Šiaulių apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė Lenkijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo Mobilis Sp. z.o.o. pareiškė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, kuriuo prašo Pripažinti neteisėtomis: Techninės specifikacijos I dalies 4, 5 p., Pirkimo sutarties 2.5 skyriaus, 2.8 skyriaus, 2.10 p., 2.11 p., 2.13 p., 3.2.1 p., 4.5 p., 13.3.2 p., 13.3.7 p., 13.3.8 p., 15.1 p., 15.1.2 p., 15.2 p., 15.2.2.1 p., 16.6.3 p., 19.2 p., 19.3 p., 19.7.1.2 p., 19.8 p., 19.12.1 p., 19.12.2 p., 19.12.6 p., Pirkimo sutarties 8 priedas, Pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 p., 1.5.6 p., Pirkimo sutarties 10 priedo 10.2 p., Pirkimo sutarties 13 priedo 10.2 p., Pirkimo sąlygų 43.1 p., 43.4 p., 43.5 p.; solidariai priteisti iš atsakovių – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – ieškovės Mobilis Sp. z.o.o. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Neapibrėžus Pirkimo objekto bei Pirkimą vykdant pagal ginčijamas Pirkimo sąlygas ieškovė dėl objektyvių, tiek vidinių, tiek išorinių priežasčių negali parengti ir pateikti pasiūlymo Pirkime. Būtent ši situacija ir lemia subjektinių ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovė nurodo, kad Techninėje specifikacijoje ir Pirkimo sutartyje nustatyta pernelyg liberali papildomų paslaugų užsakymo ir jų atsisakymo tvarka, kuria atsakovai be tiekėjo sutikimo gali užsakyti papildomas paslaugas, reikalaujant jas teikti nedelsiant, o tiekėjui negalint suteikti šių paslaugų, taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Nurodo, kad Pirkimo sąlygos neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos Pirkime, nes skirtingose situacijose dėl subsidijų skyrimo pagal 2024 m. spalį paskelbtą kvietimą „Atnaujinti viešojo transporto parką“ Nr. 20-101-K esantys tiekėjai yra vertinami vienodai, skirtingoms Pirkimo objekto dalims taikomos identiškos Pirkimo sutarčių sąlygos.

4. Pažymi, kad Pirkimo sąlygų 43.4 p. nustatytas reikalavimas yra neaiškus, netikslus, dviprasmiškas, neleidžiantis ieškovei pateikti pasiūlymo Pirkime. Pirkimo sąlygų 43.5 p. nustatytas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Pirkimo sutarties 2.8 skyriaus nuostatos, pagal, kurias atsakovės vienašališkai turės teisę ne tik keisti Pirkimo objektu esančių paslaugų kiekius, tačiau ir vienašališkai spręsti ar papildomai ridai aptarnauti tiekėjui reikės pasitelkti papildomas transporto priemones, iškreipia šalių sutartinių teisių ir pareigų balansą. Pirkimo sutartyje, Techninėje specifikacijoje nėra detalizuoti reikalavimai evakuacijos paslaugų teikimui, nenurodyta nei kiek transporto priemonių reikės šios paslaugos teikimui, nei iš kur, nei per kur, nei į kur bus vykdoma evakuacija, todėl Pirkimo objektas yra neaiškus, netikslus ir dviprasmiškas.

5. Pirkimo sutarties 13.3.7 p., 13.3.8 p., 15.1 p., 19.2 p. nustatytos mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovės turi teisę nutraukti Pirkimo sutartį sąrašas, bei baudinio pobūdžio tiekėjui taikomos netesybos, suteikiant teisę atsakovėms pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo teise yra neteisėtos ir nepagrįstos, kadangi neleidžia ieškovei įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos, užkerta kelią ieškovės veiklą finansuoti finansinių įstaigų pagalba, todėl nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją Pirkime. Pirkimo sutarties 19.3 p., 19.12.6. p. nuostatos nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją Pirkime ir turi būti pakeistos, numatant, jog teisės aktų pasikeitimų riziką prisiima atsakovės, kartu numatant kompensacijos ieškovei mechanizmą tuo atveju, jei dėl pasikeitusių teisės aktų reikia modifikuoti naudojamus autobusus ar įsigyti kitus autobusus ar dėl pasikeitusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės požiūrio yra nutraukiama Pirkimo sutartis. Nurodo, kad Pirkimo sutarties 15.2.2.1 p., 19.7.1.2 p., 19.12.2 p. Pirkimo sutarties 8 priedas, Pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 p. sąlygos turi būti pripažintos neteisėtomis, nes šiose sąlygose nustatyta itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovės turi teisę ieškovės atžvilgiu taikyti netesybas sąrašas, ir baudinio pobūdžio ieškovei taikomos netesybos, dėl ko ieškovė ir jo veiklą finansuojančios finansų įstaigos negali įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos.

6. Dėl Pirkimo sutarties 15.1.2 p., 19.6 p. ir Pirkimo sąlygų 43.1 p. nurodo, kad jos ir kitos susijusios nuostatos yra tarpusavyje prieštaraujančios, todėl neteisėtos. Pirkimo sutarties 2.10 p., 2.11 p. suteikiamos itin plačios teisės atsakovėms iš esmės atsisakyti dalies Paslaugų kiekio, jį perduodant kitam atsakovių savarankiškai pasirinktam Paslaugų tiekėjui, nenustačius jokių objektyvių kriterijų kokioms aplinkybėms esant šis Paslaugų kiekis bus perduodamas kitam tiekėjui, nenustatant aiškių kriterijų ir reikalavimų kada jis vėl bus grąžinamas tiekėjui, kurio Paslaugų apimtys buvo sumažintas, lemia tai, kad ieškovė negali apskaičiuoti Paslaugų teikimo įkainio bei pateikti pasiūlymo Pirkime.

7. Ieškovė pažymi, kad atsakymas į pretenziją nėra ir negali būti laikomas Pirkimo sąlygų sudėtine dalimi, paaiškinantis, papildantis Pirkimo sąlygas, todėl de facto tenkindamos Pretenziją šioje dalyje atsakovės neteisėtai ir nepagrįstai nepakoregavo Pirkimo sutarties 16.6.3 p. Pirkimo sutarties 2 priedo 1.5.6. p. nustatytas 3 d. d. terminas suderinti nustatytų pažeidimų skaičių yra neįgyvendinamas. Pirkimo sutarties priedo Nr. 10 10.2 p. nuostata, kad šalies kaltė preziumuojama yra nepagrįsta, nes ieškovės kaltė plačiąją prasme negali būti preziumuojama. Pirkimo sutarties priedo Nr. 13 4.2 p. nuostatos kelia didelę riziką ieškovei, indeksavimas neapims energijos kainų pokyčių, nes bus taikomas tik energijos kainų pokyčiams, kurie gali atsirasti tik 1 mėnesio, o ne 3 mėnesių laikotarpio (ketvirčio) laikotarpiu, todėl tokios nuostatos neužtikrina ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo, yra nesąžiningos, neteisėtos, kadangi energijos kaštų pasikeitimo riziką perkelia išimtinai ieškovei.

10. Atsakovės ypač supaprastintai aiškina teisinio suinteresuotumo sąvoką ginčijant pirkimo sutarties sąlygas, darydamos išvadą, jeigu sąlyga neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tai ji yra teisėta. Visgi, toks išimtinai tik atsakovėms ir savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms palankus aiškinimas lemia nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog tiekėjas iš esmės gali ginčyti tik pačias pirkimo procedūrines sąlygas bei galbūt akivaizdžiai imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančias sąlygas. Atsakovių teiginiai, kad tariamai Pirkimo sąlygų teisėtumą ieškovė ginčija išimtinai argumentuodama tik savo samprotavimais yra nepagrįsti.

11. Ieškovės Ieškinys yra grindžiamas prieštaravimu: (i) Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai; (ii) viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams; (iii) sąžiningos tiekėjų konkurencijos imperatyvui; (iv) imperatyviosioms VPĮ 35 str. nuostatoms; (v) imperatyviosioms VPĮ 37 str. nuostatoms. Ieškinys yra grindžiamas Pirkimo sąlygų prieštaravimu imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, teismų praktikai, Viešųjų pirkimų tarnybos norminiams administraciniams aktams. Ieškinyje ieškovė yra išsamiai išdėsčiusi, kokios konkrečiai Pirkimo sąlygų nuostatos ir kokiu konkrečiu būdu pažeidžia ieškovės interesus. Pagal Pirkimo sąlygų nuostatas nesąžiningai ribojama tiekėjų konkurencija Pirkime (VPĮ 17 str. 3 d.). Ieškovės galimybės įvertinti paslaugų apimtį bei realistiškai apskaičiuoti pasiūlymo kainą atsižvelgiant į milžiniškas vežėjui perkeliamas rizikas, yra apribotos.

12. Sprendžiant dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, t. y. nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju vertinant tiekėjo suinteresuotumo sąlygos egzistavimą, reikia įvertinti, ar teismo sprendimas turėtų realų poveikį šio tiekėjo situacijai. Atsakymas į tokį klausimą yra teigiamas – jei teismas pripažintų ginčijamas Pirkimo sąlygas kaip neteisėtas, tai tiesiogiai sudarytų galimybę ieškovei dalyvauti konkurse palankesnėmis sąlygomis ir apskritai pateikti pasiūlymą, kurio dabar ji pateikti negali dėl neaiškių ar neproporcingų Pirkimo sąlygų reikalavimų. Tai reiškia, kad teismo sprendimas galėtų realiai pakeisti ieškovės teisinę ir faktinę padėtį, t. y. atverti galimybes konkuruoti dėl sutarties sudarymo ir ją sudaryti. Aplinkybė, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LAP) sustabdyti Pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta byla, savaime nepatvirtina ieškovės pozicijos prieštaringumo ar teisinio suinteresuotumo nebuvimo. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų praktika nedraudžia ginčyti pirkimo sąlygų vien todėl, kad konkurse galimai dalyvauja kiti tiekėjai – priešingai, tiekėjas turi teisę ginčyti tokias sąlygas, kurios jo vertinimu jam neleidžia ar nepagrįstai apsunkina galimybę konkuruoti.

13. Ieškovė gina savo subjektines teises, tačiau pažymi, jog Pirkimo sąlygų teisėtumą kvestionuoja ne viena ieškovė. Kitaip tariant, ne vienai ieškovei, o ir kitiems rinkos dalyviams Pirkimo sąlygos yra neaiškios, netikslios, dviprasmiškos, nustatančios perteklinius reikalavimus, neleidžiančios tiekėjams parengti ir pateikti pasiūlymų Pirkime. Ieškovės žiniomis, mažiausiai dvejose civilinėse bylose yra nagrinėjamas Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas, ši aplinkybė patvirtina Pirkimo sąlygų neaiškumo, netikslumo, dviprasmiškumo ir neteisėtumo faktą. Pažymi, kad atsakovių pozicija dėl teisinio suinteresuotumo aiškinimo faktiškai paneigia tiekėjų teisę ginčyti net akivaizdžiai neteisėtas pirkimo sutarties sąlygas, esančias viešojo pirkimo dokumentų dalimi. Tokia interpretacija suponuoja, kad nė vienas tiekėjas neturėtų procesinės teisės ginti savo subjektinių teisių, jei dar nepateikė pasiūlymo, o tai akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai siekia apginti savo teisę sudaryti Pirkimo sutartį, prisiimant pamatuoto dydžio rizikas, o ginčijamos sąlygos objektyviai riboja galimybę tai padaryti. Teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką ieškovės padėčiai, todėl teisinis suinteresuotumas akivaizdžiai egzistuoja.

