- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-479-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21646-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1071-631/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“(toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės I. B.(toliau – ir atsakovė) 2921,36 Eur negrąžintą kreditą; 279,79 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos; 25 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, 2921,367 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestį; 8,17 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019m.vasario 26d.) iki kreipimosi į teismą dienos; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 354,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog tarp šalių 2018m. liepos 25d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 3200,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), 1892,80 Eur palūkanas, 453,25 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2019m. birželio 26d. pranešimu ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį.
3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies – pripažino turimą 2921,36 Eur įsiskolinimą, tuo tarpu kitus ieškininius reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, prašė atmesti, ieškovei netinkamai įvertinus atsakovės kreditingumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. vasario 14d. sprendimu ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinys buvo patenkintas visiškai bei iš atsakovės I. B. ieškovės naudai priteistas 2921,36 Eur negrąžintas kreditas, 279,79 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki 2019-07-19, 25 proc. mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito 2921,36 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą 2019m. liepos 19d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestis, 8,17 Eur sutartinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019m. vasario 26d. iki kreipimosi į teismą 2019m. liepos 19d., 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4815,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019m.liepos 29d. iki teismo sprendimo įvykdymo bei 354,01 Eur bylinėjimosi išlaidos.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė 2018m. liepos 25d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3200 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), 1892,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 25 proc.), 453,25 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022m. liepos 25d. Atsakovei sutartyje nustatytais terminais nesumokėjus numatytų įmokų, ieškovė 2019m. gegužės 29d. išsiuntė raginimą dėl skolos sumokėjimo, įspėjo atsakovę dėl kredito sutarties nevykdyto teisinių pasekmių ir pareikalavo per 14 dienų nuo įspėjimo gavimo dienos sumokėti 483,12 Eur skolą. Atsakovei nepašalinus sutarties pažeidimų per kreditoriaus nustatytą papildomą terminą, 2019m.birželio 29d. ieškovė vienašaliu pranešimu nutraukė šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį.
6. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog tarp šalių nekilo ginčas dėl 2921,36 Eur negrąžintos kredito dalies, šį ieškovės reikalavimą tenkino.
7. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, iš kurių matyti, jog ieškovė, spręsdama dėl kredito suteikimo galimybės atsakovei, paprašė pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius jos gaunamas pajamas, taip pat įvertino atsakovės turimus įsipareigojimus, SODROS duomenų bazės ir UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktus duomenis, sprendė nesant pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovė netinkamai įvertino atsakovės kreditingumą.
8. Teismas sprendė nesant pagrindo atsakovės iš vykdytos pagal verslo liudijimą veiklos gautų pajamų, kuriomis pastaroji grindė savo tinkamą kreditingumą, nelaikyti faktinėmis atsakovės pajamomis. Pažymėjo, jog atsakovė, gaudama pajamas iš individualios veiklos ir jų nelaikydama pastoviomis pajamomis, taip pat žinodama, jog turi ne vieną kreditorinį įsipareigojimą, turėjo įvertinti savo finansines galimybes dėl naujos paskolos paėmimo bei grąžinimo ir skolintis atsakingai. Dėl šių priežasčių atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė nepagrįstai jai suteikė vartojimo kreditą.
9. Atsižvelgęs į teismų praktiką, aplinkybę, jog šalys sudaryta Sutartimi sutarė dėl 25 proc. dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi suteiktu kreditu iki tol, kol bus grąžinta visa kredito suma, taip pat, jog atsakovė sulygtas palūkanas mokėjo 6 mėnesius bei dėl jų dydžio neprieštaravo, iš atsakovės priteisė 279,79 Eur mokėjimo palūkanas, taip pat 25 proc. metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą 2921,36 Eur, nuo 2019m. liepos 19d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,17 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2019m. vasario 26d. iki kreipimosi į teismą dienos.
10. Vadovaudamasis teismų praktika bei šalių sudarytos Sutarties sąlygomis (bendrųjų sąlygų 1.28 punktas), teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Pažymėjo, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog kuomet kredito davėjas sudarydamas sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), jis turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.
11. Taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4815,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019m. liepos 29d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 108,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. vasario 14d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį dėl 279,79 Eur mokėjimo palūkanų, priskaičiuotų iki 2019m. liepos 19d., 25 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2921,36 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą 2019m. liepos 19d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8,17 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019m. vasario 26d. iki 2019m. liepos 19d., 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 4815,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019m. liepos 29d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir šioje dalyje ieškovės reikalavimus atmesti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodo, kad neginčija priteistos 2921,36 Eur negrąžinto kredito dalies, tačiau vadovaudamasi CK 6.886 straipsnio 2 dalimi ir Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, nesutinka su palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių priteisimu.
12.2. Tvirtina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovę netinkamai įvertinus vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. O būtent, pagal Sodros duomenis atsakovė 2016 metais turėjo 7264,34 Eur pajamų, per šešis 2017 metų mėnesius – 3920,79 Eur pajamų. Tuo tarpu 2018m. liepos 25d. atsakovės įsipareigojimų kredito įstaigoms suma sudarė 36599 Eur ir kreditų dengimui minimaliai reikėjo 610 Eur kas mėnesį. Su darbo santykiais susijusios pajamos, atsižvelgiant į asmens pragyvenimui reikalingas sumas, buvo nepakankamos kreditavimui. Pajamų iš individualios veiklos ieškovė nevertino. Vertinimui naudojo įsipareigojimų mėnesinę sumą 936,56 Eur. Pagal verslo liudijimą gaunamas pajamas 3204,58 Eur per mėnesį, ieškovė vertino kaip pagrindžiančias atsakovės mokumą ir iš viso mėnesines atsakovės pajamas įvertino kaip sudarančias 3714,34 Eur. Ieškovė ignoravo atsakovės duomenis, kad pajamos pagal verslo liudijimą per mėnesį sudaro tik 1500 Eur. Atsakovės pateikti įrodymai apie ne darbines pajamas kredito įstaigoje negalėjo būti vertinami kaip pagrįsti.
12.3. Tvirtina, jog atsakovei piniginės lėšos buvo reikalingos gautų kreditų refinansavimui, kas rodė atsakovės mokumo nepatikimumą, bei apie kitus prisiimtus kreditinius įsipareigojimus ieškovei negalėjo būti nežinoma.
12.4. Mano, jog net jei teismas nuspręstų, jog ieškovė tinkamai atliko savo pareigą įvertinti atsakovės mokumą, 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestis neturėjo būti priteistas. Tvirtina, jog tarpininkavimo mokestis yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl jis turi būti laikomas tam tikra netesybų forma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „NEO Finance“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
13.1. Nurodo, jog vertino atsakovės pajamas kredito suteikimo metu, tai yra pajamos buvo vertinamos atsakovės pateiktais bei Sodra duomenų bazės duomenimis. Atsakovė kredito suteikimo metu neturėjo 4 mėnesius iš eilės gaunamų tvarių pajamų, tokios pajamos nebuvo vertinamos nustatant jos kreditingumą. Atsakovė nurodė bei pateikė duomenis, kad jos gaunamos tvarios pajamos pagal veiklą pagal individualią veiklą – 2500 Eur. Bendrovė prieš sudarydama kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiavo atsakovės gaunamų pajamų vidurkį pagal pasirašytus pinigų priėmimo kvitų duomenis, vertindama paskutinių keturių (2018 m. 3 mėn. – 2018 m. 6 mėn.) mėnesių pajamas. Matematiškai apskaičiuota, kad šių 4 mėnesių pajamų suma yra 14779 Eur, vieno mėnesio pajamų vidurkis 3694,88 Eur. Su apeliante sudaryta Sutartis, kurios mėnesinė įmoka buvo 111,22 Eur ir tai sudarė 28,47 proc. gaunamų pajamų. Teigia, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad kreditingumas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas netinkamai.
13.2. Nurodo, jog šalių sudarytos Sutarties nuostatos (1.27., 5.3., 5.3.1., 5.3.2, 5.4 ir 5.14 punktai) numatė tarpininkavimo mokesčio mokėjimą, atvejus kuomet kredito gavėjas yra atleidžiamas nuo šio mokesčio mokėjimo bei kuomet nuolaida nebėra taikoma. Pažymi, jog prieš suteikiant atsakovei kreditą, jai buvo suteikta visa reikalinga informacija, kuri buvo aptarta ir individualiai, tai yra ieškovė atliko informavimo pareigą bei atsakovė iki vartojimo kredito sutarties sudarymo galėjo susipažinti su ieškovės siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis.
