Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.19; 2.6.10.8; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2025 m. birželio 23 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei R. B. individualiai įmonei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 380,49 Eur už prarastą medieną, 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidas, 42,65 Eur antstoliui sumokėtas vykdymo išlaidas, 350 Eur išlaidas už žemės sklypo geodezinius matavimus, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas T. M. asmeninės nuosavybės teise valdo 7,0979 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dalis žemės sklypo apaugusi mišku, kurio plotas 2022 m. kovo 23 d. įregistruotas Miškų valstybės kadastre 0,1433 ha. 2023 m. liepos 13 d. apie 17 val. ieškovas, nuvykęs į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pamatė, kad yra iškirsta dalis jo miško. Mišką iškirto atsakovė R. B. individuali įmonė, kuri vykdė miško kirtimo darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, su linija žemės sklypo plane pažymėta 8-9-10. Ieškovas apie šį įvykį pranešė policijai ir buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Buvo išsiaiškinta, kad miško kirtimą atliko atsakovas, kuris iš esmės iškirtimo fakto neginčijo (Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutarties 20 punktas). 2023 m. spalio 10 d. Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyrius atliko matavimus jam priklausančiame žemės sklype, surašė Biržės taksavimo lapą ir kelmų matavimo aktą, kuriame nurodyta, kad dviejų žemės sklypų riboje (ginčytiname žemės sklypo plote) išpjautos bendros medienos tūris sudaro 9,125 m³, nukirsta 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių. Dalį žemės sklype rastos medienos, supjaustytos kaladėlėmis - 3,71184 m³, dalyvaujant policijos pareigūnams ir jų leidimu, ieškovas 2023 m. liepos 13 d. parsivežė į savo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-762/2024 pagal R. B. individualios įmonės skundą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo T. K. 2023 m. spalio 24 d. nutarimas byloje ROIK: 23223376288, dalyje, kurioje nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paliko nepakeistą, dalį, kuria nutarta T. M. grąžinti kaip teisėtam savininkui iš (duomenys neskelbtini) parsivežtas supjaustytas medienos kalades - 3,71184 m³, panaikino ir grąžino jas R. B. individualiai įmonei. Teismas nutarties 46 punkte nurodė, kad „jei atlikus geodezinius matavimus ir nustačius tikslias besiribojančių sklypų ribas būtų nustatyta, kad R. B. individuali įmonė iškirto dalį T. M. miško ir padarė jam žalą, T. M. turėtų teisę ginti pažeistas teises ir reikalauti žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo aspektu atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal byloje pateiktus matavimus ginčytinoje besiribojančių sklypų riboje pagal 2023 m. spalio 10 d. kelmų matavimo aktą yra paskaičiuotas tikslus nupjautų medžių kiekis ir jų tūris, todėl galimas žalos atlyginimo paskaičiavimas nebūtų sudėtingas.“

Ieškovo užsakymu atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimai įregistruoti VĮ Registrų centre. Žemės sklypo ribos nustatytos ir paženklintos, vadovaujantis Žemės sklypo planu. Nustatyta, kad ginčytina riba yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame atsakovas neteisėtai iškirto Biržės taksavimo lape ir kelmų matavimo akte nustatytą kiekį medienos. Iš viso ieškovo žemės sklype neteisėtai iškirsta 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių: 108 medžiai, kas sudaro 9,125 m³ medienos, iš jos: 6,075 m³ padarinės, 1,774 m³ malkinės medienos, 1,276 m³ atliekos. Dėl iškirstos ir prarastos medienos ieškovas, kaip miško savininkas, patyrė turtinę žalą, kurią sudaro: prarastos medienos kaina, medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidos, antstolio vykdymo išlaidos, žemės sklypo geodezinių matavimų išlaidos.

