Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei L. R. dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl išlaidų paslėptiems daikto defektams pašalinti atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

11. Apeliaciniu skundu keliamas materialiosios teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo klausimas įgyvendinant netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Ieškovas pasirinko savo teises ginti pareikšdamas reikalavimą pardavėjui atlyginti pirkėjo išlaidas įsigyto naudoto automobilio trūkumams ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog Sutarties sudarymo metu jam buvo perduotas automobilis, turintis paslėptų defektų. Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodamas, kad sprendimas yra nemotyvuotas, sandoris sudarytas panaudojus apgaulę, pirkimo – pardavimo metu buvo deklaruota, kad automobilis nepriekaištingos techninės būklės, tačiau bylos duomenys tai akivaizdžiai paneigia.

12. Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. <...> Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

13. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Taigi, pirkėjas turi teisę reikalauti: kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės (1 punktas); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (2 punktas), kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (3 punktas), grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (4 punktas).

14. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Autogidas.lt skelbimų portale 2022 m. lapkričio mėn. buvo paskelbta, kad parduodamas naudotas automobilis NISSAN PATHFINDER, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 gamybos metai; rida 354 000; defektai: kiti smulkūs defektai; komentarai: „Automobilis techniškai tvarkingas, tačiau kėbulas turi rūdelių ir įbrėžimų. Technikinė pravaryta galioja iki 2024 vidurio. Plačiau apie auto: Metų pradžioje perrinkta galva nes dingdavo antifryzas ir šiek tiek metė baltą dūmą. Buvo rasta, kad prie 4 cilindro trūkūs galva. Tvarkė galvą Šiauliuose. Pakeistos tarpinės „ušglušintas ir išprogramuotas AGR“ 2021 rugsėji keistos abi grandinės ir restauruoti purkštukai. Taip pat pakeista sankaba. Š.m. rugpjūti pilnai suremontuota važiuoklė. Šarnyrai, traukės, stabylnikai, atraminiai prieki pakeisti, salenblokai. Perrinktas rankinis pilnai veikia ir gerai laiko. Nes tik dėl rankinio ir skilusio galinio žibinto nepraėjo tech iš pirmo karto. Geros michelin padangos. Odinis salonas niekur nesuplyšes, El sėdynes. stoglangis. 4x4 sistema veikia puikia tiek RWD tiek AWD tiek palėtintojas. Tepalai antifreezas ir kiti skysčiai nedingsta dūmingumo nėra. Nesenai pakeisti 2 guoliai galiniai. Klaidų kompas nerodo. Trauka gera, variklis nepulsuoja, dirba tolygiai. galima padaryt 7 vietų gale išsilanksto papildomos dvi sėdynės. DVD, SAT/NAV. Atbulinio kamera nerodo reikia pasikeisti. Buvo sumontuota negamykline parking sistema kurią atjungiau nes pradėjo pypsėt bereikalo. Xenon Auto šviesos. Prieki sumontuotos dienos šviesos. Be kėbulo defektų auto trūkumų neturi 6 bėgių mechanas“ (teismo pastaba: kalba netaisyta) (el. b. t. 1, l. 13 – 14). Ieškovas apžiūrėjo automobilį iš išorės, kadangi automobilio techninė būklė ieškovą tenkino, ieškovas nusprendė įsigyti automobilį. Tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią pardavėjas pardavė NISSAN PATHFINDER automobilį, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pirkėjas sumokėjo 4 000,00 Eur (el. b. t. 1, l. 10 – 11). 2022 m. lapkričio 20 d. ieškovas pastebėjo, kad iš variklio aušinimo skysčio rezervuaro dingdavo variklio aušinimo skystis ir automobilis sudėtingiau užsivesdavo. Ieškovas papildydavo variklio aušinimo skysčiu. 2022 m. gruodžio 18 d. automobilis neužsivedė. Transporto priemonė buvo nugabenta į servisą. UAB „Kodėl gi ne?” 2023 m. vasario 2 d. Aktas nustatyti defektai: variklio bloko įtrūkimas; variklio bloko įtrūkimas; susidėvėję variklio grandinės ir šliaužikai; kuro purkštukų remontas. Akte pažymėta, kad defektams nustatyti reikėjo išardyti variklį bei tam naudoti spec. įrankius, numatomi atstatymo / remonto darbai: variklis; variklio grandinių komplektas; variklio alyva, aušinimo ir kiti skysčiai bei filtrai; remonto darbai; kuro purkštukų remontas 4 vnt. x 100, iš viso 2 502,00 be PVM (el. b. t. 1, l. 24 – 31). Pardavėjas apie defektus buvo informuotas, transporto priemonės apžiūroje nedalyvavo.

