- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-1222-886/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, NŽT, S. G., R. A., N. P.
- Ieškovas
- I. M. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-802/2023 pagal ieškovės I. M. B. ieškinį atsakovams NŽT, S. G., R. A. ir N. P. dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. B. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2022-07-26 CBP-4575) prašė:
1.1 pripažinti galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą 2007 m. gruodžio mėn., tarp pardavėjo Marijampolės apskrities viršininko administracijos (kurio teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė NŽT) ir pirkėjo G. A. dėl 0,06 ha žemės sklypo Nr. 27, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo sklypas), pirkimo ir leisti jį įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“;
1.2 pripažinti galiojančiu 2008 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą tarp pardavėjo G. A. ir pirkėjos I. M. B., dėl ginčo sklypo pirkimo ir leisti jį įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“.
2. Ieškinyje nurodė, kad Marijampolės apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 12 d. įsakymu nutarta ginčo žemės sklypą ne aukciono tvarka parduoti G. A.. Ieškovė su G. A. 2008 m. sausio 3 d. pasirašė ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, už šį sklypą jam sumokėjo 2 000 Lt. Nuo 2006 metų ji šį sklypą prižiūri, juo naudojasi, moka mokesčius. G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad atsakovė, valstybę atstovaujanti NŽT, su G. A. nesudarė ginčo žemės sklypo pardavimo sutarties. G. A. visus pirkėjui reikalingus veiksmus atliko iki 2007 metų gruodžio mėnesio, todėl notariškai ši sutartis nepatvirtinta ne dėl G. A. kaltės. Ieškovė taip pat atliko visus veiksmus, reikalingus sutarčiai sudaryti, sumokėjo ginčo žemės sklypo kainą ir perėmė ginčo sklypą naudotis kaip savo nuosavybe ir tą daro iki šiol. Pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta ne dėl jos kaltės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė NŽT atsiliepimu (2022-08-09 DOK-31593) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įmoka už perkamą ginčo žemės sklypą daryta iš bendro sutuoktinių G. A. ir N. P. turto. Tai yra bendra sutuoktinių nuosavybė, todėl skyrybų atveju šios įmokos kaip ir visas bendras sutuoktinių turtas turėjo būti padalytas. Duomenų nėra apie tai, kad būtų pateiktas ištuokos liudijimas ar G. A. po įsakymo dėl naudojamų žemės sklypų pardavimo priėmimo būtų kreipęsis dėl Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo skyriuje. Šioje byloje valstybinės žemės perleidimo sandoris negali būti pripažintas sudarytu ir galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes nebuvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su valstybinės žemės pirkimu – pardavimu.
4. Atsakovų kuratorė atsiliepimu į ieškinį (2022-11-07 DOK-44713) prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė yra įvykdžiusi visus reikalavimus, keliamus pirkimo - pardavimo sandoriui (sudariusi pirkimo - pardavimo sutartį, pagal sutartį sumokėjusi už daiktą, daiktas perduotas – priimtas, už daiktą mokami mokesčiai, prižiūrimas tinkamai ir kt.), todėl ieškinys turi būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino:
5.1 pripažino galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą 2007 m. gruodžio mėn., tarp pardavėjo Marijampolės apskrities viršininko administracijos (kurio teisių ir pareigų perėmėja yra NŽT, kodas188704927) ir pirkėjo G. A. dėl 0,06 ha žemės sklypo Nr. 27, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo ir leisti jį įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“;
5.2 pripažino galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą 2008 m. sausio 3 d. pardavėjo G. A. ir pirkėjos I. M. B. dėl to paties žemės sklypo pirkimo ir leido jį įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“.
6. Teismas nesutiko su NŽT argumentais, kad valstybinės žemės sodo sklypo pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta dėl G. A. kaltės, šiam pagal pranešimą neatvykus ir nepateikus reikalingų dokumentų, ištuokos liudijimo ir teismo sprendimo dėl santuokinio turto pasidalijimo, todėl sandoris negalėjo būti sudarytas, nes notarė nebūtų jo patvirtinusi.