13.3. Pažymi, jog šalių sudarytoje Sutartyje numatyta vartojimo kredito kaina atitinka Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, apeliantė sudarydama vartojimo kredito sutartį sutiko su vartojimo kredito sąlygomis, žinojo, kokio dydžio palūkanos bus taikomos, tam neprieštaravo, taip pat visą laikotarpį mokėjo 25 proc. metines palūkanas bei kitus pagal Sutartį priklausančius mokesčius. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikia jokių argumentų, kodėl turėtų būti nepriteisiamos palūkanos, toks reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas ir neturi jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
15. Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi informavo bylos šalis, kad, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K- 7-4-611/2020, kurioje sistemiškai aiškinant paskolos sutarties bendrąsias nuostatas ir sutarties nutraukimą bei sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, suformuluota teismų praktiką keičianti ir vartojimo kredito sutarčių aiškinimui taikytinas taisykles, nagrinėjamoje byloje gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinys buvo patenkintas visiškai, iš atsakovės I. B. priteisiant 2921,36 Eur negrąžintą kreditą, 279,79 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotos iki 2019m.liepos 19d., 25 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 2921,36 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą 2019m. liepos 19d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestį, 8,17 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019m. vasario 26d. iki kreipimosi į teismą 2019m. liepos 19d., 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 4815,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019m. liepos 29d. iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.
17. Atsakovė I. B. apeliacinio skundu atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos negrąžinto kredito sumos. Ji ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių priteisimo, prašydama sprendimą šioje dalyje panaikinti ir ieškinį dėl šios dalies atmesti tuo pagrindu, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovę netinkamai įvertinus vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Atsakovė taip pat nurodo, kad net jei teismas nuspręstų, jog ieškovė tinkamai atliko savo pareigą įvertinti atsakovės mokumą, 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestis neturėtų būti priteisiamas, kadangi jis yra tam tikra netesybų forma.
Dėl kreditingumo vertinimo
18. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė 2018m. liepos 25d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3200 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), 1892,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 25 proc.), 453,25 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022m. liepos 25d.
19. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovei buvo suteikta paskola ir atsakovė turėjo pareigą vykdyti savo įsipareigojimus dėl skolos grąžinimo. Kaip jau minėta, atsakovė ginčija skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių priteisimo tuo pagrindu, kad, pasak apeliantės, ieškovė, prieš suteikdama atsakovei kreditą, netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Atsakovė teigia, kad jai piniginės lėšos buvo reikalingos gautų kreditų refinansavimui, kas rodė atsakovės mokumo nepatikimumą, o apie kitus prisiimtus kreditinius įsipareigojimus ieškovei negalėjo būti nežinoma.
20. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje pateiktą vartojimo kredito sutarties sampratą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas (toliau – ir VKĮ).
21. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje (vartojimo sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.
22. VKĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato reikalavimus, pagal kuriuos turi būti rengiamos kreditingumo vertinimo taisyklės. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą ir iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčią turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius veiksnius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
23. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte (akto redakcija nuo 2018m. balandžio 28d.) įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.
24. Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo (toliau – ir Nuostatai) (akto redakcija nuo 2017m. sausio 26d.) III skyriuje reglamentuotas kredito gavėjo įmokų ir pajamų santykio nustatymas. 9 punkte nustatyta, jog sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Pagal Nuostatų 9², vidutinės mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas atskirai apskaičiuojant kiekvieno įsipareigojimo finansų įstaigai dydį, gautą atitinkamo įsipareigojimo likusią kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą dalijant iš likusios kredito trukmės mėnesiais, ir gautus dydžius susumuojant.
25. Nuostatų 10 punkte numatyta, kad priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį ir vertinama, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo pajamos gali būti laikomos tvariomis ir atitinkamo laikotarpio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grąžinimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms, ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką. Tolesniuose Nuostatų punktuose (V skyrius „Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas“ nustatyti reikalavimai renkamai informacijai apie kredito gavėją, nustatyti reikalavimai jo pajamų vertinimui (Nuostatų 14–20 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė, spręsdama dėl kredito suteikimo galimybės atsakovei, paprašė pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius jos gaunamas pajamas, taip pat įvertino atsakovės turimus įsipareigojimus, SODROS duomenų bazės ir UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktus duomenis, o teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose detaliai nurodė mėnesinio finansinių įsipareigojimų dydžio apskaičiavimo metodus. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pati teikė kredito davėjui papildomus paaiškinimus ir duomenis, patvirtinančius jos gaunamas pajamas (el. b. 2 t. , 109–111, 114–138 l.), ieškovė naudojosi duomenimis iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų (el. b. 2 t., 112–113, 117, 137, 139 l.).
27. Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad kredito davėjas neatsižvelgė į iki tol turėtus jos finansinius įsipareigojimus, nes, kaip matyti iš ieškovės 2019-11-28 paaiškinimų teismui (el. b. 2 t., 104 l.), vertinant atsakovės kreditingumą ieškovė įvertino atsakovės turimus visus finansinius įsipareigojimus ir nustatė, kad jų dydis – 889,40 Eur, pagal aštuonias vartojimo kredito sutartis. Be to, ieškovė į bendrą visų turimų finansinių įsipareigojimų sumą nusprendė įtraukti ir įsipareigojimus pagal kreditinę kortelę, todėl laikė, kad įsipareigojimų bendra mėnesinių įmokų suma yra 936,56 Eur. Nei šie paskaičiavimai, nei byloje esanti informacija apie atsakovės pajamas nėra paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais nesiremti.
28. Remiantis tuo, darytina išvada, kad ieškovė visapusiškai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasi pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, t. y. atsakovės, bei duomenimis, gautais atlikus patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose, surinko Nuostatų 17 punkte nurodytą informaciją (el. b. Apyrašas, 41 l.), be to, nepažeisdama Nuostatų 19 punkto ieškovės pajamas įvertino konservatyviau, todėl nepažeidė VKĮ reikalavimų ar Lietuvos banko valdybos patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimų (CPK 178 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimu atmetami kaip nepagrįsti.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atmetus atsakovės argumentus dėl netinkamo atsakovės kreditingumo įvertinimo, negali būti taikoma atsakovės nurodoma VKĮ 8 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi.
Dėl sutarties 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio vertinimo
30. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo dalimi dėl 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Mano, kad tarpininkavimo mokestis yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl jis turi būti laikomas tam tikra netesybų forma.
31. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovės prašytą 1606,25 Eur tarpininkavimo mokestį, nurodė, kad vadovaujasi teismų praktika bei šalių sudarytos Sutarties sąlygomis (bendrųjų sąlygų 1.28 punktas). Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog kuomet kredito davėjas sudarydamas sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, jis turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka tik iš dalies.
32. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra nustatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pagal kurį minėtas mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas); 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas).
33. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
34. Šios aptartos šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos patvirtina, kad sutarties sudarymo metu 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu atsakovė netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tokios sąlygos, kai sutartyje numatyta kredito davėjo teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, turėtų skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti iš kredito sutarties kylančias prievoles ir tokiu būdu išvengti neigiamų finansinio pobūdžio pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Taigi 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis užtikrina kredito gavėjo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, minėtame punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovei, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas. Šia linkme formuojama ir teismų praktika eilėje bylų, kuriose ieškovė siekė visiško vartojimo kredito sutartyse numatyto tarpininkavimo mokesčio priteisimo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1484-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1458-619/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-796/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-870-826/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-439-372/2020; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020 ir kt.).
35. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį, tačiau sąžiningumo aspektu šalių sudarytos sutarties sąlygų nevertino.
36. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, jog sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
38. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti 1118,51 Eur (1606,25-487,74 Eur) tarpininkavimo mokesčio dalį vertintinas kaip reikalavimas dėl netesybų priteisimo, vertinant šia sumą materialiuoju sąžiningumo kontrolės aspektu, spręstina, kad reikalaujama suma akivaizdžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį, todėl šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Esant šioms aplinkybėms, ši sąlyga vertintina kaip nesąžininga vartojo atžvilgiu (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
39. Procedūriniu sąžiningumo aspektu atliekant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies vertinimą aktuali CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos taip pat laikomos nesąžiningomis.
40. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 453,25 Eur. Tačiau bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 8,9 proc. dydis nuo kiekvienos įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas).