14. Ieškovė pažymi, kad tikruosius atsakovių poreikius patvirtina ankstesnės sudarytos viešojo pirkimo sutartys dėl analogiško pirkimo objekto. Vertinant ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumą bei realius atsakovių poreikius, Pirkimo sąlygų neapibrėžtumą, nepagrįstą rizikų paskirstymą bei perteklinius atsakovių nustatytus reikalavimus aktualu analizuoti šiuo metu atsakovių sudarytą bei tinkamai ir laiku vykdomą keleivių vežimo sutartį, bei joje numatytus įsipareigojimus, tikslu įsitikinti, ar ginčo Pirkimo sąlygos ir Pirkimo sutarties nuostatos reikšmingai nesiskiria nuo ankstesnių atsakovių sudarytų analogiškų viešojo pirkimo sutarčių, kuriomis tinkamai ir laiku buvo teikiamos analogiškos paslaugos. Šiuo metu galiojančią Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-525/20, 2020-12-31 sudarė atsakovės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT). Ši sutartis yra sudaryta VPĮ 10 str. nustatyta tvarka kaip vidaus sandoris, kuris gali būti sudaromas atvejais, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo (VPĮ 10 str. 2 d. 1 p.).Tai reiškia, jog VVT sutartyje yra numatytos tokios griežtos sąlygos paslaugų teikimui, jų kokybei, prieinamumui, nepertraukiamumui, kurių, pačių vidaus sandorį sudariusių atsakovių vertinimu, negalėtų išpildyti nei vienas rinkoje veikiantis tiekėjas. Atitinkamai VVT sutarties analizė yra itin svarbi siekiant nustatyti ar Pirkimo sutarties nuostatos nėra perteklinės ir tokiu būdu ieškovės subjektines teises pažeidžiančios sąlygos. Priešingai nei ginčo Pirkimo sutartyje, VVT sutartyje yra aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai apibrėžtas Pirkimo objektas, subalansuotos atsakovių ir vežėjo teisės ir pareigos. Pavyzdžiui, VVT sutarties 2.7.1 p. numatyta, kad teikiant paslaugas dyzeliniais autobusais atsakovės gali didinti arba mažinti paslaugų apimtis iki 2 proc. Ginčo Pirkimo sutarties atveju atsakovės siekia turėti teisė vienašališkai, bei vežėjo sutikimo didinti elektra varomais autobusais teikiamų paslaugų apimtis ne iki 2 proc., o iki 30 proc., t. y. penkiolika kartų didesne apimtimi. Atsakovės nei Pirkimo sąlygose, nei atsakyme į Pretenziją, nei atsiliepimuose nenurodė ir nepaaiškino kokių esminių aplinkybių fundamentalus pasikeitimas lėmė poreikį net 15 kartų didinti galimybę keisti paslaugų apimtis. Ieškovei nėra žinoma, jog artimiausiu metu Vilniaus miesto gyventojų ir tuo pačiu viešojo transporto keleivių skaičius galėtų kisti 15 kartų didesne apimtimi, nei iki šiol. Šį aplinkybė (atsakovių noras turėti universalią Pirkimo sutartį, kurioje visos rizikos priskirtos išimtinai tik vežėjui) tik dar kartą patvirtina faktą, jog atsakovės netinkamai apibrėžė Pirkimo objektą, nustatė perteklinius reikalavimus, dėl kurių ieškovė negali pateikti pasiūlymo Pirkime. Taip pat nurodo, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-223-940/2025 pagal UAB „Transrevis“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

15. Pažymėjo, kad atsakovių pozicija yra nepagrįsta, ypač formalistinė, maskuojanti realią vežėjams sukuriamą problemą, permetant bet kokią dėl paslaugų apimčių, specifikacijų (pvz. maršrutų koregavimo) esančią riziką išimtinai tik tiekėjui, pačioms tokios rizikos jokia apimtimi neprisiimant. Nurodo, kad vežimo paslaugų teikimas elektriniais autobusais yra specifinis lyginant su vežimu dyzeliniais ar dujiniais autobusais. Elektrinių autobusų ridos pajėgumai yra ribojami sąlyginai nedidelių akumuliatorių, ir gali būti kelis kartus mažesni nei dyzelinių. Reiškia tokie autobusai dažniau daro priverstines pertraukas „kuro“ (elektros) papildymui ir šios pertraukos yra ženkliai ilgesnės lyginant su dyzeliniais. Elektrinių autobusų pakrovimo vietoms reikia specialios infrastruktūros, didelės galios elektros įvadų, įkrovimo stotelių. Todėl paslaugoms teikti reikalingų autobusų kiekio, reikalingos infrastruktūros planavimas yra ypač sudėtingas veiksmas, kuris atliekamas konkrečių eismo maršrutų ir tvarkaraščių apimtyje.

16. Nėra pagrindo sutikti su atsakovėmis, kad vien aplinkybės, jog Techninėje specifikacijoje yra pateikta maršrutų informacija, rida, reikalavimai transporto priemonėms, tvarkaraščiai, kokybės reikalavimai ir įrangos aprašymai, savaime lemia, kad Pirkimo objektas yra apibrėžtas. Pirkimo objekto neapibrėžtumą lemia būtent aplinkybė, kad Techninėje specifikacijoje ir Pirkimo sutartyje, nefiksuojant konkretaus autobusų kiekio, su kuriais teikiamos paslaugos, nustatyta pernelyg liberali papildomų paslaugų užsakymo ir jų atsisakymo (keitimo) tvarka, kai atsakovės be tiekėjo sutikimo (išskyrus Pirkimo sąlygose numatytas išimtis) gali užsakyti papildomas paslaugas, reikalaujant jas teikti nedelsiant, o tiekėjui negalint suteikti šių paslaugų – dar ir taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Todėl atsakovių argumentai, jog Pirkimo sąlygose nustačius konkrečius reikalavimus jos yra aiškios ir tikslios, yra nepagrįsti, nes kartu atsakovės nustatė galimybę bet kada vienašališkai keisti šiuos reikalavimus, parametrus. Tokioje situacijoje, viena vertus, ieškovė turi įsivertinti Techninėje specifikacijoje pateiktą maršrutų informaciją, ridą, reikalavimus transporto priemonėms, tvarkaraščius, kokybės reikalavimus ir įrangos aprašymus, kurių pagrindu parengs pasiūlymą ir pasiūlys paslaugų įkainį, kita vertus, turi turėti omenyje, kad atsakovės gali bet kuriuo metu vienašališkai užsakyti papildomų paslaugų ar jų atsisakyti (didinti ar mažinti kilometražą), taip pat, keisti maršrutus, pradinę ar galinę stotelę, tarpinių stotelių vietas.

17. Papildomos paslaugos reiškia, kad gali reikėti naudoti papildomus pajėgumus, plėsti infrastruktūrą (didinti depą, plėsti elektros krovimo stotelių infrastuktūrą, didinti elektros pajėgumus), įsigyti papildomus elektrinius autobusus, pasisamdyti daugiau darbo jėgos ir pan. Priešingai, mažinant paslaugų apimtį – užsakomą kilometražą, visa ši įsigyta ir išvystyta infrastruktūra iš dalies nebebūtų naudojama. Neturint informacijos apie tokių papildomų paslaugų apimtį, kiekį, laiką ir kt., neįmanoma tinkamai įvertinti paslaugų apimtį ir pasiūlyti paslaugos įkainio. Net ir nekeičiant paslaugų apimties (nekeičiant užsakomų kilometrų) vien maršruto koregavimas gali turėti tokias pačias pasekmes – vežėjui gali reikėti papildomos infrastuktūros. Tai nėra tokia aktuali problema vežant dyzeliniais ar dujiniais autobusais, bet visiškai reali vežimą vykdant elektrinėmis transporto priemonėmis, dėl šių pakankamai riboto nuvažiuojamo atstumo, baterijų krovimo trukmės bei lokacijų. Atsakovių argumentai dėl statinių parametrų aiškumo, tikslumo yra visiškai nepagrįsti atsižvelgiant į atsakovių teisę iš esmės neribotai bei vienašališkai juos keisti Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu. Tuo tarpu tinkamai ir laiku vykdomose sutartyse, pavyzdžiui, VVT sutarties 2.4 p. numatyta, jog vykdant sutartį atsakovės privalo iš anksto informuoti vežėją apie planuojamą transporto priemonių ridą, nurodyti paslaugų teikimui būtinų transporto priemonių rūšį, tipą, reikalingų transporto priemonių skaičių ir pan. Ši aplinkybė tik dar kartą parodo, jog atsakovės neturi realaus poreikio turėti tokią didelę laisvę Pirkimo sutarties vykdymo metu keisti paslaugų kiekį, pobūdį ir pan., galėjo bei turėjo galimybę aiškiai, tiksliai apibrėžti Pirkimo objektą, nurodyti paslaugų teikimui reikalingų autobusų skaičių, tipą, parametrus ir pan.

19. Pirkimu siekiama atrinkti paslaugų teikėjus keturioms Pirkimo dalims. I ir II Pirkimo dalyse siekiama užtikrinti nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą maršrutuose, kurie šiuo metu aptarnaujami galiojančių keleivių vežimo sutarčių pagrindu, III ir IV Pirkimo dalyse siekiama įsigyti platesnės apimties viešąsias keleivių vežimo paslaugas nei yra teikiamos šiuo metu – padažninti gyventojams reikalingų reisų skaičių esamuose maršrutuose ir praplėsti viešąją keleivių vežimo paslaugą į nutolusias miesto teritorijas, kurioms šiuo metu paslauga neteikiama, nors poreikis paslaugai jau egzistuoja ir yra gyventojų itin laukiamas.

20. Administracija pažymi, kad ieškovė ieškinį grindžia tik deklaratyviais paaiškinimais, samprotavimais ir nuomone apie įvairių viešųjų pirkimų principų tariamą pažeidimą, Pirkimo sąlygų neteisėtumą sieja ne su jų objektyviu prieštaravimu kokių nors teisės aktų reikalavimams, o savo asmeniniu nepasitenkinimu Pirkimo sąlygų turiniu ir pageidavimu, kad Pirkimo sąlygos būtų palankesnės ieškovei, lengviau įgyvendinamos, pateikiami prieštaringi argumentai. Ieškinyje teigiama, neva dėl Pirkimo sąlygų tariamo neaiškumo ir neteisėtumo ieškovė negali pateikti pasiūlymo Pirkime, tačiau kita vertus, pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti Pirkimo procedūras, kuris motyvuojamas tuo, jog „nesustabdžius Pirkimo procedūrų, atsakovė jau 2025-07-01 gaus tiekėjų pasiūlymus ir galės sudaryti Pirkimo sutartį bei ją pradėti vykdyti“. Ieškovė pripažįsta, kad pasiūlymą pateikti pagal esamas Pirkimo sąlygas yra galima ir tikėtina, kad tokių pasiūlymų Perkančiosios organizacijos šiuo atveju gali gauti, kas tik dar labiau sustiprina abejones ieškovės dirbtinai keliamais klausimais dėl visos eilės Pirkimo sąlygų tariamo neteisėtumo.