7. Teismas sprendė, kad byloje surinkta įrodymų visuma šiuos argumentus paneigia. NŽT teigimu, jos 2023 m. kovo 8 d. (Nr. 10849) pateiktas įrodymas patvirtina, jog atsakovė G. A. išsiuntė kvietimą atvykti ir sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Iš šios institucijos 2010 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto G. A., matyti, kad jis išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo posėdyje atstovė pripažino, jog iš NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje (toliau - Skyrius) esančių dokumentų matyti, kad G. A. nuo 2004 m. balandžio 1 d. gyvenamąją vietą buvo pakeitęs ir žemėtvarkai taip pat nurodęs, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Būtent šį adresą Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyrius buvo nurodęs ir notarei 2007 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje Nr. SR-6-1459 Dėl teisės pirkti sodų žemės sklypą. Atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, kodė pranešimas atvykti pasirašyti sutartį buvo išsiųstas senuoju adresu 2010 m. rugsėjo 30 d., t. y. po trejų metų.
8. Teismas atmetė NŽT argumentus, kad asmuo pats privalėjo būti aktyvus ir domėtis, kada bus galima sutartį pasirašyti, kad G. A. neturėjo visų reikiamų dokumentų, ir sutartis vis tiek nebūtų pasirašyta dėl jo kaltės. Pateikus prašymą pirkti sodo žemės sklypą, institucija turėjo pareigą pirkimo pardavimo dokumentus paruošti per mėnesį. Tačiau nuo G. A. 1992 m. pateikto prašymą pirkti sodo sklypą iki momento, kai jam buvo išsiųstas pranešimas atvykti pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį, praėjo 18 metų. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad pirkimo procesas nejudėjo ir apie 2007 metus, kai buvo rengiami paskutiniai dokumentai, G. A. galimai įgijo teisėtą lūkestį, jog pagaliau pirkimo pardavimo procedūra bus baigta, todėl susirado būsimą šio turto, už kurį buvo sumokėjęs, atlikęs visus reikalingus veiksmus ir teisėtai jį naudojęs, pirkėją. Šios aplinkybės rodo, kad G. A. negalėjo daryti jokios įtakos ginčo sklypo pirkimo iš valstybės procedūros eigai, o dokumentų tvarkymams trunkant ne vieną dešimtmetį, jam negali būti perkelta pareiga domėtis, nes per tokį ilgą laikotarpį neįmanoma prognozuoti, kada valstybė savo pareigas pagaliau įvykdys. Atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai informavo G. A. apie galimybę sudaryti notarinę sutartį, ir to negali patvirtinti byloje pateiktas pranešimas, išsiųstas netinkamu adresu, nesant duomenų apie šio pranešimo gavimą.
9. Teismas atmetė kaip neįrodytus argumentus, kad sutartis negalėjo būti sudaryta dėl to, kad G. A. turtą įsigijo santuokos metu, kuri vėliau nutraukta, o jis nepateikė ištuokos liudijimo ir turto pasidalijimo faktą patvirtinančio teismo sprendimo. Byloje pateiktas įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2004 m. vasario 23 d. sprendimas, kuriuo G. A. ir N. A. santuoka nutraukta, teismui konstatavus, kad šalys dalintino turto neturi (2023-04-17 DOK-17140), sprendimas priimtas beveik prieš 20 metų. Buvusi G. A. sutuoktinė N. P. deklaravusi išvykimą į Vokietiją. Todėl esant pateiktam ištuokos liudijimui ir teismo sprendimui, nurodančiam, jog santuokinio dalytino turto nėra, o buvusiai sutuoktinei vengiant atvykti pas notarą formaliai patvirtinti, kad ji tikrai neturi jokių pretenzijų dėl sumokėtos 4 Lt 54 ct valstybės vienkartinių išmokų sumos, ir dėl to atsisakant pasirašyti sutartį, žmogui sukuriama neįvykdoma prievolė, paneigianti jo galimybę sudaryti sutartį dėl turto, už kurį sumokėta ir atlikti visi kiti reikalingi veiksmai, įsigijimo. Todėl negali būti laikoma, kad sutartis nesudaryta dėl G. A. kaltės, kuris net nebuvo informuotas apie tokios sutarties sudarymo galimybę. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad pirkėjas G. A. atliko visus veiksmus sutarčiai sudaryti, teismas sprendė, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo kaltės, ir šią ieškinio dalį tenkino.
