- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- e2-3399-1080/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Autowow“, Z. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Autowow“ ir Z. L. (Z. L.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Autoveksa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 64 129,07 Eur negrąžintos paskolos, 1 572,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.), 7 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 10 d.) nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos paskolos sumos, neviršijant 5 569,61 Eur palūkanų sumos, 89,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 121 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir trečiojo asmens UAB „Autoveksa“ 2021 m. birželio 10 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteikta 100 000 Eur paskola 60 mėnesių terminui. Siekiant užtikrinti piniginių prievolių vykdymą pagal paskolos sutartį, tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos ar dalies savo piniginės prievolės pagal sutartį. Pagal paskolos sutartį įsipareigojimai buvo padengti iš dalies. Ieškovė 2023 m. spalio 11 d. išsiųstu rašytiniu pranešimu įspėjo paskolos gavėją ir laiduotojus apie paskolos sutarties nutraukimą ir pareikalavo padengti įsiskolinimą. Ieškovės teigimu, laiduotojai bebendradarbiavo su ieškove ir nepadengė susidariusio įsiskolinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Autowow“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pasirašė laidavimo sutartį su ieškove, tačiau kaip pagrindinis garantas sutarties vykdymui buvo nurodytas UAB „Autoveksa“ priklausančio turtinio komplekso įkeitimas. Prieš pasirašant sutartį atsakovė nebuvo informuota apie laidavimo sutartyje esantį punktą, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, jog kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į paskolos gavėjo turtą. Ieškovės ir atsakovės bendravimas dėl sutarties esmės vyko iki pat pasirašymo momento, todėl atsakovė neturėjo galimybės deramai įsigilinti į laidavimo sutarties detales. Jei būtų žinojusi detales, atsakovė nebūtų pasirašiusi laidavimo sutarties. Derybose ieškovė nuolat teigė, kad paskolos sutarties nutraukimo atveju pirmiausia būtų bandoma realizuoti įkeistą turtą, po to išieškojimas būtų nukreipiamas į laiduotoją Z. L. ir tik tada –į atsakovę UAB „Autowow“.
4. Atsakovas Z. L. ir trečiasis asmuo UAB „Autoveksa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame iš esmės atkartojo atsakovės UAB „Autowow“ atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „BnP Finance“ ir trečiasis asmuo UAB „Autoveksa“ 2021 m. birželio 11 d. sudarė paskolos sutartį Nr. AFA-prp2ybh7 (toliau – ir Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė trečiajam asmeniui 100 000 Eur dydžio paskolą 60 mėnesių terminui, o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, sumokėti 18 807,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 7 proc.) ir 750 Eur sutarties sudarymo mokestį iki 2026 m. birželio 10 d.
6. 2021 m. birželio 11 d. ieškovė ir atsakovai Z. L. bei UAB „Autowow“ sudarė laidavimo sutartis Nr. BPVL-AFA-PRP2YBH7 (toliau – Laidavimo sutartys), kuriomis atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu paskolos gavėjas (trečiasis asmuo UAB „Autoveksa“) neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Paskolos sutartį ir visus vėlesnius jos papildymus ir pakeitimus.
7. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo UAB „Autoveksa“ sutartinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį tinkamai ir laiku nevykdė. Atsižvelgdama į tai, ieškovė nutraukė Paskolos sutartį nuo 2023 m. spalio 23 d. Atsakovai kaip laiduotojai susidariusio įsiskolinimo taip pat nepadengė.
Dėl atsakovų kaip laiduotojų atsakomybės
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 76 straipsnio 1 dalis nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
9. Jau nurodyta, kad Laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu paskolos gavėjas (trečiasis asmuo UAB „Autoveksa“) neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Paskolos sutartį ir visus vėlesnius jos papildymus ir pakeitimus (Laidavimo sutarčių 1.1 punktas). Laidavimo sutarčių 2.3 punkte šalys susitarė, kad paskolos gavėjui neįvykdžius Paskolos sutartyje nustatytų prievolių, laiduotojas atsako kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t. y. už paskolos grąžinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta Paskolos sutartyje. Laidavimo sutarčių 2.2 punkte numatyta, kad laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į paskolos gavėjo turtą.
10. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, teigia, kad jie neturėjo pakankamai laiko įsigilinti į Laidavimo sutarčių detales, taip pat nebuvo informuoti apie Laidavimo sutarčių punktą, kuriuo jie atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į paskolos gavėjos turtą. Atsakovų teigimu, jei būtų žinoję detales, jie nebūtų pasirašę Laidavimo sutarčių.
11. Pastebėtina, kad laidavimo sutartis – tai viena iš dažniausiai taikomų ir versle itin įprastų sutarčių, kurių esmei suprasti nereikia specialiųjų finansinių, investavimo ar panašių žinių. Nagrinėjamu atveju atsakovas Z. L. laidavimo sutartį pasirašė kaip UAB „Autoveksa“ direktorius, t. y. kaip ūkine komercine veikla besiverčiančio subjekto atstovas. Atsakovė UAB „Autowow“ taip pat yra ūkine komercine veikla besiverčiantis subjektas. Taigi šiuo atveju atsakovai, turėjo ir galėjo suprasti, kokią riziką prisiima pasirašydami Laidavimo sutartis. Atsakovai Laidavimo sutarčių 4.1.4 punkte pareiškė, kad jiems iki laidavimo sutarties pasirašymo buvo įteikta laidavimo sutarties ir paskolos sutarties kopija, ir jie yra išsamiai susipažinę su visomis Paskolos sutarties ir Laidavimo sutarčių sąlygomis. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovai neabejotinai galėjo numatyti, kokias pasekmes gali sukelti Laidavimo sutarčių pasirašymas. Tuo atveju, jeigu Laidavimo sutarčių sąlygos atsakovams būtų buvusios nepriimtinos ar nesuprantamos, jie turėjo visas galimybes tokios sutarties nepasirašyti ar imtis aktyvių veiksmų, siekdami išsiaiškinti nesuprantamas / nepriimtinas sutarties nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad iki Laidavimo sutarčių pasirašymo atsakovai būtų atlikę tokius veiksmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po Laidavimo sutarčių sudarymo atsakovai būtų siekę pripažinti Laidavimo sutartis negaliojančiomis. Toks reikalavimas nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamoje byloje. Taigi Laidavimo sutartims nesant nuginčytoms, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Laidavimo sutarčių nuostatomis, nustatančiomis atsakovų civilinę atsakomybę.
Dėl negrąžintos paskolos ir mokėjimo (pelno) palūkanų
12. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalys Paskolos sutartimi susitarė dėl 7 proc. dydžio metinės palūkanų normos.
13. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovai nei šios aplinkybės, nei savo prievolės grąžinti paskolą iš esmės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovai pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.81 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai solidariai iš atsakovų priteistina 64 129,07 Eur negrąžintos paskolos ir 1 572,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.).
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 89,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2023 m. liepos 14 d.) iki Paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 23 d.).
15. CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Paskolos sutarties 7.2 punkte šalys susitarė, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą (jos dalį) arba periodinį mokėjimą (jo dalį), pradedamos skaičiuoti Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos kompensacines palūkanos (šiuo atveju – 7 proc.) nuo visos pradelstos mokėti paskolos sumos kaip kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į paskolos davėjo banko sąskaitą. Kompensacinių palūkanų mokėjimas neatima iš paskolos davėjo teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia kompensacinės palūkanos.
16. Šiuo atveju už uždelstą atsikaityti laikotarpį nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2023 m. spalio 23 d. (Paskolos sutarties nutraukimo) ieškovė apskaičiavo 89,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Kadangi paskolos gavėjas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 89,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma)
17. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 7 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 10 d.) nuo pagal Paskolos sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos paskolos sumos, neviršijant 5 569,61 Eur palūkanų sumos.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
19. Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Nagrinėjamu atveju šalys Paskolos sutartyje susitarė dėl mokėtinos fiksuotos 18 807,20 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 7 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi paskolos grąžinimo terminą numatė iki 2026 m. birželio 10 d.
22. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (18 807,20 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi trečiajam asmeniui paskolą ir dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų (pagal Paskolos sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Paskolos sutartį, iki šiol neatgavo nei suteiktos paskolos, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Paskolos sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Paskolos sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
23. Byloje nustatyta, kad paskolos gavėjas (trečiasis asmuo), vykdydamas Paskolos sutartį, sumokėjo ieškovei 11 664,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Paskolos sutarties nutraukimo dieną nesumokėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudarė 1 572,71 Eur (sprendimo 13 punktas). Tuo atveju, jeigu Paskolos sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir paskolos gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d. iki Paskolos sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. birželio 10 d.) paskolos gavėjas būtų sumokėjęs ieškovei dar 5 569,61 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (18 807,20 Eur – 11 664,89 Eur – 1 572,71 Eur = 5 569,61 Eur).
24. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovams, kaip laiduotojams, civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai solidariai iš atsakovų negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
25. Ieškovė nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 10 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 7 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos paskolos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas paskolos likutis.
26. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 7 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos už laikotarpį nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 10 d.) nuo pagal Paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos likučio. Negautos pajamos Paskolos sutarties termino pasibaigimo dieną (2026 m. birželio 10 d.) negali viršyti 5 569,61 Eur sumos.
Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų
27. Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 121 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.
28. CK 6.63 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka.
29. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad nei paskolos gavėjas (trečiasis asmuo UAB „Autoveksa“), nei laiduotojai (atsakovai Z. L. bei UAB „Autowow“) tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, su ieškove nebendradarbiavo ir nepadengė susidariusio įsiskolinimo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė bandė skolą susigrąžinti ne teismo tvarka, kreipdamasi į skolų išieškojimo įmonę UAB „Legal Balance“, ir už suteiktas ikiteisminio išieškojimo paslaugas sumokėjo 121 Eur. Šiuo atveju dėl paskolos gavėjo ir laiduotojų tinkamai laiku nevykdomų prievolių, ieškovės patirtos skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidos pripažintinos jos nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Konstatuotina, jog tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovų veiksmų yra priežastinis ryšys, nes atsakovams Laidavimo sutarčių pagrindu padengus įsiskolinimą, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl atsakovų kaltės ieškovė patyrė skolos išieškojimo išlaidas, kurios privalo būti atlygintos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir solidariai iš atsakovų ieškovei priteistinos jos patirtos 121 Eur išieškojimo išlaidos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Dėl kitų šalių nurodytų argumentų
30. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinių palūkanų
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
32. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 7.3 punkte susitarė, kad paskolos gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Paskolos sutartį laiku ir dėl to paskolos davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog paskolos gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.
33. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Sutarties 7.3 punktu, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 12 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 65 912,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
35. Ieškovės ieškinį iš esmės patenkinus, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1 903 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 298 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (iš kiekvieno atsakovo po 951,50 Eur).
36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, nes kiekvienam iš atsakovų tenkanti šių išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 Eur (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“ (juridinio asmens kodas 302447985) solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Autowow“ (juridinio asmens kodas 305576992) ir Z. L. (Z. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64 129,07 Eur (šešiasdešimt keturis tūkstančius šimtą dvidešimt devynis eurus ir 7 ct) negrąžintos paskolos, 1 572,71 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 71 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 89,54 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir 54 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 7 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 23 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 10 d.) nuo negrąžintos paskolos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas paskolos likutis pagal uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Autoveksa“ 2021 m. birželio 11 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. AFA-prp2ybh7 mokėjimo grafiką (negautos pajamos paskolos sutarties termino pasibaigimo dieną negali viršyti 5 569,61 Eur sumos), 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 65 912,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BnP Finance“ (juridinio asmens kodas 302447985) lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Autowow“ (juridinio asmens kodas 305576992) ir Z. L. (Z. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 903 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno atsakovo po 951,50 Eur).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.