Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinės bylos Nr. e2-576-407/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2025-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13; 3.3.2.6.2 (S)

2025 m. liepos 3 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSREVIS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSREVIS“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,TRANSREVIS“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) ,,SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ (toliau ir – atsakovės, perkančiosios organizacijos) paskelbto viešojo tarptautinės vertės pirkimo, vykdomo atviro konkurso būdu, ,,Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose“ Nr. 1665794 (toliau – Pirkimas) sąlygas; 2) ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl Pirkimo nutraukimo; 3) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Pirkimo procedūras. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovės teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Nesustabdžius Pirkimo procedūrų, ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės nebeįmanoma ir nebetektų prasmės. Ieškovės vertinimu, ginčo situacijoje neegzistuoja poreikis skubiai užbaigti Pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos yra sudariusios galiojančias sutartis su kitais tiekėjais dėl keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojo atsakoves sustabdyti Pirkimo procedūras.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė, jos nuomone, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi reiškia reikalavimus. Teismas nenustatė akivaizdžių duomenų, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai nepagrįsti.

5. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis su Pirkimo laimėtoju. Tokiu atveju, tenkinus ieškinį, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl viešojo pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovėms. Tokia situacija būtų nepalanki ne tik ieškovei, bet ir atsakovėms, kurios susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, o ieškovė, net ir ieškinio tenkinimo atveju, galėtų prarasti teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog skubiai nesudarius viešojo pirkimo sutarties kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu, kitais svarbiais konstituciniais gėriais.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, o teismas, tinkamai neįvertinęs ieškinio turinio, suklydo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo. Ieškovė ieškinį grindžia deklaratyviais paaiškinimais, samprotavimais ir nuomone, o ieškinio argumentai prieštaringi.

7.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė turėtų bent kelis skirtingus būdus žalos atlyginimui, kurią ieškovė galimai patirs dėl poreikio ginčyti Pirkimo sutartį.

7.3. Teismas neįvertino ginčo situacijos ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų prasme, neįvertino neigiamų pasekmių viešajam interesui. Pirkimas svarbus visam miestui ir Pirkimo objektas sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie visuomenei reikšmingų paslaugų pirkimą. Pirkimu siekiama užtikrinti nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą maršrutuose, kurie šiuo metu aptarnaujami galiojančių keleivių vežimo sutarčių pagrindu, taip pat įsigyti platesnės apimties viešąsias keleivių vežimo paslaugas. Pirkimo procedūrų sustabdymas sąlygos pagrįstų visuomenės lūkesčių pažeidimą. Pirkimu siekiama įsigyti ir evakuacijos transporto priemonėmis paslaugą, kurios poreikis iškiltų ištikus nelaimei. Vilniaus miesto gyventojų ir svečių saugumas galimo pavojaus atveju svarbesnis už vieno tiekėjo finansinius interesus.

8. Atsakovė SĮ ,,SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nutartyje tik deklaratyviai nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, tačiau šių argumentų niekaip neindividualizavo ir nepagrindė. Teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, nepasinaudojo diskrecija kreiptis į atsakoves dėl pozicijos pateikimo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nutartis nemotyvuota ir turėtų būti panaikinta dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.

8.2. Neegzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises nenukentėtų.

8.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, o taip pat proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Tam, kad Pirkimo laimėtojas spėtų pasirengti paslaugų teikimui, būtina skubiai užbaigti Pirkimo procedūras. Pirkimo objektas apima ne tik viešąsias keleivių vežimo paslaugas, bet ir evakuacijos paslaugą, kurios poreikis atsirastų ištikus nelaimei. Kadangi neįmanoma prognozuoti, kada evakuacijos prireiks, egzistuoja viešasis interesas, kad vežėjas kaip įmanoma anksčiau būtų pasirengęs teikti šią paslaugą visa Pirkimo sutartyje numatyta apimtimi.

9. Ieškovė UAB ,,TRANSREVIS“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo jų netenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į atskirųjų skundų argumentus:

9.1. Teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, todėl nėra pagrindo ją panaikinti. Teismo nutartis atitinka jai keliamus motyvavimo reikalavimus.

