- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- e2-110-802/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01967-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- I. M. B., I. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, S. G., R. A., N. P.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. B, posėdžio metu žodžiu patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, S. G., R. A. ir N. P., dėl pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė, posėdžio metu dalyvaujantiems byloje asmenims dėl to sutinkant, patikslinusi institucijos pavadinimą savo reikalavime, prašo:
pripažinti galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą 2007 m. gruodžio mėn., tarp Marijampolės apskrities viršininko administracijos (kurio teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė NŽT prie Aplinkos ministerijos) ir pirkėjo G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl 0,06 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., pirkimo ir leisti jį įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“;
pripažinti galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą 2008 m. sausio 3 d., tarp pardavėjo G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pirkėjos I. M. B., dėl 0,06 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo ir leisti jį įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“ (2022-07-26 Nr. CBP - 4575).
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu reikalavimus palaiko visiškai. Ieškinyje nurodė, kad G. A. buvo suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tą aplinkybę tvirtina SB pirmininko (duomenys neskelbtini) išduotas sodo sklypo planas. G. A. žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą šį žemės sklypą pirkti, už jį sumokėjo paskaičiuotą kainą, buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ginčo sklypas įregistruotas viešame registre. 2002-12-12 Marijampolės apskrities viršininko įsakymu buvo nutarta ginčo žemės sklypą ne aukciono tvarka parduoti G. A. Ieškovė manė, kad jis tą padarė. Ieškovė su G. A. 2008-01-03 pasirašė ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, viso už šį sklypą jam sumokėjo 2000 Lt. Nuo 2006 metų ji šį sklypą prižiūri, juo naudojasi, moka mokesčius. G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad atsakovė, valstybę atstovaujanti NŽT prie AM, su juo ginčo žemės sklypo pardavimo sutarties nesudarė. G. A., visus pirkėjui reikalingus veiksmus atliko iki 2007 metų gruodžio mėnesio, todėl notariškai ši sutartis nepatvirtinta ne dėl G. A. kaltės. Ieškovė taip pat atliko visus veiksmus, reikalingus sutarčiai sudaryti, sumokėjo jo kainą ir perėmė ginčo sklypą naudotis, kaip savo nuosavybe bei tą daro iki šiol. Todėl pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta ne dėl jos kaltės.
Teismui ieškovė paaiškina, kad kai jai B. pasiūlė šį sodo sklypą pirkti ir jie pradėjo tą sodelį tvarkyti. Buvo baisus pažiūrėti, nes niekas nieko jame nedarė. Kad dar yra A. žmona, ji nežinojo. A. žadėjo viską sutvarkyti. Jam labai pinigų reikėjo. Liepė laukti žinios, o paskui numirė. Tuomet sodo pirmininkas ir visa valdyba sakė jai laukti dešimt metų ir paskui susitvarkys šią žemę savo vardu. O vėliau pasakė, kad pasikeitė įstatymas ir jau nebegalima taip padaryti. Tik A. galėjo visur pasirašyti, ji tokios teisės neturėjo. Ji tik visur mokėjo, kai to reikėjo. Kai darė kadastrinius šios žemės matavimus, taip pat. A. viską patvirtino savo parašu. Patvirtino ir liudytojai. Liudytojas B. ir A. buvo bendradarbiai, dirbo kartu putliuose. Sodą pirkti jiems pasiūlė 2004, ar tai 2005 metais. Gerai nepamena. Žino, kad buvo ruduo, gal spalio mėnuo. Kai ji sutiko, B. pasakė apie tai savininkui ir jį atvežė. Sutarė parduoti ir pirkti, tačiau pasakė, kad neturi pinigų, todėl davė jam avansą, o jis pasirašė kad ieškovė gali viską tvarkyti. Tik pasirašyti už jį negalėjo. Iš viso jam sumokėjo du tūkstančius litų. Visur, kur reikėjo, mokėjo ji. Kai tik susitarė dėl pardavimo sąlygų, iškart žemės sklypą pradėjo prižiūrėti ieškovė. Mokėjo mokesčius už jį. Kas buvo reikalinga, A. visur nueidavo. Neturėjo niekada jam jokių priekaištų. Tik kartą jam vėliau skambino, kad negauna jokio atsakymo. Tai jis pasakė, kad neranda žmonos ir negauna parašo. B. bandė jos ieškoti, bet ji atsakė, kad jai tas neįdomu. B. ją pažinojo, nes jie kartu dirbo. Mano, jog A. padarė viską, kas priklauso, kad būtų galima išsipirkti. Jis visur ir visada ateidavo pasirašyti, kai tik reikėjo. Prisimena, kad kai atėjo matuoti šią žemę, matininkai jai siūlė, kad jei A. sutiktų, būtų ją iškart nurodę savininke. Ji jam skambino, bet jis tuo metu nekėlė ragelio, tai taip ir liko.