- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eAS-891-525/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00567-2026-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergijos vystymas“
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergijos vystymas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bioenergijos vystymas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bioenergijos vystymas“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) NMA naudai 1 599 531,68 Eur skolą, bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, kurios bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m. balandžio 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 1 599 531,68 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA (mokėjimus atliekant tik į NMA sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Turto arešto aktų registre.
Pareiškėjas nurodė, kad jis pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą. NMA pateikė informaciją, iš kurios buvo matoma, kad aplinkybės rodė ne technines klaidas, o tikslingą veikimą siekiant neteisėtai gauti paramos lėšas sukūrus tam reikalingas dirbtines sąlygas. NMA ir prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo praktikoje 1 599 531,68 Eur suma yra beprecedentė, todėl kilo objektyvi rizika valstybės biudžeto interesams, galima sąmoninga turto iššvaistymo rizika, t. y. esant tokio dydžio finansinei sankcijai, atsakovas galėtų bandyti perleisti turtą tretiesiems asmenims ir / ar atlikti kitokius veiksmus, kurie neleistų NMA susigrąžinti išmokėtos paramos. Be to, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nuomone, egzistavo didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas buvo būtinas siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos lėšas.
NMA nuomone, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (1 599 531,68 Eur) yra akivaizdžiai didelė, vertinant tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Pareiškėjas akcentavo, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ne dėl privačių interesų, o dėl Europos Sąjungos fondų lėšų ir Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos. Esant tokiai milžiniškai sumai ir akivaizdiems dirbtinių sąlygų kūrimo požymiams, viešasis interesas užtikrinti būsimą lėšų grąžinimą nusveria pareiškėjo interesą laisvai disponuoti ginčijama paramos dalimi proceso metu.
NMA vertinimu, surinktų ir Sprendime aprašytų bei nuotraukose pavaizduotų aplinkybių visuma įrodė atsakovo nesąžiningumą subjektyviuoju požiūriu. Nustatytas sąmoningas koordinavimas, t. y. identifikavus, kad trijų įmonių (atsakovo ir dar dviejų paramos gavėjų) paraiškos, rodikliai ir procesinis atstovavimas yra tapatūs, akivaizdu, jog atsakovas žinojo ir siekė sukurti dirbtines sąlygas. Tai, NMA teigimu, nebuvo atsitiktinis klaidų rinkinys, o kryptingas vidinis nusiteikimas apeiti paramos teikimo taisykles.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priėmė nagrinėti. Taip pat teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir areštavo atsakovo UAB „Bioenergijos vystymas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turtą 1 599 531,68 Eur dydžio sumai, taikant: kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą; ir / arba atsakovo nekilnojamojo daikto areštą, jį įregistruojant VĮ Registrų centro Turto areštų registre, leidžiant iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA.
Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilęs iš teisinių santykių, kurie atsiranda asmeniui naudojantis finansinėmis lėšomis, kurios jam neatlygintinai yra suteikiamos iš valstybės biudžeto. Pareiškėjas siekė atsakovui suteiktas lėšas – 1 599 531,68 Eur, susigrąžinti. Šį reikalavimą iš esmės grindė nesąžiningu atsakovo elgesiu, naudojantis šiomis lėšomis, dėl ko pareiškėjo teigimu, šios lėšos gali būti panaudotos ne pagal paskirtį, tuo padarant neatitaisomą žalą valstybės biudžetui. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti duomenys sudarė pakankamą pagrindą daryti prielaidą, kad tokia grėsmė gali kilti.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, šios bylos individualios aplinkybės, sudarė prielaidas taikyti ABTĮ 70 straipsnio nuostatas.
III.
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį dalyje, kuria nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą patvirtina šie argumentai:
1. Neegzistuoja būtinoji sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui – pareiškėjo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi pareiškėjas, pažeisdamas teisės aktų nuostatas konstatavo, kad atsakovas dirbtiniai sukūrė sąlygas paramai gauti ir tuo pagrindu nutraukė paramos sutartį.
2. Nėra neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizikos:
2.1. Atsakovo finansinė padėtis yra gera, atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurio vertė yra 3 000 000 Eur, atsakovas du metus iš eilės veikia pelningai bei per 2024 ir 2025 metus uždirbo 365 637 Eur grynojo pelno, dėl ko pareiškėjo reikalavimo suma atsakovui nelaikytina didele;
2.2. Atsakovas yra sąžiningas, nėra atlikęs ir neketina atlikti jokių veiksmų, kuriais būtų sumažintas atsakovo turtas ar pabloginta atsakovo finansinė padėtis.
2.3. Byloje nėra jokių įrodymų ar konkrečių duomenų apie atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių gali kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo rizika.