16. CK 6.333 straipsnyje nustatyti pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliami reikalavimai. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 25 punktas).

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

18. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

20. UAB „Kodėl gi ne“ 2024 m. sausio 29 d. Atsakyme (DOK-12564) nurodyta: 1. kokios galimos (tikėtinos) priežastys įtakojo Akte nurodytus variklio trūkumus? Įvertinus pristatytą defektuoti automobilį Nissan nustatėme, kad variklio cilindrų galvutėje išdeginta skylė. Įtrūkęs ir išdegęs variklio blokas. Variklio galvutės tarpinė išdegus. Šiuos gedimus (tai gedimų pasekmė) labiausiai tikėtina įtakojo netinkama automobilio priežiūra, laiku neatlikti remontai. Automobilis tikėtina ilgesnį laiką buvo eksploatuojamas su variklio bloko įtrūkimu, o tai įtakojo cilindrų galvutės išdegimą; 2. ar įvertinus variklio būklę Jūsų atliktos defektacijos metu, galima daryti išvadą, kad Automobiliui Remonto darbai buvo atlikti? Ar galima įvertinti ar jie atlikti kokybiškai? Vertinant kaip aprašyta paklausime, jeigu iki metų laikotarpyje būtų buvę atlikti remonto darbai ir jie atlikti kokybiškai, tokios būklės variklio gedimų mes nebūtume nustatę. Variklio grandinės defektacijos metu buvo visiškai susidėvėjusios, tai reiškia kad jos arba nebuvo keistos, arba po keitimo buvo nuvažiuota bent 100 000 km. Defektacijos metu nustatyta, kad kuro purkštukai veikė netinkamai, o tai taip pat įtakoja greitesnius variklio gedimo procesus (blogas kuro mišinys); 3. ar Jūsų Akte nurodyti trūkumai galėjo atsirasti savaime (dėl natūralaus nusidėvėjimo) jeigu Remonto darbai buvo atlikti kokybiškai, Automobiliui pravažiavus iki 200 km? Koks tikėtinas trūkumų atsiradimo momentas, laikotarpis? Tokios būklės variklis, kuro purkštukai, variklio grandinė negali natūraliai susidėvėti iki tokio laipsnio, koks buvo nustatytas defektacijos metu, jeigu automobiliui pagal galintojo rekomendacijas, esant galimų gedimų požymiams jis laiku remontuojamas ir atliekamas techninis aptarnavimas. Per 200 km tokie gedimai negali atsirasti savaime; Papildomai nurodome, kad atsakant į klausimą dėl poreikio remontuojant variklį atlikti papildomus darbus, nurodome, kad variklio remonto metu (toks koks atliktas Nissan automobiliui) būtina keisti: alyvą, alyvos filtrą, oro filtrą, aušinimo skystį.