24. Apibendrindama dėl Pirkimo sutarties 4.5 p., 13.3.2 p.; Pirkimo sutarties 13.3.7 p., 13.3.8 p., 15.1 p., 15.2 p., 19.2 p.; Pirkimo sutarties 19.3 p., 19.12.6. p.; Pirkimo sutarties 15.2.2.1 p., 19.7.1.2 p., 19.12.2 p. Pirkimo sutarties 8 priedas, Pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 p.; Pirkimo sąlygų 43.1 p., Pirkimo sutarties 3.2.1 p., 15.1.2 p., 19.12.1 p., 19.6 p., 19.8 p.; Pirkimo sutarties 2.10 p., 2.11 p.; Pirkimo sutarties 16.6.3 p.; dėl Pirkimo sutarties 3 priedo 1.5.6. p.; Pirkimo sutarties 10 priedo 10.2 p.; Pirkimo sutarties 13 priedo 4.2 p.; atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalavimai dėl šių Pirkimo sutarties nuostatų pripažinimo neteisėtomis atmestini, ieškovei neįrodžius šių Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Pirkimo sutarties 15.1 ir 15.2 punktai užtikrina, kad atsakovės turėtų veiksmingas priemones reaguoti į Pirkimo sutarties nevykdymo atvejus ar sistemingus Pirkimo sutarties pažeidimus. Tokių nuostatų laikyti neteisėtomis nesudaro pagrindo ieškovės deklaratyvūs teiginiai be jokių aiškesnių ir išsamesnių paaiškinimų. Nėra pagrindo laikyti neteisėtomis Pirkimo sutarties 13.3.7 p., 13.3.8 p., 15.1 p., 15.2 p. ir 19.2 p. nuostatas. Pirkimo sutarties 19.3 p. ir 19.12.6 p. atitinka teisės aktų reikalavimus, galioja vienodai visiems tiekėjams ir niekaip nepažeidžia sąžiningos tiekėjų konkurencijos, todėl nėra pagrindo jų laikyti neteisėtomis, remiantis vien ta aplinkybe, kad ieškovė nenori prisiimti atsakomybės už savo naudojamų transporto priemonių atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams. Atsakovė pažymi, kad vien tai, kad ieškovės nuomone kurie nors pažeidimai jai atrodo mažareikšmiai, nereiškia, kad už jų padarymą negali būti taikomos netesybos, juo labiau, atitinkamas skaičius pažeidimų (net jei ieškovė juos laiko „mažareikšmiais“) rodo pajėgumų tinkamai vykdyti sutartį trūkumą, sukelia atsiliepime į ieškinį jau išsamiai detalizuotas pasekmes, tad ieškovės siekis eliminuoti iš Sutarties atsakomybę už sutarties nevykdymą (netinkamą vykdymą) numatančias nuostatas yra visiškai nepagrįstas. Pirkimo sutarties 15.2.2.1 p., 19.7.1.2 p., 19.12.2 p. Pirkimo sutarties 8 priedo ir Pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 p. neteisėtumo, 2.10 p. ir 2.11 p. nuostatų neteisėtumo ieškovė neįrodė.

25. Atsakovė pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovei gali būti nepatogu įvykdyti atitinkamas pareigas per trumpą terminą, nėra pagrindas laikyti tokias pareigas ir terminus nustatančias Pirkimo sąlygas neteisėtomis, kaip ir nėra pagrindas koreguoti Pirkimo sąlygas, pritaikant jas prie tiekėjų pageidavimų. Pagrindo laikyti Pirkimo sutarties 3 priedo 1.5.6. p. neteisėta šiuo atveju nėra. Nesant ginčo, kad ieškovė yra verslininkas CK 6.256 str. 4 d. prasme, dubliko teiginiai apie Pirkimo sutarties 10 priedo 10.2 p. nuostatos tariamą neteisėtumą yra visiškai nepagrįsti. Dublike ieškovė nors ir teigia, jog „aplinkybė, kad teisės aktai nenustato reikalavimo nustatyti konkrečios įkainio perskaičiavimo tvarkos, neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos nustatant Pirkimo sutarties sąlygas laikytis bendrųjų VPĮ 17 str. įtvirtintų principų“, visgi kaip Pirkimo sąlygos realiai pažeidžia kokius nors viešųjų pirkimų principus, taip ir nėra nurodoma bei pagrindžiama.

28. Pirmiau nurodyto tinkamo procesinio elgesio neatitinka situacija, kai ieškovė ikiteisminio ginčo metu ir teismo procese abstrakčiai kvestionuoja atitinkamas sąlygas, nepateikdama bent kiek konkretesnių argumentų, kad dėl ginčijamų sąlygų jis turi blogesnes sąlygas konkuruoti nei kiti ūkio subjektai ar dėl šių sąlygų jo konkurencinis pranašumas nepagrįstai sumenkinamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nepakanka procese remtis tik bendruoju teisėtumo pagrindu, ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) principu, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nurodyti, kaip buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės. Ieškovė neįrodo savo teisių pažeidimo tik siekiu dalyvauti naujame pirkime pagal jo siūlomą pirkimo sąlygų versiją. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas konkretaus viešojo pirkimo sąlygas ginčyti viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisi. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovė tik bendrais bruožais, visiškai deklaratyviai ir nepaaiškindama kaip konkreti ginčijama Pirkimo sąlyga pažeidžia jos galimybes dalyvauti Pirkime, ginčija eilę Pirkimo sąlygų. Be to, ieškovė Pirkimo sąlygas ginčija ir tuo aspektu, kad jos yra nepatogios, nepriimtinos arba neracionalios. Ieškovė ieškinio 50 p. nurodo, kad Pirkimo sąlygose nustatyta galimybė keisti Paslaugų apimtis lems didesnę Paslaugų kainą, nes tiekėjai visas rizikas įvertins pinigine išraiška ir įtrauks į pasiūlymo kainą. Be to, ieškinio 52 p. ieškovė nurodo, kad galimai kiti tiekėjai neteiks pasiūlymų Pirkime. Ieškovės, lygindama nežinomas ir nenurodytas kitų panašių sutarčių sąlygas, visiškai nepagrįstai teigia, kad kitų sutarčių sąlygos ir jose nustatyti reikalavimai, sudaro pagrindą skirtingus tiekėjus vertinti skirtingai. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, ieškovė neįrodė, kaip ginčijamos sąlygos konkrečiai pažeidžia jos subjektines teises ar trukdo pateikti pasiūlymą. Ieškinys grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais ir nepagrįstais teiginiais, o ne įrodymais ar objektyviu sąlygų neteisėtumu. Ieškovės argumentai dėl Pirkimo objekto neapibrėžtumo yra nepagrįsti, nes Pirkimo dokumentuose pateikta detali informacija apie ridą, maršrutus, techninius reikalavimus, paslaugų kokybę ir apimtį. Ieškovės pretenzija dėl „neapibrėžto“ pirkimo objekto yra nepagrįsta. Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatytos apimties ribos ir paslaugų keitimo tvarka. Teigia, kad Viešųjų pirkimų principai nėra pažeisti, nes pirkimo sąlygos taikomos vienodai visiems tiekėjams. Ieškovė negali ginčyti sąlygų vien dėl to, kad jos yra nepalankios ar nepatogios.

29. Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. birželio 16 d. pateikė išvadą 2025-06- Nr.4S, kurioje nurodė, kad atsakovės 2025-03-20 paskelbė viešąjį pirkimą „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (atviras tarptautinis pirkimas)“, pirkimo ID Nr. 1665794. Tarnybos nuomone, ieškovė iš esmės ieškiniu teigia esant neaiškią ir tiekėjams sunkiai įgyvendinamą sutarties sąlygą dėl keleivių pervežimo paslaugų apimties didinimo / mažinimo tvarkos. Dėl specifinio ir sudėtingo pirkimo objekto (Pirkimo objektas yra susijęs keleivių vežimo elektrinėmis transporto priemonėmis paslaugomis, kurioms reikalinga sukurti infrastruktūrą (depą, elektros krovimo stotelių infrastuktūrą, didinti elektros pajėgumus ir pan.), neturėdama specialių žinių, Tarnyba negali pateikti vienareikšmės nuomonės šiuo klausimu. Dėl sąžiningos tiekėjų konkurencijos (ne)užtikrinimo Pirkime nurodo, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovės I nurodytu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktu išaiškinimu. Tarnybos nuomone, ginčijamų konkrečių Pirkimo sutarties nuostatų atvejais, sąlygos negali būti laikomos iškreipiančios tiekėjų lygiateisiškumą ar konkurenciją. Įvertinti šių nuostatų tikslingumo ir proporcingumo Tarnyba neturi galimybės, pavyzdžiui, nežinant kaip elektros energijos kainų pokyčiai gali įtakoti sutartimi numatomų įgyti keleivių vežimo paslaugų teikimą. Išvadą teikia civilinėje byloje ir papildomų paaiškinimų pagal savo kompetenciją ir dokumentų, reikšmingų bylai nagrinėti, neturi.

30. Byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 20 d. paskelbtas viešasis pirkimas „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (atviras tarptautinis pirkimas)“, CVP IS ID 1665794. Pirkimu dvi perkančiosios organizacijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir SĮ Susisiekimo paslaugos siekia parinkti Vežėją, kuris teiktų keleivių vežimo paslaugas Vilniaus m. viešojo transporto sistemos maršrutuose transporto priemonėmis, atitinkančiomis Pirkimo sąlygų 1 priede Techninėje specifikacijoje ir Sutartyje nustatytus reikalavimus.

31. Kaip nurodo ieškovė, ji yra Lenkijos Respublikoje registruotas tiekėjas Mobilis Sp. z.o.o. Lenkijos transporto rinkoje veikia nuo 2001 m. rugsėjo mėn., ieškovės vienintelis savininkas yra Egged Holding LtD (kuris priklauso vienam didžiausių keleivių vežimo paslaugų teikėjų Izraelyje – Egged Transportation Company Ltd). Ieškovė specializuojasi viešojo transporto paslaugų srityje, teikia kompleksines paslaugas naudojant daugiau nei 315 autobusų, įskaitant paslaugas Varšuvoje, Krokuvoje ir Bydgoščiuje. Ieškovė šiuo metu nėra įsisteigusi ir nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje, tačiau planuoja dalyvauti Pirkime.

32. 2025 m. kovo 31 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, prašydama panaikinti ar patikslinti Pretenzijoje nurodytus Pirkimo sąlygų reikalavimus, o netenkinus prašymo, Pirkimo procedūras nutraukti. 2025 m. balandžio 18 d. atsakovė pateikė atsakymą į Pretenziją, kuria ieškovė buvo informuota apie pratęstą pretenzijos nagrinėjimo terminą bei nutarta iš dalies patenkinti pretenziją, pakeisti pirkimo sutarties 3.4.3 p., 3.3 p., patikslinti pirkimo sutarties 19.7.4 p. ištaisant klaidą, Pirkimo sutarties 2 priedą papildyti nauju 1.4.3 p., pakeisti pirkimo sutarties 2 priedo 1.12.8 p., patikslinti Pirkimo sutarties 2 priedo 1.21.2 p., 1.25.1 p., 1.26.3.2. p., Pirkimo sutarties priedo Nr. 11, Pirkimo sutarties priedo Nr. 2 1.12.8 p., 1.12.11 p.

35. Atsakovės nurodė, kad ieškovė Pirkimo sąlygas ginčija remdamasi deklaratyviais teiginiais ir tik tuo aspektu, jog jos jai yra nepatogios, nepriimtinos arba neracionalios. Vadovaujantis VPĮ nuostatomis ir teismų praktika, pripažįstama perkančiųjų organizacijų teisė ir diskrecija nustatyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija turi teisę savo nuožiūra pasirinkti ir pirkimo sutartyje nustatyti pirkimo sutarties nutraukimo atvejus. Ieškovė, nors ir turi pareigą, nepateikė nei vieno įrodymo, kad kreipėsi į finansines institucijas, jos įvertino ginčijamas Pirkimo sutarties sąlygas ir atsisakė finansuoti ieškovę ar suteikti kitą finansinę pagalbą. Pirkimo sutartyje yra numatyti tokie nutraukimo pagrindai, kurie nepriimtini ieškovei, nedaro šių pagrindų nepagrįstais ar neteisėtais, ypatingai dėl to, kad jie niekaip nepažeidžia ieškovės galimybės dalyvauti Pirkime ir varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo.