2.4. Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia aplinkybėmis nurodytomis 2026 m. vasario 4 d. Sprendime Nr. SP1-28 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio apskundimo terminas nėra pasibaigęs ir kuris nėra įsiteisėjęs. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Sprendimo dėl susidariusios skolos grąžinimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, įskaitant jame nurodytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų ištyrimą, yra už šios nagrinėjamos bylos ribų, dėl ko nėra pagrindo vadovautis atitinkamame Sprendime dėl susidariusios skolos grąžinimo nurodytomis aplinkybėmis dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo.
2.5. Byloje nėra duomenų apie įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriais atsakovo veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste buvo pripažinti nesąžiningais.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjo prašymas grindžiamas klaidingomis ir jokiais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis ir prielaidomis dėl atsakovo vykdomos veiklos nesavarankiškumo.
3. Pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nepakankamai motyvuota, nes teismas apsiribojo ABTĮ 70 straipsnio nuostatų perfrazavimu ir abstrakčia fraze, jog į bylą pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti prielaidą, kad grėsmė gali kilti, tačiau neidentifikavo jokių konkrečių įrodymų, kuriais pagrįstų jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma savarankišku pagrindu panaikinti nutartį.
Atsiliepimas
Pareiškėjas NMA atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą.
NMA atsiliepime nurodo:
Šalies argumentai
1. Prašyme pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – prašyme detaliai pasisakyta dėl visos įvykių sekos, apėmusių tiek paraiškos pateikimą, tiek atliktas patikras vietoje, tiek sąsajas, kurios nustatytos atlikus kompleksinį tyrimą dėl galimai sukurtų dirbtinių sąlygų paramai gauti. Reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrindas – NMA Sprendimas, nes būtent juo remiantis NMA ir kreipėsi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. NMA Sprendimas, kuriame detaliai aprašyti nustatyti pažeidimai, yra esminis įrodymas šiam vertinimui atlikti.
2. Sunkiai atitaisoma žala šio pobūdžio bylose vertinama per viešojo intereso prizmę. Paramos lėšos yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto dalis, skirta konkretiems kaimo plėtros tikslams. Jų praradimas dėl atsakovo nesąžiningumo laikytinas neatitaisoma žala valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas veikia susijusių įmonių tinkle, egzistuoja didelė tikimybė, jog lėšos gali būti operatyviai nukreiptos kitiems grupės nariams, taip padarant žalą sunkiai atitaisoma. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad NMA įrodė sunkiai atitaisomos žalos kilimo grėsmę, nes: 1) nustatytas apgaulingas atsakovo elgesys (dirbtinės sąlygos); 2) egzistuoja reali rizika viešajam interesui prarasti didelę sumą biudžeto lėšų; 3) atsakovo narystė įmonių tinkle sudaro palankias sąlygas turto perleidimui.
3. Atsakovo mokumas yra sąlyginis ir kontroliuojamas trečiųjų asmenų (AB „Auga Group“ grupės), todėl jis negali būti laikomas pakankama garantija būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovo argumentai dėl geros finansinės būklės yra nepagrįsti, nes jo veikla yra visiškai priklausoma nuo susijusių įmonių tinklo sprendimų; turimas likvidus turtas (pinigai) yra dešimtis kartų mažesnis už sankcijos dydį; pagrindinis turtas sukurtas už ginčijamos paramos lėšas ir yra nelikvidus.
4. Esminis dalykas – dirbtinių sąlygų sukūrimas bei pagal Sprendimą taikoma sankcija, dėl ko ir buvo kreiptasi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Šiuo atveju atsakovui, UAB „Bioenergijos projektai“ ir UAB „Bioinvesticijos“ taikomos sankcijos (tuo pačiu ir reikalavimo užtikrinimo priemonės) yra be precedentinio dydžio NMA istorijoje. Svarbus akcentas ir tai, kad didelės rinkos dalyvės, t. y. AB „Auga Group“, ir be paramos sėkmingai vykdančios verslą siekia paramos, kurios negalėtų gauti ir taip iš esmės apriboja kitų rinkos subjektų teisę gauti paramą. NMA tvirtinimu, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad bendrovės buvo įsteigtos kaip formalios paraiškų teikėjos („tarpinė grandis“), siekiant išskaidyti projektus ir taip išvengti ribojimų, taikomų didelėms įmonių grupėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858?602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė 2019 m. liepos 31 d. pateikė NMA paraišką Nr. 19BG-KP-19-1-08139-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 3D-285 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų. Įgyvendinant Projektą numatyta statyti biodujų jėgainę, vykdyti iš gyvulių, paukščių mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų biodujų gamybą, iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose šilumos, elektros energijos ir vėsumos gamybą, degazuotojo substrato gamybą. Bendrovei pagal teiktus mokėjimo prašymus išmokėta 1 599 531,68 Eur dydžio paramos suma.