21. Byloje pateikta eksperto – technikos mokslų daktaro V. M. 2024 m. vasario 1 d. išvada MV 2024-10 pagal pardavėjos atstovo advokato prašymą atlikti tyrimą dėl automobilio „Nissan Pathfinder“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), variklio defektų (toliau – Išvada) (el. b. t. 1, l. 180 – 189). Ekspertui buvo pateikti klausimai: 1. ar rekomenduojama naudoti Transporto priemonę pastebėjus, jog Transporto priemonės aušinimo skysčio rezervuare dingsta aušinimo skystis ? Jeigu nerekomenduojama, kodėl?; 2. ar Transporto priemonės variklio cilindrų blokas galėjo įtrūkti dėl nepakankamo variklio aušinimo skysčio kiekio variklio aušinimo sistemoje?; 3. ar Transporto priemonės variklio cilindrų galvutės gedimas (išdeginta skylė) galėjo atsirasti dėl nepakankamo variklio aušinimo skysčio kiekio variklio aušinimo sistemoje? 4. per kokį laiko tarpą gali atsirasti Transporto priemonės variklio bloko ir cilindrų galvutės pažeidimai?; 5. dėl kokių kitų priežasčių galėjo atsirasti Transporto priemonės variklio cilindrų bloko ir cilindrų galvutės defektai? Ar Transporto priemonės variklio cilindrų bloko ir cilindrų galvutės defektai galėjo atsirasti dėl natūralaus Transporto priemonės nusidėvėjimo?; 6. ar nustačius Transporto priemonės variklio grandinės šliaužikų gedimą yra būtina keisti visą variklio grandinių komplektą? Ar gali būti keičiami tik variklio grandinių šliaužikai? 7. ar siekiant pašalinti Transporto priemonės variklio defektą buvo būtina jį keisti nauju varikliu? Ar buvo galimas to paties Transporto priemonės variklio remontas/detalių restauravimas? Ekspertas pateikė išvadas: 1. jei nustatoma, kad automobilio vidaus gedimo variklyje sumažėja jo aušinamojo skysčio lygis, automobilio valdytojas turėtų imtis atitinkamu priemonių, kad nustatyti ir pašalinti to sumažėjimo priežastis. Nustačius, kad aušinimo skysčio nuotėkis yra pakankamai didelis ir/arba jei aušinamojo skysčio lygis yra pastebimai mažesnis nei tai reglamentuota automobilio gamintojo ir tuo momentu nebuvo galimybės papildyti aušinamojo skysčio iki normos, automobilis „Nissan Pathfinder“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo būti eksploatuojamas, nes dėl aušinamojo; 2 – 3. tiriamuoju atveju, automobilio „Nissan Pathfinder“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), variklio cilindrų bloko, cilindrų ir vožtuvo sugadinimai galėjo susidaryti dėl variklio perkaitymo, kurį galėjo sąlygoti nepakankamas aušinamojo skysčio lygis variklio aušinimo sistemoje. Varikliui perkaitus, galėjo susiformuoti jo 2-o cilindro kuro purkštuvo antgalio terminis pažeidimas, lėmęs užfiksuotus aukščiau paminėtų variklio detalių sugadinimus; 4 – 5. automobilio „Nissan Pathfinder“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), variklio cilindrų galvutės kiauras terminis pažeidimas susiformavo Automobilio paskutinio važiavimo metu. Šį pažeidimą lėmė 2-o cilindro kuro purkštuvo antgalio defektas dėl jo terminio pažeidimo, kurį sąlygojo prieš tai įvykęs šio antgalio perkaitymas. Labai tikėtina, kad šis antgalis buvo perkaitintas dėl variklio aušinimo sistemos veikimo sutrikimo – pvz., dėl aušinamojo skysčio nepakankamo lygio (nutekėjimo) variklio aušinimo sistemoje. Aušinamojo skysčio nutekėjimą iš variklio aušinimo sistemos galėjo lemti tiek ilgalaikis poveikis (jos detalių natūralus senėjimas, susidėvėjimas ir kt.), tiek ir atsitiktiniai veiksniai (staigus aušinimo sistemos hermetiškumo praradimas). Kita galima (tačiau mažiau tikėtina) 2-o cilindro purkštuvo antgalio perkaitymo priežastis – variklis dirbo maitinamas netinkamos kokybės dyzeliniu kuru. Eksperto žiniomis, toks kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktoje medžiagoje variklio cilindrų galvutės terminis pažeidimas (dėl defektinio kuro purkštuvo) galėjo susiformuoti per ne didesne kaip 50 km Automobilio ridą, jo paskutinio važiavimo metu. Tikėtina, kad per šį paskutinį Automobilio važiavimą taip pat susiformavo jo variklio cilindrų bloko ir 2-o cilindro vožtuvo pažeidimai; 6. Nustačius automobilio „Nissan Pathfinder“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), variklio grandininės pavaros šliaužikų didesnį susidėvėjimą, nebūtinai turi būti keičiamos visos grandininės pavaros detalės. Grandininės pavaros kreipiančiųjų elementų (dar vadinamų „šliaužikais“) susidėvėjimas/sudilimas paprastai nėra reglamentuojamas, o grandininės pavaros tinkamumas įvertinamas su specialiais prietaisais pagal jos laisvumą; 7. siekiant pašalinti automobilio „Nissan Pathfinder“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gedimą, turėjo būti atlikti jo remonto darbai: techniniu požiūriu gedimo pašalinimas galimas tiek keičiant variklį kitu, tiek keičiant jo sugedusiais ir netinkamas detales. Ekonomiškai pagrįstas remonto variantas turėjo būti pasirinktas, vertinant atstatymo kaštus abiem variklio techninės būklės atstatymo atvejams.