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas, advokato padėjėjas L. R., ieškinį palaiko ir prašo tenkinti jį visiškai. Pareiškimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, tvirtinančiais, kad A. buvo skirtas žemės sklypas. Posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad A. buvo bendradarbis ir jam buvo suteiktas žemės sklypas. Vėliau jis įgijo teisę šį žemės sklypą išsipirkti. Todėl A. pateikė prašymą ir kitus reikalingus įrodymus sklypui pirkti. Jam buvo paskaičiuota žemės sklypo kaina, kurią jis valstybei sumokėjo. Pateikė mokėjimą apskrities viršininko administracijai, o ši pateikė pažymą, kad G. A. turi teisę šią žemę pirkti. Buvo atlikti kadastriniai matavimai, ribų paženklinimas. Kadangi A. pinigų neturėjo, už matavimus mokėjo ieškovė. Marijampolės apskrities viršininko 2007-11-16 įsakymu ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas. Priimtas įsakymas dėl jo pardavimo G. A.. Mano, jog A. atliko visus privalomus veiksmus ir laukė, kol bus parengta pirkimo pardavimo sutartis. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu dėl žemės sklypų ir žemės ūkio veiklai ir sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 1992-02-07 Nr. 89, kuriame aiškiai nurodyta, kokie turėjo būti pateikti dokumentai, norint suteiktą sodo sklypą išsipirkti. Pateikus šiuos dokumentus, ne ilgiau kaip mėnesį sutarties projektas turėjo būti parengtas ir su jais supažindintas pirkėjas. Šio norminio akto 9.2 punkte numatyta, kad miesto/rajono valdyba siunčia pranešimą pirkėjui apie žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Taigi dabai turėjo būti atliekami ne ilgiau, kaip per vieną mėnesį ir asmuo informuojamas apie planuojamą pasirašyti sutartį, kas nebuvo padaryta. Nors pranešimas buvo paruoštas, tačiau siųstas ne jo gyvenamosios vietos adresu, todėl jis realiai nebuvo informuotas. Teismai šiuo klausimu pasisakę, kad dėl informacijos suteikimo, atsakomybę prisiima institucija, teikianti pranešimą. Nors NŽT nurodo, kad tai buvo ne jų pareiga, tačiau teismas sprendė kitaip. Todėl mano, kad NŽT neatliko visų jiems privalomų atlikti veiksmų, todėl sutartis nebuvo sudaryta ne dėl G. A., o dėl NŽT kaltės. Dėl kito reikalavimo akivaizdu, kad ieškovė įsigijo šį žemės sklypą, už jį sumokėjo, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta dėl G. A. kaltės. Ieškovė vertino, kad sklypą įsigijo, tapo jo savininke. Jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, todėl prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovų S. G., R. A. ir N. P. atstovė (kuratorė), advokatė V. K., su ieškiniu sutinka. Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ji savo telefone rado duomenis apie tai, kad š. m. kovo 5 d. S. G. yra parašiusi 5 žinutes per FB Mesenger programą, tačiau per ilgą laiką atsakymo jokio negavusi. Nors matyti, kad žinutės adresatą pasiekė. Nuo atsiliepimo parašymo dienos jos nuomonė nesikeitė, ieškinys yra pagrįstas. Kad atsakovės abejingai žiūri į visą procesą, rodo aplinkybė, kad jos neatsiliepia netgi joms pranešus apie bylą. Todėl manytina, kad jos neprieštarauja. Mano, jog yra visos aplinkybės, kurioms esant galima konstatuoti, kad sutartys buvo sudarytos. Surašyti įvairūs buitiniai susitarimai patvirtinti liudytojų. Pirmajam sandoriui patvirtinti pateikti įvairūs oficialūs įrodymai, tame tarpe tvirtinantys sumokėjimą už perkamą žemės sklypą ir atsakovė šios aplinkybės neginčija. Yra pažyma, skirta notarui biurui, tai taip pat oficialus rašytinis įrodymas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas parduodamas būtent G. A.. Todėl prašo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovė NŽT prie AM teikdama atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad iš Nacionalinės žemės M. M., Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje (toliau - Skyrius) esančių dokumentų matyti, kad G. A. 1992 m. balandžio 30 d. Marijampolės rajono valdybai pateikė prašymą parduoti Žemės sklypą. Atsižvelgiant į prašymą, buvo parengtas Žemės sklypo įkainojimo aktas. Už žemės sklypą G. A. sumokėjo 4 Lt 54 et valstybės vienkartinėmis išmokomis (1993 m. balandžio 1 d. Mokėjimo pranešimas) Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisės pirkti sodų žemės sklypą. 