NMA, atkilusi pažeidimo tyrimą, Sprendime konstatavo, kad Projekte nustatyti 2 pažeidimai: 1) sukurtos dirbtinos sąlygos gauti paramą ir 2) neišlaikyti atrankos kriterijai bei nepasiekti priežiūros rodikliai; Bendrovei už dirbtinai sukurtas sąlygas taikoma 1 599 531,68 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, kad tikėtinai jis pagrindė savo reikalavimą, o Bendrovės veiksmų pobūdis (dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti) ir itin didelė (NMA teigimu, beprecedentė) susigrąžintinos paramos suma, būtinybė apsaugoti nacionalinius ir Europos Sankcijos finansinius interesus savaime suponuoja būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į bylą pateikti duomenys sudarė pakankamą pagrindą padaryti prielaidą, jog yra grėsmė, kad lėšos (1 599 531,68 Eur) gali būti panaudotos ne pagal paskirtį, tuo padarant neatitaisomą žalą valstybės biudžetui. Teismas įvertino, kad šios bylos individualios aplinkybės sudarė prielaidas taikyti ABTĮ 70 straipsnio nuostatas.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad NMA prašymas pagrįstas, ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemone (t. y. turto / lėšų areštu), atskirajame skunde akcentuoja, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo, be to, neįrodė, jog atsakovo turtinė padėtis neleistų išieškoti reikalaujamos sumos. Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis Sprendime dėl susidariusios skolos grąžinimo, kurio apskundimo terminas nėra pasibaigęs ir kuris nėra įsiteisėjęs.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (šios nutarties priėmimo dieną), Bendrovė nėra kreipusis į teismą dėl NMA Sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjas šioje byloje prašo priteisti jam iš Bendrovės skolą, panaikinimo.
Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl tikėtino skundo reikalavimo pagrįstumo, nes Sprendime, kurio pagrindu prašoma priteisti skolą (t. y. apskaičiuotą grąžintiną paramos sumą), aiškiai ir detaliai nurodyti atsakovo, tikėtina, padaryti pažeidimai, argumentai dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos. Tai reiškia, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal LVAT praktiką, aplinkybė, jog pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminas, o NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, kuris yra galiojantis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 1 599 531,68 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023, 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-822/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025).
Pasisakydama dėl Bendrovės atskirojo skundo argumentų, kuriais tvirtinama, kad NMA Sprendime nepagrįstai sprendė dėl dirbtinai sudarytų sąlygų paramai gauti, Bendrovės priklausomumo nuo kitų verslo subjektų, veikos nesavarankiškumo, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Kadangi suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atskirajame skunde pateikti argumentai, susiję su Bendrovės turtine padėtimi, veiklos pelningumu, bei tai pagrindžiantys finansinės atskaitomybės dokumentai bei kiti įrodymai savaime neįrodo nei neatitaisomos ar didelės žalos rizikos pašalinimo, nei teismo sprendimo įvykdymo galimumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovo argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad neužtikrinus reikalavimo bus padaryta neatitaisoma arba didelė sunkiai atitaisoma žala, kad atsakovo turtinė padėtis gera ir jis turi finansines galimybes sumokėti reikalaujamą skolą, kuri, atsakovui nėra didelė ar kad atsakovas nesąžiningais veiksmais nukreips pinigines lėšas kitiems ūkio subjektams, t. y. imsis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Nagrinėjamu atveju, byloje pateiktų duomenų pakanka (skolos sumos dydis bei nurodomi pažeidimai) antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti (žr., pvz., 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-863-525/2025; kt.).
Nors atsakovas akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien grąžintinos paramos suma nėra reikšminga, kad nepakanka prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo grįsti tik sprendime dėl susidariusios skolos grąžinimo (kuris nėra įsiteisėjęs) nurodytomis aplinkybėmis nepateikiant kitų reikšmingų įrodymų, pažymi, kad atsakovo nurodoma teismų praktika nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms (be kita ko, skiriasi prašomos priteisti sumos, aplinkybės dėl paramos išmokėjimo / susigrąžinimo, atsakovų veiksmai ir elgesys iki NMA kreipimosi į teismą ir kt.), todėl NMA nurodyta teismų praktika vadovautis šiuo atveju nėra pagrindo.
Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nesuponuoja kitokio šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių teisinio įvertinimo, todėl nelemia kitokio procesinio sprendimo priėmimo nei byloje priimtas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, paaiškėjus naujoms ar pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio atsakovui kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo ir / ar panaikinimo (ABTĮ 60 str. 6 d.).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergijos vystymas“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.