Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. gruodžio 18 d. teismo rūmuose gautas ir priimtas V. J. ieškinys, kuriuo prašoma padidinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-763/2010 iš J. J. priteistą sūnui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą, priteisiant iš atsakovo sūnui 400 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-763/2010 buvo priteistas iš J. J. išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 400 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Šiuo metu yra išaugusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos, be to, augant sūnui, išaugę ir jo poreikiai, reikalingos papildomos lėšos sūnaus išlaikymui – jam kasmet reikia pirkti naujus drabužius, avalynę, jis mokosi (duomenys neskelbtini) devintoje klasėje. Priteisiant išlaikymą jis dar buvo vos pusantrų metų amžiaus. Šiuo metu paauglio sūnaus poreikiai ženkliai išaugę, yra papildomos išlaidos, susijusios su mokslais gimnazijoje, jo tolimesniam ugdymui, lavinimui reikalingi mokymo reikmenys, kurių kainos išaugusios, jam samdomas ir apmokamos matematikos ir lietuvių kalbos repetitorių paslaugas. Sūnui reikalingas mobilus telefonas, kompiuteris. Vaikas dažnai serga peršalimo ir virusinėmis ligomis, turi problemų dėl regėjimo, reikalingi akiniai, periodinės okulisto konsultacijos, kas taip pat susiję su papildomomis išlaidomis. Sūnus nori bendrauti su savo bendraamžiais ne tik mokymo įstaigoje, nori kartu su jais dalyvauti ir įvairiuose renginiuose, kartu leisti laisvalaikį, kas neretai susiję su išvykomis ir su papildomomis išlaidomis. Sūnus lanko lengvosios atletikos būrelį, kas taip pat susiję su išvykomis bei papildomomis išlaidomis. Ieškovė nurodo, kad ji kartu su sūnumi gyvena jos sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, todėl dalį išlaidų sudaro išlaidos už komunalinius patarnavimus, vandenį, elektrą. Minėtas aplinkybes patvirtina pridedama turimų išlaidų sūnaus išlaikymui per mėnesį paskaičiavimo lentelė, iš kurios matyti, kad mėnesinės sūnaus išlaikymo išlaidos sudaro 800 Eur. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Ji sūnų išlaiko iš gaunamo darbo užmokesčio ir padedama savo sutuoktinio, bet jos pajamų nepakanka, kad būtų patenkinti išaugę sūnaus poreikiai. Atsakovo mokamo išlaikymo sūnui nepakanka, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą (b. l. 1–2).

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau elektroniniu paštu 2024 m. vasario 29 d. teismui atsiuntė duomenis apie gaunamas pajamas (DOK-13820).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė byloje išvadą, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė sūnaus T. J. priežiūros ir rūpinimosi juo našta, skyriaus vertinimu iš atsakovo šiuo metu priteistas sūnaus T. J. išlaikymo dydis po 400 Lt (apie 116 Eur) per mėn. (indeksuota suma 189 Eur) yra nepakankamas tenkinti vaiko įgimtus ir įgytus poreikius ir prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui vaikui bei ieškovės ir atsakovo esamą turtinę padėt], vaiko amžių, poreikius ir sveikatą, kitus šalių išlaikytinius, Skyriaus nuomone, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus (b. l. 17–30). Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. ir atsakovas J. J. yra nepilnamečio T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 4). Nepilnametis T. J. gyvena kartu su savo motina V. J. (b. l. 5). Įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-763/2010 priteistas iš J. J. išlaikymas nepilnamečiui sūnui T. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokant po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki jo pilnametystės, be to, priteistas iš J. J. 3 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kuris susidarė dėl neteikto išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. J. nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009 m. lapkričio 1 d. (b. l. 6). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2010 m. balandžio 1 d. byloje išduotas vykdomasis raštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai). Nagrinėjamu atveju išlaikymas vaikui priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nuo šio sprendimo priėmimo praėjus daugiau nei trylikai metų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo.

7. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023, 23 punktas). Ieškovė teismui pateikė lentelę, kurioje detalizuojami vaiko poreikiai bei išlaidos (b. l. 11).

8. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingi (b. l. 7, 23, 26), ieškovė dirba, jos darbinės pajamos, atskaičius visus mokesčius, yra apie 880 Eur per mėnesį (b. l. 7, 23), su ieškove gyvena šalių nepilnametis vaikas, ji gyvena santuokoje, augina dar nepilnametę dukra (b. l. 5, 28), ieškovė gauna 190 Eur išmoką už vaikus, atsakovas taip dirba (b. l. 34), jo darbinės pajamos svyruoja nuo 607,37 Eur iki 1 558,09 Eur, be to, jis gauna 344,60 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 24), atsakovas gyvena vienas, kitų išlaikytinių neturi (b. l. 25, 28 antra pusė, 29).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Ieškovė patirtino, kad gauna 190 Eur dydžio išmoką už du vaikus, tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

10. Išanalizavęs šalių pateiktus duomenis apie kiekvieno iš jų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, galimybes, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, gauti didesnes pajamas), ieškovės pateiktus įrodymus dėl išlaidų, patiriamų vaiko išlaikymui, teismas daro išvadą, kad nuo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir jam nepakanka 400 Lt (115,85 Eur) dydžio išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (400 Eur per mėnesį) yra per didelis įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, neatitinka proporcingumo principo bei naujausios teismų praktikos, pagal kurią vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam T. J. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur, išlaikymą teikiant iki sūnaus pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nebuvo nurodyta data, nuo kurios prašoma priteisti išlaikymą, todėl jis priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d. (CK 3.200 straipsnis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-68-313/2020), periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos, todėl atskirai ieškinyje net ir neprašant išlaidymas indeksuoti, jis privalo būti indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

12. Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

13. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

14. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įvertinus tai, kad šioje byloje yra iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas padidinti išlaikymą vaikui ir jis padidintas nuo 115,85 Eur (400 Lt) iki 300 Eur, skirtumas 184,15 Eur, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteistina 66 Eur žyminio mokesčio.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovei teikia antrinė teisinė pagalba (b. l. 13). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 5 d. pažymoje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 261,67 Eur. Įvertinus tai, kad ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo buvo tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistina 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis).

17. Teismo šioje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur sumą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsnio 1 ir 6 dalimi, 99 straipsniu, 178 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-763/2010 iš J. J. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.