36. Ieškovė nurodo, kad turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą ir ginti pažeistas subjektines teises. Ieškovė vadovaujasi Kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, ko šiuo atveju būtent ir siekia ieškovė. Nagrinėjamu atveju teisė kreiptis į teismą, nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Tiekėjai nėra subjektai, kuriems įstatymas suteikia teisę ginti viešąjį interesą, tačiau tai jokiu būdu negali reikšti, jog yra paneigiamas viešasis interesas užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi, ko ir siekiama šioje byloje. Viešųjų pirkimų ginčuose visuomet egzistuoja ir tarpusavyje konkuruoja tiek visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda, tiek visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokio pobūdžio bylose iš esmės visada sprendžiama, kuriam viešajam interesui teiktinas prioritetas, šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas būtent sąžiningam tiekėjų varžymuisi, o atsakovės atsiliepimuose nepateikė jokių pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog būtina kuo skubiau įsigyti Pirkimo objektą. Nurodo, kad ieškovės ieškinys yra grindžiamas prieštaravimu: (i) Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai; (ii) viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams; (iii) sąžiningos tiekėjų konkurencijos imperatyvui; (iv) imperatyviosioms VPĮ 35 str. nuostatoms; (v) imperatyviosioms VPĮ 37 str. nuostatoms. Ieškinys yra grindžiamas Pirkimo sąlygų prieštaravimu imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, teismų praktikai, Viešųjų pirkimų tarnybos norminiams administraciniams aktams, ieškovė yra išdėsčiusi, kokios konkrečiai Pirkimo sąlygų nuostatos ir kokiu konkrečiu būdu pažeidžia ieškovės interesus. Pagal Pirkimo sąlygų nuostatas nesąžiningai ribojama tiekėjų konkurencija Pirkime (VPĮ 17 str. 3 d.), ieškovės galimybės įvertinti paslaugų apimtį bei realistiškai apskaičiuoti pasiūlymo kainą (atsižvelgiant į milžiniškas vežėjui perkeliamas rizikas), yra apribotos.

38. Ieškovė pagrindė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, nes nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Pirkimo sąlygų įvertinimas tiesiogiai sudarytų galimybę ieškovei dalyvauti konkurse palankesnėmis sąlygomis ir pateikti pasiūlymą, pakeisti ieškovės teisinę ir faktinę padėtį, galimybes konkuruoti dėl sutarties sudarymo ir ją sudaryti. Pripažintina, kad ieškovė šiuo ieškiniu gina savo subjektines teises, todėl atsakovių pozicija dėl teisinio suinteresuotumo aiškinimo paneigia tiekėjų teisę ginčyti neteisėtas pirkimo sutarties sąlygas, esančias viešojo pirkimo dokumentų dalimi. Spręstina, kad teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką ieškovei ir jos teisinis suinteresuotumas byloje egzistuoja.

39. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškinamas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). Taigi, ieškovės teisinis suinteresuotumas pasireiškia pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas gavimu, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu. Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad akivaizdu, jog kiekvienu atveju nagrinėjant viešųjų pirkimų ginčą pagal tiekėjo ieškinį, egzistuos ir privatus tiekėjo interesas sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovės nepaneigė, kad kasacinio teismo praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl tiekėjo teisės ginčyti pirkimo sutarties projekto, kuris yra pirkimo dokumentų dalimi, sąlygas, būtų neaktualios ar netaikytinos vertinant ieškovės reikalavimus byloje.

41. Atsakovės nurodo, kad Pirkimo objektas yra aiškiai ir išsamiai apibrėžtas Techninėje specifikacijoje, kuri apima maršrutų informaciją, ridą, reikalavimus transporto priemonėms, tvarkaraščius, kokybės reikalavimus ir įrangos aprašymus. Ieškovė nepateikia, kurie konkretūs Techninės specifikacijos ar Sutarties punktai tariamai yra neaiškūs, ir ginčija tik bendro pobūdžio paslaugų apimties keitimo galimybę – tačiau šios apimtys yra aiškiai nustatytos (iki +30 % / –15 %), o keitimo mechanizmas detalizuotas Pirkimo sutartyje. Paslaugų apimties keitimo ribos ir tvarka yra nustatytos tiek Pirkimo dokumentuose, tiek Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu – tai neva rodo, kad sąlygos yra ne savavališkos, o politiškai ir teisiškai pagrįstos. Kainodaros modelis (įskaitant įkainį už 1 km ir jo sudedamąsias dalis) atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles, todėl net ir padidėjus ridai, tiekėjui bus kompensuojami papildomi kaštai pagal iš anksto pateiktą įkainį. Ieškovė subjektyviai nesutinka su pasirinktu paslaugų koregavimo mechanizmu, tačiau tai nereiškia, kad sąlygos yra neaiškios ar neteisėtos – jos užtikrina tiekėjų ir perkančiosios organizacijos interesų pusiausvyrą.

42. Atsakovės dėl teikiamų paslaugų apimties nurodo, jog techninėje specifikacijos 5 p. aiškiai nurodyta, kad bendra metinė rida gali būti didinama ne daugiau kaip 30 proc. arba mažinama ne daugiau kaip 15 proc. nuo šiame punkte nurodytos planuojamos preliminarios metinės 12 (mėnesių) bendros maršrutų ridos pagal sutartyje numatytą tvarką. Perkančioji organizacija galės keisti paslaugų apimtį tik techninės specifikacijos 5 p. nurodytose ribose bei tik vadovaujantis sutartyje nustatyta tvarka, o ne, kaip teigia ieškovė, „nevaržomai“. Perkančioji organizacija poreikį didinti / mažinti paslaugų apimtį grindžia ilgame paslaugų teikimo (bendrai 10 metų) laikotarpyje miesto teritorijos plėtra ir gyventojų skaičiaus augimu (ar mažėjimu).

43. Ieškovė nurodo, kad ginčo paslaugų teikimas yra specifinis lyginant su vežimu dyzeliniais ar dujiniais autobusais. Elektrinių autobusų ridos pajėgumai yra ribojami sąlyginai nedidelių akumuliatorių, ir gali būti kelis kartus mažesni nei dyzelinių. Reiškia, tokie autobusai dažniau daro priverstines pertraukas „kuro“ (elektros) papildymui ir šios pertraukos yra ženkliai ilgesnės lyginant su dyzeliniais. Elektrinių autobusų pakrovimo vietoms reikia specialios infrastruktūros, didelės galios elektros įvadų, įkrovimo stotelių. Todėl paslaugoms teikti reikalingų autobusų kiekio, reikalingos infrastruktūros planavimas yra ypač sudėtingas veiksmas, kuris atliekamas konkrečių eismo maršrutų ir tvarkaraščių apimtyje. Pirkimo objekto neapibrėžtumą lemia būtent aplinkybė, kad Techninėje specifikacijoje ir Pirkimo sutartyje, nefiksuojant konkretaus autobusų kiekio, su kuriais teikiamos paslaugos, nustatyta pernelyg liberali papildomų paslaugų užsakymo ir jų atsisakymo (keitimo) tvarka, kai atsakovės be tiekėjo sutikimo (išskyrus Pirkimo sąlygose numatytas išimtis) gali užsakyti papildomas paslaugas, reikalaujant jas teikti nedelsiant, o tiekėjui negalint suteikti šių paslaugų – dar ir taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Atsakovių argumentai, jog Pirkimo sąlygose nustačius konkrečius reikalavimus jos yra aiškios ir tikslios, yra nepagrįsti, nes kartu atsakovės nustatė galimybę bet kada vienašališkai keisti šiuos reikalavimus, parametrus.

44. Kasacinio teismo aktualioje teismų praktikoje pažymėta, kad Perkančiosios organizacijos pačios nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus ir pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Perkančiosios organizacijos, formuluodamos viešojo pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. kad tiek perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia viešojo pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai, turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Dėl to, ar pirkimo dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 65-381/2024).

45. VPĮ 37 str. 1 d. nustatyta, jog perkamų prekių ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninės specifikacijos tikslas – supažindinti potencialius pirkimo dalyvius su perkančiosios organizacijos iš anksto apibrėžtais poreikiais ir interesais dėl pirkimo objekto. Techninės specifikacijos tikslai iš tiekėjų perspektyvos: aiškūs ir tikslūs nurodymai tiekėjams, kokios prekės turi būti siūlomos konkrečiam pirkimui; iš perkančiosios organizacijos perspektyvos – dokumentas, vadovaujantis aiškiais, tiksliais, proporcingais, pagrįstais ir dirbtinai konkurencijos neribojančiais reikalavimais, leidžia patikrinti, ar perkančiosios organizacijos pasiūlyta prekė atitinka perkančiosios organizacijos iš anksto (t. y. pirkimo paskelbimo metu) iškeltus reikalavimus perkamoms prekėms. VPĮ nustatyti griežti reikalavimai, kurių perkančiosios organizacijos privalo laikytis, rengdamos technines specifikacijas ir taikydamos jos nuostatas. Jei tam tikri duomenys pirkimo sąlygų ir pasiūlymų rengimo metu perkančiajai organizacijai ir tiekėjams nepaaiškėja ir po pasiūlymų vertinimo, o jie svarbūs tiekėjams rengiant pasiūlymus ir perkančiajai organizacijai juos vertinant, tokiu atveju perkančioji organizacija gali pažeisti skaidrumo principą, jei dėl iš anksto nežinomų bei pirkimo sąlygose neapibūdintų (neapibrėžtų) duomenų tiekėjai negalėjo tinkamai pateikti pasiūlymų, šių vertinimas tampa neobjektyvus, o sutarties vykdymas rizikingas.

46. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad ieškovė turi įsivertinti Techninėje specifikacijoje pateiktą maršrutų informaciją, ridą, reikalavimus transporto priemonėms, tvarkaraščius, kokybės reikalavimus ir įrangos aprašymus, kurių pagrindu parengs pasiūlymą ir pasiūlys paslaugų įkainį. Atsakovės gali bet kuriuo metu vienašališkai užsakyti papildomų paslaugų ar jų atsisakyti (didinti ar mažinti kilometražą), taip pat, keisti maršrutus, pradinę ar galinę stotelę, tarpinių stotelių vietas. Papildomos paslaugos reiškia, kad gali reikėti naudoti papildomus pajėgumus, plėsti infrastruktūrą (didinti depą, plėsti elektros krovimo stotelių infrastuktūrą, didinti elektros pajėgumus), įsigyti papildomus elektrinius autobusus, pasisamdyti daugiau darbo jėgos.

47. Ieškovė pateikė Ekspertų išvadą ir nurodė, kad jos aktualumas padidėjo apsikeitus procesiniais dokumentais. Ieškovė kreipėsi į reikiamą kvalifikaciją ir patirtį turinčius Wolański Sp. z o.o. tarptautinius, nepriklausomus ekspertus M. W., M. C., B. J. (Ekspertai), kurie 2025-06-12 parengė išvadą byloje nagrinėjamais klausimais. Ekspertų išvadoje nurodoma: atsižvelgiant į Pirkimo sąlygose nurodytas būsimų transporto paslaugų apimčių ir kitų transporto parametrų neapibrėžtumą, neįmanoma nustatyti, kiek transporto priemonių iš tikrųjų reikėtų įsigyti (Ekspertų išvados 12 psl.); Jei per sutarties laikotarpį planuojami didesni nei +/- 10 % eksploatacinių darbų pokyčiai, turi būti numatytos nuostatos, leidžiančios iš naujo derėtis dėl už transporto priemonės nuvažiuotą kilometrą mokamo įkainio, atitinkamai pakeisti sutarties turinį arba sudaryti naują sutartį dėl papildomos apimties (Ekspertų išvados 12 psl.); Bet koks teikiamų paslaugų apimties pasikeitimas, jau nekalbant apie pradžios ir pabaigos taškų bei maršruto ilgio pasikeitimą, gali lemti tai, kad Paslaugų teikėjo Pirkimo sutarties vykdymo metu įsigyti elektriniai autobusai nebebus naudingi, jei pasikeis Pirkimo sutartyje numatyti paslaugų parametrai, dėl ko Paslaugų teikėjas turės užtikrinti papildomus (kitus) autobusus (Ekspertų išvados 13 psl.); Pirkėjas, siekdamas užtikrinti minėtą viešojo transporto tinklo lankstumą, kartu neturėtų visos rizikos perkelti Paslaugų teikėjui (Ekspertų išvados 14 psl.).

