Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1833-390/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-13
Bylos Nr.: e2A-1833-390/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Daina Lisaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“
Atsakovas: Z. L., M. L.
Trečiasis asmuo: notaras A

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana
2.6.2.2Laidavimas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1833-390/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20475-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.2.2; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Lisaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ patikslintą ieškinį atsakovams Z. L. ir M. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notaras A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Autoveksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Autowow“ ir Z. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BnP Finance“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia ab initio Z. L., Z. L. ir M. L. 2023 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. AD-2479, toje dalyje, kuria atsakovas Z. L. padovanojo paveldėjimo teises atsakovei M. L.; 2) leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo Z. L. pagal 2024 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3398-842/2024 ir 2024 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3399-1080/2024 vykdomą išieškojimą į atsakovui Z. L. po palikėjo S. L. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, t. y. 2.1) 3/16 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini), kurio plotas 58,29 kv. m.; 2.2) 3/8 dalį 1,3188 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3) 3/8 dalį Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 69,04 kv. m.; 2.4) 3/8 dalį Pastato – Kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.5) 3/8 dalį Pastato – Lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): 2.6) 3/8 dalį Pastato – Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.7) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.8) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.9) 3/8 dalį Pastato – Ūkinis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.10) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.11) 3/8 dalį Pastato – Pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.12) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.13) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.14) 3/8 dalį Kitų inžinerinių statinių – Lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2.15) 3/8 dalį 0,9516 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).; 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys sudarė 2020 m. gruodžio 15 d. Nr. BPVL-AFA-2SBVBY9H ir 2021 m. birželio 10 d. Nr. BPVL-AFA-PRP2YBH7 laidavimo sutartis, kuriomis užtikrintos UAB „Autoveksa“ (toliau – ir Paskolos gavėjas) prievolės pagal 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. birželio 10 d. paskolos sutartys. Šių paskolos ir laidavimo sutarčių pagrindu iš atsakovo Z. L. priteistos solidarios skolos (vykdomasis raštas Nr. e2-3398-842/2024 bei Nr. e2-3399-1080/2024). Vykdomųjų raštų pagrindu antstolės V. M. kontoroje užvestos vykdomosios bylos, kuriose ieškovės (kreditorės) naudai vykdomas išieškojimas iš skolininko (atsakovo) Z. L.. Įsiskolinimo likutis pagal vykdomuosius dokumentus šiai dienai viršija 100 000 Eur. Atsakovas neturi jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą. Atsakovas po palikėjo (tėvo) S. L. mirties notarui A. D. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau tą pačią dieną perleido paveldėjimo teises savo motinai M. L. pagal ginčijamą sutartį. Paveldėjimo teisių perleidimo metu (2023 m. rugpjūčio 25 d.) atsakovas jau nevykdė įsipareigojimų ieškovei pagal laidavimo sutartis. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, kadangi atsakovas iš esmės apsunkino ieškovės galimybes atgauti visą skolą, sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai kreditoriui nebus tinkamai įvykdyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovai Z. L. ir M. L. prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisi iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ginčijamos sutarties sudarymo metu (2023 m. rugpjūčio 25 d.) ieškovė nebuvo informavusi atsakovo apie Paskolos gavėjo vėlavimą vykdyti mokėjimus pagal Paskolos sutartis, nebuvo Paskolos sutarčių 3.3 punktų pagrindu pareiškusi reikalavimų atsakovui sumokėti Paskolos gavėjo pagal Paskolos sutartis nesumokėtas sumas, atsakovas nebuvo tokių ieškovės reikalavimų gavęs ir pažeidęs jų vykdymo terminų, o Paskolos sutartys nebuvo nutrauktos. Ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui Z. L.. Laidavimo sutartimis ieškovė ir atsakovas susitarė dėl baigtinio sąrašo įsipareigojimų, susijusių su atsakovo turtine padėtimi (2.4 punktas ir jo papunkčiai), ir tarp šių įsipareigojimų nėra atsakovo įsipareigojimo pagerinti savo turtinę padėtį, įgyjant papildomą turtą iš savo tėvo paveldėjimo pagrindu. Kas reiškia, kad ieškovė priėmė atsakovo laidavimus pastarajam esant tokios turtinės padėties, kokios jis buvo iki savo tėvo mirties. Atsakovas, sudarydamas Ginčijamą sutartį ir ja perleisdamas paveldėjimo teises į mirusio tėvo turto dalį savo motinai, buvo sąžiningas, nepažeidė su kreditore (ieškove) sudarytų Laidavimo sutarčių bei kreditorės teisių, nes sudarydamas tokį sandorį atsakovas neapsunkino ieškovės galimybes atgauti visą skolą, t. y. ne sumažino savo turtą, bet jo nepadidino. Ginčijamos sutarties tikslas buvo įvykdyti susiformavusį „šeimos susitarimą“, o ne atsakovui išvengti atsiskaitymo su ieškove ar apsunkinti priverstinį skolos išieškojimą. 2016 m. lapkričio 11 d. atsakovė M. L. ir jos sutuoktinis S. L. (pirkėjai) sudarė Buto pirkimo-pardavimo sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe (pardavėjas) dėl Buto pirkimo. Visą Buto pirkimo kainą (49 290,98 Eur) pavedimais iš asmeninių lėšų (gautų pagal 2016 m. birželio 3 d. sudarytą Pinigų dovanojimo sutartį) sumokėjo atsakovė M. L.. Dėl to visi šeimos nariai sutarė, kad faktiškai butas yra laikomas atsakovės M. L. asmenine nuosavybe. Taip pat šeimoje buvo sutarta, kad S. L. mirties atveju Žemės sklypas su statiniais liks atsakovės M. L. nuosavybe ir ji galės naudotis šiuo turtu iki savo mirties, nes atliktas šių statinių remontas buvo už M. L. asmenines lėšas. Todėl abu sūnūs Z. L. ir Z. L. Ginčijama sutartimi padovanojo paveldėjimo teises motinai Marijai L. G. sutartis Testamentų registre įregistruota, t. y. jos sudarymo faktas išviešintas, jos sudarymo dieną – 2023 m. rugpjūčio 25 d. 10:43 val. ,kas ir turi būti laikoma ieškinio senaties termino pradžia, o ne ieškovės nurodoma ieškinio senaties pradžia – 2024 m. rugsėjo 23 d., kada anot ieškovės, ji iš antstolės pažymos sužinojo apie ieškovės teises pažeidžiantį sandorį - Ginčijamą sutartį. Ieškovė ieškinį teisme pareiškė tik 2024 m. spalio 16 d., t. y. praleidusi ieškinio senatį, kurią atsakovai prašė teismo taikyti ir ieškinį atmesti.