10. Iš NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje esančių dokumentų teismas nustatė, kad G. A. Nacionalinei žemės tarnybai parašė pareiškimą, jog jis leidžia išpirkti žemę ieškovei. Tai rodo, kad atsakovė NŽT buvo priėmusi sprendimą ginčo žemės sklypą, šiam faktiškai jau esant perleistam ieškovei, parduoti tiesiogiai jai. Nors šiame prašyme nenurodyta jo surašymo data, tačiau pagal žemėtvarkos byloje esančių dokumentų seką (apžiūrėti bylos nagrinėjimo metu), jis galėjo būti parašytas nuo 1993 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 14 d. pažymos (prieš tai ir po to einantys dokumentai). Ir nors atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl tokio prašymo žemėtvarka prašė, tačiau ši aplinkybė tvirtina, jog dėl šio prašymo šalys galėjo būti suklaidintos kompetentingos institucijos, ir ši aplinkybė vertinama fizinio asmens/pirkėjo naudai.
11. Ieškovė atliko visus reikalingus veiksmus žemės sklypui įsigyti pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu: sumokėjo pinigus už žemės sklypą jo teisėtam turėtojui, perėmė nusipirktą turtą ir juo naudojasi bei jį valdo nuo 2006 metų iki šiol, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre dėl mirusiojo G. A. kaltės, šiam neužbaigus išsipirkimo iš valstybės procedūros. Nustačius visas sąlygas, kurios būtinos pripažinti sandorį galiojančiu, teismas šią ieškinio dalį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovė NŽT (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2023-06-28 DOK-28859) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1 Teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
12.2 Pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta dėl G. A. kaltės, šiam pagal kvietimą neatvykus ir nepateikus įrodymų, būtinų tokiai sutarčiai sudaryti. Tam, kad būtų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, būtina abiejų šalių valia ir pareiga tokią sutartį sudaryti. Byloje nėra duomenų ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad G. A. būtų naudojęsis, domėjęsis jam skirtu žemės sklypu, būtų buvęs aktyvus ir buvo siekęs sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį. Liudininkai, ieškovė patvirtino, kad žemės sklypas buvo apleistas, neprižiūrimas. Marijampolės apskrities viršininko administracijai nei jos teisių perėmėjai NŽT nebuvo priskirta ieškoti asmenų, kuriems buvo skirti sodo žemės sklypai ir, kurie nesudarę pirkimo – pardavimo sutarčių.
12.3 Ieškovė teismo prašė pripažinti galiojančiu pirkimo pardavimo sandorį, sudarytą 2007 m. gruodžio mėnesį, tačiau teismas pasisako dėl 2010 metų, bet nepasisako dėl G. A. veiksmų 2007 metais, kuriais galimai buvo sudarytas sandoris. Byloje nėra duomenų, kad asmuo būtų informavęs atitinkamą instituciją dėl savo gyvenamosios vietos. Pirmos instancijos teismas taip pat neanalizavo ir netyrė, kokia buvo G. A. gyvenamoji vieta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nepasiekė adresato ar jam jis nebūtų buvęs įteiktas. Todėl yra nepagrįstos teismo prielaidos, kad tik 2010 metų rašto galimas neįteikimas paneigia visus NŽT argumentus ir galima teigti, kad 2007 metais buvo sudaryta sutartis.
12.4 Nėra duomenų, kad asmuo būtų kreipęsis į Marijampolės rajono valdybą, be pirminio 1992 m. prašymo, su siekiu sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Asmeniui buvo parengti visi reikiami dokumentai, būtini 1992 metais pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Pasikeitus teisniam reglamentavimui, Marijampolės apskrities viršininko administracijos pakartotinai buvo parengti dokumentai dėl sandorio sudarymo. Tačiau, kaip ir 1992 m., taip ir 1997 metais G. A. pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė.
12.5 G. A. ir N. P. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2022 m. birželio 16 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5370). Atsižvelgiant į nurodytą šeimyninę padėtį, nustatyta, kad už Žemės sklypą G. A. sumokėjo, būdamas santuokoje su N. P. (1993 m. balandžio 1 d. mokėjimo pranešimas). Įmoka už perkamą žemės sklypą daryta iš bendro sutuoktinių turto. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad įmokos už perkamą žemės sklypą yra bendra sutuoktinių nuosavybė, todėl skyrybų atveju šios įmokos, kaip ir visas bendras sutuoktinių turtas, turėjo būti padalytas. Nėra duomenų, kad būtų pateiktas ištuokos liudijimas.
12.6 Ieškovei žemės sklypas nebuvo suteiktas, todėl ji negalėjo ir neturėjo teisės įsigyti žemės sklypą iš valstybės. Prašyme, kurį mini teismas skundžiamame sprendime, nėra nurodyta nei jo surašymo data, nei vieta. Liudininkai ir ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kur jis buvo surašytas. Teismo posėdžio metu nei ieškovė, nei liudininkai, tuo labiau atsakovė NŽT nėra nurodę, kad tokio rašto būtų reikalavusi Marijampolės apskrities viršininko administracija. Teismas nesiaiškino ir tokios aplinkybės, ar į šį raštą buvo atsakyta, ir koks buvo Marijampolės apskrities viršininko administracijos atsakymas.
12.7 Valstybinė žemė parduodama ar kitaip perleidžiama privačion nuosavybėn tik įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT saugomoje žemės sklypo archyvinėje byloje nėra duomenų apie G. A. ir N. P. bendro turto padalijimą ir nėra ištuokos liudijimo, šie dokumentai nepateikti ir kartu su ieškiniu, nesant šių dokumentų žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris negalėjo būti sudarytas. Šioje byloje valstybinės žemės perleidimo sandoris negali būti pripažintas sudarytu ir galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes nebuvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su valstybinės žemės pirkimu – pardavimu.
12.8 Be G. A. prašymo, kuriame jis nurodo, kad leidžia žemės sklypą pirkti ieškovei, ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių raštų, daugiau nėra duomenų, kad būtų pasirašyta sutartis tarp G. A. ir ieškovės. Ketinimas sudaryti sutartį negali būti traktuojamas kaip pačios sutarties sudarymas. G. A., nebūdamas žemės sklypo savininkas, negalėjo sudaryti šio žemės sklypo perleidimo sandorio.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-07-18 DOK-31772) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
13.1 Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame sprendime tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, tinkamai taikė materialines teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktrinos šioje srityje, todėl šiuo pagrindu naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
13.2 Turi būti atsižvelgta į bendruosius civilinės teisės principus, tarp jų - sąžiningumo, teisingumo ir protingumo (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinio skundo motyvai yra niekuo nepagrįsti. Skundą rengusio asmens pamąstymai ir prielaidos negali būti pagrindu skundžiamo sprendimo pakeitimui. Visi skundo motyvai yra visapusiškai paneigti skundžiamame sprendime.
13.3 Dėl valstybės institucijų neveikimo susidarė ši situacija, kai tarp fizinių asmenų įvykęs nuosavybės teisių perleidimas de facto niekaip negalėjo būti pabaigtas sutvarkyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemėtvarkos tarnautojų veiksmai ne kartą sukūrė pagrįstą lūkestį, kad jau visai netrukus šis klausimas bus išspręstas ieškovės naudai. Tačiau laikas ėjo, žemės sklypas buvo ieškovės žinioje, ieškovės prižiūrimas ir naudojamas, už jį buvo sumokėta pirkimo kaina, ieškovė buvo faktinė jo savininkė, tačiau žemėtvarkos institucijoje dokumentų tvarkymas nejudėjo.