9.2. Vien tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su ieškinio argumentais, savaime nesuponuoja, jog ieškinys preliminariai nepagrįstas.

9.3. Priešingai nei nurodo atsakovės, egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu Pirkimo procedūros būtų toliau vykdomos pagal šiuo metu galiojančias Pirkimo sąlygas, net ir tuo atveju, jei ieškinys teismo būtų patenkintas visiškai ar iš dalies, ieškovė netektų realios galimybės dalyvauti Pirkime.

9.4. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, užtikrino viešojo intereso apsaugą. Šiuo metu keleivių vežimo paslaugų teikimo didžiąją dalį Vilniaus mieste užtikrina UAB „Vilniaus viešasis transportas“, todėl net ir tuo atveju, jeigu naujos sutartys su Pirkimo laimėtojais nebūtų sudarytos iki galiojančių sutarčių pabaigos, viešasis interesas, susijęs su nepertraukiamu viešojo transporto paslaugų teikimu Vilniuje, nebūtų pažeistas. Be to, tiek ieškovė, tiek kiti vežėjai, veikiantys Vilniuje, realiai turi reikiamas priemones užtikrinti paslaugų tęstinumą, jei būtų būtina taikyti laikinus sprendimus iki naujų sutarčių sudarymo. Nors evakuacijos paslaugos pobūdis savaime yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau per pastaruosius kelis metus nėra buvę faktinio poreikio šioms paslaugoms Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įsigyti. Net ir esant dabartinei geopolitinei situacijai, šių paslaugų skubus įsigijimas nėra objektyviai būtinas

10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovės SĮ ,,SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atskirąjį skundą, kuriame pritaria atskirojo skundo pozicijai ir prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

12. Atsakovė SĮ ,,SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešęs apie klausimo nagrinėjimą atsakovėms, neindividualizavo ir nepagrindė nutartyje nurodytų argumentų, o tai sudaro pagrindą nutartį panaikinti dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais.

13. Visų pirma pažymima, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tokiu atveju, kai mano, jog tai yra būtina. Nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, teismas neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė būti išklausytam tokiam proceso dalyviui suteikiama vėliau, t. y. jam kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir reikiamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1474/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik nepranešimas atsakovėms apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Atsakovės pasinaudojo teise būti išklausytomis, realizuodamos įstatymo užtikrintą teisę, nesutinkant su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokią nutartį apskųsti. Atsižvelgus į aptartus motyvus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie šio klausimo nagrinėjimą atsakovėms, CPK bei atsakovių teisių nepažeidė.

15. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑114‑1075/2019, 43 punktas). Vis dėlto kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir lakoniškai, tačiau atsakė į pagrindinius faktinius ir teisinius klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektus, pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų konkrečios bylos kontekste. Aplinkybė, kad atsakovėms nebuvo pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, todėl nutartis priimta neįvertinus atsakovių pozicijų, kaip minėta pirmiau, savaime nesudaro pagrindo pripažinti CPK pažeidimo, juolab panaikinti nutartį dėl motyvų nebuvimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

17. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Atsakovė SĮ ,,SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovių ir ieškovės 2017 m. balandžio 28 d. bei 2017 m. liepos 31 d. sutartis dėl viešųjų paslaugų teikimo, Vilniaus miesto gyventojų evakavimo planą.

19. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K 3 237-684/2019).

20. Atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Be to, iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta apie tai nepranešus atsakovei ir nesudarius jai galimybės pateikti įrodymus klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė savo poziciją dėl šiais dokumentais įrodinėjamų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

21. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1153‑330/2021).

22. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

23. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, jog ieškovė ieškinį grindžia deklaratyviais paaiškinimais, samprotavimais ir nuomone, o ieškinio argumentai prieštaringi.

25. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024).

26. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė prašo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti ieškinio 20–265 punktuose nurodytas Pirkimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl nesutikimo su ieškovės pozicija ir ieškinio argumentų nepagrįstumu yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, padarė teisingą išvadą apie preliminarų ieškinio pagrįstumą.