Prarastos medienos kaina apskaičiuota, remiantis apvaliosios medienos sortimentų kainomis miške už 1 m³: 2024 m. rugsėjo mėn., Privačių miškų asociacijos tinklalapyje: https://www.pmsa.lt/aktualu/menesio-medienos-kainos/ kainos: nesertifikuotos medienos kaina miške už 1 m³ yra: lapuočių tara - 55 Eur; beržo popiermedžiai – 57 Eur; malkos – 37 Eur. Pagal Valstybinių miškų urėdijos tinklalapyje https://vmu.lt/wp-content/uploads/2024/07/Rokiskio.pdf skelbiamas kainas kirtimo atliekų kaina 2024 m. II pusmetį – 28 Eur už 1 m³. Ieškovo patirta žala dėl prarastos medienos yra 380,49 Eur: 101,26 Eur (1,841 m³ (0,07 m³ stambi mediena + 1,771 m³ vidutinė mediena, iš kurios galima pagaminti tarą) x 55 Eur (lapuočių tara); 60,42 Eur (1,06 m³ beržo (B) smulki mediena, iš kurios galima pagaminti popiermedį) x 57 Eur (beržo popiermedžiai); 183,08 Eur (3,174 m³ smulki mediena (Bt, J, D) + 1,774 m³ malkinė mediena, iš kurios galima pagaminti malkas) x 37 Eur (malkos); 35,73 Eur (1,276 m³ atliekos x 28 Eur (kirtimo liekanos).

Ieškovas dalį žemės sklype rastos medienos 3,71184 m³, supjaustytos kaladėlėmis, dalyvaujant policijos pareigūnams ir jų leidimu, buvo susikrovęs ir parsivežęs iš kirtimo vietos pas save į namus. Atsakovui apskundus Panevėžio apskrities VPK 2023 m. spalio 24 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas grąžinti medieną atsakovui. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidas. Medieną ieškovas krovė pats ir vežė savo traktoriumi MTZ-82.1, (duomenys neskelbtini). Ieškovas patyrė kuro išlaidas, technikos amortizaciją, laiko sąnaudas. Mediena buvo kraunama ir gabenama 2 kartus: 2023-07-13, kai ieškovas pastebėjo neteisėtą medienos iškirtimą ir 2024 m. kovo mėnesį, vykdydamas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį. Ieškovas negali tiksliai apskaičiuoti ir pateikti medienos pakrovimo ir transportavimo patirtų išlaidų, todėl remiasi Valstybinių miškų urėdijos tinklalapyje https://vmu.lt/wp-content/uploads/2024/07/Rokiskio.pdf skelbiamomis kainomis 2024 m. II pusmetį: medienos pakrovimas 3 Eur/m³, medienos transportavimas rajono ribose 1 m³ – 8,50 Eur. Ieškovas patyrė 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidų: 11,50 Eur x 3,71184 m³x 2.

Ieškinyje ieškovas pažymi, kad jis išnaudojo visas galimybes kilusį ginčą išspręsti taikiai, neteismine tvarka, siūlė atsakovui kompromisą nereikalauti iš jo žalos atlyginimo už neteisėtai iškirstą 9,125 m³ medienos, ieškovui pasiliekant ir disponuojant jo parsivežta 3,71184 m³ mediena. Atsakovas kreipėsi į antstolį dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutarties vykdymo priverstine tvarka. Dėl to, ieškovas dar patyrė 42,65 Eur vykdymo išlaidų, kurias apmokėjo antstolei.

Atsakovė medžius iškirto gretimoje, ieškovui priklausančioje, žemės sklypo miško dalyje. Žemės sklypų bendra riba buvo pažymėta riboženkliais natūroje, todėl atsakovė turėjo galimybę nustatyti, kur baigiasi atsakovės savininkui R. B. priklausantis miško žemės sklypas ir prasideda ieškovo žemės sklypas. Atsakovė yra miškus kertanti įmonė, profesionalė ir vykdydama kirtimą turėjo pareigą išsiaiškinti sklypų ribas. Atsakovės savininkui, kilus neaiškumų dėl žemės sklypo ribos, jis privalėjo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tik tuomet kirsti mišką, tačiau ieškovas vien tik todėl, kad galėtų įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą turėjo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir dėl to patyrė 350 Eur išlaidų, kurias 2024-09-16 mokėjimo nurodymu apmokėjo matininkui T. J.. Šios išlaidos neabejotinai susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl ieškovui privalo būti atlygintos.

Ieškovui dėl atsakovės neteisėtų veiksmų teko iškęsti didelius nepatogumus, papildomus rūpesčius, buvo sugaištas laikas, aiškinantis aplinkybes dėl neteisėtai iškirsto miško, policijoje, teisme, aplinkos apsaugos agentūroje, įrodinėjant, kad tai jo žemės sklype iškirstas miškas, derinant žemės sklypo ribas su atsakovės savininku, ieškant kompromiso, tikintis žalos atlyginimo neteismine tvarka. Be to, ieškovui radus iškirstą visiškai jauną mišką (17 beržų 8-19 cm skersmens; 6 beržai 24-38 cm skersmens; 62 baltalksniai 8-23 cm skersmens; 16 drebulių 8- 20 cm skersmens ir kt.), o jam palikus tik menkaverčius krūmus, sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Ieškovas neteko didelių pajamų ateityje, nes vertingi sveiki, jauni medžiai, kaip pvz., beržas, drebulė, juodalksnis, galėjo būti parduoti už keletą kartų didesnę kainą nei ieškovas paskaičiavo nuostolius. Dėl šių aplinkybių ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas remiasi 2023 m. spalio 10 d. kelmų matavimo aktu, kuriame nurodyta, kad matuota kvartale Nr. 220 sklype 314 1 ha plote. Pagal teismui pateiktame 2024 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto registrų duomenų 7,0979 ha sklypo išrašo 2.1 p. konstatuojama, kad šiame sklype miško plotas įregistruotas 2022-03-23 d. Miškų valstybės kadastre yra 0,1433 ha arba 14,33 aro. Prie ieškinio pateiktame minimo sklypo plane yra užfiksuota, kad miško plotas yra 556 kv. m. arba 5,56 aro ir 3337 kv. m. arba 33,37 aro plotas apaugęs medžiais. Iš viso 38,93 aro sklypo plotas apaugęs medžiais. R. B. individualios įmonės 2023 m. birželio 26 d. privataus miško savininko pranešime Nr. 32306748 apie ketinimą kirsti mišką miško paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bus atliekamas atrankinis kirtimas kvartale Nr. 220, sklypuose Nr. 313 ir Nr. 314, 0,4 ha plote. R. B. individualios įmonės 2023 m. birželio 26 d. privataus miško savininko pranešime Nr. 32306754 apie ketinimą kirsti mišką miško paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad bus atliekamas kito miško kirtimas (Kitas miškas kirt. Bt., D, Bt.) kvartale Nr. 220, sklypuose Nr. 313 ir Nr. 314, 0,4 ha plote. Biržės 1,4 ha sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ribas pažymėjo miškotvarkos projekto autorius M. S.. Iš to seka, kad tiek kelmų matavimo akte, tiek taksacijos lape yra užfiksuoti duomenys apie 1 ha ploto 220 kvartalą, kuris apima ir R. B. individualios įmonės pagal miškotvarkos projektą numatytą iškirsti ir iškirstą 0,8 ha miško. Teismui pateiktame 2024 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto registrų duomenų 7,0979 ha sklypo išrašo 2.1. p. nurodoma, kad 0,0556 ha miško medynų indeksuota vertė yra 48 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek medžių buvo 0,1433 ha miško sklype, kai jis 2023 m. kovo 3 d. buvo įregistruotas Miškų valstybės kadastre ir koks kiekis medžių yra 0,0556 ha ( 5,56 aro ) miško sklype. Dėl aukščiau išvardintų argumentų, priteisti ieškovui 380,49 Eur už prarastą medieną yra neįrodytas, todėl turi būti atmestas.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovo reikalavimas priteisti 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidas ir 42,65 Eur antstoliui sumokėtas vykdymo išlaidas yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas pagal 2024 m. sausio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartį buvo įpareigotas grąžinti R. B. individualiai įmonei neteisėtai užvaldytą jos turtą 3,71184 kub. m. pjautinės medienos, esančios pas atsakovą adresu Ryto g. 10, Bajorų kaime (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo raginamas gera valia grąžinti medieną, tačiau jam atsisakius tai padaryti, paragintas antstolio, privalomą nurodymą įvykdė ir 3,71184 kub. m. pjautinę medieną grąžino R. B. individualiai įmonei. Ieškovas patyrė šias išlaidas dėl savo neteisėtų veiksmų.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė, jog nesutinka atlyginti 350 Eur išlaidas už kadastrinius matavimus, nes R. B. individuali įmonė sudarė sutartį su R. B. žemėtvarkos darbų įmone dėl kadastrinių matavimų atlikimo sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 metų rugpjūčio 29 d. šį įmonė nustatė, kad išnagrinėjus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)formavimo dokumentus, paaiškėjo, kad ta pati linija, esanti pietvakarinėje pusėje ((duomenys neskelbtini)pietrytinėje) nesutampa 2,2 m. (sklypo abrise Nr. (duomenys neskelbtini)užrašyta 56 m., o Nr. (duomenys neskelbtini)53,8 m.). 2023 metų rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo A. Š. išvadoje nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atitinka teritorijų planavimo dokumento Steponių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Panevėžio apskrities viršininko 2020 m. kovo 20 d. sprendinius. Kadangi ploto skirtumas susidarė dėl ankščiau naudotos netikslios kartografinės medžiagos bei netikslių matavimo priemonių, todėl šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami Nuostatų nustatyta tvarka pagal pateiktą situacijos brėžinį, o už nustatytą ploto skirtumą valstybei bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka. 1998 m. gegužės 6 d. sklypo kadastro Nr. 42 plane tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 6 yra pažymėta, kad ribos ilgis 56 m., o tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3 - 251 m. R. B. individuali įmonė, kirsdama mišką, rėmėsi planu, kuris nustatyta tvarka buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Apie tai, kad sklypai persidengia, nustatė R. B. žemėtvarkos darbų įmonė 2023 m. rugsėjo 28 d. Būtent dėl to kiekvienas sklypo savininkas asmeniškai sprendė dėl sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Be to, tik 2023 metų lapkričio 16 d. 11 val. Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkininkai vietoje atliko faktinį šių žemės sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą ir patvirtino faktines sklypų ribas. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų patvirtintų sklypų ribų nei vienas iš savininkų neginčijo, todėl ieškovui nebuvo prievartos atlikti savo sklypo kadastrinius matavimus. Kadangi ieškovas savo iniciatyva atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, tai ieškovo reikalavimas priteisti jam sklypo kadastrinių matavimų išlaidas 350 Eur yra nepagrįstas.