13.4 Kadangi praėjo tiek laiko, ieškovei dėl savo amžiaus sunku gerai atsiminti seniau vykusius įvykius, ir dėl streso per posėdį ieškovė negalėjo iškart atsiminti, tačiau vėliau prisiminė, kad žemėtvarkos byloje esantis bendras ieškovės ir G. A. prašymas reiškia, jog žemėtvarkos institucija, sutvarkiusi visas žemės parengimo parduoti procedūras, ginčo žemės sklypą ketino perleisti ne G. A., nes jis juos buvo informavęs, kad savo teisę pirkti žemę, jau yra pardavęs ieškovei, todėl šį sklypą rengėsi parduoti ieškovei ir tuo tikslu paėmė šį prašymą, tačiau vėliau vėlgi dėl kažkokių priežasčių to nepadarė. Teisėja šį klausimą uždavė ir NŽT atstovei, prašė užtikrinti liudytojo dalyvavimą, tačiau valstybės institucijos atstovė nurodė, kad nežino, kas institucijoje sprendė šį klausimą, ir kodėl tokio prašymo prašė, kad galbūt tas žmogus nebedirba, ir tokiu būdu, išvengė objektyvių aplinkybių nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinti galiojančiais žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoriai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m. lapkričio 20 d., pagrindas – Apkrities viršininko 2027 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. ŽM-1748. Ginčo sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2010 m. liepos 1 d. įregistruota valstybinės žemės patikėjimo teisė, patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
17. G. A. 1992 m. balandžio 30 d. Marijampolės rajono valdybai pateikė prašymą parduoti jam darbovietės suteiktą naudojimuisi sodo žemės sklypą, Nr. 27, esantį SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
18. Marijampolės rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. mokėjimo pranešime, adresuotame G. A. ((duomenys neskelbtini)), nurodyta jo perkamo žemės sklypo kaina pagal įkainavimo aktą – 454 investiciniai čekiai (valstybės vienkartinės išmokos).
19. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus notarui adresuotoje 2007 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje Nr. SR-6-1459 „Dėl teisės pirkti sodų žemės sklypą“ nurodyta, kad „G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turi teisę pirkti 0,06 ha ploto sodų žemės sklypą, esantį Marijampolės sav., SB (duomenys neskelbtini), skl. Nr. 27. Už minėtą žemės sklypą 1993-04-01 sumokėjo 4 Lt 54 ct (keturis Lt 54 ct) valstybės vienkartinėmis išmokomis. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta“.
20. G. A. užsakymu UAB „Matininkų paslaugos“ 2007 m. lapkričio 6 d. atliko jo naudojamo sodo sklypo Nr. 27, SB (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., geodezinius matavimus, parengė juridinę ir techninę dokumentaciją, žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2007 m. spalio 12 d. sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašė sodo sklypo naudotojas G. A. ir dviejų besiribojančių sklypų savininkė I. B..
21. Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo pagrindu ginčo žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
22. Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ŽM-1861 „Dėl naudojamų žemės sklypų pardavimo“, nuspręsta parduoti ne aukciono tvarka patikslinto ploto ir kainos sodininkų bendrijų narių naudojamus sodų žemės sklypus. Šio įsakymo priede 1eilės numeriu įrašytas ginčo sklypo naudotodas ir pirkėjas G. A..
23. Iš pateiktų archyvinės bylos dokumentų matyti, kad G. A. surašė pareiškimą (data nenurodyta), kuriame nurodė, kad leidžia I. M. B. išsipirkti 0,06 ha ploto sodų žemės sklypą, esantį SB (duomenys neskelbtini) Nr. 27. Šį pareiškimą pasirašė G. A. ir du liudytojai: J. B. ir N. K.. Pirmosios instancijos teismas, apžiūrėjęs šią archyvinę žemėtvarkos bylą teismo posėdyje, sprendė, kad šis pareiškimas surašytas laikotarpiu nuo 1993 m. balandžio 1 d. (prieš tai einantis mokėjimo pranešimas) iki 2007 m. rugpjūčio 14 d. pažymos (po to einantis dokumentas).
24. Su ieškinio priedais pateiktas ranka surašytas dokumentas – Sutartis, kurioje nurodyta (tekstas netaisytas): „Aš, G. A. a/k (duomenys neskelbtini) dėl sodo Nr. 27, kurį pardaviau B. I. niekada jokių pretenzijų nereikšiu. Šią sutartį parašiau dalyvaujant liudininkams B. J. ir K. N.. 2008-01-03. G. A. /parašas/ N. K. /parašas/ J. B. /parašas/“. Ieškovės teigimu, ši sutartis patvirtina, kad ji nupirko ginčo sklypą iš pardavėjo G. A.. Apylinkės teismas pripažino šią sutartį sudaryta.
25. NŽT 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo informavo G. A., kad jo naudojamas žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; prašo atvykti susitarti dėl vietos ir laiko valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo; prašo atvykti kartu su sutuoktiniu; turėti santuokos liudijimą (mirties liudijimą, jei sutuoktinis miręs arba ištuokos liudijimą, jei išsituokę), pasus, statinių teisinio registravimo pažymėjimą (jei žemės sklype yra statinys).
26. SB (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 1 d. pažymoje nurodyta, kad I. M. B. yra SB (duomenys neskelbtini) narė; nuo 2007 metų prižiūri ir moka mokesčius už sodo sklypą Nr.27, kuris yra SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
27. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis nustatytos šios aplinkybės:
1) (duomenys neskelbtini) įregistruota G. A. ir N. A. santuoka, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini), (pateiktas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 23 d.sprendimas dėl santuokos nutraukimo, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-495-06/2004);
2) jų santuokoje gimė du vaikai: duktė S. G. (gimusi (duomenys neskelbtini)), kuri nuo 2013 m. lapkričio 18 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją; sūnus R. A. (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuris nuo 2012 m. balandžio 17 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę;
3) G. A. gyvenamoji vieta nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (jo mirties) deklaruota adresu (duomenys neskelbtini);
4) atsakovė N. P., buvusi G. A. sutuoktinė, yra deklaravusi išvykimą į Vokietiją.
5) Iki išvykimo į užsienio valstybę S. G., R. A. ir N. P. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
28. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo G. A. palikimo priėmimo faktų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo žemės sklypo pirkimu iš valstybės
29. Apeliantės teigimu, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl G. A. kaltės, nes jis pagal kvietimą neatvyko ir nepateikė sutarties sudarymui būtinų įrodymų; byloje nėra duomenų, jog G. A. būtų naudojęsis, domėjęsis jam skirtu žemės sklypu, būtų buvęs aktyvus ir siekęs sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
30. Valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą mėgėjų sodo teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių, galiojusių 2007 m. gruodį (prašomo pripažinti galiojančiu pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu) 3 punkte buvo nurodyta (analogiška nuostata galioja ir šiuo metu), kad pagal šias taisykles Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys: teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijai buvo pateiktas prašymas pirkti sodo žemės sklypą, sudarytas parduodamo žemės sklypo įkainojimo aktas, sumokėta jo kaina, atlikti geodeziniai ir kadastriniai matavimai, žemės sklypas įregistruotas viešame registre ir priimtas sprendimas jį parduoti G. A., tuo tikslu surašyta pažyma notarui apie jo teisę ginčo žemės sklypą pirkti, ir šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad G. A. ginčo sodo sklypas buvo suteiktas. Taigi, minėti atsakovės veiksmai patvirtina, jog atsakovė neneigė G. A. teisės į žemės sklypą.
32. Atlikus minėtus veiksmus, G. A. privalėjo atvykti pasirašyti sutarties, tačiau tą jis turėjo padaryti pardavėjo nustatytu laiku. Šios aplinkybės rodo, kad ginčo žemės sklypo pirkimo iš valstybės procedūros eigai G. A. negalėjo daryti jokios įtakos.
33. Iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 14 d. pažymos Nr.SR-6-1459, adresuotos notarų biurui, matyti, kad ši institucija G. A. gyvenamąją vietą nurodė esant (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis, šiuo adresu G. A. gyvenamoji vietą buvo deklaruota nuo 2004 m. balandžio 1 d. (iš kart po santuokos nutraukimo) iki (duomenys neskelbtini) (mirties data). Tačiau NŽT 2010 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. A. buvo kviečiamas atvykti susitarti dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo vietos ir laiko, matyti, kad šis raštas jam išsiųstas neteisingu adresu ((duomenys neskelbtini)). Posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, jog iš NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje (toliau - Skyrius) esančių dokumentų matyti, kad G. A. nuo 2004 m. balandžio 1 d. gyvenamąją vietą buvo pakeitęs ir žemėtvarkai taip pat nurodęs, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad byloje nėra duomenų, kad asmuo būtų informavęs atitinkamą instituciją dėl savo gyvenamosios vietos, ir patvirtina aplinkybę, kad institucijai buvo žinoma G. A. gyvenamoji vieta.
34. Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nepasiekė adresato, ar jam jis nebūtų buvęs įteiktas, tačiau pati apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad pranešimas atvykti sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį G. A. buvo įteiktas ir jam buvo žinomas pranešimo turinys.
35. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai informavo G. A. apie galimybę sudaryti notarinę sutartį.
