Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijos bendrovės „Mobilis Sp. z.o.o“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

9.1. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, išdėstyti reikalavimus pagrindžiantys teisiniai argumentai, nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti įrodymai.

10.1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, kadangi ieškovė nurodo deklaratyvius argumentus, be to, siekia paneigti perkančiosios organizacijos diskreciją nustatyti pirkimo sąlygas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirųjų skundų ribų, t. y. pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

16. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

17. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovės ir atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su byloje nustatomomis aplinkybėmis, vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, taip pat, nenustatęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus įrodymus, t. y. atsakovių ir UAB „Transrevis“ 2017 m. balandžio 28 d. bei 2017 m. liepos 31 d. sudarytas sutartis dėl viešųjų paslaugų teikimo, 2025 m. kovo 26 d. savivaldybės pristatytą Vilniaus miesto gyventojų evakavimo planą bei atsakovių ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartį, bei vertinti juos visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

19. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi priėmė ieškovės Lenkijos bendrovės „Mobilis Sp. z.o.o“ 2025 m. liepos 2 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir pasiūlė atsakovėms pateikti savo poziciją dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.

20. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2025 m. liepos 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, pripažino neteisėtomis tik dalį pirkimo sąlygų, be to, teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Atsakovės vertinimu, neįsiteisėjęs ir negalutinis ieškovei palankus sprendimas nėra pagrindas vertinti, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Be to, atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-576-407/2025 išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą dėl to paties ginčo pirkimo ir ieškovės prašymą atmetė.

21. Atsakovė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. liepos 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

22. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys rašytiniais paaiškinimais pasisakė dėl pasikeitusios faktinės situacijos po skundžiamos nutarties priėmimo vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat į tai, jog atsakovėms, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais, teismas pasiūlė pateikti rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia priimti šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

24. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės atskiruosiuose skunduose nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į atsakovių atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visas sąlygas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

26. Atsakovės atskiruosiuose skunduose iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nevertino aplinkybių, jog ieškovė reikalavimus grindžia deklaratyviais argumentais, be to, siekia paneigti perkančiosios organizacijos diskreciją nustatyti pirkimo sąlygas, t. y. teismas turėjo nuspręsti, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.

27. Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022).

28. Kaip matyti iš atsakovių atskirojo skundo argumentų, atsakovės ginčija ieškovės ieškinio pagrįstumą iš esmės – teigia, kad pirkimo sąlygos yra teisėtos, perkančioji organizacija, įgyvendindama savo diskreciją, tinkamai nustatė sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimų vertinimas, kokį pateikia atsakovės atskiruosiuose skunduose, šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu) yra skubotas ir nesudarantis pagrindo ieškovės ieškinio reikalavimų vertinti kaip preliminariai nepagrįsto.

29. Pirmosios instancijos teismas turi išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirti bei vertinti bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir spręsti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas procesinį (tarpinį) klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi tapti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jo faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą ir tinkamą savo teisių gynimo būdą. Tai, ar ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos yra teisėtos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl to turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, pripažino neteisėtomis dalį pirkimo sąlygų. Apeliacinės instancijos akcentuoja, kad nors teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau aplinkybė, jog dalis ieškovės reikalavimų yra patenkinta, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą vertinti, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o atsakovių atskiruosiuose skunduose nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

31. Atsakovės atskiruosiuose skunduose teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas, o ieškovė tuo atveju, jeigu būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas, savo pažeistas teises galėtų ginti kitu būdu, t. y. kreiptis dėl žalos atlyginimo.

32. Priešingai nei nurodo atsakovės, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, be kita ko, būtų įvertinami visų tiekėjų pasiūlymai, priimamas sprendimas dėl laimėtojo, su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovėms, kurios susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

33. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso

34. Apeliančių teigimu, pirkimo procedūrų sustabdymas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi turi būti užtikrintas susisiekimo viešuoju transportu paslaugų teikimas gyventojams, be to, pirkimu siekiama užtikrinti keleivių vežimo paslaugas maršrutuose, kuriuose šiuo metu tokios paslaugos neteikiamos, t. y. egzistuoja atitinkamų teritorijų gyventojams skubus poreikis tokių paslaugų teikimo. Be to, pirkimu siekiama įsigyti gyventojų evakuacijos transporto priemonėmis paslaugą, t. y. šios paslaugos skubus įsigijimas svarbus visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirųjų skundų argumentais sutinka.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

36. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės vykdo pirkimą, kurio objektas yra keleivių vežimo paslaugos vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose.

38. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas (keleivių vežimo paslaugos reguliaraus susisiekimo maršrutais) yra svarbus visuomenei (atitinkamų savivaldybių gyventojams) dėl nepertraukiamo ir efektyvaus viešojo transporto paslaugų teikimo. Nors ieškovė teigia, kad keleivių vežimo paslaugų teikimas yra užtikrinamas pagal atsakovių sudarytas sutartis su kitais vežėjais, tačiau iš į bylą pateiktų atsakovių ir UAB „Transrevis“ 2017 m. balandžio 28 d. bei 2017 m. liepos 31 d. sudarytų sutarčių dėl viešųjų paslaugų teikimo nustatyta, jog sutartys galioja, t. y. keleivių vežimo paslaugos bus teikiamos, atitinkamai iki 2027 m. balandžio 28 d. bei 2027 m. liepos 31 d. Iš pirkimo dokumentų matyti, kad pasirengimui teikti paslaugas numatytas ilgas terminas, t. y. iki 638 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sustabdžius pirkimo procedūras, pirkimo objekto įsigijimo terminas prasitęs ir dėl to gali kilti rizika keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo tęstinumui ir nepertraukiamumui. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikti duomenys apie tiekėjų, teikiančių paslaugas pagal 2017 m. balandžio 28 d, 2017 m. liepos 31 d. bei 2020 m. gruodžio 31 d. keleivių vežimo viešųjų paslaugų sutartis, faktines galimybes užtikrinti pirkimu siekiamų įsigyti keleivių vežimo paslaugų tiekimą, juolab jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde paaiškino, kad pirkimu siekiama įsigyti didesnės apimties keleivių vežimo paslaugas nei šiuo metu yra teikiamos, t. y. padidinti gyventojams reikalingų reguliarių reisų kiekį, taip pat pradėti teikti paslaugą gyventojams nutolusiose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeistas viešasis interesas gyventojams gauti nepertraukiamas ir kokybiškas keleivių vežimo paslaugas. Akcentuotina ir tai, kad 2025 m. kovo 26 d. savivaldybė parengė Vilniaus miesto gyventojų evakavimo planą, todėl atsakovės pirkimu siekia įsigyti ir evakuacijos transporto priemonėmis paslaugą. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad šiuo metu tokia paslauga savivaldybės gyventojams yra teikiama, t. y. jog kilus pavojui nors vienas keleivių vežimo paslaugas teikiantis subjektas pagal sudarytą sutartį su atsakovėmis yra įsipareigojęs teikti gyventojų evakavimo paslaugas. Taigi, nekvestionuotina, kad evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos skubus įsigijimas yra ypatingai svarbus visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugai, t. y. užtikrinti viešąjį interesą, jog savivaldybė, esant grėsmei, sugebėtų užtikrinti gyventojų pervežimą į saugią vietovę.

39. Be to, šiuo atveju vykdomas tarptautinis viešasis pirkimas, kurio sąlygose aiškiai nustatytas konkretus pasiūlymų pateikimo terminas – 2025 m. liepos 1 d., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sustabdyti termino pasiūlymams pateikti skaičiavimą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys galutiniu teismo procesiniu sprendimu byloje bus patenkintas, atsakovės turės pirkimą nutraukti, koreguoti (tikslinti) pirkimo sąlygas ir skelbti naują pirkimą paslaugoms įsigyti. Taigi, tokiu būdu tiekėjams bus sudaryta galimybė pateikti pasiūlymus pagal pakoreguotas pirkimo sąlygas ir naujai pirkimo sąlygose nustatytu pasiūlymų pateikimo terminu.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra susiklosčiusi išskirtinė situacija dėl poreikio užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimą bei skubų evakuacijos paslaugų įsigijimą, t. y. yra pagrindas teikti prioritetą, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, skubiam pirkimo objekto įsigijimui. Atsakovės pagrindė, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą. Be to, pažymėtina, kad atsakovės, nepriklausomai nuo to, ar byloje taikytos / netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, gali stabdyti pirkimo procedūras, siekdamos užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir racionalų lėšų panaudojimą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti skubų pirkimo objekto įsigijimą ir paslaugų teikimą, t. y. pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nenustatė poreikio skubiai užbaigti pirkimo procedūras įsigyjant pirkimo objektą ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas atsakovių atskiruosius skundus patenkinti, pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

42. Atsakovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį (57 Eur). Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, ieškovė ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinius skundus, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, jis turės būti sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Lenkijos bendrovės „Mobilis Sp. z.o.o“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.