2007 m. spalio 12 d. parengta UAB „Matininkų paslaugos“ Žemės sklypo kadastro duomenų byla. Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamų žemės sklypų pardavimo“, nuspręsta parduoti ne aukciono tvarka patikslinto ploto ir kainos sodininkų bendrijų narių naudojamus sodų žemės sklypus, tame tarpe ir šį žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) G. A. informavo, kad Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir prašoma atvykti į Skyrių susitarti dėl vietos ir laiko Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo. Atvykstant prašoma su savimi ir turėti santuokos liudijimą (mirties liudijimą, jei sutuoktinis miręs arba ištuokos liudijimą - jei išsituokę). Pažymėjo, kad valstybinė žemės pirkimo - pardavimo sutartis buvo nepasirašyta. Valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą mėgėjų sodo teritorijoje reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“. Taisyklių, galiojusių 2007 m. gruodį (prašomo pripažinti galiojančiu pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu) 3 punkte buvo nurodyta (analogiška nuostata galioja ir šiuo metu), kad pagal šias taisykles Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys: teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus. Taip pat ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Iš pateiktų teismui prie ieškinio dokumentų nustatyta, kad G. A. ir N. P. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (Valstybės įmonės registrų centro Gyventojų registro 2022 m. birželio 16 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytą šeimyninę padėtį, nustatyta, kad už Žemės sklypą G. A. sumokėjo būdamas santuokoje su N. P. ((duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimas). Mokėjimo už Žemės sklypą metu, sutuoktinių teises ir pareigas reglamentavo 1969 m. liepos 16 d. įsakas Nr. VII-327 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo“. Šio įsako 21 straipsnyje buvo nurodyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įmoka už perkamą Žemės sklypą daryta iš bendro sutuoktinių turto. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo metu (duomenys neskelbtini)) galiojo ir šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. Šio kodekso 3 knygos antrame skirsnyje apibrėžtas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Atsižvelgiant į tai, kad įmokos už perkamą Žemės sklypą yra bendra sutuoktinių nuosavybė, todėl skyrybų atveju šios įmokos kaip ir visas bendras sutuoktinių turtas turėjo būti padalytas. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą, sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 269/2012). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-566/2012). Duomenų apie tai, kad būtų pateiktas ištuokos liudijimas ar G. A. po įsakymo dėl naudojamų žemės sklypų pardavimo priėmimo būtų kreipęsis dėl Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo Skyriuje nėra. Skyriuje saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje nėra duomenų apie G. A. ir N. P. bendro turto padalijimą bei nėra ištuokos liudijimo, šie dokumentai nepateikti ir kartu su ieškiniu, nesant šių dokumentų Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris negalėjo būti sudarytas. Šioje byloje valstybinės žemės perleidimo sandoris negali būti pripažintas sudarytu ir galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes nebuvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su valstybinės žemės pirkimu - pardavimu. Atsižvelgiant į tai, kad negali būti pripažintas galiojančiu pirkimo pardavimo sandoris, sudarytas 2007 m. gruodžio mėnesį, tarp pardavėjo Nacionalinės žemės tarnybos ir pirkėjo G. A. dėl Žemės sklypo pirkimo, ir negali būti leista jį įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre, todėl ir pripažinti galiojančiu pirkimo pardavimo sandorio, sudaryto (duomenys neskelbtini) tarp G. A. ir ieškovės dėl Žemės sklypo pirkimo, ir leisti jį įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre negalima. Pažymėtina, kad šiuo atveju galioja bendrasis teisės principas iš neteisės teisė nekyla.
