Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui K. G.,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.50 val. Kaune, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link V. Krėvės pr. daugiabučių kiemų pravažiavime ties V. Krėvės pr. namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 128 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai tokia teisė atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes atsiradus kliūčiai – einančiam iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį pėsčiajam A. D., nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio arba pėsčiojo neapvažiavo, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio priekine dalimi jis partrenkė nukentėjusįjį A. D. ir dėl to jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. išvažinėdamas iš daugiabučio kiemų ir važiuodamas nuo V. Krėvės pr. (duomenys neskelbtini) namo, link pagrindinio V. Krėvės prospekto, užsižiūrėjo į kairėje kelio pusėje esančio prekybos centro ,,Rimi“ parkavimo aikštelę, kurioje vyko didelis judėjimas. Važiavo lėtai, greitis nebuvo didesnis nei 20 km/val. Kairėje kelio pusėje pamatė sėdintį senyvo amžiaus vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, A. D. Sustojo, išlipo iš automobilio, paklausė, kodėl jis sėdi, ar nereikia pagalbos. A. D. pasakė, kad pagalbos nereikia, jam skauda koją. Negirdėjo A. D. sakant, kad jis buvo partrenktas. Šalia matė lazdelę, maišelį su daiktais. Aplink susirinko daugiau žmonių. A. D. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes skaudėjo koją. Pats iš namų buvo išvažiavęs trumpam, su savimi neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl greitąją medicinos pagalbą iškvietė šalia buvę moterys. Tuo metu patraukė automobilį, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Patraukęs automobilį bandė pakelti A. D., bet nepavyko. Pamatęs atvykstančius medikus išvyko. Po kelių dienų peržiūrėjęs automobilio vaizdo registratoriaus įrašus pamatė, kad savo automobiliu partrenkė A. D. Einančio A. D. nematė, todėl nesupranta kaip įvyko eismo įvykis. Tik iš vaizdo registratoriaus įrašo pamatė, kad A. D. atėjo iš dešinės pusės. Peržiūrėjęs vaizdo registratoriaus medžiagą nuvyko pas tyrėją, pateikė vaizdo registratoriaus medžiagą. Sutinka, kad buvo nepakankamai atidus, todėl ir įvyko eismo įvykis. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tačiau įvykio dieną to nesuprato. 2019 m. liepos mėnesį buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir jam skirta piniginė bauda bei specialiosios teisės atėmimas trims mėnesiams. Paskirtą baudą sumokėjo, tačiau nesutiko su specialiosios teisės atėmimu, todėl padavė skundą. Trijų mėnesių specialios teisės atėmimą skaičiavo nuo nutarimo priėmimo dienos 2019 m. liepos mėnesį ir nežinojo, kad nutarimo apskundimas sustabdo specialiosios teisės atėmimo skaičiavimo terminą. Vairuotojo pažymėjimo valstybės įmonei „Regitra“ nebuvo grąžinęs, ir buvo klaidingai įsitikinęs, kad jau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio vėl gali vairuoti transporto priemonę be jokių papildomų leidimų ar kreipimųsi į valstybės įmonę ,,Regitra“. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 91–92).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas kilo tik dėl žalos atlyginimo, paaiškinimus dėl civilinio ieškinio teikė civilinė ieškovė ir civilinis atsakovas.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja E. S. D. paaiškino, kad kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai. Su kaltinamuoju santuokoje gyvena beveik 30 metų ir jį gali apibūdinti kaip gerą ir darbštų žmogų. Šeimoje visus klausimus sprendžia kartu, pasitiki vienas kitu. Automobilis priklauso jai, tačiau kaltinamasis visada atsiklausia pasiimdamas automobilį. Žino, kad kaltinamajam buvo atimta teisė vairuoti ir tuo metu jis automobiliu nesinaudojo. Veikos padarymo metu buvo leidusi kaltinamajam naudotis automobiliu, nes, kaip paaiškino sutuoktinis, tuo metu jau buvo pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Ji kaltinamuoju pasitikėjo, todėl šios aplinkybės netikrino. Ji nėra bausta, teista, laikosi įstatymų, todėl teismui atleidus kaltinamąjį pagal laidavimą ir ją paskyrus laiduotoja, galės sutuoktiniui daryti teigiamą įtaką. Kaltinamasis D. D. išgyvena dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, matosi, jog nuoširdžiai gailisi ir po įvykio tapo atidesnis, atsargesnis. Supranta, kad prašydama paskirti ją laiduotoja prisiima didelę atsakomybę, tačiau tokiu atveju ir kaltinamasis turėtų moralinį įsipareigojimą prieš šeimą, kas sulaikytų jį nuo naujų veikų darymo. Prašo atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nes šeimos finansinė padėtis nėra labai gera, santaupų neturi, moka paskolą už įsigytą automobilį, kurį laiką ji viena išlaikė šeimą, tačiau pradėjus dirbti ir kaltinamajam finansinė padėtis pagerės. Jei būtų paskirtas užstatas tektų imti paskolą (2 t., b. l. 92–94).

Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė V. T. paaiškino, kad yra nukentėjusiojo A. D. duktė ir civilinį ieškinį pareiškė dėl 600 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad dėl eismo įvykio metu patirto A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė bent 500 Eur turtinę žalą, kurią sudaro A. D. skirtų medikamentų, maisto papildų, higienos prekių, maisto produktų, drabužių įsigijimo išlaidos, taip pat kelionės autobusu bilietų ir degalų įsigijimo išlaidos lankant A. D. gydymo įstaigoje, pietūs su artimaisiais, tai yra sūnumi ir anūkais, lankant A. D. bei įvairios kitos išlaidos. A. D. maistą, medikamentus, kitus daiktus pirkdavo iš jo asmeninių lėšų, apmokėdama turima A. D. banko kortele, tačiau pasibaigus pinigams A. D. banko kortelėje, naudodavo asmenines lėšas. Kiek asmeninių lėšų tiksliai skyrė A. D. priežiūrai įvardinti negali, nes nerinko kvitų. Ji važiuodavo lankyti A. D. į kitą miestą, pirkdavo „kiniečių“ kompanijoje parduodamus maisto papildus, datulių sultis, spiruliną, kurie gerindavo A. D. kraujo rodmenis. Gydytojų skiriamais medikamentais nepasitikėjo, jie buvo neveiksmingi, todėl nepirko. Kaune nerado slaugos namų, todėl A. D. buvo paguldytas į Marijampolės slaugos namus. Jo lankyti vykdavo apie du kartus per savaitę, vykstant į kitą miestą susidarė nemažos išlaidos, Marijampolės gerai nežinojo, todėl naudojosi ir taksi paslaugomis. Finansiškai tėvo išlaikoma nebuvo. Dėl A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, skriaudą, jai dreba rankos, nemiega naktimis, turi gerti įvairius papildus. Kas atlygins patirtą žalą jai nesvarbu, svarbu, kad žala būtų atlyginta ir kuo greičiau, nes turi sutvarkyti A. D. kapavietę. Norėtų, kad žalą atlygintų draudimo bendrovė, nes taip bus greičiau (2 t., b. l. 94–96).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas K. G. civilinį ieškinį prašė atmesti ir paaiškino, kad civilinio ieškinio dalis susijusi su turtine žala yra pilnai atlyginta. Sutiko, kad dėl eismo įvykio A. D. galėjo patirti turtinės žalos, tačiau laiko, kad žalą atlygino, nes šiuo atveju sudėtinga atskirti, kokia dalis išlaidų, susijusių su įvykusiu eismo įvykiu, buvo dengiama iš A. D. lėšų, kokia iš civilinės ieškovės piniginių lėšų. