Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A. ir jo atstovui advokatui Haroldui Juškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. atstovo advokato Haroldo Juškos skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Dūdienės (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1000 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių ir išieškoti konfiskuotino turto, transporto priemonės SKODA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal Policijos informacinę sistemą „(duomenys neskelbtini)“ automobilių vertei nustatyti yra 29970 Eur (dvidešimt devyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt eurų), už tai, kad 2025 m. birželio 20 d. 21.31 val. Juozapavičiaus pr. – Prietilčio g., Kaune, pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,45 prom.) neblaivumo laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovas advokatas Haroldas Juška Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 36 mėnesiams bei turto konfiskavimo. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo fakto D. A. neginčija, savo kaltę visiškai pripažįsta ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodo, kad D. A. puikiai supranta, jog padarė administracinį nusižengimą, už kurį privalo atsakyti, todėl jam paskirtą 1 000 Eur baudą sumokėjo. Ši skirta nuobauda privertė jį susimastyti, įvertinti savo netinkamą elgesį ir padaryti tinkamas išvadas, kas leidžia teigti, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. liepos 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir nutarimu jam paskirta 1000 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių ir išieškoti konfiskuotino turto, transporto priemonės SKODA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą 29970 Eur (dvidešimt devyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt eurų). Pareiškėjo atstovas nesutinka su priimtu nutarimu, iš esmės teigdamas, jog nusižengimas padarytas dėl neapdairumo, neįvertinus galimybės vairuoti, nurodo, kad kadangi nustatytas neblaivumas minimaliai viršijo leistiną normą paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra per griežtos, jam tinkamai neidividualizuotos. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 12 mėnesių ir pakeisti poveikio priemonę – visos turto (transporto priemonės SKODA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertės konfiskavimą (29970 Eur), pakeičiant transporto priemonės dalies vertės konfiskavimu sumažinant sumą per puse bei išdėstant mokėtiną pinigų sumą per du metus.

ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Byloje neginčytinai nustatytas pakartotinumo požymis, nes iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio administracinių nusižengimų registro 2025 m. rugpjūčio 6 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog be kitų administracinių nusižengimų padarymo, Institucijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu D. A. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o būtent: 2023 m. spalio 17 d. 21.59 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta 800 Eur bauda, kuri sumokėta 2023 m. lapkričio 7 d., bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn. (paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. balandžio 16 d.), o taip pat – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. (paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2025 m. balandžio 16 d.). Tai yra pažeidimo padarymo metu buvo suėję terminai poveikio priemonėms – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nepraėję vieneri metai po administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, D. A. paaiškinimus konstatuoja, kad D. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį teisėtai ir pagrįstai, keisti Institucijos 2025 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skunde paminėta tai, kad D. A. veiksmai nebuvo individualizuoti, skirta nuobauda ir poveikio priemonės yra neproporcingos padarytam nusižengimui, sukels daug nepatogumų ir sunkiai pakeliamą finansinę naštą. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir kilusių padarinių nereikalauja, dėl ko vien tai, kad asmuo nepadarė kitų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, savo veiksmais nesukėlė padarinių, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio, pagal kurį asmuo atsako, sankciją, juo labiau, jos iš viso neskirti.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Šių administracinių nuobaudų paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnis).

D. A. teismo posėdžio metu teigė, kad buvo išgėręs du bokalus alaus, už vairo sėdo praėjus kiek daugiau nei valandai, todėl manė, kad gali vairuoti, jautėsi dėl to ramus. Teismas pažymi, kad vien tai, kad D. A. sėdo prie vairo praėjus kiek daugiau nei valandai po to, kai išgėrė 2 bokalus alaus, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pažeidėjas turėjo suprasti, jog transporto priemonės, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, jis vairuoti negali. Asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Šiuo atveju konstatuotina, kad D. A. pažeidimą padarė tyčia, alkoholį vartojo prieš vairuojant, todėl iš savo asmeninės patirties turėjo suvokti kylančias grėsmes dėl vairavimo, kai prieš kurį laiką vartota alkoholio.

D. A. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, asmuo penkių metų bėgyje ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, tarp kurių ir vairavimas neblaiviam. Tai rodo, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys D. A. gyvenime.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad D. A. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarė vairuodamas automobilį SKODA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog automobilis priklauso ne pačiam D. A., todėl konfiskuotina turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Skunde nurodoma, kad pasirinktas administracinio poveikio priemonės taikymo būdas neturėtų prilygti antrai administracinei nuobauda. Teismas pažymi, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (šiuo atveju automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą), tačiau tai nereiškia, jog asmuo yra baudžiamas du kartus. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis apibūdinančius administracinį nusižengimą bei jį padariusį asmenį. Šioje byloje jau aptartais duomenimis nustatyta, jog D. A. yra linkęs pažeidinėti KET, jam kartą jau buvo skiriama administracinio poveikio priemonė – teisių atėmimas, tačiau tai jo nuo tolimesnio KET pažeidimo nesulaikė. Taip pat teismų praktikoje yra pasakyta, kad, nepaneigiant proporcingumo principo svarbos ir galimybės jį taikyti sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės skyrimo – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, proporcingumo principo taikymas galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024).

Skundu taip pat buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonių kontekste, tačiau teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Be to ANK 29 straipsnis numato turto konfiskavimo galimybę. Atitinkamai straipsnio 5 dalis numato kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ja žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 9-746/2015, 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir konfiskuotino turto vertės konfiskavimo, kontekste. D. A. penkerių metų laikotarpyje ne kartą baustas administracine tvarka, jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET nepaisymu, 2023 metais padarytas analogiškas nusižengimas, t. y. D. A. transporto priemonę vairavo neblaivus, tai neigiamai charakterizuoja pažeidėją, kaip asmenį linkusį mažiau paisyti KET, nei tai reikalaujama iš vairuotojų. Aplinkybės susijusios su D. A. darbiniu aspektu, egzistavo ir pareiškėjui darant administracinį nusižengimą, tačiau nuo priešingo KET elgesio jo neapsaugojo, todėl ir šiuo atveju negali būti išskirtinai vertinamos. Šioje byloje pateikta teigiama darbdavio charakteristika nenusveria aprašytų baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių, o skunde minimos neigiamos turtinės pasekmės šeimai yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. D. A. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokiais savo veiksmais padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų. Pažymėtina, jog ir įstatymo leidėjas tokį nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už vairavimą esant neblaiviam (tiek pakartotinį, tiek ne) numatė itin griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Institucija nenustatė, ir teismas tam pritaria, nei D. A. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kurios taip pat galėtų būti esminėmis sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dviejų metų. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta privaloma transporto priemonės konfiskacija. ANK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nagrinėjamu atveju Institucija D. A., kaip privalomai taikomą, paskyrė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas 36 mėnesių terminą, taip tinkamai taikė ANK 34 straipsnio nuostatas, nenustačius, jog yra ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindai. Taip pat institucija tinkamai taikė ANK 29 straipsnį, kuriame numatytas turto konfiskavimas, tinkamai atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo vairuota transporto priemonė SKODA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), o valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, teisingai iš D. A. paskyrė išieškoti konfiskuotino turto, transporto priemonės SKODA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal Policijos informacinę sistemą „(duomenys neskelbtini)“ automobilių vertei nustatyti yra 29970 Eur. Teismas, kaip jau minėta, taip pat nenustatė jokių esminių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokiu būdu ir šioje dalyje D. A. skundas netenkinamas.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti D. A. atstovo advokato Haroldo Juškos skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2025 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti D. A. atstovo advokato Haroldo Juškos skundo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Dūdienės 2025 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.