Atsakovės NŽT prie AM atstovė posėdžio metu palaikė pateiktą atsiliepimą ir jame nurodytus motyvus, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Sutartis tarp NŽT ir A. nebuvo sudaryta, nes tokių duomenų, kad buvo pasirašyta notarinė sutartis, jie neturi. Neginčija faktų, kad veiksmai buvo atliekami, bet sandoris nebuvo užbaigtas. Tai, kad įmokos buvo atliktos G. A. esant santuokoje, nebuvo pateiktas ištuokos liudijimas, nei turto dalybų sutartis, kad sandoris būtų užbaigtas, notarinė sutartis nebuvo pasirašyta. Notarė būtų reikalavusi ištuokos liudijimo, turto dalybų sutarties ir tai buvo pagrindinė kliūtis tokiai sutarčiai sudaryti. NŽT prie AM, Marijampolės apskrities viršininko administracijos teises perėmė tik panaikinus šią instituciją, maždaug 2010 metais. Todėl sandoris 2007 m. galėjo būti sudarytas tik su tuo metu kompetentinga institucija. Kadangi šis sandoris negali būti pripažintas galiojančiu, negali būti pripažintas galiojančiu ir išvestinis sandoris, sudarytas G. A. ir ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. A. (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono valdybai pateikė prašymą parduoti jam darbovietės naudojimuisi suteiktą sodo žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pateiktą prašymą, buvo parengtas Žemės sklypo įkainojimo aktas. Už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Mokėjimo pranešimu G. A. sumokėjo 4 Lt 54 ct valstybės vienkartinėmis išmokomis. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) buvo išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisės pirkti sodų žemės sklypą. (Duomenys neskelbtini) parengta UAB „Matininkų paslaugos“ Žemės sklypo kadastro duomenų byla. Marijampolės apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ ginčo žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Marijampolės apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamų žemės sklypų pardavimo“, nuspręsta parduoti ne aukciono tvarka patikslinto ploto ir kainos sodininkų bendrijų narių naudojamus sodų žemės sklypus, tame tarpe ir ginčo žemės sklypą. Tačiau notarinė sutartis nebuvo sudaryta. G. A. (duomenys neskelbtini) mirė.
Kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad G. A. turėjo tikslą šį žemės sklypą parduoti ieškovei. Ieškovė, su G. A. (duomenys neskelbtini) pasirašė ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, viso už šį sklypą ieškovė jam ir už reikalingus pardavimui atlikti veiksmus sumokėjo 2000 Lt. Nuo 2006 metų ji šį sklypą perėmė, jį prižiūri, juo naudojasi, moka mokesčius. Todėl prašo teismo abu sandorius pripažinti galiojančiais.
Byloje reiškiamas reikalavimas - sandorio, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, pripažinimo galiojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalis.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normos numato, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimą turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Dėl šios normos taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, teismas turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat, ar nepažeidžiamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008).
Minėta, jog atsakovų S. G., R. A. ir N. P. atstovė, advokatė V. K. su ieškiniu sutinka visiškai.