41. Ginčo šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau paminėtoms bendrovėms išlaidoms padengti yra skirta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą ir kuri yra nekintama, tvirta, aiškiai apibrėžta ir žinoma kredito gavėjui. Tačiau tarpininkavimo mokesčio kintama dalis, kai mokestis padidinimas dėl aplinkybių, susijusių su prievolės įvykdymo termino pažeidimu, iš esmės yra siekis išvengti įstatyme nustatyto netesybų dydžio ribojimo, o netesybos tokiu būdu yra paslepiamos po tarpininkavimo mokesčiu. Teismo vertinimu, tokia sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui, todėl minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo pripažintina nesąžininga vartotojui (CK 6.228⁴ str. 6 d.).
42. Be to, V KĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju šalys dėl netesybų sutarė kredito sutarties 6.1 punkte, todėl už prievolės nevykdymą sutartyje negali būti nustatytos kitos netesybos ir kiti mokesčiai, ypač juos paslepiant po kitais mokesčiais, tokiais kaip tarpininkavimo mokestis, todėl vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3.2 sąlyga, kurioje numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujanti nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas, sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies pobūdį ir apskaičiavimo būdą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3.2 punkte, laikytina netesybomis, ji nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu, todėl pripažintina negaliojančia ab initio. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visą reikalautą tarpininkavimo mokesčio sumą, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant priteisto tarpininkavimo mokesčio sumą iki 453,25 Eur, t. y. iki tos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, kuri yra aiškiai apibrėžta ir nurodyta sutartyje ir kurią ieškovė turi teisę pagrįstai gauti kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius.
Dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo
44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 279,79 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2019m. liepos 19d. bei 25 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 2921,36 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą 2019m. liepos 19d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
45. Nagrinėjamoje byloje atsakovė I. B. ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl, pasak ieškovės, netinkamai įvertinto vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, bei sprendimo dalį dėl 1606,25 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo.
46. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi informavo bylos šalis, kad nagrinėjamoje byloje gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (žr. nutarties 15 punktą). Teismo nutartimi taip pat suteikta teisė šalims pateikti rašytinius paaiškinimus.
47. 2020 m. rugpjūčio 28 d. teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma apeliacinį skundą tenkinti, remiantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodoma, kad priešingai nei yra suformuota teismų praktika, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ir mokėjimo palūkanas, ir kompensuojamąsias palūkanas.
48. 2020 m. rugsėjo 9 d. papildomus paaiškinimus pateikė ieškovė UAB „NEO Finance“. Juose nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, ieškovė turi teisę reikalauti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo bei turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad priskaičiuotos, bet iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos t. y. 2019m. liepos 2d. nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudaro 249,59 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad nesumokėtos palūkanos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2022m. liepos 25d. sudaro 1194,44 Eur. Papildomuose paaiškinimuose ieškovė prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-1071-631/2020, atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.
49. Nagrinėjamu ginčo klausimu aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti išaiškinimai, kurie taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.
50. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aktualią kasacinio teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d.) nebegali būti skaičiuojamos.
51. Pagal bylos duomenis, mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 2 d.), dydis yra 249,59 Eur.
52. Remiantis tuo, kas išdėstyta, keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 279,79 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2019m. liepos 19d. bei 25 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito 2921,36 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą 2019m. liepos 19d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisiant ieškovei iš atsakovės 249,59 Eur pelno palūkanų.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
53. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 8,17 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019m. vasario 26d. iki kreipimosi į teismą 2019m. liepos 19d. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė prašė priteisti tokio dydžio kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal 25 proc. dydžio metinę palūkanų normą, pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 p.
54. Pažymėtina, kad šis palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc.). Vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, minėta sutarties sąlyga (6.1. punktas), pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis).
55. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
56. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl ieškovės prašomų priteisti 8,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų turėjo atmesti. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimas, keistina, pripažįstant vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 25 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas negaliojančia ab initio, ir tuo pagrindu atmetant ieškinio reikalavimą dėl 8,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
57. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
58. Kadangi keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovei priteistina suma sudaro 75 proc. jos ieškinio reikalavimuose nurodytos ieškinio sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 265,51 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina atsakovės apeliacinį skundą dėl dalies tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo nepagrįstumo, atsižvelgus į apeliaciniu skundu reikštų reikalavimų kiekį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį, atsakovei iš ieškovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2921,36 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 36 ct) negrąžinto kredito.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2. punktas).
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 25 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 249,59 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 59 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. liepos 2 d.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 453,25 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 25 ct) tarpininkavimo mokesčio.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3624,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 265,51 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.