27. Nustačius, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovėms sudarius viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti. Atsakovių manymu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, nes, jei ieškovės reikalavimai bus patenkinti, ji turėtų teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais (prašyti žalos atlyginimo).

28. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimus dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Pirkimo nutraukimo. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija Pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Be to, tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovėms, kurios susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog skubiai nesudarius viešojo pirkimo sutarties kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu, kitais svarbiais konstituciniais gėriais. Teismas nusprendė, kad prioritetas turi būti teikiamas viešųjų pirkimų siekiui, jog atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų bei Pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija. Atsakovių teigimu, egzistuoja poreikis skubiai užbaigti Pirkimo procedūras, siekiant užtikrinti nepertraukiamas viešąsias keleivių vežimo ir evakuacijos paslaugas.

30. Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑155/2011).

31. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia įsigyti keleivių vežimo paslaugas vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (Pirkimo sąlygų 10 punktas). Pirkimas išskaidytas į keturias dalis: I dalis dėl 20 maršrutų, II dalis dėl 4 maršrutų, III dalis dėl 7 maršrutų, IV dalis dėl 25 maršrutų (Pirkimo sąlygų 14 punktas). Pirkimo objektas yra svarbus Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių gyventojams, nes jie yra suinteresuoti nepertraukiamu ir efektyviu viešojo transporto paslaugų teikimu.

32. Nors ieškovė nurodo, kad šiuo metu keleivių vežimo paslaugų teikimo didžiąją dalį Vilniaus mieste užtikrina UAB „Vilniaus viešasis transportas“, taip pat kiti vežėjai, bylos duomenys patvirtina, jog paslaugas konkrečiais maršrutais, dėl kurių vykdomas Pirkimas I ir II dalyse, šiuo metu teikia ieškovė su atsakovėmis sudarytų 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. liepos 31 d. viešųjų paslaugų tiekimo sutarčių pagrindu (maršrutai Nr. 1, 11, 13, 14, 15, 20, 26, 28, 38, 41, 51, 57, 61, 62, 65, 88, 114, 116, 88N, 4G, 7, 43, 55). Šalių 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta sutartis, ją pratęsus šalių susitarimu trejiems metams, galioja iki 2027 m. balandžio 28 d., o 2017 m. liepos 31 d. sutartis, ją pratęsus šalių susitarimu trejiems metams, galioja iki 2027 m. liepos 31 d. Nors, kaip teigia ieškovė, sutartys galioja iki 2027 m., o CPK numatyti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai yra pakankamai trumpi, ginčo Pirkimo viešųjų pirkimų sutarčių projektuose numatyti ilgi pasirengimo vykdyti sutartis terminai (I Pirkimo dalyje iki 638 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, II Pirkimo dalyje iki 730 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos), siekiant, jog vežėjai spėtų įsigyti reikiamą kiekį transporto priemonių, atitinkančių techninės specifikacijos reikalavimus, pasirengtų užtikrinti nepertraukiamų ir kokybiškų paslaugų tiekimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dar labiau prailgtų Pirkimo objekto įsigijimo laikotarpis ir kiltų grėsmė viešojo transporto paslaugų teikimo tęstinumui ir (ar) kokybei ginčo maršrutais. Pažymima ir tai, kad Didžiųjų Gulbinų, Rodūnios sodų, Žemojo Pavilnio, Valakampių, Turniškių, Pylimėlių, Užusienio, Vinciūniškių sodų, Gurelių, Gudelių, Bajorų, Vismaliukų, Kauno Vokės, Trakų Vokės, Daniliškių, Jočionių, Liudvinavo rajonuose neteikiamos alternatyvios viešojo transporto paslaugos, todėl, neužtikrinus viešojo transporto paslaugų teikimo tęstinumo, nurodytų rajonų gyventojų susisiekimas su miestu viešuoju transportu apskritai nutrūktų.