22. Ekspertas tiriamojoje išvados dalyje paaiškino, kad buvo sutrikęs degimas 2-ame cilindre, t. y. principine automobilio variklio gedimo priežastimi laikytinas jo 2-o cilindro kuro purkštuvo gedimas. Kiauras cilindrų galvutės pažeidimas susiformavo automobilio paskutinio važiavimo metu. Eksperto žiniomis, tokie variklio cilindrų galvutės ir vožtuvo terminiai pažeidimai galėjo susiformuoti per ne didesne kaip 50 km Automobilio ridą, jo paskutinio važiavimo metu. Techniniu požiūriu 2-o cilindro kuro purkštuvo antgalio defektas (kai didelis kiekis dyzelinio kuro buvo purškiamas į šoną – link pertvaros su 1-u cilindru) paaiškinamas šio antgalio terminiu pažeidimu (perkaitymu), dėl kurio susidarė jo snapelio deformacija ir/arba purškimo skylučių geometrijos (skersmens, orientavimo) pažeidimai, kas sąlygojo neteisingą kuro išpurškimo kryptį ir galimai didesnį jo kiekį. Galima priežastis (netinkamas/nepakankamas variklio aušinimas) yra daugiau tikėtina, nes 2-o cilindro kuro purkštuvo antgalio terminis pažeidimas pasireiškė vienoje vietoje (ties 1-o ir 2-o cilindrų sandūra), kas paaiškinama šioje vietoje buvusiu lokaliu variklio perkaitymu. Tiriamojo Automobilio variklio perkaitymą galėjo sąlygoti tiek ilgalaikis poveikis (dėl aušinimo sistemos elementų senėjimo/susidėvėjimo bei dėl aušinamojo skysčio savybių praradimo), tiek atsitiktiniai veiksniai (staigus aušinimo sistemos kurio nors elemento veikimo sutrikimas).

23. Ekspertas įvertino ieškovo nurodytos aplinkybes (dėl aušinamojo skysčio sumažėjimo variklyje) ir sprendė, kad jam eksploatuojant automobilį jo variklio aušinimo sistemoje periodiškai galėjo būti aušinamojo skysčio trūkumas, dėl to variklis galėjo perkaisti ir šis perkaitymas galėjo būti lokalus (daugiau pasireikšti vienoje tiriamojo variklio srityje – ties 2-u cilindru, kas paaiškinama sudėtinga variklio aušinimo sistemos konstrukcija). Techniniu požiūriu, kad ir trumpalaikio perkaitimo metu galėjo būti termiškai pažeistas 2-o cilindro kuro purkštuvo antgalis ir todėl, labai tikėtina, kad aušinamojo skysčio trūkumas (pasireiškęs kad ir vieną arba kelis kartus) galėjo turėti tiesioginės įtakos tiriamojo variklio gedimams.

24. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2005 m. laidos automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Ekspertas tiksliai nustatė defekto atsiradimo priežastinį ryšį – variklio cilindrų galvutės ir vožtuvo terminiai pažeidimai galėjo susiformuoti per ne didesne kaip 50 km automobilio ridą, jo paskutinio važiavimo metu dėl aušinamojo skysčio trūkumo, o šis trūkumas galėjo atsirasti dėl aušinimo sistemos elementų senėjimo/susidėvėjimo, dėl aušinamojo skysčio savybių praradimo, staigaus aušinimo sistemos kurio nors elemento veikimo sutrikimo. Taigi, pardavėjas iš esmės garantavo tokią naudoto daikto kokybę pirkimo-pardavimo metu, kokia ji reali ir buvo, kas techniškai sudarė galimybes automobiliu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį. Pardavėjas pardavimo metu nurodė, kad daiktas be trūkumų. Tokie trūkumai, kurie lėmė naudoto automobilio variklio gedimo priežastį, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nustatyti nebuvo. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu jam buvo perduotas paslėptų defektų turintis automobilis.

