Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės ,,Susisiekimo paslaugos“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Transrevis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1. pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) ,,Susisiekimo paslaugos“ paskelbto viešojo tarptautinės vertės pirkimo, vykdomo atviro konkurso būdu, ,,Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose“ Nr. 1665794 pirkimo sąlygų 61–63 punktus, 110.1.4, 110.1.7 papunkčius; 2.1–2.4 prieduose (pasiūlymų I–IV pirkimo dalims formose) keliamus reikalavimus kainos sudėtinėms dalims; pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio reikalavimą ir pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“, 4 priedo „Pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai forma“ reikalavimus transporto priemonėms; techninės specifikacijos 10 punktą ir pirkimo sąlygų 3 priedo „Pirkimo sutartis“ 3.2.3, 9.1.3 papunkčius; pirkimo sutarties 6 priedo „Viešojo transporto infrastruktūra ir atsakomybės“ 1 lentelės reikalavimus; techninės specifikacijos 11 punktą; techninės specifikacijos 2 priedo „Reikalavimai teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms ir kokybei“ 1.10.3 papunktį ir pirkimo sutarties 4 priedo „Elektroninio bilieto sistemos ir susijusios įrangos aprašymas ir reikalavimai“ 1 punktą, 3.5, 3.6, 4.6 papunkčius; pirkimo sutarties 1.1.24, 3.4.1 papunkčius; pirkimo sutarties 14 priedo „Elektroninio bilieto sistemos įrangos nuomos tvarka“ 5 punktą; įrangos nuomos tvarkos priedo „Elektroninio bilieto įrangos nuomos sutartis“ 2.6 papunktį; techninės specifikacijos 15, 16 punktus; techninės specifikacijos 2 lentelės „Reikalavimai mažos talpos autobusų (MTA) tipo transporto priemonėms“, 3 lentelės „Reikalavimai midi autobuso tipo transporto priemonėms“ 12.3 papunktį; pasiūlymo atitikties formos 1 ir 2 lentelių 12.3 papunktį; techninės specifikacijos 2 priedo 1.21.2, 1.21.4, 1.21.7 ir 1.21.17 papunkčius; pirkimo sutarties 2.2, 2.4, 2.5.1, 2.5.4, 2.5.2, 2.5.3, 2.7 papunkčius; techninės specifikacijos 5 punktą; pirkimo sutarties 2.11.6, 2.12, 2.13, 3.5.2, 3.5.3, 3.8, 4.5, 5.4.4, 5.6.6, 13.1, 13.3.713.3.1, 13.3.2.1, 13.3.2.4, 13.3.3, 13.3.4.1, 13.3.5, 15.1.1, 15.1.13 papunkčius; pirkimo sutarties 8 priedo „Baudų už kokybės pažeidimus ir skatinimo priemonių lentelė“ 1 lentelės „Baudos už pažeidimus“ 1–13 eilučių reikalavimus; pirkimo sutarties 3 priedo „Maršrutų organizavimo ir vykdymo tvarka“ 1.1.3, 1.2.3 papunkčius; maršrutų organizavimo tvarkos 1.3.2 papunktį, pirkimo sutarties 12 priedo „Atlygio už teikiamas keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas“ 8 punktą; maršrutų organizavimo tvarkos 1.3.6.1, 1.3.6.2, 1.3.9.2.1, 1.3.5.3, 1.3.8.5, 1.3.9.3.3, 1.3.9.3.4, 1.5.6 papunkčius; pirkimo sutarties 5 priedo „Pažeidimų numatytų sutartyje ir jos prieduose fiksavimo ir derinimo tvarka“ 4–6 papunkčius; pirkimo sutarties 13 priedo „Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų įkainių nustatymo ir indeksavimo tvarkos aprašas“ 3.1–3.3 papunkčius.

1.2. ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl pirkimo nutraukimo;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pirkimo sąlygos yra ne tik netikslios ir (ar) neaiškios, bet ir nepagrįstai riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir (ar) suteikia pranašumą arba sudaro prielaidas nesąžiningam perkančiosios organizacijos praturtėjimui, nepagrįstai ir neteisėtai nustato reikalavimus, sukeliančius tiekėjo nevaldomą riziką, t. y. negalėjimą įsivertinti kaštų ar racionaliai įsivertinti rizikų. Be to, pirkimo sąlygose (specifikacijoje ir sutarties projekte) nurodyti nepagrįsti ir pertekliniai reikalavimai, nustatyti diskriminaciniai ir neproporcingi ekonominio naudingumo kriterijai, neproporcingos sankcijos ir baudos. Ieškovė, naudodamasi ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, pateikė pretenziją atsakovei, tačiau atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik iš dalies patenkino ieškovės pretenziją ir nežymiai patikslino pirkimo sąlygas.

3. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-351-357/2025.

5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-351-357/2025 pagal tos bylos ieškovo ,,Mobilis Sp. z. o. o.“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ dėl to paties, kaip ir nagrinėjamoje byloje, paskelbto pirkimo Nr. 1665794 sąlygų teisėtumo. Toje civilinėje byloje Nr. e2-351-357/2025 buvo prašoma pripažinti neteisėtais techninės specifikacijos I dalies 4 ir 5 punktą, pirkimo sutarties 2.5 skyriaus, 2.8 skyriaus 2.10–2.11 papunkčius, 2.13, 3.2.1, 4.5, 13.3.2, 13.3.7–13.3.8, 15.1, 15.1.2, 15.2, 15.2.2.1, 16.6.3, 19.2–19.3, 19.7.1.2, 19.8, 19.12.1–19.12.2, 19.12.6 papunkčius, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3, 1.5.6 papunkčius, pirkimo sutarties 10 priedo 10.2 papunktį, pirkimo sutarties 13 priedo 10.2 papunktį, pirkimo sąlygų 43.1, 43.4, 43.5 papunkčius. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovo ,,Mobilis Sp. z. o. o.“ ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino neteisėtais techninės specifikacijos I dalies 4, 5 punktus, pirkimo sutarties 2.5 skyriaus, 2.8 skyriaus 2.10, 2.11, 2.13, 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 15.2, 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.1, 19.12.2 papunkčius, pirkimo sutarties 8 priedą, 3 priedo 1.3.3 papunktį, 13 priedo 10.2 papunktį, pirkimo sąlygų 43.5 papunktį, o kitą ieškinio dalį atmetė. Š. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, 2025 m. liepos 14 d. bei 2025 m. liepos 15 d. buvo priimti tos bylos šalių apeliaciniai skundai.

6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi išskirtinė procesinė situacija, kai dalis nagrinėjamos bylos ginčo objektu esančių pirkimo sąlygų (pirkimo sutarties 2.11, 2.13, 13.3.8, 15.1 papunkčiai, 8 priedas „Baudų už kokybės pažeidimus ir skatinimo priemonių lentelė“, pirkimo sąlygų 43.5 papunktis, techninės specifikacijos I dalies 5 punktas ir kt.) jau yra pripažintos neteisėtomis kitoje civilinėje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Taigi, siekiant išvengti skirtingo tų pačių pirkimo sąlygų vertinimo, teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, yra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-351-357/2025. Nurodytoje byloje nustatyti faktai dėl pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo turės privalomąją galią nagrinėjamai bylai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

7. Atsakovė SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Teismo priimtas procesinis sprendimas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-70-407/2025 pateiktiems išaiškinimams. Aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamos civilinės bylos ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-351-357/2025 sujungimo klausimą, 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, kad kliūčių šias bylas nagrinėti atskirai nėra, nes skiriasi teisiniai argumentai, kuriais grindžiami reikalavimai, be to, būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas.

7.2. Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-351-357/2025 nustatytos aplinkybes neturės įrodomosios galios nagrinėjamai bylai. Skiriasi šalių argumentai, įrodymai, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bylose, todėl kitoje civilinėje byloje surinktų duomenų vertinimas negali būti automatiškai perkeltas į nagrinėjamą bylą. Kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturės prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes bylų ieškovai yra skirtingi, t. y. nesutampa jų šalys. Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai neturės ir privalomosios galios nagrinėjamai bylai. Nei civilinio proceso teisės normose, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad bylose, kuriose skiriasi šalys ir jų teisinis bei faktinis pagrindas, nustatyti faktai yra privalomi. Teismas privalo pats vertinti ginčo esmę ir nustatyti visus reikšmingus faktus.

7.3. Teismas turi galimybę pats nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus, o sustabdydamas bylą teismas iš anksto įvertino klausimus, kurie gali būti sprendžiami tik bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. ieškovės suinteresuotumą, ginčo individualumą ir kt.

7.4. Be pakankamai aiškių ir teisiškai pagrįstų motyvų sustabdžius nagrinėjamą bylą, kyla reali rizika pažeisti tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, tiek CPK 7 straipsnio reikalavimus. Be to, kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. e2-562-370/2025 ir e2-576-407/2025 jau buvo konstatuota ir tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas neproporcingai ribotų viešąjį interesą bei gali sukelti visuomenės lūkesčių ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimo užtikrinimo rizikas. Vilniaus miesto gyventojų ir svečių saugumas potencialaus pavojaus atveju yra svarbesnis nei vieno tiekėjo (ieškovės) komerciniai interesai ginče. Taigi, sustabdžius bylos nagrinėjimą būtų pažeistas viešasis interesas.