33. Ieškovės argumentai, kad tiek ieškovė, tiek kiti vežėjai, veikiantys Vilniuje, galėtų užtikrinti paslaugų tęstinumą, jeigu būtų būtina taikyti laikinus sprendimus iki naujų sutarčių sudarymo, atmetami kaip deklaratyvūs. Visų pirma, ieškovės ir atsakovių sutartys jau buvo pratęstos trejų metų laikotarpiui šalių susitarimu. Sutartyse nenumatyta galimybė pratęsti sutartis ilgesniam laikotarpiui. Byloje taip pat nėra duomenų apie galimybes pratęsti susitarimus dėl paslaugų tiekimo su kitais vežėjais. Antra, byloje nėra duomenų nei apie ieškovės, nei juolab apie kitų tiekėjų faktinius pajėgumus užtikrinti Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų tiekimą. Trečia, iš bylos duomenų matyti, kad Pirkimu siekiama įsigyti paslaugas, padidinus metinę planinę ridą, sukūrus naujas susisiekimo jungtis, III ir IV Pirkimo dalyse siekiama įsigyti platesnės apimties viešąsias keleivių vežimo paslaugas nei yra teikiamos šiuo metu, padažninant reisų skaičių ir praplečiant viešojo transporto paslaugą į miesto teritorijas, kuriose šiuo metu paslauga neteikiama. Taigi, net ir tuo atveju, jei Vilniuje veikiantys vežėjai būtų pajėgūs užtikrinti šiuo metu teikiamų paslaugų tęstinumą, abejotina, jog būtų užtikrinta Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų apimtis ir kokybė.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Pirkimu siekiama įsigyti ne tik keleivių vežimo paslaugas vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, bet ir evakuacijos paslaugas Vilniaus mieste. Pirkimo sutarčių projektuose numatyta, kad vežėjas įsipareigoja būti pasirengęs teikti evakuacijos paslaugas visa Pirkimo sutartyse numatyta apimtimi (Pirkimo sutarčių 4.5, 5.6.6 papunkčiai). Vilniaus miesto evakuacijos plano 1 skyriuje pažymėtos grėsmės ir priežastys evakuacijai inicijuoti: 1) karinė invazija; 2) hibridinės atakos (masinis migracijos srautas ar pasienio konfliktai gali sutrikdyti Vilniaus miesto infrastruktūrą ir sukelti nestabilumą); 3) branduolinė grėsmė (pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės radiacijos grėsmė); 4) stiprios stichinės nelaimės; 5) ekstremalios infrastruktūros avarijos. Vienas iš evakuacijos būdu – evakuacija su savivaldybės pagalba, kuomet evakuacija vykdoma Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamu transportu. Neabejotina, kad evakuacijos paslaugų pirkimas yra ypatingos svarbos, susijęs su asmenų, evakuojamų su savivaldybės pagalba, sveikata ar gyvybe.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad evakuacijos paslaugų skubus įsigijimas nėra objektyviai būtinas. Nors pastaruoju metu evakuacijos paslaugų Vilniaus mieste neprireikė, tačiau tai nepaneigia poreikio užtikrinti, jog kuo daugiau vežėjų būtų pasirengę teikti evakuacijos paslaugas, nes pirmiau išvardytos grėsmės nėra iš anksto nuspėjamos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir dar labiau prailginus evakuacijos paslaugų įsigijimą, kiltų grėsmė, kad kilus aptartoms grėsmės savivaldybė negalėtų užtikrinti arba iš dalies užtikrinti Vilniaus miesto gyventojų ir svečių evakuacijos, o dėl to galėtų nukentėti asmenų sveikata ar gyvybė.

36. Remdamasis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija dėl poreikio užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų viešojo transporto paslaugų teikimą Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose, taip pat kuo skubesnį evakuacijos paslaugos Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamu transportu įsigijimą. Visuomenės galimi praradimai, atidėjus Pirkimo įgyvendinimą, susiję su Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių gyventojų susiekimo viešuoju transportu praradimu ar sutrikdymu, taip pat su Vilniaus miesto gyventojų ar svečių gyvybe ir sveikata, laiku neįsigijus evakuacijos paslaugos, būtų didesni nei ieškovės galimi turtiniai praradimai. Priešingai nei nutarė pirmosios instancijos teismas, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai nustatė, jog neegzistuoja poreikis skubiai užbaigti Pirkimo procedūras, ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija reikalauja užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, dėl to Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „TRANSREVIS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSREVIS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.