49. Ieškovė nurodo, kad pirkimo sąlygos neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 17 str.). Skirtingose situacijose dėl subsidijų skyrimo pagal 2024 m. spalį paskelbtą kvietimą „Atnaujinti viešojo transporto parką“ Nr. 20-101-K (Priemonė) esantys tiekėjai yra vertinami vienodai. Pagal šią Priemonę skiriamas finansavimas taršių transporto priemonių pakeitimui neteršiančiomis alternatyvomis (netaršiais autobusais). Pagal priemonę bus teikiama 36 milijonų Eur parama, bet ne daugiau kaip 30 milijonų Eur vienam pareiškėjui (Kvietimo12 2.12 p.). Susiklostė tokia situacija, kai tik tiekėjai, praeityje sudarę keleivių vežimo paslaugų Vilniaus mieste sutartis, šiuo metu gali pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama paslaugoms teikti reikalingiems elektriniams autobusams įsigyti (Kvietimo13 2.13.3 p.). Kiti tiekėjai, kurie šiuo metu neturi galiojančios keleivių vežimo paslaugų sutarties, nors planuoja dalyvauti Pirkime, tačiau negalėjo pretenduoti į subsidiją. Gavę subsidiją, tam tikri tiekėjai įgytų pranašumą, nes patirtų daug mažesnes kapitalo išlaidas transporto priemonėms, kurios sudaro didžiausią transporto paslaugų sąnaudų dalį apskritai. Toks pranašumas būtų sukurtas tik viešosiomis lėšomis. Esant gerokai mažesnėms pradinėms investicinėms sąnaudoms, toks tiekėjas viešuosiuose pirkimuose galės pasiūlyti gerokai mažesnes paslaugų kainas, palyginti su kitais tiekėjais, kurie dalyvaus viešuosiuose pirkimuose negavę jokios viešosios paramos. Susidaro situacija, kai tiekėjai, kurie įsigydami transporto priemones pasinaudojo Europos Sąjungos parama, įgijo reikšmingą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, nes vykdydami pirkimo sutartį jiems nereikia naudoti savo ar pasiskolintų lėšų autobusams įsigyti (arba poreikis joms yra ženkliai mažesnis).

50. Pažymi, kad Pirkimo sutarties priede Nr. 8 taip pat numatytas identiškas taikytinų netesybų dydis, nors teikiamų paslaugų apimtys, specifika ženkliai skiriasi priklausomai nuo konkrečios Pirkimo objekto dalies. Skirtingos Pirkimo sutartys turėtų būti pakoreguotos atsižvelgiant į skirtingą paslaugų kiekį bei jų teikimo parametrus. Atsakovė atsakyme į pretenziją nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės argumentų, Pirkimo sąlygos neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 17 str.), nes skirtingose situacijose esantys tiekėjai yra vertinami vienodai.

51. Atsakovės nurodo, jog ieškovės teikiamas siūlymas dėl Pirkimo sąlygų koregavimo, tiek nustatant ieškovės įvardijamus draudimus, tiek nustatant jos siūlymą dėl tiekėjų siūlomos kainos vertinimo (jei tiekėjas paslaugas teiks autobusais, įsigytais Europos Sąjungos lėšomis), yra nepagrįstas ir neteisėtas. Papildomai nurodo, jog atsakovės nekontroliuoja atitinkamų institucijų sprendimų atskiriems ūkio subjektams skirti subsidijas, taip pat jie nekontroliuoja ūkio subjektų priimamų sprendimų dėl kreipimosi gauti atitinkamas subsidijas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad subsidijos gali būti skiriamos nebūtinai iš Europos Sąjungos lėšų, jos taip pat gali būti skiriamos iš kitų finansinių instrumentų, valstybės biudžeto lėšų ir pan.

53. Atsakovės pagrįstai vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu, kuriame nurodyta, jog: (i) vien tai, kad perkančioji organizacija leidžia viešojo paslaugų pirkimo procedūroje dalyvauti įstaigoms, gaunančioms bet kokio pobūdžio subsidijas, nesvarbu, ar iš jos pačios, ar iš kitų institucijų, kurios leidžia joms pateikti pasiūlymus gerokai mažesnėmis kainomis nei kitų, nesubsidijuojamų, konkurso dalyvių, nepažeidžia Direktyvoje 92/50 dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatyto vienodo požiūrio principo; (ii) vien tai, kad perkančioji organizacija leidžia tokiems subjektams dalyvauti viešojo paslaugų pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, nėra nei paslėpta diskriminacija, nei apribojimas, prieštaraujantis Europos Bendrijos Sutarties 59 straipsniui (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000-12-07 sprendimas, priimtas byloje Nr. C-94/99).

56. Ieškovė teigia, kad negali apskaičiuoti pasiūlymo kainos nežinodama, ar į pasiūlymo kainą turėtų įtraukti vieno ar keturių specialistų darbo užmokesčio ir darbo vietos kaštus. Pirkimo objektas yra susiskirstytas į keturis savarankiškus Pirkimo objektus. Nepaisant rinkos konsultacijos metu teiktų pastabų, atsakovė nepatikslino Pirkimo sąlygų 43.4 p. nuostatų bei nenurodė, ar šis reikalavimas taikomas bendrai visoms keturioms Pirkimo objekto dalims, ar ne. Neaišku, ar ieškovė privalo pasiūlyti skirtingus specialistus kiekvienai Pirkimo objekto daliai, ar gali pasiūlyti vieną specialistą visoms Pirkimo objekto dalims.

57. Atsakovės paaiškino, jog Pirkimo sąlygų 43.4 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas taikomas visoms pirkimo objekto dalims, tai yra, tas pats specialistas gali būti siūlomas vienai, kelioms ar visoms pirkimo objekto dalims. Pažymėjo, jog pagal Pirkimo sąlygų 14.4 punktą, tas pats tiekėjas galimu laimėtoju gali būti pripažintas ne daugiau kaip 2 (dvejose) Pirkimo objekto dalyse, todėl tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi įvertinti, ar tas specialistas bus pajėgus vykdyti sutartį 2 (dvejose) Pirkimo objekto dalyse.

Pirkimo sąlygų 43.5 p. reikalavimai ieškovės kvalifikacijai

61. Ieškovės vertinimu, kad Pirkimo sąlygų 43.5 p. reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Pirkimo sąlygų 43.5 p. nuostatos lemia tai, jog bus pateikti tarpusavyje nepalyginami tiekėjų pasiūlymai, o tiekėjams bus leidžiama kvalifikaciją įgyti po galutinės pasiūlymų pateikimo dienos. Pirkimo sąlygomis nėra sudaroma objektyvi galimybė atsakovei įsitikinti tiekėjų atitiktimi Pirkimo sąlygų 43.5 p. nustatytam reikalavimui tiekėjų kvalifikacijai. Atsakovė netinkamai pasinaudojo šia įstatymų leidėjo garantuojama teise, nes Pirkimo sąlygomis neįpareigojo tiekėjų pateikti jokių duomenų, iš kurių galėtų įsitikinti tiekėjų atitiktimi atsakovės Pirkimo sąlygų 43.5 p. iškeltiems reikalavimams. Atsakyme į pretenziją atsakovė taip ir nepaaiškino, iš kokių konkrečiai ir kaip įsitikins, jog tiekėjo turimų/pasitelkiamų autobusų pakaks tinkamai ir laiku vykdyti Pirkimo sutartį, apsiribodama išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog atsakovė nustatė reikalavimą pateikti „tam tikrus kriterijus“, iš kurių tariamai įsitikins atitiktimi Pirkimo sąlygų 43.5 p. iškeltiems reikalavimams. Iš atsakymo į pretenziją neaišku, kokie konkrečiai yra nurodomi „tam tikri kriterijai“ ir kaip jie leis atsakovei neabejotinai ir neginčijamai įsitikinti tiekėjų atitiktimi Pirkimo sąlygų 43.5 p. iškeltiems reikalavimams. Jų neišviešinus – tai suponuoja subjektyvių parametrų taikymą vertinant tiekėjų pasiūlymus, tuo pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

62. Atsakovės nurodo, jog siekia įsigyti keleivių vežimo paslaugą, o ne autobusus. Perkančioji organizacija taip pat nurodo, jog nereikalauja autobusų turėti iki pateikiant pasiūlymą, turint omenyje ir tai, kad pirkimą laimėjusiam tiekėjui bus suteiktas pasirengimo teikti paslaugas terminas bei nurodo, jog yra nustačiusios minimalų autobusų skaičių (turėjimą arba gebėjimą juos įsigyti) - šių kriterijų atitiktį pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija ir tikrins. Tiekėjai turi išsamiai įvertinti Pirkimo sąlygas ir keliamus reikalavimus bei suplanuoti tokį atitinkamo tipo autobusų kiekį, kuris užtikrintų kokybišką ir savalaikį keleivių vežimo paslaugų teikimą visu sutarties vykdymo laikotarpiu būtent tai ridai, kuri numatyta techninės specifikacijos 5 p. Tai reiškia, kad nėra svarbu, kiek ir kokių autobusų ar kitų priemonių tiekėjas suplanuos (išskyrus minimalius reikalavimus, nustatytus techninėje specifikacijoje), svarbu tik tai, kad tiekėjo suplanuotų transporto priemonių, infrastruktūros ir kt. (turimos / naudojamos įkrovimo infrastruktūros išsidėstymas, jos galingumas, autobuso įkrovimo greitis, transporto priemonių laikymo vieta ir „tušti“ kilometrai važiuojant į maršruto pradžios ir iš maršruto pabaigos taškus bei kiti parametrai) būtų pakankama, kad būtų tinkamai ir laiku suteiktos keleivių vežimo paslaugos, nuvažiuojant aukščiau nurodytą preliminarią metinę ridą kilometrais. Pirkimo sutarties rezultatą (nuvažiuotą preliminarią metinę ridą kilometrais) galima pasiekti skirtingų parametrų bei skaičiaus techninėmis priemonėmis (atitinkamo tipo autobusais), todėl kvalifikacijos reikalavime neturi būti nurodyti nei konkretus autobusų skaičius, nei konkrečios techninės charakteristikos. Atitinkamai, visų tiekėjų pasiūlymai bus vienodi tuo aspektu, kad juose nurodytas transporto priemonių skaičius, leis nuvažiuoti tą pačią ridą kilometrais, todėl visi pasiūlymai bus palyginami tarpusavyje ir nesusidarys, ieškovės nurodoma, nepalyginamų pasiūlymų situacija.

64. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad atsižvelgdama į Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“, įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirkimų vykdytojams yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius kvalifikacinius reikalavimus nustatyti konkrečiu atveju, tačiau nustatomi reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi. Tam, kad pirkimo vykdytojas galėtų išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kvalifikacijos reikalavimai ir jų reikšmės turi būti nustatomi tokie, kokie yra būtini atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, jo specifiką bei visas susijusias aplinkybes. Pirkimo objektas yra susijęs su specifine sritimi (keleivių vežimo elektrinėmis transporto priemonėmis paslaugos), būtina vertinti, ar konkrečiu atveju ginčijamas reikalavimas yra ar nėra tas, kuris geriausiai įrodo tiekėjo patirtį ir būtinas tam, kad šio konkretaus pirkimo objekto atveju būtų pasiektas tikslas - įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus. Atsakovėms tenka pareiga pagrįsti ginčijamų Pirkimo sąlygų 43.5 punkto reikalavimo pakankamumą ir reikalingumą tiekėjų kvalifikacijai nustatyti.

69. Ieškovės vertinimu, Pirkimo sutarties 2.8 skyriaus nuostatos neteisėtai ir nepagrįstai iškreipia šalių sutartinių teisių ir pareigų balansą. Dėl neapibrėžtų ir nepamatuojamų Pirkimo sutarties vykdymo rizikų, kurias gali valdyti išimtinai tik atsakovė, ieškovė negali remtis objektyviais kriterijais, apskaičiuoti paslaugų įkainio ir pateikti pasiūlymo Pirkime.

