Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui J. T. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. vasario 5 d. J. T. paskolino atsakovei J. R. 3000,00 Eur pinigų sumą. Sudarytas skolos raštelis, kuriuo atsakovė įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2022 m. kovo 20 d. Kadangi pasiskolintų pinigų atsakovė J. T. negrąžino, ji perleido reikalavimo teisę ieškovei, sudarant 2024 m. sausio 12 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. sausio 12 d. ieškovė informavo atsakovę elektroniniu paštu apie reikalavimo teisės perleidimą ir sudarytą sutartį. Pagal sudarytą skolos raštelį atsakovė skolos negrąžino ir liko skolinga 3000,00 Eur.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

Atsakovei pareiškus, kad 2021 m. vasario 5 d. skolos raštelis galimai suklastotas, 2024 m. kovo 15 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-1455-1175/2024 nagrinėjimas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04202-24 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje, dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, pagal J. R. pareiškimą dėl galimo dokumentų klastojimo. Vėliau, 2024 m. spalio 3 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokuroro nutarimu šis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimo metu gauta specialisto išvada, kad būtent 2021 m. vasario 5 d. skolos raštelio rankraštinius įrašus parašė vienas asmuo - J. R..

Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė prieštaravimuose dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 17 preliminaraus sprendimo nurodytų aplinkybių dėl 2021 m. vasario 5 d. tarp J. T. ir atsakovės J. R. sudaryto skolos raštelio suklastojimo, tuo pačiu neįrodė, kad minėtą skolą yra grąžinusi. Tuo tarpu ieškovė įrodė, jog atsakovė pažeidė prievolę grąžinti paskolą, todėl vertintina, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 17 d. preliminariu sprendimu visiškai pagrįstai buvo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to, naikinti ar keisti minėtą preliminarų sprendimą teismas neturi teisinio pagrindo, todėl aptariamas preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 183, 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė priteisti iš atsakovės priteisti 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal į civilinę bylą Nr. e2-1455-1175/2024 pateiktą 2024 m. sausio 15 d. pinigų priėmimo kvitą ir nurodė, kad po minėto preliminaraus sprendimo advokatė dar teikė byloje atstovavimo paslaugas, rengė atsiliepimą į prieštaravimus, teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kt. Vis dėlto, pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje Nr. e2-1455-1175/2024 priimdamas preliminarų sprendimą jau pasisakė dėl šių atstovavimo išlaidų priteisimo, nurodydamas, kad įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paslaugų poreikį, iš atsakovės priteistiną sumą sumažinamas iki 825,00 Eur. Tuo tarpu nors bylos duomenys ir patvirtina, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo advokatė Eglė Latauskienė teikė ieškovei teisines paslaugas, tačiau ieškovė ar jos atstovas teismui nepateikė jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių jos turėtas papildomas išlaidas už atstovavimą po preliminaraus sprendimo priėmimo. Esant nurodytam tenkinti ieškovės atstovo prašymą priteisti ieškovei iš atsakovės 825,00 Eur atstovavimo išlaidų, nėra pagrindo.

Be to, ieškovė teismui pateikė 2024 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą ir piktnaudžiavimą procesu atsakovei J. R..

Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymą teismas šaliai, taip pat jos atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, palankiai sau suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo nuobaudų už priesaikos sulaužymą ar kitokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (kasacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovo prašoma skirti baudą atsakovei už priesaikos sulaužymą, remiantis tuo, kad atsakovė melavo teismui apie tai, kad ji nepasirašė 2021 m. vasario 5 d. sudaryto skolos raštelio, nors ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04202-24 nustatyta, kad šiame skolos raštelyje rankraštinius įrašus atliko ir šį skolos raštelį pasirašė pati atsakovė. Teismas, spręsdamas šį klausimą, vertina tai, kad atsakovė, kaip ginčo šalis, yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos paaiškinimai byloje yra subjektyvūs. Nagrinėjamu atveju teismas vertina atsakovės paaiškinimus, kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės vyko prieš beveik ketvertą metų, su atsakove sudarytas ne vienas skolos raštelis ir jų sudarymo aplinkybės nebuvo aiškios atsakovei. Juolab teismas vertina tai, kad atsakovė net pasinaudota baudžiamojo proceso priemonėmis (pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04202-24), siekiant pašalinti šias atsakovei kilusias abejones dėl jos sudarytų skolos raštelių, įskaitant ir 2021 m. vasario 5 d. skolos raštelio, autentiškumo. Remiantis tuo, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovė sąmoningai melavo teismui, todėl šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės duotos priesaikos sulaužymo fakto, ko pagrindu ieškovės atstovo prašymas skirti atsakovei baudą, numatytą CPK 186 straipsnio 6 dalyje, atmestinas.

Tuo tarpu dėl prašymo skirti baudą atsakovei CPK 95 straipsnio pagrindu pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas šį straipsnį, nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė prašymą taikyti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindė aplinkybėmis, susijusiomis su: 1) nemotyvuotų prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pateikimu, nors tokiu būdu atsakovė tik pasinaudojo jai įstatymo suteikta procesine teise nesutikti su procesiniu sprendimu, priimtu supaprastinto proceso tvarka, 2) galimai melagingų paaiškinimų teismui pateikimu, dėl kurių nepagrįstumo teismas jau yra pasisakė prieš tai; 3) galimai melagingo pareiškimo pateikimu ikiteisminio tyrimo institucijai ir šios institucijos darbo apsunkinimu bei papildomų išlaidų specialisto tyrimui susitarimu, nors šios aplinkybės galėtų nebent tik sudaryti pagrindą taikyti baudžiamojo proceso sankcijas; 4) papildomu procesinių išlaidų ieškovės patarimu dėl vykstančių teismo posėdžių, nors tai neužkerta kelio ieškovei siekti šių proceso išlaidų kompensacijos iš atsakovės šiame procese. Taigi, teismas įvertinęs šiuos ieškovės atstovo prašymo argumentus sprendžia, kad vien tik tai, kad atsakovė naudojosi jai suteiktomis civilinėmis procesinėmis teisėmis ir buvo pasitelkusi net baudžiamąjį procesą - tai savaime nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o pats ieškovės atstovas prašyme iš esmės nenurodė svarių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės galimą piktnaudžiavimą, jos sąmoningą siekį vilkinti procesą, apsunkintį bylos nagrinėjimą ir pan. Tokių aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad atsakovė piktnaudžiauja procesu, teismas taip pat nenustatė. Nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus atsakovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis fakto, ieškovės atstovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei CPK 95 straipsnio pagrindu netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimis, teismas

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1455-1175/2024 palikti nepakeistą.

Ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą ir piktnaudžiavimą procesu atsakovei J. R. - atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.