36. Apeliantės teigimu, valstybinė žemė parduodama ar kitaip perleidžiama privačion nuosavybėn tik įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT saugomoje žemės sklypo archyvinėje byloje nėra duomenų apie G. A. ir N. P. bendro turto padalijimą ir nėra ištuokos liudijimo, šie dokumentai nepateikti ir kartu su ieškiniu; jų nesant, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris negalėjo būti sudarytas. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodomais apeliantės argumentais.
37. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje yra duomenys apie tai, kad 2004 m. vasario 23 d. teismo sprendimu G. A. ir N. A. santuoka nutraukta, sprendime nustatyta, kad šalys dalintino turto neturi, sprendimas įsiteisėjęs (2004-04-17) Gyventojų registro duomenimis, buvusi sutuoktinė deklaravusi išvykimą į Vokietiją. Po santuokos nutraukimo praėjo beveik 20 metų. Nors už ginčo žemės sklypą G. A. sumokėjo 1993 m. balandžio 1 d. (santuokos metu), ir santuoka nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 23 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2004 m. kovo 25 d., byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kad sutuoktiniai turtą pasidalino. Apeliantė nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų.G. A. mirė (duomenys neskelbtini), Testamentų registre palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota, ir nėra jokių kitų duomenų, kad kurie nors asmenys būtų pretendavę į jo palikimą.
38. Apeliantė nepaneigė byloje esančių duomenų, kad G. A. buvo netinkamai informuotas apie apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nes pranešimas jam išsiųstas netinkamu adresu. Jei atsakovė būtų tinkamai informavusi G. A. apie sandorio sudarymą, labiau tikėtina, kad jis būtų pateikęs įrodymus dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo.
39. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad be G. A. prašymo, kuriame jis nurodo, kad leidžia žemės sklypą pirkti ieškovei, ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių raštų, daugiau nėra duomenų, kad būtų pasirašyta sutartis tarp G. A. ir ieškovės. Rašte nėra nurodyta nei jo surašymo data, nei vieta. Teismo posėdžio metu nei ieškovė, nei liudytojai, nei atsakovė NŽT atstovė nėra nurodę, kad tokio rašto būtų reikalavusi Marijampolės apskrities viršininko administracija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nėra esminiai ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, nes kaip nustatyta aukščiau, G. A. atliko visus būtinus veiksmus žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, tačiau atsakovė jo tinkamai neinformavo apie sutarties sudarymą. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iniciatyva priklausė ne G. A., bet atsakovei. Jeigu atsakovė būtų maniusi, jog G. A. neturi teisės įsigyti ginčo žemės sklypą, ji nebūtų siuntusi pranešimo atvykti sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, būtų grąžinusi sumokėtus pinigus ir atsisakiusi spręsti su žemės sklypo pardavimu susijusius klausimus.
40. Nors apeliantė teigia, kad ketinimas sudaryti sutartį negali būti traktuojamas kaip pačios sutarties sudarymas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.
41. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Minėtos normos taikymui būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 20/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008).
42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. A. už ginčo žemės sklypą sumokėjo valstybės įgaliotos institucijos nurodytą pinigų sumą, atliko kadastrinius matavimus, jo teisėtas lūkestis buvo šį žemės sklypą įsigyti savo nuosavybėn. Todėl yra pagrindas pripažinti jį įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgijusiu turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip jau nustatyta byloje, pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudaryta ne dėl G. A., o dėl atsakovės (valstybės įgaliotos institucijos) veiksmų, jo tinkamai neinformavus apie sandorio sudarymą. Sandoris yra dvišalis, G. A. savo pareigas pagal sudaromą sutartį įvykdė (sumokėjo ginčo žemės sklypo pirkimo kainą), toks sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino galiojančiu pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą 2007 m. gruodžio mėn., tarp pardavėjo Marijampolės apskrities viršininko administracijos (kurio teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė NŽT) ir pirkėjo G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dėl 0,06 ha žemės sklypo Nr. 27, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adesu (duomenys neskelbtini), pirkimo ir leido jį įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“.