25. Dėl ieškovo ir atsakovės pateiktų įrodymų, susijusių su paslėptų defektų nustatymu, įrodomosios galios, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, eksperto Išvada ir UAB „Kodėl gi ne?” Atsakymas yra rašytiniai įrodymai (CPK 177 ir 197 straipsniai). Eksperto Išvadą parengė technikos mokslų daktaras V. M.. V. M. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir atlieka eismo įvykių ir transporto trasologines ekspertizes. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro metodines rekomendacijas eismo įvykių ekspertinių tyrimų užsakovams eismo įvykių ekspertiniai tyrimai atkuria eismo įvykio eigą ir aplinkybes, nustato pėdsakus, atsiradusius eismo įvykio metu ant transporto priemonių, kelio dangos, kitų objektų, šių pėdsakų susidarymo mechanizmą ir identifikuoja šiuos pėdsakus palikusius objektus, tiria nustatytus transporto priemonių techninius gedimus, nustato jų atsiradimo laiką, gedimų ir eismo įvykio ryšį, eismo įvykio dalyvių veiksmų ir eismo įvykio kilimo priežastinį ryšį, taip pat ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Skirtingai nei nurodo apeliantas, ekspertas V. M. turi kompetenciją tirti nustatytus transporto priemonių techninius gedimus ir nustato jų atsiradimo laiką. Ekspertas tyrimui naudojo visą civilinės bylos medžiagą, įskaitant UAB „Kodėl gi ne?” Aktą ir fotonuotraukas. UAB „Kodėl gi ne?” Aktas ir jo pagrindu surašytas Atsakymas parengtas vizualiai apžiūrėjus automobilį. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Kodėl gi ne?” Aktą ir Atsakymą būtų parengę specialių žinių turintys asmenys, be to, Atsakyme nėra mokslinių duomenų apie tyrimą ir padarytas išvadas, t. y. parengtas dokumentas nėra tiriamojo mokslinio pobūdžio. Eksperto Valentino M. I. pagrįsta moksliniu tyrimu, nustatytas defekto atsiradimo šaltinis ir tai atsispindi eksperto tiriamojoje dalyje. Skirtingai nei UAB „Kodėl gi ne?” Atsakymas, Išvada kaip įrodymas turinio (faktinių duomenų) loginio ryšio su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku prasme yra išsamesnis, jame atsispindi daugiau tikrovę atitinkančių duomenų, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam suteikė didesnę įrodomąją reikšmę.

26. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties 45 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-421/2023 ir kt.).

27. Taigi, nustačius, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo variklio defektas galėjo atsirasti dėl variklio perkaitinimo, kurį galėjo sąlygoti nepakankamas aušinamojo skysčio lygis variklio aušinimo sistemoje, t. y. nustačius juridinį faktą, su kuriuo įstatymas sieja ieškovo pasirinktos teisių gynybos pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Dėl nurodytų argumentų lieka teisiškai nebeaktualu vertinti aplinkybės, jog atsakovė iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (ne)atliko transporto priemonės remontą UAB „Sendita“, kuri remonto metu nebuvo registruota juridinių asmenų registre.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad sprendimas nėra motyvuotas, taigi tai procesinis ir savarankiškas pagrindas teismo sprendimui naikinti. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, ieškinio pagrįstumas nustatytas atlikus tinkamą įrodymų vertinimą. Materialiosios teisės normos taikomos pagal jų hipotezėje nurodytas taikymo sąlygas ir teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis vertinimas. Teismas sprendime nurodė, kokie pateikti konkretūs įrodymai paneigia ieškovo įrodinėjamas aplinkybes.

31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė 3 345,00 Eur už teisinę pagalbą ir visiškai nemotyvavo savo sprendimo.

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė: 50,00 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą (el. b. t. 1, l. 108); 991,60 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. t. 2, l. 81 – 82); 2,5 val. teisinių konsultacijų teikimą – 302,00 Eur (el. b. t. 2, l. 83 – 84); prašymo dėl papildomų įrodymų rengimą, atstovavimą teisme, teisinių konsultacijų teikimą, lydraščio rengimą – 484,00 Eur (el. b. t. 2, l. 85 – 86); teisinių konsultacijų teikimą – 114,95 (el. b. t. 2, l. 87 – 88); pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. liepos 16 d. teismo posėdyje – 423,50 Eur (el. b. t. 2, l. 89 – 90); pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. spalio 28 d. teismo posėdyje, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą – 423,50 Eur (el. b. t. 2, l. 91). Pateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai – 2 740,10 Eur (el. b. t. 2, l. 92 – 96). Atsakovė taip pat patyrė 605,00 Eur išlaidas už eksperto išvados parengimą (el. b. t. 2, l. 97 – 98). Atsakovės patirtos 2 740,10 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (maksimalūs dydžiai: 8.4 punktas – 2 939,25 Eur (advokato paslaugos), 8.19 punktas – 161,46 Eur x 1 val. (advokato padėjėjo paslaugos), 8.17 punktas – 807,28 Eur (advokato paslaugos); 645,82 Eur (advokato padėjėjo paslaugos)). Atsakovės patirtos išlaidos eksperto išvadai parengti priskirtinos prie būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismo išvada atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

35. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl išlaidų paslėptiems daikto defektams pašalinti atlyginimo atmestas, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Atsakovė už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 149,50 Eur (reg. Nr. DOK-3060, 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra). Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio (maksimalus dydis: 8.11 punktas – 2 855,32 Eur (advokato paslaugos). Atsakovei iš ieškovo priteisiamos 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 149,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.