Atsakovė taip pat mano, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad R. B. įmonė jo sklype iškirto 0,1433 ha miško. Ieškovas grindžia savo ieškinį, tuo kad R. B. įmonė iškirto medžius 220 kvartalo 314 sklypo 1 ha plote. Tačiau 220 kvartalo 134 sklypas yra R. B. individualios įmonės nuosavybės teise valdomame 1,4 ha miško paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas neįrodė, kad R. B. individuali įmonė iškirto Miškų valstybės kadastre registruotą miško medyną, tai ieškovui nesusidarė ir neturtinė žala.

4. Ieškovas teisme ieškinį palaikė, paaiškino, kad jis yra ūkininkas, medžiotojas. Jam priklauso 7,09 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Apvažiuodamas laukus, suprato, kad dalis jam priklausančios pamiškės yra išpjauta, ėmė aiškintis, kas galėjo tai atlikti. Suformavus jam priklausantį žemės sklypą, yra išlikę jo ir atsakovės žemės sklypo ribas žymintys valstybiniai miško kapčiai, žemės sklypui nebuvo atlikti geodeziniai matavimai, nes jų nereikėjo, ribos buvo aiškios. Pastebėjęs iškirstą mišką, iškvietė policiją, buvo nustatyta, kad kirtimą vykdo R. B. individuali įmonė. Po kelių dienų atvažiavo ir pamatė, kad vėl mediena pjaunama, skaldoma vietoje ir išvežama. Malkų buvo likę nedaug, likusias malkas, policijos leidimu, jis parsivežė namo. Po kiek laiko jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad pagal teismo sprendimą jis turi grąžinti medieną. Apie teismo procesą jam nebuvo žinoma, teismo sprendimo jis neturėjo galimybės ginčyti. Medienos grąžinti jis neskubėjo, nes tai buvo jo mediena, tuomet antstolė paskyrė jam baudą. Norėdamas įrodyti, kad yra teisus ir iškirsta dalis jo miško, jis atliko geodezinius matavimus. Jis bandė susitarti su R. B. geruoju, tačiau individualios įmonės savininkas nepripažino savo kaltės. Iškirsti medžiai buvo jauni, dar galėjo augti. Dėl iškirsto miško jis pergyveno, sugaišo daug laiko aiškindamasis kaltininkus, patirtus nuostolius, turėjo daug nemalonių išgyvenimų. Kadangi geodezinius matavimus jis atliko tik dėl neteisėtai iškirsto jo miško, todėl geodezinių matavimų išlaidas turėtų atlyginti atsakovė.

5. Atsakovės atstovas R. B. teisme su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad geodeziniai matavimai nebuvo atlikti nei jo, nei ieškovo sklypams, jis, vykdydamas kirtimą, vadovavosi miškotvarkos projektu. Jose numatyti kirtimai, valdos, medžiai, atsodinimai. Miškotvarkos projektą rengė specialistai, teisėtai išduoti leidimai medžių kirtimui. Kokius medžius kirsti, nurodė specialistas M. S. pagal Miškotvarkos projektą. Ieškovas su policija išsivežė jo medieną. Jis nuvežė visus dokumentus, leidimus kriminalistui, parašė pareiškimą policijai, kad išvežta jam priklausanti mediena. Jis geodezinių matavimų neatliko, ieškovo geodezinių matavimų nematė, nes jam neįdomu, jis nesigilino, įsitikinęs, kad yra teisus. Kadastrinius matavimus jam priklausančiam žemės sklypui atliko specialistas, jų Registrų centre neregistravo, nes nematė reikalo.

6. Liudytojas M. S. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba inžinieriumi miškininku, rengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. B. įmonei, miškotvarkos projektą, ruošė medžiagą kirtimui, kuris buvo įvykdytas prieš 2 metus. Leidimas buvo duotas džiūstančio eglyno kirtimui, leido nukirsti 20 džiūstančių eglių ir tam suruošė dokumentus. Leidime kirsti nurodoma, kokia medžio rūšis ir kiek vienetų galima iškirsti. Kertamas egles pažymėjo natūroje, parengė atkūrimo projektus ir pan. Kirtimui medžiai žymimi dažais. R. B. įmonei priklausančio miško sklypo ribos buvo visiškai aiškios, nes ėjo dvi ribinės linijos, kur ribojasi privatus miškas su valstybiniu mišku, iškirsta 3 metrų linija, kvartalinės linijos ir visi kapčiai, aiškiai matomi betoniniai stulpai, geodezinių matavimų nebuvo ir jų nereikėjo, nes žemės sklypų ribos buvo aiškios. Ar medžiai buvo iškirsti pagal jo ruoštą medžiagą, jis patvirtinti negali. Pagal atsakovo miškotvarkos projektą buvo du kirtimai, baltalksnius kirsti buvo leidžiama atrankiniam kirtimui, kai kertamas kas 4-6 medis. Jam žinoma apie atsakovui išduotą leidimą iškirsti džiūstančias eglės ir leidimą dėl baltalksnių kirtimo. Leidimas iškirsti medžius galioja metus laiko po leidimo išdavimo datos.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 7,0979 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame miško žemės plotas sudaro 0,0556 ha. Iš Kelmų matavimo akto, sudaryto 2023 m. spalio 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolė skyriaus vyresniojo specialisto ir Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnų, biržės taksavimo lapų matyti, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), rasta 108 iškirsti medžiai. Leidimas medžių kirtimui ieškovui priklausančiame žemės sklype neišduotas. Ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimai atlikti 2024 m. gegužės 22 d., įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2024 m. rugpjūčio 14 d. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei R. B. individualiai įmonei nuosavybės teise priklausančiu miško ūkio paskirties 1,4000 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). R. B. individualiai įmonei buvo išduoti leidimai, galioję nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2024 m. birželio 25 d., atlikti atrankinį sanitarinį kirtimą, iškertant 11 m³ eglės medienos, 20 medžių, ir atlikti kito miško kirtimą, iškertant 5 m³ baltalksnio medienos, 20 medžių.

