- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- e2-1071-631/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21646-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Jonas Butkus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas akcinė bendrovė ,,Neo Finance“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B. (toliau – atsakovė), kuriuo prašo priteisti: 1) 2921,36 Eur negrąžintos kredito dalies; 2) 279,79 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos; 3) 25,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2921,367 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5) 8,17 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. vasario 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos; 6) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 7) 354,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, siekdamas pagrįsti ieškinio reikalavimus nurodo, kad tarp ieškovo (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) ir atsakovės 2018 m. liepos 25 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K738620413 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 3200,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), 1892,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25,00 proc.), 453,25 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. liepos 25 d. Nurodo, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovas 2019 m. birželio 26 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė vartojimo kredito sutartį. Nutraukus vartojimo kredito sutartį su atsakove, teismo prašo priteisti visas mokėtinas sumas pagal vartojimo kredito sutartį. Ieškovas nurodo, kad atsakovės teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y. iki visiško jo grąžinimo dienos. Pažymi, kad pagal Sutarties 6.1 punktą, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (25,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, dėl ko ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Ieškinyje pasisakydamas dėl tarpininkavimo mokesčio, paaiškino, kad šio mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su ieškovo valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, taip pat siekiant padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Pažymėjo, kad šis mokestis apskaičiuotas pagal Sutartyje nustatyta konkrečią apskaičiavimo tvarką, su kuria atsakovė buvo susipažinusi, todėl mano, jog pagrįstai prašo priteisti tarpininkavimo mokesčio sumą (el. b. l. 4–10, t. I).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. pripažįsta turimą 2921,36 Eur negrąžinto kredito skolą, tačiau likusius ieškinio reikalavimus dėl palūkanų ir kitų mokėtinų mokesčių prašo atmesti. Nurodo, kad kredito suteikimo metu, atsižvelgiant į asmens pragyvenimui reikalingas pajamas, atsakovės gaunamos pajamos buvo nepakankamos kreditavimui. Pažymi, kad pagal finansines operacijas, kurias ieškovas ir atsakovė atliko laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. liepos 14 d. matyti, kad atsakovei reikėjo pinigų gautų kreditų refinansavimui, kas rodė atsakovės mokumo nepatikimumą. Taip pat ieškovui turėjo būti žinoma, jog atsakovė 2017 m. liepos 29 d. prisiėmė kreditinius įsipareigojimus SAVY, 2017 m. rugsėjo 16 d. ir 2018 m. liepos 24 d. – Credit24, o 2017 m. gegužės 11 d. – BIG bankui. Atsakovė remiasi Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią palūkanos, netesybos ir mokesčiai netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, todėl mano, kad pagrįstas tik ieškovo reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo (el. b. l. 63–65, t. I).
Šalies argumentai
Ieškovas 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovė, pasirašydama vartojimo kredito sutartį susipažino ir sutiko su sutarties sąlygomis bei numatytais mokesčiais. Pažymėjo, kad nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos atsakovė turėjo teisę per 14 dienų atsisakyti vartojimo kredito, tačiau po sutarties sudarymo, atsakovė pilnai padengė 6 mėnesines įmokas ir mano, kad tai patvirtina atsakovės sutikimą su vartojimo kredito sąlygomis. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovės argumentais, kad tinkamai neįvertino jos kreditingumo. Paaiškino, kad rėmėsi atsakovės pateiktais duomenis dėl gaunamų pajamų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) duomenimis, taip pat UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikta informacija. Papildomai paaiškino, kokiu būdu bei metodu skaičiavo atsakovės kreditingumą ir galimą maksimalią kredito gavėjo mėnesinę įmoką (el. b. l. 100–108, t. II). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 16 d. buvo gauti papildomi ieškovo paaiškinimai, kuriuose pakartotinai buvo pasisakyta dėl atsakovės kreditingumo vertinimo būdo bei tvarkos (el. b. l. 150–153, t. II).
Atsiliepimas
2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 30 d. vykusių teismo posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas kreditingumą vertino pagal verslo liudijimo vykdomos veiklos gaunamas pajamas ir mano, kad jos nelaikytinos objektyviomis pajamomis kreditingumui nustatyti. Paaiškino, kad kredito davėjas siekė išduoti atsakovei kuo daugiau kreditų su ženkliomis metinėmis palūkanomis, kad paskui šias pinigų sumas išieškotų iš atsakovės vykdymo proceso metu. Teigė, kad su ieškovu bandė taikiai susitarti, tačiau jis nebendradarbiavo ir taikiai ginčo išspręsti nepavyko.
Ieškovo atstovas 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 30 d. vykusiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Šaliai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, byloje yra prašymas nagrinėti civilinę bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant, todėl teismas nutarė nagrinėti bylą šio asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas AB „Neo Finance“ ir atsakovė 2018 m. liepos 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K738620413, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 3200,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), 1892,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25,00 proc.), 453,25 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. liepos 25 d. (el. b. l. 28–40, t. I). Atsakovei sutartyje nustatytais terminais nesumokėjus numatytų įmokų, ieškovas 2019 m. gegužės 29 d. išsiuntė raginimą dėl skolos sumokėjimo, įspėjo atsakovę dėl kredito sutarties nevykdyto teisinių pasekmių ir pareikalavo per 14 dienų nuo įspėjimo gavimo dienos sumokėti 483,12 Eur skolą (el. b. l. 12, t. I). Atsakovei nepašalinus sutarties pažeidimų per kreditoriaus nustatytą papildomą terminą, 2019 m. birželio 26 d. ieškovas vienašaliu pranešimu nutraukė šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį (el. b. l. 14, t. I). Ieškovas taip pat pateikė teismui atsakovės jam teiktas PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo – perdavimo kvitus ir finansinių įsipareigojimų išrašus, kuriais remiantis buvo vertinamas atsakovės kreditingumas (el. b. l. 109–139, t. II)
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).
CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2921,36 Eur negrąžintos kredito dalies. Atsakovė tiek pateiktame atsiliepime, tiek vykusio teismo posėdžio metu neginčijo prašomos priteisti negrąžinto kredito dalies ir su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko. Atsižvelgus į tai, kad tarp šalių ginčo dėl negrąžintos kredito dalies nėra, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 2921,36 Eur negrąžinto kredito suma.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 279,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 25 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito suma (2921,36 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 8,17 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2019 m. vasario 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė su šiais reikalavimais nesutinka ir teigia, kad ieškovas netinkamai įvertino atsakovės kreditingumą. Mano, kad jos gaunamos pajamos iš individualios veiklos negalėjo būti vertinamos kaip pastovios pajamos, pagrindžiančios pakankamą kreditingumą. Pateiktame atsiliepime remiasi Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią palūkanos, netesybos ir kiti mokesčiai netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pagrindo sutikti su tokiais atsakovės išdėstytais argumentais nėra. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, laikytina, kad ieškovas, spręsdamas dėl kredito suteikimo galimybės atsakovei, paprašė pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius jos gaunamas pajamas, taip pat įvertino atsakovės turimus įsipareigojimus, SODROS duomenų bazės ir UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktus duomenis, o teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose detaliai nurodė mėnesinio finansinių įsipareigojimų dydžio apskaičiavimo metodus (el. b. l. 109–139, t. II). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose svarbu įvertinti ne tik kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, bet ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).
Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2018 m. liepos 25 d. Atsakovė, siekdama pagrįsti ieškovui savo tinkamą kreditingumą gauti vartojimo kreditą, pateikė PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. birželio mėn., pagal kuriuos atsakovė grynais pinigais iš vykdomos veiklos pagal verslo liudijimą per vieną mėnesį vidutiniškai gaudavo apie 3000 Eur (el. b. l. 114, 116, 119, 134–136, t. II). Teismas neturi pagrindo šių gaunamų piniginių lėšų nelaikyti faktinėmis atsakovės pajamomis. Teismo vertinimu, atsakovė, gaudama pajamas iš individualios veiklos ir jų nelaikydama pastoviomis pajamomis, taip pat žinodama, jog turi ne vieną kreditorinį įsipareigojimą, turėjo įvertinti savo finansines galimybes dėl naujos paskolos paėmimo bei grąžinimo ir skolintis atsakingai, todėl minėti atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai, kad ieškovas nepagrįstai jai suteikė vartojimo kreditą, atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-275-248/2015; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-120-565/2020).
Šalys vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose sutarė dėl 25,00 proc. dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi suteiktu kreditu iki tol, kol bus grąžinta visa kredito suma. Atsakovė sudarydama vartojimo kredito sutartį sutiko su vartojimo kredito sąlygomis, žinojo, kokio dydžio palūkanos bus taikomos, jas mokėjo 6 mėnesius ir tam neprieštaravo. Atsižvelgus į minėtą teismų praktiką, šalių sutartos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, todėl nesant civilinėje byloje duomenų, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu, iš atsakovės priteistina 279,79 Eur mokėjimo palūkanų, taip pat 25,00 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą 2921,36 Eur, nuo 2019 m. liepos 19 d. (ieškinio pateikimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,17 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2019 m. vasario 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestį. Pažymėjo, kad šio mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su ieškovo valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu ir kt. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktu, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; jis apskaičiuojamas 5.3 punkte nustatyta tvarka. Šiuo klausimu analogiškose bylose yra ne kartą pasisakęs Vilniaus apygardos teismas, kuris nurodė, jog tuo atveju, kai kredito davėjas sudarydamas sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), jis turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1625-430/2019; 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1132-864/2019; 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-236-619/2019; 2019 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-804-577/2019). Remiantis minėta teismų praktika, tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis, ieškovo reikalavimas dėl 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkintinas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4815,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. liepos 29 d. (ieškinio priėmimo teisme diena), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 108,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 264-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2921,36 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 36 ct) negrąžinto kredito.
Priteisti ieškovo akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 279,79 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 79 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. liepos 19 d.
Priteisti ieškovo akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,00 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2921,36 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą 2019 m. liepos 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Priteisti ieškovo akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1606,25 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešis eurus 25 ct) tarpininkavimo mokestį.
Priteisti ieškovo akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,17 Eur (aštuonis eurus 17 ct) sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019 m. vasario 26 d. iki kreipimosi į teismą 2019 m. liepos 19 d.
Priteisti ieškovo akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4815,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovo akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 354,01 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.