5. Trečiasis asmuo Z. L. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė atsakovų poziciją ir visiškai sutinko su atsakovų išdėstytais nesutikimo su ieškiniu motyvais.

6. Tretieji asmenys notaras A. D., UAB „Autoveksa“, UAB „Autowow“ atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei M. L. 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 68,97 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį pareiškė CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana).

4. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės (kreditorės) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl pranešimo pagal laidavimo sutartis atsiskaityti nepateikimo, nes galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės pažeidimu, nereikalaujama, kad ieškinio pareiškimo metu reikalavimo teisė būtų vykdytina. Todėl ginčijamos Sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.

5. Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atsakovui sudarius ginčijamą sandorį ir atsakovo nesąžiningumo. Teismas nurodė, kad pagal antstolės pateiktą informaciją atsakovo skola ieškovui nėra išieškota, išieškojimo likutis viršija 100 000 Eur. Iš atsakovo darbo užmokesčio ieškovė gauna apie 150 Eur/mėn., atsakovo vardu nėra registruoto jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą ir jo užtektų skolos dengimui, taip pat atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovui perleidus savo paveldėjimo teises ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios mirusio tėvo turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendė, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises.

6. Teismo vertinimu, atsakovo ir jo brolio Z. L. pasirašyta 2023 m. rugpjūčio 25 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kuria visi du pirmos eilės įpėdiniai visas savo paveldėjimo teises į mirusio tėvo turto dalį perleido (padovanojo) motinai (atsakovei) M. L., iš esmės patvirtina buvus bendrą šių įpėdinių valią, jog visas paveldimas turtas atitektų likusiai įpėdinei – pergyvenusiai sutuoktinei (atsakovo ir jo brolio motinai) (CK 5.13 straipsnis). Todėl teismas darė išvadą, kad šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. teigti, jog atsakovo paveldėjimo teisių perleidimas motinai M. L. tikslas buvo būtent kryptingas ir tyčinis siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui.

7. Teismas nurodė, kad nesant bent vienos iš actio Pauliana sąlygų – atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienašalį sandorį – paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančiu, todėl ieškovės patikslintą ieškinį atmetė.

8. Teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti, nes ieškovė apie ginčijamą sandorį ir tai, kad jis, ieškovės nuomone, pažeidžia jos teises, sužinojo ne anksčiau negu kaip 2024 m. rugsėjo 23 d., kuomet gavo iš antstolės pažymą apie vykdymo eigą, o ieškinį actio Pauliana pagrindu teismui pateikė 2024 m. spalio 16 d. Teismas taip pat pritarė ieškovės argumentams, kad net ir patikrinus Testamentų registrą pagal atsakovo duomenis, ieškovė nebūtų sužinojusi apie ginčijamą sandorį. Tokia informacija galėjo paaiškėti tik atlikus paiešką pagal palikėjo, t. y. šiuo atveju pagal atsakovo tėvo, duomenis. Tačiau atsakovo tėvas nebuvo ir nėra ieškovės skolininkas, todėl ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo rinkti atsakovo tėvo asmens duomenų, juos tikrinti ir jais disponuoti.

9. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas konstatuodamas atsakovo Z. L. sąžiningumą netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį. Pagal nustatytas faktines aplinkybes atsakovui Z. L., teismui konstatavus, jog ginčijama Sutartis pažeidė ieškovės, kaip kreditoriaus, teises, neabejotina, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma Sutartis pažeis ieškovės teises. Kadangi būtent per skolininko žinojimą ar turėjimą žinoti apie kreditoriaus teisių pažeidimą sudaromu sandoriu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką yra apibrėžiamas skolininko nesąžiningumas, šiuo atveju teismas privalėjo konstatuoti, kad skolininkas, t. y. atsakovas Z. L., buvo nesąžiningas.

15.2. Teismas, vertindamas atsakovo sąžiningumą neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes. Tuo pačiu laikotarpiu atsakovas Z. L. sudarė du atskrus sandorius, kuriais buvo perleistas visas atsakovo Z. L. turtas (2023 m. rugpjūčio mėnesį turtinės paveldėjimo teisės ir santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas) tretiesiems asmenims - atsakovas Z. L. ne tik perleido paveldėjimo teises savo motinai, bet nutraukdamas santuoką ir apie tai neįspėjęs savo kreditorių paliko visą turimą turtą savo buvusiai sutuoktinei, t. y. aktyviais veiksmais siekė maksimaliai išvengti savo turtinių prievolių vykdymo kreditoriams ir skolų išieškojimo nukreipimo į bet kokį turtą. Atsakovas, būdamas UAB „Autoveksa“ vadovas ir vykdydamas verslą, neabejotinai žinojo apie visus skolinius įsipareigojimus bei gresiantį priverstinį skolų išieškojimą. Taip pat Sutartyje nurodytas atsakovo Z. L. pareiškimas, kad nėra jokių kreditorių, kurie galėtų ginčyti Sutarties sudarymą ir / ar kurių teisės būtų pažeistos Dovanotojams sudarius šį sandorį (Sutartį), yra akivaizdžiai melagingas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas sudarydamas Sutartį buvo nesąžiningas.