8. Iš Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-3-762/2024 matyti, kad Rokiškio rajono policijos komisariate buvo nagrinėjamas R. B. pareiškimas dėl 4 kubinių metrų vagystės iš R. B. individualiai įmonei priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), kurios padarymu buvo kaltinamas ieškovas T. M.. R. B. teismui skundė Rokiškio rajono policijos komisariato 2023 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena T. M. atžvilgiu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį, nutarta T. M. kaip teisėtam savininkui grąžinti supjaustytas medienos kalades. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi R. B. individualios įmonės skundas tenkintas iš dalies, Rokiškio rajono policijos komisariato 2023 m. spalio 24 d. nutarimas dalyje dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo paliktas nepakeistas, nutarimo dalis dėl T. M. medienos grąžinimo panaikinta, 3,71184 m³ pjautinės medienos, kurią išsivežė T. M. iš (duomenys neskelbtini)ir ją saugo savo namo kieme, teismas grąžino R. B. individualiai įmonei. Teismo nutartis nebuvo apskųsta, įsiteisėjo 2024 m. vasario 6 d.

9. Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala, o valstybiniai miškų pareigūnai – kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

11. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

13. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

14. Byloje iš esmės nekilo ginčas, kad medžius ieškovo sklype iškirto atsakovė, tačiau atsakovė savo kaltę ir neteisėtus veiksmus neigė, nes kirtimą vykdė pagal išduotus leidimus kirsi mišką. Nagrinėjamu atveju leidimas išduotas atsakovei vykdyti miško kirtimą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytojas M. S., inžinierius miškininkas, rengęs R. B. įmonei priklausančio žemės sklypo miškotvarkos projektą, medžiagą kirtimui, patvirtino, kad R. B. žemės sklypo ribos buvo aiškios, kapčiai ir metaliniai stulpai išlikę ir gerai matomi, būtent dėl to, rengiant projektą ir žymint medžius kirtimui, žemės sklypo geodeziniai matavimai nebuvo reikalingi. Ieškovo teigimu, atlikus jo sklypo geodezinius matavimus, jo ir atsakovės žemės sklypo bendra riba ir jo sklypo plotas nepasikeitė. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė. Iš 2023 m. spalio 10 d. surašyto kelmų matavimo akto ir biržės taksavimo lapų matyti, kad žemės sklype, priklausančiame būtent ieškovui, išpjautos bendras medienos tūris sudaro 9,125 m³, nukirsta 23 vnt. beržų, 62 vnt. baltalksnių, 7 vnt. juodalksnių ir 16 vnt. drebulių.

15. Teismo vertinimu, atsakovė elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, neveikė pakankamai rūpestingai, atsargiai ir atidžiai, dėl to iškirto ieškovui priklausančio miško dalį ir padarė žalą ieškovui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl atsakovės vykdyto miško kirtimo buvo iškirsti medžiai ieškovo žemės sklype. Duomenų apie kitus asmenis, vykdžiusius kirtimą ieškovo sklype, nėra. Atsakovė medžių kirtimą ieškovui priklausančiame miške vykdė neturėdama leidimo, todėl kirtimas laikytinas neteisėtu.

