodyta, kad neteisėtai nukirstų medžių kelmai apmatuoti ieškovo žemės sklype, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių, kirtimui leidimo neturėjo, nes jo ir negalėjo turėti, kadangi neteisėtai nukirsti medžiai augo ieškovės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje.

29. Iš esmės sutiktina su ieškovo argumentais nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, neveikė pakankamai rūpestingai, atsargiai ir atidžiai, dėl to iškirto ieškovui priklausančio miško dalį ir padarė žalą ieškovui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl atsakovės vykdyto miško kirtimo buvo iškirsti medžiai ieškovo žemės sklype. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Nustačius, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, atliko neteisėtus veiksmus, esant visoms sąlygoms, atsakovei kyla civilinė atsakomybė, pareiga atlyginti padarytą žalą CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsižvelgus į byloje pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus, visumą pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nukirsta 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių, kas sudaro 9,125 m³ medienos, iš jos: 6,075 m³ padarinės, 1,774 m³ malkinės medienos, 1,276 m ³ atliekos, pagrįstos.

30. Apeliantė dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio apskaičiavimų argumentų nenurodė, todėl nėra tikslinga šiais aspektais išsamiau pasisakyti ir kartoti pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų. Pažymėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamą poveikį ieškovui, kad ieškovas įrodė patyręs neturtinę žalą ir kad ieškovo patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti teismas priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Su pirmosios instancijos teismo motyvais sutinkant nėra tikslinga jų kartoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme

31. Be kitų argumentų, apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino 42,74 procentus reikalavimų bet nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025 m. liepos 10 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Byloje nustatyta, kad 2025 m. birželio 30 d. atsakovė pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Nurodė, kad sprendimo 24 punkte teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstas sprendime, todėl atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą (pavadintas apeliaciniu skundu), kurį pirmosios instancijos teismas priėmė 2025 m. liepos 18 d. rezoliucija. Skunde prašoma nutartį panaikinti.

33. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 d. terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą ir nurodyti argumentus ir motyvus dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. nurodyti atskirojo skundo pagrindą.

34. 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodoma, kad atsakovė atskirojo skundo neteikė bei prašė reikalavimo panaikinti 2025 m. liepos 10 d. nutartį nenagrinėti. Pareiškime nurodoma, kad 2025 m. liepos 17 d. Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl 2025 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-360-446/2025 dalies panaikinimo ir nagrinėjant apeliacinį skundą tuo pačiu panaikinti ir 2025 m. liepos 10 d. nutartį, kadangi apeliaciniame skunde yra prašoma panaikinti 2025 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimtą sprendimą dalyje, kur patenkintas ieškovo ieškinys, o patenkinus apeliacinį skundą bus išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas, dėl to atsakovė prašo nenagrinėti reikalavimo panaikinti 2025 m. liepos 10 d. nutartį.

35. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. e2S-2166-812/2025 nutarė priimti atsakovės R. B. individualios įmonės pareiškime dėl trūkumų šalinimo išreikštą prašymą nenagrinėti atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei R. B. individualiai įmonei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir apeliacinį procesą nutraukti. Atšaukė 2025 m. spalio 14d. 14 val. paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka.

36. Dėl bylinėjimosi išlaidų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 23 d. sprendime teismas nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus 42,74 procento, ieškovui iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio dalis - 13 Eur. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas). Teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti atstovavimo išlaidas, pateikė advokato padėjėjos išrašytas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, procesinių dokumentų rengimą, ieškovo atstovavimą teisme, šias sąskaitas apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovas patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimo dydžio, yra pagrįstos, nedidelės, todėl sprendimą priėmus ieškovo naudai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

37. 2025 m. birželio 30 d. atsakovės prašymas priimti papildomą sprendimą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Aiškindamas šią nuostatą teismas pažymėjo, kad ši nuostata nereiškia, kad šios išlaidos gali būti priteisiamos vadovaujantis vieninteliu reikalavimų patenkinimo kriterijumi. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant klausimą, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas). Teismas nurodė, kad sprendimo 24 punkte teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kokios ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos ir kodėl – sprendimą priėmus ieškovo naudai. Teismas sprendė, kad atsakovė yra pralaimėjusi šalis, nes esminis šios bylos reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – ieškovo miško kirtimo, atlyginimo išspręstas ieškovo naudai, todėl iš atsakovės, pralaimėjusios šalies, ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų nekompensuojant. Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstas sprendime, todėl atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestinas.

38. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad apeliantas nenurodė konkrečių argumentų dėl teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat nenurodė argumentų dėl teismo 2025m. liepos 10 d. nutartyje nurodytų argumentų, nedetalizavo su kokiais teismo argumentais nesutinka ir pan., kurių pagrindu atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestas. Konkrečiu atveju, atsižvelgus į tai, ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kad neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

39. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju, nors atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, jos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau iš esmės ieškovo reikalavimas pareikštas nedidelėje apimtyje ir šalims siekiant bendradarbiauti ir išnaudojus galimybes taikiai išspręsti ginčą bylinėjimosi išlaidos (tiek ieškovo, tiek atsakovės) galėjo būti ir nepatirtos, t. y. be nagrinėjimo teisme, bylinėjimosi išlaidų nebūtų susidarę. Šiuo atveju, atsižvelgus į ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų išsprendimo rezultatą, kad pagrindinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintas, taip pat tenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nors ir priteista mažesnė suma nei prašė ieškovas, nėra pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, šiuo atveju neatlyginant dalies atsakovės patirtų išlaidų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliantės prašymas panaikinti 2025 m. liepos 10 d. nutartį nepagrįstas, todėl netenkintinas.

40. Dėl kitų skunde nurodytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui. Be to, apeliacinės instancijos teismui iš esmės pritarus pirmosios instancijos teismo išvadoms nėra tikslinga jų kartoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti, ir šiuo atveju pritaria, žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas, daro išvadą, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir jų pagrįstumo. Ieškovas įrodė visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas ir teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip minėta, apeliantas nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos ir kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų padaryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ginčo faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

43. Ieškovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą), pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2025 m. rugpjūčio 6 d. Mokėjimo nurodymą).

44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos).

45. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Bylai pateikti duomenys apie 500 Eur sumokėjimą 2025 m. rugpjūčio 6 d., todėl taikomas 2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,7 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atsižvelgus į procesinio dokumento turinį, dėstomus argumentus atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus ir neviršija rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio. Atsižvelgus į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. B. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.