8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-70-407/2025 aiškiai nurodė, kad nors civilinės bylos ir yra pradėtos dėl to paties pirkimo, tačiau abiejose bylose ieškovės kelia tik iš dalies sutampančius teisinius klausimus, todėl jų nesieja toks glaudus ryšys, kad jos viena kitai turėtų prejudicinę (įrodomąją) galią. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad abu ieškovai ginčija pirkimo sąlygas individualiais argumentais, taigi, iš esmės tai, koks bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-351-357/2025, negali daryti įtakos nustatymui, ar nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė savo pateiktais įrodymais ir teisiniais argumentais įrodė tiek savo suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas, tiek šių sąlygų neteisėtumą.

8.2. Ginčijamu pirkimu siekiama įsigyti ne tik keleivių vežimo paslaugas vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, bet ir evakuacijos paslaugas Vilniaus mieste, todėl yra susiklosčiusi išskirtinė situacija ir poreikis užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų paslaugų teikimą. Priimdamas skundžiamą nutartį ir sustabdydamas bylą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pirkimo objektą ir poreikį operatyviai išspręsti ginčą.

8.3. Visos bylai reikšmingos aplinkybės gali ir turi būti nustatytos nagrinėjamoje byloje. Pirkimo sąlygų teisėtumas turi būti vertinamas pagal nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytas aplinkybes ir argumentus, kurių teisinį vertinimą atlikus, teismas gali nuspręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Teismas negali nusišalinti nuo teisingumo vykdymo ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimo šioje byloje ir tokią savo pareigą perduoti kitam teismui. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikta objektyvių argumentų, patvirtinančių, kad teismas šioje byloje negali savarankiškai įvertinti ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų.

9. Ieškovė UAB ,,Transrevis“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

9.1. Tarp Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtos ir nagrinėjamos civilinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Sutampa dešimt pirkimo sąlygų, kurias abejose bylose ginčija ieškovai, kurių šešios Šiaulių apygardos teismo sprendimu jau pripažintos negaliojančiomis.

9.2. Nesustabdžius bylos nagrinėjimo, kiltų skirtingų teismo sprendimų priėmimo rizika, o tai akivaizdžiai pažeistų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Skirtingų sprendimų teisinės pasekmės turėtų reikšmės tiek tiekėjams, tiek ir perkančiosioms organizacijoms.

9.3. Tai, kad skiriasi Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos šalys, ar teisiniai argumentai, kuriais grindžiami reikalavimai, neturi teisinės reikšmės. Sprendžiant dėl bylos sustabdymo esminę reikšmę turi tai, kad abejose bylose yra sprendžiamas klausimas dėl to paties viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo.

9.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-KT-70-407/2025 priėmimas neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui. Spręsdamas civilinių bylų sujungimo klausimą Lietuvos apeliacinis teismas vertino ne bylų sustabdymo, o sujungimo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas nevertino bylų prejudicinio ryšio, o tik sprendė, ar sujungus bylas civilinis procesas taps greitesnis ir ekonomiškesnis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bylos sustabdymo instituto taikymo ir aiškinimo. Pagal CPK 162³ straipsnį bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas rinktis nebegali ir turi sustabdyti savo nagrinėjamą bylą. Bylą sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas gali, bet nėra įpareigotas, tokiu atveju pats teismas nusprendžia dėl sustabdymo poreikio, derindamas operatyvaus ir kartu teisingo ginčo išnagrinėjimo principus.

11. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tokiais atvejais: kai nagrinėjamos bylos yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, o bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas negali savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

12. Prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio buvimas lemia, kad teismas turi pareigą sustabdyti bylą ir siekdamas išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, juolab kad tų pačių faktų nenustatinėjant kelis kartus sutaupomas ir proceso dalyvių bei teismo laikas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo buvimą, padaręs išvadą, kad kitos, susijusios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas lemtų ir dalies nagrinėjamojoje byloje kvestionuojamų viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimą. Vadinasi, teismas iš esmės pripažino tokį abiejų bylų ryšį, kad kitoje byloje pareikšto ieškinio išnagrinėjimo rezultatas galėtų turėti įtakos ir nagrinėjamoje byloje pareikšto apeliantų ieškinio išnagrinėjimo rezultatui. Atskirųjų skundų argumentai, kad neegzistuoja toks teisinis ryšys, kuris kliudytų pirmosios instancijos teismui išnagrinėti šį ginčą neatsižvelgiant į Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-351-357/2025 baigtį, nors joje ir yra keliamas dalies tų pačių viešojo pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo klausimas, stokoja pagrįstumo.

13. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-351-357/2025 jau yra atlikęs ginčo viešojo pirkimo, dėl kurio sąlygų teisėtumo yra inicijuota ir nagrinėjama civilinė byla, sąlygų teisinį vertinimą. Toje byloje priimto teismo sprendimo patikrą apeliacine tvarka atliekantis Lietuvos apeliacinis teismas civilinę bylą Nr. e2A-433-567/2025 išnagrinėjo 2025 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje ir procesinį sprendimą paskelbs 2025 m. rugsėjo 16 d. Priešingai nei yra įsitikinusios apeliantės, anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatuoti faktai, teisėtos ar ne yra viešojo pirkimo sąlygos, dėl kurių ginčas taip pat kyla ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, priklausomai nuo tos bylos baigties gali turėti prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje, nors abejose bylose yra skirtingi ieškovai. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus, kad abejose bylose sutampančios viešojo pirkimo sąlygos yra teisėtos, pirmosios instancijos teismas galėtų šių sąlygų teisėtumą įvertinti dar ir tais aspektais, kuriuos nagrinėjamoje byloje nurodė ieškovė ir kurie pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo vertinti. Tačiau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatavus sutampančių sąlygų neteisėtumą, viešasis pirkimas pagal tokias sąlygas toliau negalėtų vykti, vadinasi, būtent toks nustatytas faktas sukeltų pasekmes ir toje byloje nedalyvavusiems asmenims – taptų prejudiciniu (privalomu) taip pat ir nagrinėjamos civilinės bylos šalims nepriklausomai nuo apeliančių nurodomų atsikirtimų į ieškinį argumentų. Kitoks šios konkrečios situacijos aiškinimas paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą (CPK 18 straipsnis).

14. Su apeliančių argumentais, kad prielaidų sustabdyti nagrinėjamą bylą nebuvimą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-70-407/2025 pateikti išaiškinimai, taip pat nėra jokio pagrindo sutikti. Minėta nutartimi buvo išspręstas apeliantės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ procesinis prašymas dėl civilinių bylų Nr. e2-351-357/2025 (pirmiau išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo byla) ir Nr. e2-223-940/2025 (nagrinėjama byla) sujungimo, o ne dėl vienos jų sustabdymo, ir „<...> nenustatyta pagrindo išvadai, kad tarp prašomų sujungti bylų yra toks ryšys, kuris trukdytų šias bylas išnagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai“ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2KT-70-407/2025 10 punktą). Akivaizdu, kad šioje nutartyje nebuvo ir negalėjo būti vertinama, ar bylos viena kitai gali turėti prejudicinę (įrodomąją) galią, kaip savo atskirajame skunde šiuos išaiškinimus nepagrįstai interpretuoja apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Aptariamoje nutartyje buvo pasisakyta tik dėl abiejų bylų procesų organizavimo, Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad abi bylos nagrinėtinos atskirai, nes, sujungus šias civilines bylas, „<...> dėl ieškiniais reiškiamų reikalavimų pobūdžio, procesinių dokumentų ir juose nurodomų argumentų apimties, poreikio pateikti papildomus atsikirtimus dėl visų ieškovių nurodomų pirkimo sąlygų įvertinimo, būtų apsunkintas civilinės bylos nagrinėjimo procesas, o bendra bylos nagrinėjimo trukmė galėtų nepagrįstai pailgėti“, dėl ko gali būti nepasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2KT-70-407/2025 10 punktą).

15. Pasisakant dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su proceso, sustabdžius bylą, neoperatyvumu ir viešojo intereso dėl to pažeidimu, pažymėtina, kad apeliantės šią savo poziciją grindžia šioje konkrečioje situacijoje neaktualiais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais bylose, kuriose buvo nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Spręsdamas, ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, teismas turi diskrecijos teisę, tačiau nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, teismas pasirinkimo teisės (ar stabdyti bylą) neturi. Ir nors civilinės bylos sustabdymas reiškia ilgesnį teismo procesą, pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų, bet yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į civilinės bylos, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, procesinę eigą, nėra pagrindo sutikti ir su tokiais atskirųjų skundų argumentais, kad, teismui siekiant išvengti tarpusavyje nesuderinamų sprendimų keliose bylose priėmimo ir dėl to pritaikius bylos sustabdymo institutą, gali būti neužtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylos sustabdymo klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas šį proceso institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Aptarti ir kiti atskirųjų skundų argumentai skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo nepatvirtina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.