Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui S. U., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo tenkinti ieškinį. Ji paaiškino, kad iš atsakovo yra priteistas išlaikymas 2013 metais trims vaikams, kiekvienam tik po 66 Eur., iš viso per mėnesį vaikų išlaikymui šiuo metu ji iš atsakovo gauna 201 Eur. Tokios sumos nebepakanka vaikų išlaikymui, nes viskas labai brangu, o atsakovas tik keturis kartus (dažniau žiemą) yra papildomai apipirkęs vaikus: nupirko batus, kuprines, saldainių. Nupirkęs daiktus jis nurodo, kad pirkiniai yra skirti ir išlaikymui, ir dovanoms gimtadienių proga, ir žiemos šventėms. Ieškovė nurodė, kad vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klasėse. Vaikams į mokyklą duoda tik po 2 eurus, nes daugiau neišgali. Mokykloje vaikai gauna nemokamą maitinimą. Ieškovė nurodė, kad ji dar augina vieną vaiką, kuriam (duomenys neskelbtini) metai. Išlaidų vaikams ji nėra suskaičiavusi, vaikams perka tiek, kiek išgali, reikėtų daugiau. Ji nurodė, kad yra vaikams nupirkusi dviračius, rūbus skalbia kasdien, švaros, higienos priemonių reikia daug. Ieškovė nurodė, kad atsakovas mažai bendrauja su vaikais, š. m. rugpjūčio mėnesį per socialinę darbuotoją jis perdavė vaikams kuprines, popieriaus lapų, spausdintuvą. Bet vaikams nepatiko kuprinės, spausdintuvą patys turi, todėl sūnus iš karto parašė tėvui, kad daiktai netinka. Šiais metais vaikai ketina lankyti būrelius mokykloje, patys būreliai turbūt bus nemokami, tačiau kainuos priemonės. Ieškovė nurodė, kad ji iki šiol augino vaikus, nedirbo, dabar nori ieškoti darbo. Iki šiol ji prižiūrėjo namus, augino keletą gyvulių – karvę, 2 avytes, vištų, eina pas kaimynus, dirba atsitiktinius darbus. Iš to ji gauna šiek tiek pinigų, užsiaugina maisto. Ieškovė mano, kad atsakovas pas ūkininką V. gauna gerą darbo užmokestį (galimai dalį vokelyje), jis dirba su (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji iš valstybės gauna pinigus, skiriamus vaikams bei apsipirkimui prieš mokslo metus, kartais gauna vienkartines pašalpas. Ji nežino, kaip toliau bus su valstybės parama, nes jos sugyventinis išvyko darbuotis užsienyje.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023-05-09 pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė domisi vaikų ugdymo pasiekimais, jų elgesiu įstaigoje, lankosi tėvų susirinkimuose, bendradarbiauja su pedagogais. (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad nėra gavusi nusiskundimų dėl ieškovės gyvenimo būdo ar vaikų priežiūros. Ieškovė stebi vaikų sveikatą, laiku kreipiasi medicininės pagalbos, užtikrina vaikų higieną, visavertę mitybą, rūpinasi vaikų tinkamo dydžio apranga, avalyne, atitinkančia oro sąlygas, rūpinasi vaikų ugdymu ir auklėjimu.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skyriuje nėra gauta jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais ar netinkamai naudotų vaikų pinigus. Turima priešinga informacija, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais. Ieškovės prašoma priteisti vaikų išlaikymui suma yra pagrįsta. Atsakovas skundžiasi mažu darbo užmokesčiu, tačiau kito darbo neieško, vadinasi uždarbis jį tenkina. Atstovės išvada, kad ieškinys yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

Iš gimimo liudijimų, Kelmės apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 dienos sprendimo byloje 2-121-496/2013 matyti, kad nepilnamečių vaikų M. U., gimusio (duomenys neskelbtini), R. U., gimusios (duomenys neskelbtini), R. U., gimusios (duomenys neskelbtini), mama yra ieškovė G. K., tėvas yra atsakovas S. U. Teismo sprendimu 2013 metais buvo priteistas iš S. U. po 230 litų, tai atitinka 66,61 Eur., išlaikymas vienam vaikui kas mėnesį.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 ir kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis).

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis grindžia tuo, kad tėvo teikiamas išlaikymas nebeatitinka augančių vaikų didėjančių poreikių ir brangstančių prekių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Teismo nuomone ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui dydis 66 Eur šiuo metu nėra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Bylai yra reikšmingos šios faktinės aplinkybės, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas prieš dešimt metų, šalių nepilnamečiai vaikai yra paaugę (M. yra (duomenys neskelbtini) m., R. ir R. – po (duomenys neskelbtini) m.); paauglių vaikų poreikiai padidėjo (vaikai lanko ne tik ugdymo įstaigą, bet jiems reikalingos papildomos priemonės laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai); taip pat pakilo minimali mėnesinė alga, prekių ir paslaugų kainos nuo 2013 m., todėl yra pagrindas svarstyti dėl išlaikymo vaikams padidinimo.

Įvertinant tai, kad ieškovė vieno vaiko išlaikymui per mėnesį prašo tik 150 Eur, tai yra keturis kartus mažiau, nei minimali mėnesio alga, todėl tokio išlaikymo reikalingumas yra savaime suprantamas ir nereikalauja įrodymų.

Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti prašomą išlaikymą vaikams turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė nedirba, ji augina keturis nepilnamečius vaikus, gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams (127,88 Eur vienam vaikui), paramą mokinio reikmenims įsigyti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji augina dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam yra septyneri metai. Teismas sprendžia, kad po išlaikymo vaikams priteisimo 2013 metais ieškovės turtinė padėtis nėra pagerėjusi, priešingai, ji net pasunkėjusi, nes ieškovė turi daugiau nepilnamečių vaikų.

Atsakovas dirba ūkininko A. V. ūkyje, kaip ir 2013 metais. Atsakovas pripažino, kad jo darbo užmokestis ura padidėjęs. Pažymoje apie S. U. darbo užmokestį įrašyta, kad jo priskaitytas darbo užmokestis 2023 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo tarp 788 ir 955 Eur. Iš šių sumų atskaičius mokesčius ir vaikų išlaikymą (201 Eur) lieka išmokėti atsakovui nuo 377 Eur iki 542 Eur. Atsakovas neturi daugiau nepilnamečių vaikų. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo yra pagerėjusi dėl didinamos minimalios mėnesio algos. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad vasaros, rudens laikotarpiu padaugėja darbo, tuo pačiu ir darbo užmokestis padidėja.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, aiškina, kad jis papildomai skiria vaikams išlaikymą pirkdamas daiktus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pastaruoju metu nebendrauja su vaikais. Atsakovo pateiktas kvitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prie jo pridėta sms žinutė įrodo, kad atsakovo geras noras nupirkti vaikams daiktų baigėsi daugiau nei 200 Eur praradimu, nes jo savarankiškai nupirkti daiktai, vaikams nebuvo reikalingi ar nepatiko, atsakovas jų neatsiėmė, negrąžino į parduotuvę. Taigi tikslinga spręsti dėl išlaikymo vaikams padidinimo pinigais, nes mama, su kuria gyvena vaikai, geriausiai žino, ko atitinkamu laiku vaikams reikia ir tikslingai išleidžia pinigus. Nors atsakovas kelia abejones, esą ieškovė gali pinigus panaudoti ne vaikų, o savo poreikiams tenkinti, tačiau šios abejonės nėra niekaip pagrįstos ir galimai kyla iš priešiškumo tarp atsakovo ir ieškovės. Byloje esantys vaiko teisių apsaugos skyriaus pastebėjimai įrodo, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, domisi jų pasiekimais, aprūpina visomis priemonėmis ir apranga pagal sezoną. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino neturintis faktų, kad mama netinkamai rūpinasi vaikais.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Nors ieškovė G. K. nedirba pagal darbo sutartį, tačiau nėra pagrįstas atsakovo ir jo atstovės aiškinimas, kad ji neprisideda prie vaikų išlaikymo. Visų pirma, su ieškove gyvena trys šalių nepilnamečiai vaikai, kurių kasdiene priežiūra, maitinimu ir kt. rūpinasi būtent ieškovė. Jos kasdienės pastangos negali būti nevertinamos. Tuo labiau, kad ieškovė turi namų ūkį, kuriame augina maistą šeimai, tuo pačiu ir nepilnamečiams vaikams. Be to, ieškovė dirba atsitiktinius darbus, už kuriuos gautus pinigus panaudoja šeimos išlaikymui.

Teismo nuomone, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas - po 150 Eur šalių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikams - yra būtinos ir remiantis ieškovės prašymu pakankamos (įprastai prašomas priteisti žymiai didesnis išlaikymas vaikams) vaikų būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. bus patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Teismo vertinimu, nurodytas išlaikymo dydis yra protingo ir realaus dydžio.

Vertinant atsakovo S. U. galimybes teikti prašomą išlaikymą vaikams – po 150 Eur, iš viso 450 Eur trims vaikams per mėnesį, vertinama, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį yra tarp 600 ir 700 Eur per mėnesį, jis turi automobilį ir nekilnojamąjį turtą, kuriame negyvena, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Atsakovas eilę metų tenkinasi gaunamu darbo užmokesčiu, nededa pastangų, kad uždirbtų daugiau ir galėtų pajamas panaudoti pakankamam vaikų išlaikymui. Teismas vertina, kad prašomas padidinti išlaikymas vaikams nėra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Apibendrinant tai, kas aptarta anksčiau, išlaikymas vaikams didintinas iki 150 Eur vienam vaikui per mėnesį, ieškinys tenkintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei G. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas yra atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkinamas, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, žyminis mokestis nuo išlaikymo dydžio padidinimo sudaro 91 Eur. (12 mėnesių x 84 Eur (išlaikymo dydžio skirtumas 150-66) x 3 vaikai x 3 procentai). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokate Virginiją Pluščiauskienę, valstybė patyrė išlaidas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos 2023-09-04 pažymos, šioje byloje yra 310,00 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 307 straipsniu

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kelmės apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-121-496/2013 (teisminio proceso Nr. 2-23-3-00037-2013-6) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, jį padidinti: priteisti iš S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), R. U., (duomenys neskelbtini), R. U., (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. balandžio 21 dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistą materialinį išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į metinę infliaciją.

Padidintą materialinį išlaikymą vaikams M. U., R. U., R. U. pavesti valdyti uzufrukto teisėmis vaikų motinai G. K.

Priteisti iš S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752:

- 91 Eur (devyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660);

- 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630;

- 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.