15.3. Sutarties sudarymas, kai visas galimas paveldėti atsakovo Z. L. turtas dovanojamas motinai, buvo nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne kokio nors būtinumo tai padaryti. Jokių rašytinių įrodymų apie šeimos susitarimo buvimą nebuvo pateikta, palikėjo aiški valia nebuvo išreikšta sudarant testamentą, o skolininką ir jo motiną bei brolį sieja artimi, tamprūs giminystės santykiai, jie visi yra suinteresuoti atsakovui Z. L. palankia bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimai teismo posėdžio metu neturint juos pagrindžiančių įrodymų negali vienareikšmiškai paneigti atsakovo Z. L. nesąžiningumo ar patvirtinti jo sąžiningumą sudarant Sutartį.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei M. L. iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Rašytiniais įrodymais bei atsakovų ir trečiojo asmens Z. L. paaiškinimais yra neginčijamai įrodytos aplinkybės, kurios sąlygojo ginčijamos Sutarties sudarymą bei kartu akivaizdžiai pagrindė, kad ginčijamos Sutarties sudarymą lėmė ne tikslas pažeisti kreditoriaus (ieškovės) interesus, bet susiformavęs šeimos narių susitarimas (susidėjusios faktinės aplinkybės), kas patvirtino skolininko (atsakovo Z. L.) sąžiningumą.

16.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo ieškovės nurodytos ir teismo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovai dėl jų nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.

4. Ieškovė prašė CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu:1) pripažinti negaliojančia ab initio Z. L., Z. L. ir M. L. 2023 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. AD-2479, toje dalyje, kuria atsakovas Z. L. padovanojo paveldėjimo teises atsakovei M. L.; 2) leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo Z. L. pagal 2024 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3398-842/2024 ir 2024 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3399-1080/2024 vykdomą išieškojimą į atsakovui Z. L. po palikėjo S. L. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, t. y. 2.1) 3/16 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kurio plotas 58,29 kv. m.; 2.2) 3/8 dalį 1,3188 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.3) 3/8 dalį Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 69,04 kv. m.; 2.4) 3/8 dalį Pastato – Kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.5) 3/8 dalį Pastato – Lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): 2.6) 3/8 dalį Pastato – Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.7) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.8) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.9) 3/8 dalį Pastato – Ūkinis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.10) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.11) 3/8 dalį Pastato – Pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.12) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.13) 3/8 dalį Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.14) 3/8 dalį Kitų inžinerinių statinių – Lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2.15) 3/8 dalį 0,9516 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

5. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

6. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas Z. L. buvo sąžiningas ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo pateikusi ieškovė teigia, kad teismas vertindamas atsakovo sąžiningumą neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes ir netinkami taikė CK 6.66 straipsnį. Apeliantės teigimu, nustatant sąžiningumo faktą teismas nepagrįstai įvertino bylos įrodymus ir buvus šeimos susitarimui visą turtą po tėvo mirties palikti vienai atsakovo motinai.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, bei vertindama apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, patikrina pirmosios instancijos teismo išvados, kuria remiantis konstatuota, kad ieškovė neįrodė vienos iš actio Pauliana instituto taikymo būtinosios sąlygos – atsakovo nesąžiningumo egzistavimą, teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnis). Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-136-248/2020 ir kt.).

12. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo nesąžiningumą nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie įsiskolinimą kreditoriui ir jis suvokė, kad nepriėmęs palikimo, sumažins savo galimybę įvykdyti įsipareigojimus. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas būdamas sąžiningas ir žinodamas apie didelės vertės jo piniginių prievolių kitiems asmenims egzistavimą, turėjo kaip tik stengtis priimti palikimą ir iš jo gauto turto bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi.