Atsakovės NŽT prie AM atstovė ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės neneigia, tačiau palaiko atsiliepime nurodytą faktą, jog valstybinės žemės sodo sklypo pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta dėl G. A. kaltės, šiam pagal pranešimą neatvykus ir nepateikus reikalingų dokumentų ištuokos liudijimo ir teismo sprendimo dėl santuokinio turto pasidalijimo. Todėl sandoris negalėjo būti sudarytas, nes notarė nebūtų jo patvirtinusi. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad G. A. ginčo sodo sklypas buvo suteiktas teisėtai. Marijampolės apskrities viršininko administracijai buvo pateiktas prašymas jį pirkti, sudarytas parduodamo žemės sklypo įkainojimo aktas, sumokėta jo kaina, atlikti geodeziniai ir kadastriniai matavimai, žemės sklypas įregistruotas viešame registre ir priimtas sprendimas jį parduoti G. A., tuo tikslu surašyta pažyma apie jo teisę ginčo žemės sklypą pirkti. Atsakovės, NŽT prie AM atstovė nurodo, kad pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta dėl G. A. kaltės, šiam pagal kvietimą neatvykus ir nepateikus įrodymų, būtinų tokiai sutarčiai sudaryti. Teismas sprendžia, kad byloje surinkta įrodymų visuma šiuos argumentus paneigia. 2023-03-08( Nr. 10849) NŽT prie AM pateikė įrodymą, jos teigimu patvirtinantį, jog G. A. atsakovė išsiuntė kvietimą atvykti ir sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Iš 2010-09-30 šios institucijos G. A. adresuoto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis G. A. siųstas adresu(duomenys neskelbtini). Kai tuo tarpu posėdžio metu atstovė pripažino, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje (toliau - Skyrius) esančių dokumentų matyti, kad G. A. nuo 2004-04-01 gyvenamąją vietą buvo pakeitęs ir žemėtvarkai taip pat nurodęs, jog gyvena Lazdijų r. Sav. Didžiosios Kirsnos k. Būtent šį adresą Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyrius buvo nurodęs ir notarei (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl teisės pirkti sodų žemės sklypą. Kodėl pranešimas atvykti pasirašyti sutartį 2010-09-30, t. y. po trijų metų, buvo išsiųstas senuoju adresu, atsakovės atstovė paaiškinti negalėjo. Motyvavo tuo, jog asmuo pats privalėjo būti aktyvus ir domėtis kada galima bus sutartį pasirašyti. Be to, jis neturėjo visų reikiamų dokumentų ir sutartis vis tiek nebūtų pasirašyta dėl jo kaltės. Teismas su šiais argumentais nesutinka.
Kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovas, pagal įstatyminį reglamentavimą, pateikus prašymą pirkti sodo žemės sklypą, institucija turėjo pareigą pirkimo pardavimo dokumentus paruošti per mėnesį. Tuo tarpu nuo to laiko, kai G. A. 1992 metais pateikė prašymą sodo sklypą pirkti, iki momento, kai jam buvo išsiųstas pranešimas atvykti pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį praėjo 18 metų. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad pirkimo procesas bemaž nejudėjo ir apie 2007 metus, kai buvo rengiami paskutiniai dokumentai, G. A. galimai įgijo teisėtą lūkestį, jog pagaliau pirkimo pardavimo procedūra bus baigta, todėl susirado būsimą šio turto, už kurį buvo sumokėjęs, atlikęs visus reikalingus veiksmus ir teisėtai jį naudojęs, pirkėją. Šios aplinkybės rodo, kad ginčo žemės sklypo pirkimo iš valstybės procedūros eigai G. A. negalėjo daryti jokios įtakos, o dokumentų tvarkymams trunkant ne vieną dešimtmetį, jam negali būti perkelta pareiga domėtis, nes per tokį ilgą laikotarpį prognozuoti kada valstybė savo pareigas pagaliau įvykdys neįmanoma. Be to, akivaizdu, jog atsakovė neįrodė, kad ji G. A. apie galimybę sudaryti notarinę sutartį informavo tinkamai, nes į bylą pateiktas pranešimas, siųstas adresu, kuriuo asmuo negyvena, nesant duomenų apie šio pranešimo gavimą, to patvirtinti negali. Atmestini, kaip neįrodyti ir argumentai, jog sutartis negalėjo būti sudaryta, nes G. A. turtą įsigijo santuokos metu, kuri vėliau buvo nutraukta, o jis nepateikė ištuokos liudijimo ir turto pasidalijimo faktą tvirtinančio teismo sprendimo. Byloje yra duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) G. A. ir N. A. santuoka buvo nutraukta, teismui konstatavus, kad šalys dalintino turto neturi. Sprendimas įsiteisėjęs, nuo jo priėmimo praėjo jau beveik 20 metų (2023-04-17 Nr. 17140). Kiti byloje esantys įrodymai rodo, kad buvusi G. A. sutuoktinė N. P. deklaravusi išvykimą į Vokietiją, todėl esant pateiktam ištuokos liudijimui ir teismo sprendimui, nurodančiam, jog santuokinio dalytino turto nėra, o buvusiai sutuoktinei vengiant atvykti pas notarą formaliai patvirtinti (kaip ir bylos nagrinėjimo metu visiškai ignoruojant paskirtos kuratorės, t. y. jų advokatės siunčiamus pranešimus), kad ji tikrai jokių pretenzijų dėl sumokėtos 4 Lt 54 ct valstybės vienkartinių išmokų sumos neturi ir dėl to atsisakant pasirašyti sutartį, žmogui užkraunama faktiškai neįvykdoma prievolė, paneigiant jo galimybę sudaryti sutartį dėl turo, už kurį sumokėtą ir atlikti visi kiti reikalingi veiksmai, įsigijimo ir tai negali būti laikoma priežastimi, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl G. A. kaltės, kuris, kaip teismo buvo nustatyta, realiai net nebuvo informuotas apie tokios sutarties sudarymo galimybę. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad pirkėjas G. A. atliko visus veiksmus sutarčiai sudaryti, konstatuotina, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo kaltės ir ieškinys šioje dalyje tenkinamas visa apimtimi.
Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, juos visiškai tvirtinantys liudytojų parodymai, kurių atsakovė NŽT prie AM atstovė taip pat neneigė, tvirtina, kad G. A. sodo žemės sklypą pardavė ieškovei I. M. B., kuri už perkamą sodo sklypą sumokėjo sutartą kainą, sklypą perėmė savo žinion, juo naudojosi, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius jau nuo 2006 metų, tačiau G. A. iki savo mirties nespėjus sudaryti sodo žemės sklypo pirkimo pardavimo iš valstybės sutarties, dėl jo, o ne dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta iš šio žemės sklypo pirkimo pardavimo ieškovei notarinė sutartis.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje esančių dokumentų taip pat matyti, kad G. A., nejudant procesui, Nacionalinei žemės tarnybai parašė pareiškimą, jog jis leidžia išpirkti žemę ieškovei. Tai rodo, kad atsakovė NŽT buvo priėmusi sprendimą ginčo žemės sklypą, šiam faktiškai jau esant perleistam ieškovei, parduoti tiesiogiai jai. Nors šiame prašyme nenurodyta jo surašymo data, tačiau pagal žemėtvarkos byloje esančių dokumentų seką (apžiūrėti bylos nagrinėjimo metu), jis galėjo būti parašytas tarpe tarp 1993-04-01 (prieš tai einantis dokumentas žemėtvarkos byloje) ir 2007-08-14 pažymos (paskiau einantis dokumentas). Ir nors atsakovės atstovė nurodė negalinti paaiškinti, kodėl tokio prašymo žemėtvarka prašė, tačiau ši aplinkybė tvirtina, jog šalys dėl šio prašymo galėjo būti kompetentingos institucijos suklaidintos ir ši aplinkybė vertintina fizinio asmens/pirkėjo naudai.
Pirkimo pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. laikoma sudaryta nuo tada, kai šalys susitarė dėl visų būtinų sąlygų (2000 m. LR CK 6.162 straipsnis). Pardavėjo pareiga yra perduoti parduodamą daiktą, o pirkėjo - jį priimti ir už jį sumokėti sutartą kainą (CK 6.305 straipsnis). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė atliko visus reikalingus veiksmus žemės sklypui įsigyti pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, tai yra sumokėjo pinigus už žemės sklypą jo teisėtam turėtojui, perėmė nusipirktą turtą ir juo naudojasi bei jį valdo nuo 2006 metų iki šiol, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre dėl mirusiojo G. A. kaltės, šiam neužbaigus išsipirkimo iš valstybės procedūros. Taigi, nustačius visas sąlygas, kurios būtinos pripažinti sandorį galiojančiu, ieškinys tenkintinas.
Ieškinį tenkinus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (valstybei mokėtinas žyminis mokestis ir išlaidos už nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimą) turėtų būti priteisiamos iš atsakovų. Tačiau ieškovė neprašė šių iš atsakovų priteisti. Kita vertus, įvertinus faktą, kad ieškinys susijęs su ieškovės teisių įgyvendinimu, kurios kitokiu būdu jau nebegali būti įgyvendintos, remiantis CPK 95 straipsniu yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šių išlaidų ieškovei ir valstybei iš atsakovų nepriteisti.
Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. 1 d. 1 p., civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str. 270 str., 275 str. 1 d., 279 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
pripažinti galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp pardavėjo Marijampolės apskrities viršininko administracijos, įmonės kodas 188640086 (kurio teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė NŽT prie AM, įmonės kodas188704927) ir pirkėjo G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl 0,06 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo ir leisti jį įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“;
pripažinti galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp pardavėjo G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pirkėjos I. M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl 0,06 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo ir leisti jį įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“ (2022-07-26 Nr. CBP - 4575).
Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti neatvykusiems jo išklausyti asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.