70. Atsakovių nuomone, ieškovė neteisingai interpretuoja Pirkimo sutarties 2.8.3 punktą ir nurodo, kad galutinį sprendimą dėl papildomų transporto priemonių poreikio padidintai ridai aptarnauti priima pats vežėjas. Atsakyme į pretenziją atsakovė pateikia iš Pirkimo sutarties 2.8.3 p. nuostatų neišplaukiančią šios nuostatos interpretaciją, kad būtent tiekėjas, o ne atsakovė priima galutinį sprendimą dėl to, ar tiekėjui reikės pasitelkti papildomas transporto priemones.

71. Ieškovė pagrindė, kad pripažinus, jog Pirkimo sutarties 2.8.3 p. nuostatos yra neaiškios, atsakovė turėjo jas patikslinti, atsakymas į pretenziją negali būti laikomas Pirkimo sąlygų sudėtine dalimi, paaiškinančiu, papildančiu Pirkimo sąlygas. Ieškovė siekia, kad būtų nustatyta, jog tiekėjas turi teisę vienašališkai nuspręsti ar dėl papildomo ridos poreikio tiekėjas turės pasitelkti papildomas transporto priemones. Nors atsakovės ir pripažįsta, kad galutinį sprendimą priima vežėjas, teismas sprendžia, kad Pirkimo sutarties 2.8 skyriaus nuostatos yra neteisėtos, nes turi būti numatyta, kad paslaugų kiekio pakeitimas gali būti atliekamas šalių susitarimu, tiekėjui turint teisę vienašališkai nuspręsti ar dėl papildomo ridos poreikio tiekėjas turės pasitelkti papildomas transporto priemones.

72. Ieškovė nurodo, kad nekvestionuoja galimo evakuacijos paslaugų poreikio, atsakovės sprendimo Pirkimu įsigyti ir gyventojų evakuacijos paslaugas, ieškovė tik kritikuoja atsakovės pasirinktą šios teisės realizavimo būdą ir priemones kaip neteisėtus. Ieškovė mano, jog karinio konflikto grėsmė ir galimas poreikis evakuoti miesto gyventojus nepanaikina atsakovės pareigos vykdyti Pirkimą laikantis VPĮ nustatytų reikalavimų, aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai apibrėžiant reikalavimus evakuacijos paslaugų teikimui, apimčiai, pobūdžiui ir pan. Nei Pirkimo sutartyje, nei Techninėje specifikacijoje nėra detalizuoti reikalavimai evakuacijos paslaugų teikimui, nenurodyta nei kiek transporto priemonių reikės šios paslaugos teikimui, nei iš kur, nei per kur, nei į kur bus vykdoma evakuacija. Pirkimo sąlygose ir Pirkimo sutartyje net nenurodytas preliminarus šių paslaugų kiekis kilometrais. Ieškovės įsitikinimu, atsakovei tenkančios pareigos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai apibrėžti Pirkimo objektą neatitinka situaciją, kai tiekėjų yra reikalaujama pateikti fiksuotą įkainį universalioms evakuacijos paslaugoms, kai jų apimtis, pobūdis ir poreikis ateityje bus vienašališkai nustatytas atsakovės. Toks Pirkimo sąlygų reikalavimas evakuacijos paslaugų teikimui nėra tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, neapibrėžia Pirkimo objekto, todėl ieškovė negali įvertinti nei šiai paslaugai reikalingų transporto priemonių ir vairuotojų kiekio, nei planuojamo nuvažiuoti atstumo, poreikio įkrauti elektra varomų autobusų baterijas. Ieškovė ir jos veiklą finansuojančios finansų įstaigos negali įvertinti galimų rizikų bei galimybės apskritai suteikti tokias paslaugas, nenustačius konkrečių reikalavimų šių paslaugų teikimui ieškovė neturi jokių objektyvių galimybių apskaičiuoti tokių paslaugų teikimo įkainio ir pateikti pasiūlymo Pirkime. Evakuacijos paslaugų teikimui gali būti pasitelkiamos nebent tuo metu paslaugas teikiančios transporto priemonės, kurios būtų nukreipiamos evakuacijos paslaugų pateikimui. Kadangi tiekėjai bet kuriuo atveju neturės objektyvių galimybių evakuacijos paslaugų teikimui staiga pasitelkti atostogose ar privalomo poilsio išėjusių papildomų žmogiškųjų resursų, įkrauti elektromobilių ir pan. Tuo tarpu Pirkimo sąlygose bet kuriuo atveju turėtų būti nurodytas bent preliminarus evakuacijos paslaugų kiekis, evakuacijos paslaugų pobūdis, preliminarūs jų teikimo maršrutai ir pan.

73. Ieškovės nuomone, atsakovė siekia ne tik ateityje vienašališkai nustatyti evakuacijos paslaugų apimtį, pobūdį, teikimo būdą, tačiau ir griežtai bausti tiekėją, netinkamai vykdantį ar nevykdantį tokių vienašalių atsakovės sprendimų bei nurodymų. Pirkimo sutarties 4.5 p. numatyta, jog evakuacijos paslaugos privalės būti suteiktos per 2 valandas, o to nepadarius – ieškovei bus taikoma Pirkimo sutarties 13.3.2.1. p. nustatyta sutartinė civilinė atsakomybė – 50 000 Eur bauda arba 300 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo atvejį. Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros neatitinka situacija, kai ieškovei nevykdant vienašališkai atsakovės nustatytų reikalavimų paslaugų teikimui ieškovės atžvilgiu būtų taikomos iš esmės baudinio pobūdžio netesybos. Ieškovės įsitikinimu, turėtų būti atsisakyta bet kokios sutartinės civilinės atsakomybės taikymo dėl netinkamo evakuacijos paslaugų teikimo.

74. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad atsakyme į pretenziją pateikė nuorodą į norminius teisės aktus, kuriuose nurodyta kaip atsakovė turėtų organizuoti evakuaciją, šiuose teisės aktuose neapibrėžiama Pirkimu atsakovės planuojamų įsigyti paslaugų apimtis, pobūdis.

77. Pirkimu siekiama įsigyti Evakuacijos transporto priemonėmis paslaugą, kurios poreikis iškiltų ištikus nelaimei. Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas numato, kad gyventojų evakavimas tai dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas laikinas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas (2 straipsnio 15 punktas). Įstatymu nustatyta, kad, atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo Vyriausybės nustatyta tvarka priima meras, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai, o ekstremaliosios situacijos židinyje sprendimą dėl skubaus gyventojų iškeldinimo iš ekstremaliosios situacijos židinio priima gelbėjimo darbų vadovas. Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99, 37.12 p. numato, kad savivaldybės administracijos direktorius aktyvina savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisiją, kuri nedelsdama organizuoja ir vykdo gyventojų evakavimą, priėmimą, apgyvendinimą, aprūpinimą ir būtiniausių paslaugų teikimą. <...>. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, jog institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties valdymą, nedelsdama imasi priemonių, siekdama šalinti nepaprastosios padėties įvedimo priežastis, organizuoja žmonių ir jų turto apsaugą; iškilus būtinybei, organizuoja gyventojų evakuaciją iš stichinių nelaimių, katastrofų ar ginkluotų veiksmų zonos, suteikia kitą reikalingą neatidėliotiną pagalbą. Institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties valdymą, visais įmanomais būdais stengiasi sušvelninti ir pašalinti nepaprastosios padėties padarinius, koordinuoja viešosios tvarkos komendantūrų veiklą.

78. Pirkimo sutarties 1.1.3 p. nurodoma, kad Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme nustatyta tvarka įvedus nepaprastąją padėtį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Vilniuje arba kitų teisės aktų nustatytais atvejais teikiama evakuacijos paslauga pervežant gyventojus ir kitus asmenis iš Savivaldybės nurodytos vietos - paėmimo taškų į kitą vietovę, kai gresia užpuolimas, gamtos jėgų (viesulas, potvynis, gaisras) sukelta gaivalinė nelaimė ar pavojus dėl neatsargios žmonių veiklos (pvz., užsidegęs cheminių medžiagų fabrikas, ginklų ar šaudmenų gamykla, jų sandėlis, avarija hidroelektrinėje ar atominėje elektrinėje) ar kitos nelaimės, dėl kurių būtina gyventojų ir kitų asmenų evakuacija į kitą vietovę.

79. Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus miesto gyventojų evakavimo planas yra viena iš Vilniaus gynybos politikos plano dalių, o vienas iš evakuacijos būdų yra būtent su savivaldybės pagalba – savivaldybės organizuojamu transportu. Gyventojų, neturinčių savo transporto priemonių, saugumui užtikrinti yra būtina turėti galimybę Savivaldybėje evakuaciją vykdyti ir Savivaldybės organizuojamu transportu, t. y. pasitelkiant viešojo transporto keleivių vežėjus, kurie bus parinkti ginčo Pirkime. Administracijos įsitikinimu, tokios grėsmės kaip karo ar avarijos Astravo atominėje elektrinėje grėsmė yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 str. nuostatomis papildomai įrodinėti nereikia. Kadangi neįmanoma prognozuoti, kada ir kokiomis sąlygomis evakuacijos prireiks (nes evakuacijos poreikis priklauso nuo išorinių veiksnių), Administracija negali nustatyti Pirkimo sutarties sąlygų, kurios kaip nors ribotų galimybes prireikus nedelsiant imtis gyventojų gyvybės ir (ar) sveikatos išsaugojimo priemonių. Veiksmus, kurie būtini siekiant išgelbėti žmonių gyvybes ir (ar) sveikatą, vadinti „siurpriziniais“ yra nekorektiška.

80. Sutiktina su atsakovių argumentais, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog nei Pirkimo sutartyje, nei Techninėje specifikacijoje nėra detalizuoti reikalavimai evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos teikimui, nenurodyta kiek transporto priemonių reikės šios paslaugos teikimui, Tiekėjams nesuteikta galimybė susipažinti su evakuacijos planais. Gyventojų evakavimo organizavimo tvarką, be kitų aktų, reglamentuoja Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1502, ir kiti teisės aktai. Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodoma, kad evakavimo paslaugos teikiamos tomis pačiomis transporto priemonėmis – jokių papildomų reikalavimų joms nėra nustatoma. Situacijos, kuomet gali prireikti evakavimo paslaugų, yra išeinančios iš kasdieninio gyvenimo ribų, tokios, kurių negalima iš anksto numatyti, paskaičiuoti, žinoti jų vietą, pobūdį ir mastą, todėl neįmanoma iš anksto žinoti, kokio transporto priemonių skaičiaus gali prireikti kiekvienu konkrečiu atveju.

81. Atsakovės pagrindė, kad nereikalaujama, jog evakavimo paslauga būtų teikiama su didesniu autobusų skaičiumi ar kitais autobusais, nei bus teikiamos kasdieninės keleivių vežimo paslaugos. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsniu keleivių vežimo paslaugų administravimui savivaldybės gali steigti viešųjų paslaugų teikėjus arba pavesti teikti paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinktiems tiekėjams. Vadovaujantis šio įstatymo 56 straipsniu, tais atvejais, kai ūkio subjektai nevykdo ketinamos įsigyti veiklos visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams tenkinti, Savivaldybė gali pavesti vykdyti tokią veiklą savo įsteigtam juridiniam asmeniui. Šiuo pirkimu Administracija siekia atverti rinką ūkio subjektams, bei tikisi, kad būsimas paslaugos teikėjas turės socialiai atsakingą požiūrį. Ieškovės ginčijamos Pirkimo sutarties projekto nuostatos neriboja konkurencijos.