16. Remiantis biržės taksavimo lapais nustatyta, kad neteisėtai iškirtus medžius ieškovo žemės sklype, pagaminta 9,125 m³ medienos, kurią sudaro 6,075 m³ padarinės medienos, 1,774 m³ malkinės medienos, 1,276 m³ atliekos. Ieškovas turtinės žalos dydį už iškirstus medžius apskaičiavo pagal Privačių miškų asociacijos tinklalapyje skelbtas 2024 m. rugsėjo mėnesio medienos kainas, padarytą žalą įvertina 380,49 Eur. Ieškovui įrodžius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinys dėl žalos, padarytos atlikus neteisėtą miško kirtimą, atlyginimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistinas 380,49 Eur žalos atlyginimas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateiktu žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimu, į bylą neteikė savo nesutikimą pagrindžiančių įrodymų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismo vertinimu, kadangi ieškovas pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą dėl žalos dydžio, atsakovas turėjo procesinę pareigą pagrįsti savo nesutikimą, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo nesutikimą, jog ieškovo patirta žala yra nepagrįsta.

17. Ieškinys dalyje dėl 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidų, 42,65 Eur vykdymo išlaidų, 350 Eur išlaidų už atliktus geodezinius matavimus priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

18. Ieškovas, pamatęs, kad vykdomas neteisėtas miško kirtimas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, rastą medieną (apie 4 m³) kirtimo vietoje išsivežė savo iniciatyva. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje 3,71184 m³ pjautinės medienos, kurią išsivežė ieškovas ir ją saugojo savo namo kieme, grąžino R. B. individualiai įmonei, nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 6 d. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. Vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje ieškovas patyrė vykdymo išlaidų, kurias sumokėjo antstoliui, nes gera valia teismo procesinio sprendimo nevykdė. Ieškovo reikalavimai priteisti medienos transportavimo išlaidas ir išlaidas, kurias jis patyrė vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį, neparemti įstatymu, nepagrįsti ir atmestini.

19. Žemės sklypų kadastriniai matavimai – tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktu, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypų savininkų pageidavimu. Ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodeziniai matavimai nėra susiję išimtinai su šia byla. Žemės sklypo tikslūs kadastriniai matavimai reikalingi daugelyje kitų atvejų ir galės būti panaudoti ateityje. Kiekvieno nekilnojamojo turto savininko pareiga rūpintis savo turto apsauga, tame tarpe ir aiškių žemės sklypo ribų nustatymu bei paženklinimu. Nagrinėjamu atveju išlaidas, kurias patyrė ieškovas, atliktus jam nuosavybės priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pripažinti nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo.

20. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais bei visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kriterijai, kuriais teismas turi vadovautis nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.

21. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl medžių iškirtimo jo sklype patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Tai, jog ieškovas dėl jam priklausančių medžių iškirtimo patyrė emocinius išgyvenimus, yra visuotinai suprantama aplinkybė. Visuotinai pripažįstamų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsakovė, kaip vykdanti miško kirtimą (ūkinę veiklą) ir būdama miško sklypo savininke, turėjo ir galėjo tiksliai žinoti jai priklausančio sklypo ribas, kertamus medžius. Aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai iškirto ieškovui priklausančiame miško sklype esančius medžius, byloje įrodyta. Neabejotina, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamą poveikį ieškovui, todėl konstatuojama, kad ieškovas įrodė patyręs neturtinę žalą ir yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.

22. Ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgus į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad atsakovės neteisėtais veiksmais itin neigiamų pasekmių ieškovui nebuvo sukelta, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, ieškovo patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

23. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas taip pat privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinį patenkinus, priteisus žalos atlyginimą, ieškovui reikalaujant, iš atsakovės priteistinos įstatymo numatytos procesinės palūkanos nuo ieškinio priėmimo dienos – 2024 m. spalio 1 d.

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus 42,74 procento, ieškovui iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio dalis - 13 Eur. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovas prašo priteisti atstovavimo išlaidas, pateikė advokato padėjėjos išrašytas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, procesinių dokumentų rengimą, ieškovo atstovavimą teisme, šias sąskaitas apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovas patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimo dydžio, yra pagrįstos, nedidelės, todėl sprendimą priėmus ieškovo naudai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui T. M. ir atsakovės R. B. individualios įmonės 380,49 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 49 centų) turtinės ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. spalio 1 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513 Eur (penkių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį dalyje dėl 85 Eur medienos pakrovimo ir transportavimo išlaidų, 42,65 Eur vykdymo išlaidų ir 350 Eur išlaidų už žemės sklypo geodezinius matavimus priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.