Dėl reikalavimo pripažinti galiojančiu 2008 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sandorį
43. Ieškovė antruoju ieškinio reikalavimu prašė pripažinti galiojančiu pardavėjo G. A. ir pirkėjos I. M. B. 2008 m. sausio 3 d. sudarytą ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino. Atsakovė šią sprendimo dalį ginčija, nes: 1) be G. A. prašymo, kuriame jis nurodo, kad leidžia žemės sklypą pirkti ieškovei, ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių raštų, daugiau nėra duomenų, kad būtų pasirašyta sutartis tarp G. A. ir ieškovės; 2) G. A. negalėjo sudaryti ginčo žemės sklypo perleidimo sandorio, nes nebuvo jo savininkas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
44. Šios nutarties 42 punkte išdėstyti motyvai, jog G. A. pripažintas įgyvendinusiu savo teisę įgyti iš valstybės žemės sklypą nuosavybėn ir įgijusiu turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad jis atliko visus veiksmus ginčo žemės sklypo išpirkimui iš valstybės, tačiau ši procedūra liko neužbaigta dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Byloje nustatyta, kad G. A. buvo aiškiai išreiškęs valią jo naudojamą ginčo žemės sklypą (arba teises šį sklypą išsipirkti iš valstybės) parduoti pirkėjai I. M. B., o pastaroji buvo aiškiai išreiškusi valią ginčo žemės sklypą įsigyti nuosavybėn – pirkti. Tą patvirtina jau minėti rašytiniai įrodymai: 1) archyvinėje byloje esantis G. A. pareiškimas apie tai, kad jis leidžia I. M. B. išsipirkti 0,06 ha ploto sodų žemės sklypą, esantį SB (duomenys neskelbtini) Nr. 27 (pareiškimas pasirašytas G. A. ir dviejų liudytojų J. B. ir K. N.; jo surašymo data nenurodyta, labiausiai tikėtina – iki 2007 m. rugpjūčio 14 d.); 2) G. A. ranka 2008 m. sausio 3 d. surašytas dokumentas – Sutartis, kurioje nurodyta, kad G. A. dėl sodo Nr. 27, kurį pardavė B. I., niekada jokių pretenzijų nereikš, kad šią sutartį jis parašė dalyvaujant liudininkams B. J. ir K. N..
45. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pripažinus G. A. įgyvendinusiu savo teisę įgyti iš valstybės žemės sklypą nuosavybėn ir įgijusiu turtinę teisę sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, bei nustačius, kad G. A. siekė parduoti žemės sklypą I. M. B. ir buvo įsitikinęs, kad jį pardavė, o pastaroji siekė šį žemės sklypą įsigyti nuosavybės teise, yra pagrindas išvadai, kad pardavėjo G. A. 2008 m. sausio 3 d. pasirašyta sutartis faktiškai yra pirkimo -pardavimo sutartis dėl 0,06 ha žemės sklypo Nr. 27, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei I. M. B.. SB (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 1 d. pažymoje nurodyta, kad I. M. B. yra SB (duomenys neskelbtini) narė, kad nuo 2007 metų prižiūri ir moka mokesčius už sodo sklypą Nr. 27, kuris yra SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė fatiškai įgyvendina savo kaip savininkės teises į ginčo žemės sklypą.
46. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė atliko visus reikalingus veiksmus žemės sklypui įsigyti pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu: sumokėjo pinigus už žemės sklypą jo teisėtam turėtojui, perėmė nusipirktą turtą ir juo naudojasi iki šiol. Ieškovė niekada nebuvo praradusi intereso naudotis žemės sklypu, tačiau įteisinti nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą negalėjo dėl G. A. neužbaigtos ginčo žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procedūros. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustačius visas sąlygas, būtinas pirkimo- pardavimo sutarties sudarymui, yra pagrindas pripažinti galiojančiu ginčo žesmės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą tarp pardavėjo G. A. ir pirkėjos I. M. B..
47. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
51. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. liepos 13 d. sprendimo pagrindu ieškovei antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė V. K.. VGTPT Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje (DOK-20403) nurodyta, kad valstybė patyrė 140 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
53. Ieškinys šioje byloje pareišktas ieškovės interesais, ir jų nebuvo galima apginti kitu būdu, nes po G. A. mirties nebuvo galima ne teismine tvarka pripažinti sudarytomis ir galiojančiomis ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgus į tai, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kad atsakovė yra valstybės institucija, siekiant šalių interesų pusiausvyros ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.