82. Atsakovės pagrįstai pažymi, kad siekia užtikrinti, jog vežėjas įgyvendintų numatytus evakuacijos veiksmus realioje situacijoje, o to nepadarius – prisiimtų atsakomybę. Administracijos įsitikinimu šiuo atveju Pirkimo sutarties 13.3.2 p. numatytos baudos už netinkamą evakavimo paslaugos suteikimą nėra neproporcingai didelės, jos skatina vežėjus realistiškai vertinti savo galimybes prieš teikiant savo pasiūlymą viešajame pirkime, o taip pat ir atsakingai ruoštis paslaugos teikimui. Taip pat baudos užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos laiku ir efektyviai, o pažeidus sutartinius įsipareigojimus bauda tampa prevencine ir kompensacine priemone, kadangi užtikrina tinkamą sutarčių vykdymą ir skatina paslaugų teikėją nenusižengti. Įsigydama evakuacijos paslaugas, Administracija tikisi, kad tiekėjas nepagrįstai neatidėlios šių paslaugų teikimo iškilus poreikiui, tiekėjui nesuteikus evakavimo paslaugų arba vėluojant jas teikti – jų poreikis neišnyks – Administracija turės ieškoti kitų tiekėjų, galinčių suteikti evakavimo paslaugas ir patirti papildomų išlaidų, taigi šiuo atveju Sutartyje numatytos baudos galėtų padengti bent dalį Administracijos išlaidų, jei reikėtų skubiai surasti kitus paslaugos teikėjus. Vykdydamos tokio masto viešąjį pirkimą, jeigu įsigytų evakuacijos paslaugą, bet nesuplanuotų sankcijų (baudų) už įsipareigojimų nevykdymą, tai reikštų: i) gyventojų saugumo ir sveikatos pažeidimą; ii) viešųjų finansų švaistymą. Įvykus incidentui, savivaldybė būtų priversta skubiai organizuoti alternatyvią evakuaciją, o tai būtų daug brangiau nei planuotas ir iš anksto numatytas sprendimas.

83. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, jog neįmanoma prognozuoti kokiomis sąlygos teks vykdyti evakuaciją, todėl neįmanoma šių sąlygų numatyti Pirkimo dokumentuose. Be to, tiek evakuacijos sąlygos, tiek netesybos už evakuacijos sąlygų netinkamą vykdymą yra nustatytos vienodai visiems tiekėjams. Teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, kaip šios sąlygos pažeidžia būtent jos teises ir keičia ieškovės konkuravimo galimybę. Sutiktina su viešųjų pirkimų išvada, kad ieškovės reikalavimai yra techninio pobūdžio ir nepagrįsti. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą, kad Pirkimo sutarties 4.5 p., 13.3.2 p. nuostatos yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl turėtų būti pakoreguotos numatant konkrečius reikalavimus evakuacijos paslaugų teikimui bei atsisakant baudinio pobūdžio netesybų taikymo.

88. Ieškovė pažymi, kad tiek itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovė turi teisę nutraukti Pirkimo sutartį sąrašas, tiek ir baudinio pobūdžio tiekėjui taikomos netesybos atsakovei pasinaudojus vienašalio sutarties nutraukimo teise yra neteisėtos ir nepagrįstos, neleidžiančios ieškovei įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos, užkertančios kelią ieškovės veiklą finansuoti finansinių įstaigų pagalba ir dėl to nesąžiningai ribojančios tiekėjų konkurenciją Pirkime (VPĮ 17 str.). Kaip matyti iš Pirkimo sutarties 13.3.7 p., 15.1 p., 19.2 p. visumos iš esmės bet kuris net menkiausias Pirkimo sutarties vykdymo trūkumas atsakovės yra prilyginamas (laikomas) esminiu Pirkimo sutarties pažeidimu (Pirkimo sutarties 15.1 p.), suteikiančiu teisę atsakovei Pirkimo sutarties 19.12.1 p. teisiniu pagrindu vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį ir taikyti tiekėjui Pirkimo sutarties 13.3.7 p. nustatytas baudinio pobūdžio netesybas. Konkrečiai, net 1 620 000 EUR (vieną milijoną šešis šimtus dvidešimt tūkstančių eurų) netesybas bei suteikiantis teisę reikalauti atlyginti visus kitus atsakovės patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia pritaikytos netesybos. Ieškovės įsitikinimu nei viena iš Pirkimo sutarties 15.1 p. nurodytų aplinkybių ir Pirkimo sutarties vykdymo trūkumų bet kuriuo atveju neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.217 str. 2 d. numatytų esminio sutarties pažeidimo kriterijų. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodo, kad Pirkimo sutarties tinkamas vykdymas yra svarbus atsakovei, ji nepagrindė dėl kokių priežasčių, pavyzdžiui, netinkamai autobusų valymo paslaugoms pasitelkto subrangovo pakeitimas Pirkimo sutarties 15.1.6 p. pagrindu yra laikomas fundamentaliu, esminiu Pirkimo sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį. Planavęs beveik 1 mlrd. vertės paslaugas teikti dešimties metų laikotarpyje šių paslaugų teikimui tiekėjas bus atlikęs reikšmingas investicijas į atsakovės specifinius poreikius atitinkančių autobusų, įkrovimo stotelių, transporto depo įsigijimą ar nuomą bei pritaikymą paslaugų teikimui, Vilniaus miesto gyventojų įdarbinimą paslaugų teikimui, socialinių įsipareigojimų vykdymą.

89. Atsakovė atsakyme nenurodo ir nepaaiškina, kaip jai pavyko suskaičiuoti, jog pritaikytos netesybos kompensuotų tik atsakovės nuostolius 76 dienoms. Net ir vertinant, jog vykdant Pirkimo sutartį II dalyje atsakovė nepatirs jokių keleivių vežimo paslaugų organizavimo išlaidų ir iš bilietų pardavimo kiekvieną dieną uždirbs 7 511 Eur, praradus šias pajamas pritaikytos baudinio dydžio netesybos padengtų daugiau nei 215 kalendorinių dienų laikotarpį (1 620 000 Eur / 7511 Eur = 215,68), o ne 76 kalendorinių dienų laikotarpį, kaip nepagrįstai teigiama atsakyme į pretenziją. Ši aplinkybė patvirtina, jog Pirkimo sutarties 13.3.7 p., 13.3.8 p., 15.1 p., 19.2 p. neteisėtai ir nepagrįstai nustatytos baudinio pobūdžio netesybos, kurios niekaip nesisieja su atsakovės patirtinais nuostoliais ir tarnauja išimtinai tik kaip nepagrįsto atsakovės praturtėjimo instrumentas. Atsakovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių ir kokių tariamų nuostolių padengimui Pirkimo sutarties 13.3.7 p., 13.3.8 p., 15.1 p., 19.2 p. numatė baudinio pobūdžio netesybas.

90. Atsakovė nurodo, kad iš bilietų pardavimo I dalyje per vieną paslaugų neteikimo dieną būtų prarandama (28817 x 0,74) 21 324,58 Eur pajamų (bet ne grynojo pelno), II dalyje – būtų prarandama (10150 x 0,74) 7 511 Eur pajamų, III dalyje – būtų prarandama (14134 x 0,74) 10 459,16 Eur pajamų, IV dalyje - 23 155,34 Eur pajamų. Atsakovių nuomone, pirkimo objektas yra didelis tiek savo verte, tiek svarba miestui, todėl itin svarbus tinkamas būsimosios sutarties vykdymas. Dėl šios priežasties pasirinkti baudų dydžiai ir sutarties nutraukimo pagrindai ne tik svarbūs nutraukiant netinkamai vykdomą sutartį ir kompensuojant patiriamą žalą, tačiau taip pat siekiant vežėjų motyvacijos tinkamai vykdyti sutartį ir kuo mažesnių nukrypimų nuo esminių Sutarties nuostatų / reikalavimų.

91. Nagrinėjamoje byloje aktualios teisės normos, kad šalims susitarus, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo - esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar esminiu sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) (VPĮ 90 straipsnio komentaras).

92. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sutarties sąlygos turi ne tik neprieštarauti VPĮ reguliavimui ir kitoms teisės normoms (CK), bet taip pat negali būti pernelyg griežtos tiekėjams. Sutarties projekte nustačius teisėtus, tačiau pernelyg griežtus, nepalankius tiekėjams reikalavimus (pavyzdžiui, dideles baudas, pernelyg didelės vertės sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus ir kitas sąlygas), yra didelė tikimybė, kad tiekėjai nesiryš dalyvauti pirkime ir teikti konkurencingą pasiūlymą.

94. Ieškovė nurodo, kad Pirkimo sutarties 19.3 p. ir 19.12.6. p. teisės aktų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijos pasikeitimo rizika visu Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu yra perkelta išimtinai tik ieškovei. Tai reiškia, jog į pasiūlymo kainą ieškovė turėtų įskaičiuoti riziką, jog neribotą kiekį atvejų pasikeitus teisiniam reguliavimui ieškovei savo kaštais kas kart gali tekti įsigyti vis naujus, pakoreguotus reikalavimus atitinkančius autobusus, ar juos reikšmingai modifikuoti atsižvelgiant į nuolat kintantį teisinį reguliavimą. Priešingai nei atsakovė, tiekėjai neturi jokių objektyvių galimybių valdyti teisės aktų ar Vyriausybės nuomonės pasikeitimo rizikos, dalyvauti šių teisės aktų svarstymuose, teikti pasiūlymus ar apskritai prognozuoti šios rizikos tikimybės. Dėl šių priežasčių negalėdama įvertinti teisės aktų pasikeitimo rizikos ieškovė negali parengti ir pateikti pasiūlymo pirkime, negali užsitikrinti finansų įstaigų finansavimo, nes nenumačius jokio kompensacinio mechanizmo dėl teisės aktų pasikeitimo, reikalaujančio pritaikyti savo veiklą, jokia finansų įstaiga nesutiko toleruoti tokios neapibrėžtos rizikos. Ieškovė nei Pretenzija, nei ieškiniu nekvestionuoja Pirkimo sutarties 19.3 p., 19.12.6. p. nuostatų teisėtumo tuo aspektu, jog atsakovė apskritai neturėjo teisės kelti šių reikalavimų transporto priemonėmis, kuriomis teikiamos paslaugos. Ieškovė nesutinka, kad su Pirkimo sutarties 19.3 p., 19.12.6. p. nuostatų taikymu susijusių teisės aktų ir reikalavimų pasikeitimo rizika tektų ieškovei, o ne atsakovei. Ieškovė teigia, kad atsakymo į pretenziją 13 – 15 psl. atsakovė nepagrįstai nurodo, jog VPĮ 45 str. 21 d. pasikeitimo rizika yra „visiškai deklaratyvi arba minimali“. Vien pastarųjų trejų metų laikotarpyje VPĮ 45 str. 21 d. nuostatos buvo keičiamos mažiausiai tris kartus, Įstatymų leidėjui išlaikant tą patį VPĮ 45 str. 21 d. nuostatų keitimo tempą, Pirkimo sutarties vykdymo (dešimties metų) laikotarpiu VPĮ 45 str. 21 d. nuostatos vidutiniškai turėtų pasikeisti dešimt kartų, tiekėjui dešimt kartų turint arba visiškai pakeisti naudojamų transporto priemonių parką, ar pakeisti atskiras autobusų komplektuojančiąsias dalis, programinę įrangą ir pan. Ieškovės vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, šių nuostatų pasikeitimo rizika yra reali ir iš anksto niekaip neišmatuojama ir neįvertinama nei ieškovės, nei ieškovės veiklą finansuojančių finansų įstaigų. Ir būtent dėl šios priežasties daranti didelę įtaką ieškovės (ne)galimybei įvertinti šią riziką ir pateikti pasiūlymą Pirkime.

105. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodo, kad siekia įsigyti kokybiškas paslaugas ir netoleruos nuolatinių Pirkimo sutarties pažeidimų. Techninės specifikacijos 3 p. nurodoma, kad tiekėjas paslaugas teikti privalės preliminariai naudodamas 92 vnt. transporto priemonių. Ieškovė pažymi, kad konkretus neesminių pažeidimų skaičius gali būti skirtingas, priklausomai nuo konkrečios Pirkimo objekto dalies. Mažareikšmiam pažeidimui pasikartojus 700 vnt. reisų, atsakovė i nutrauks 10 metų trukmės beveik 1 mlrd. vertės keleivių vežimo paslaugų sutartį ir turės inicijuoti naujas pirkimo procedūras (Pirkimo sutarties 19.7.1.2 p.), tiekėjui privalant sumokėti 1 620 000 Eur dydžio netesybas bei atlyginant visus atsakovės patirtus nuostolius (Pirkimo sutarties 13.3.7 p., 13.3.8 p.). Ieškovės įsitikinimu, nustatant netesybas už konkrečius pažeidimus ir ypatingai pažeidimų skaičių, kuriems esant Pirkimo sutartis apskritai bus nutraukta, būtina įvertinti ar toks pažeidimų skaičius nėra pernelyg mažas atsižvelgiant į Pirkimo sutarties mastą, įtaką miesto gyventojams ir svečiams.

106. Pretenzijoje ieškovė nurodė, o atsakovė nepaneigė, jog tiekėjui vieną dieną prie visų autobusų pamiršus pritvirtinti vėliavas tai būtų laikoma esminiu Pirkimo sutarties pažeidimu, dėl kurio būtų pasinaudojama ultima ratio teise ir nutraukiama Pirkimo sutartis. Ieškovės vertinimu, negalima laikyti, jog atsakovė negavo pagal sutartį tai, ko tikėjosi, jei tiekėjas tinkamai ir laiku teiktų keleivių pervežimo paslaugas, tik autobusas vizualine prasme neatitiktų atsakovės lūkesčių, kas, savo esme, būtų vienas kartotinis, mažareikšmis pažeidimas per dieną. Pirkimo sutarties 15.2.2.1 p., numatyta, kad pagal Pirkimo sutarties 8 priedo 3 p. suplanuotos kelionės neįvykdymas nesant aplinkybių, pateisinančių kelionės neįvykdymą, taip pat yra pažeidimas.

107. Pirkimo sutarties priedo Nr. 8 7 p. numatyta, kad bauda bus taikoma ir tuo atveju, jei sugedusi transporto priemonė nebus pakeista kita per 20 minučių. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad jau Pirkimo procedūrų vykdymo metu yra akivaizdu, jog bauda bus taikoma visais atvejais sugedus transporto priemonei, kadangi fiziškai neįmanoma per 20 minučių į gedimo vietą ir transporto depo atvykti kitai transporto priemonei. Todėl Pirkimo sutartimi yra automatiškai užprogramuotas baudų taikymas kiekvieną kartą sugedus autobusui, kas 10 metų paslaugų teikimo laikotarpiu yra neišvengiama. Tiekėjo atžvilgiu neturėtų būti taikomos netesybos tuo atveju, jei paslaugos netinkamai buvo teikiamos dėl pakeistų maršrutų, transporto priemonę sustabdžius specialiosioms tarnyboms, dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių (kliūtys ant kelio ir pan.) susidarius aplinkybėms, kai vairuotojas privalėjo padaryti poilsio pertrauką ir pan. (Pirkimo sutarties priedo Nr. 3 1.3.3. p.).

108. Atsakyme į pretenziją atsakovė nepaneigė ieškovės Pretenzijoje nurodytų argumentų, nenurodė ir nepaaiškino kokių atsakovės galimai patirtinų nuostolių atlyginimui skirtos Pirkimo sutarties 8 priede nurodytos baudinio pobūdžio netesybos už subjektyvaus pobūdžio mažareikšmius Pirkimo sutarties vykdymo nuokrypius. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodo, jog visos Pirkimo sutartyje ir jos prieduose nurodytose netesybos, baudos yra visiškai individualizuotos, detaliai ir preciziškai įvertinus galimą Pirkimo sutarties pažeidimų atsakovei sukeliamą žalą.

109. Pažymėtina, kad Pirkimo sutarties priedo Nr. 8 13 p. nedviprasmiškai numatyta, jog už bet kokį nuokrypį nuo Pirkimo sutartyje nustatytų reikalavimų bus taikoma 50 Eur bauda. Tai reiškia, jog už bet kokį nukrypimą nuo sutarties sąlygų, neinformavus apie už sutarties vykdymą atsakingo asmens gyvenamosios tiekėjams bus taikomos netesybos, nors realios žalos dėl to atsakovė nepatirs. Netesybų paskirtis yra atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius, ieškovė pagrindė, kad Pirkimo sutarties priede Nr. 8 nurodytais mažareikšmiais Pirkimo sutarties vykdymo nuokrypiais, kurių vertinimas yra subjektyvus, atsakovė nepatirs nuostolių, o baudinio pobūdžio netesybos numatytos taikant subjektyvaus pobūdžio vertinimą. Visos atsakovės planuojamos taikyti baudos turėtų būti nurodytos Pirkimo sutarties priede Nr. 8, o ne dalį jų nurodant Pirkimo sutarties priede Nr. 8, kitą dalį – Pirkimo sutarties tekste (Pirkimo sutarties 13.3.2.4 p.). Ieškovė neturi objektyvios galimybės įvertinti kiek ir kokių konkrečiai mažareikšmių Pirkimo sutarties vykdymo trūkumų 10 metų laikotarpyje planuoja nustatyti atsakovė, kiek kartų suges transporto priemonės ir dėl tos priežasties atsakovė automatiškai taikys baudinio pobūdžio netesybas.

110. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, jog perkančiosios organizacijos turi diskreciją rengti pirkimo sutartis ir jose nustatyti konkrečius reikalavimus, tačiau kaip ir pirkimo dokumentams bendrąja prasme, turėtų būti taikomi ir šie tinkamumo kriterijai: (i) reikalavimų tikslingumas, proporcingumas; (ii) reikalavimų atitiktis aktualių kitų specialiųjų teisės aktų nuostatoms; (iii) objektyvus atitikties reikalavimams patikrinamumas; (iv) realios konkurencijos viešajame pirkime užtikrinimas.

117. Ieškovė akcentuoja, kad atsakyme į pretenziją atsakovė Pirkimo sutarties 3.2.1 p. nuostatas traktuoja kaip „tik priminimą tiekėjams“, vis dėlto, ieškovės vertinimu Pirkimo sutarties 3.2.1 p. nuostatos yra privalomos, įpareigojančio pobūdžio ir kaip matyti iš Pirkimo sutarties 3.2.1 p., 15.1.2 p., 19.6 p. ir Pirkimo sąlygų 43.1 p. nuostatų, šios nuostatos yra tarpusavyje prieštaraujančios ir dėl to turėtų būti pripažintos neteisėtomis. Imperatyviosios teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės užsienio valstybėje registruotam tiekėjui įgyti teisę verstis keleivių vežimo autobusais veikla Lietuvos Respublikoje. Pirkimo sutarties 15.1.2 p. nuostatos yra neįgyvendinamos, iš esmės užkerta tiekėjui kelią dalyvauti Pirkime, vykdyti Pirkimo sutartį.

123. Atsakovės nurodo, jog Pirkimo sutarties 2.10 punkte aiškiai apibrėžta kokiais konkrečiais atvejais atsakovės turi teisę pasitelkti pakaitinį vežėją. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodo, kad Pirkimo sutarties projekto 2.10 p. aiškiai nurodyti objektyvūs kriterijai bei aplinkybės, kurioms esant Perkančioji organizacija perduos dalį paslaugų vykdymo kitam tiekėjui.

124. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad Pirkimo sutarties 2.10 p. nuostatų interpretacija neatitinka Pirkimo sutarties 2.10 p. nuostatų. Pirkimo sutarties 2.10 p., 2.11 p. nuostatos palieka atsakovei teisę savarankiškai, vienašališkai priimti sprendimus dėl paslaugų dalies perdavimo pakaitiniams vežėjams atsakovės vienašališkai nustatytam terminui. Dėl Pirkimo sutarties 2.10 p., 2.11 p. neapibrėžtumo ieškovė negali įvertinti šios rizikos ir parengti bei pateikti pasiūlymo Pirkime.

125. Ieškovė pateikė Ekspertų išvadą, kiek tai susiję su pernelyg plačia atsakovių diskrecijos teise pavesti paslaugas teikti kitam paslaugų teikėjui: Pirkimo sutarties 2.10 ir 2.11 punktų nuostatos suteikia Pirkėjui plačias teises iš esmės neleisti Tiekėjui atlikti dalies transporto paslaugų apimties, perduodant ją vykdyti kitam Pirkėjo nurodytam paslaugų teikėjui (pakaitiniam vežėjui), tiksliai nenustatant objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokiomis aplinkybėmis (ir kokiu kiekiu) transporto paslaugų apimtis bus perduota vykdyti pakaitiniam vežėjui (Ekspertų išvados 15 psl.). Atsižvelgiant į minėtą Sutarties 2.13 punkto formuluotę, Pasiūlymo teikėjui, teikiant pasiūlymus šioje Pirkimo procedūroje, nėra aišku, koks bus bendras Pirkimo objektą sudarančių paslaugų teikimo laikotarpis - 7 arba 10 metų <...> tai turės neigiamą poveikį atitinkamų paslaugų vienetiniam įkainiui <...> trukdo gauti lėšų iš finansų įstaigų būtinoms kapitalo investicijoms, reikalingoms Pirkimui įvykdyti (Ekspertų išvados 16 psl.).

127. Pirkimo sutarties 16.6.3 p. nustatyta, kad nenugalima jėga nelaikoma Covid-19 liga ir su ja susijusios aplinkybės. Ieškovės nurodo, kad iš Pirkimo sutarties 16.6.3 p. nėra aišku kokios konkrečiai aplinkybės bus laikomos susijusiomis su Covid-19 liga, todėl negalima įvertinti visų Pirkimo sutarties vykdymo rizikų, apskaičiuoti siūlomų paslaugų įkainio ir ieškovei pateikti pasiūlymo.

131. Ieškovė nurodo, kad reikalavimas pateikti informaciją per 3 d. d. yra neįgyvendinamas, bet kuriuo atveju turėtų būti suteiktas ilgesnis terminas informacijos pateikimui, kadangi ieškovei gali būti reikalinga gauti darbuotojų paaiškinimus, surinkti kitą reikalingą informaciją. Pirkimo sutarties 2 priedo 1.5.6. p. nuostatos pripažintinos neteisėtomis.

132. Atsakovės pažymi, jog įprastoje praktikoje, t. y. esamų sutarčių apimtyje, pažeidimai yra komentuojami ir peržiūrimi įvykus pažeidimui mėnesio eigoje, o pasibaigus einamajam mėnesiui per 3 d. d. yra suderinama tik bendra pažeidimų ataskaita. Taigi, Pirkimo sutarties 3 priedo 1.5.6 p. terminas yra visiškai proporcingas ir pakankamas. Teismas sprendžia, kad ginčo nuostata yra aiški, vienoda visiems tiekėjams, todėl ieškinio reikalavimas šiuo aspektu netenkinamas.

141. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtomis: Techninės specifikacijos I dalies 4, 5 p., Pirkimo sutarties 2.5 skyriaus, 2.8 skyriaus, 2.10 p., 2.11 p., 2.13 p., 3.2.1 p., 4.5 p., 13.3.2 p., 13.3.7 p., 13.3.8 p., 15.1 p., 15.1.2 p., 15.2 p., 15.2.2.1 p., 16.6.3 p., 19.2 p., 19.3 p., 19.7.1.2 p., 19.8 p., 19.12.1 p., 19.12.2 p., 19.12.6 p., Pirkimo sutarties 8 priedas, Pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 p., 1.5.6 p., Pirkimo sutarties 10 priedo 10.2 p., Pirkimo sutarties 13 priedo 10.2 p., Pirkimo sąlygų 43.1 p., 43.4 p., 43.5 p. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, šalių nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Pirkimo objektas iš esmės yra neapibrėžtas ir pagal aptartas Pirkimo sąlygas ieškovė negali parengti ir pateikti pasiūlymo pirkime.