13. Nagrinėjamos bylos kontekste teisingai nustatyta aplinkybė, kad atsakovas Z. L. pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo t. y. atsakovas padovanojo savo paveldėjimo teises motinai savaime nereiškia, jog naudodamasis tokia teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tokias aplinkybes atsakovas turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad atsakovas tokią savo pareigą įvykdė pateikdamas byloje esančius, tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius įrodymus. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo padarytai išvadai.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir tokias aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas, kad 2016-06-03 sudaryta Pinigų dovanojimo sutartimi atsakovės M. L. motina M. Z. padovanojo atsakovei M. L. 65 000 Eur, kurie atsakovei M. L. buvo pervesti 2016-06-03 bankiniu pavedimu. Pinigų dovanojimo sutarties 3 punktu yra nustatyta, kad pinigai įgyjami asmeninės nuosavybės teise. 2016-11-21 atsakovė M. L. ir jos sutuoktinis S. L. (pirkėjai) sudarė Buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe (pardavėjas) dėl buto pirkimo už 49 290,98 EUR kainą. Visą buto pirkimo kainą (49 290,98 Eur) 2016-11-17 pavedimais iš asmeninių lėšų (gautų pagal 2016-06-03 sudarytą Pinigų dovanojimo sutartį) sumokėjo atsakovė M. L.. Kiti byloje esantys duomenys rodo, kad nebuvo sureikšminta aplinkybės, jog notaro parengtoje Buto pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog butas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kai aptarta aplinkybė 2016 metais jau po Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, visi šeimos nariai (M. L. ir S. L. bei jų sūnūs Z. L. ir Z. L.) sutarė, kad faktiškas butas yra laikomas atsakovės M. L. asmenine nuosavybe ir nusprendė, kad ateityje šį susitarimą įformins teisiškai, t. y. ištaisys Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu padarytą suklydimą. Tačiau S. L. esant gyvam šis „šeimos susitarimas“ nebuvo realizuotas ir Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu padarytas suklydimas taip pat nebuvo realizuotas.

15. Byloje nustatyta ir tai, kad S. L. 2019-03-12 Paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu paveldėjo žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu buvo itin prastos būklės ir naudojimui visiškai netiko, todėl buvo atliktas šių statinių remontas, bei tvenkinio kasimo bei žemės sklypo lyginimo darbai, kurie buvo finansuojami iš atsakovės M. L. asmenine nuosavybe buvusių piniginių lėšų, gautų pagal Pinigų dovanojimo sutartį ir likusių po buto pirkimo. Šios nustatytos bylos aplinkybės kitais bylos duomenimis nepaneigtos. Atsakovai įrodinėjo, kad šeimoje buvo sutarta, kad S. L. mirties atveju žemės sklypas su statiniais liks atsakovės M. L. nuosavybe ir ji galės naudotis šiuo turtu iki savo mirties. Atsakovai taip pat nurodė, kad mirus S. L., likę šeimos nariai (t. y. M. L. ir bei sūnūs Z. L. ir Z. L.) sprendė buto ir žemės sklypo su statiniais nuosavybės įforminimo klausimą ir šie šeimos nariai įvykdė aukščiau nurodytomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis susiformavusį „šeimos susitarimą“, t. y. visi trys pateikė notarui pareiškimus dėl mirusiojo S. L. palikimo priėmimo ir tą pačią dieną (2023-08-25) abu sūnūs Z. L. ir Z. L. ginčijama Sutartimi padovanojo paveldėjimo teises motinai M. L..

16. Byloje trečiojo asmens Z. L. parodymais teisme nustatyta, kad ginčijamos sutarties tikslas buvo įvykdyti susiformavusį jau minėtą anksčiau „šeimos susitarimą“. Rašytinis įrodymas – 2023m. rugpjūčio 25d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens Z. L., kuria visi du pirmosios eilės įpėdiniai paveldėjimo teises į mirusiojo tėvo turto dalį perleido ( padovanojo) savo motinai – atsakovei rodo ir buvus bendrai visų įpėdinių valiai, kad visas paveldimas turtas atitektų atsakovei.

17. Taigi, įvertinus šias konkrečias aptartas nutarties 28-30 punktuose nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningas.

18. Pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

20. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė ( CPK 185 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, remiasi šio teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas, ir nustatęs, jog ieškovė neįrodė vienos iš tokio ieškinio tenkinimo sąlygos – nesąžiningumo, ginčijamų sandorių sudarymo metu, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

22. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei M. L. iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti 943,80 Eur išlaidas, kurias sudaro advokatui sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį parengimą.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą advokato teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, priteisia iš ieškovės atsakovei M. L. 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės UAB „BnP Finance“ į/k 302447985 priteisti atsakovei M. L. 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisDaina Lisaitė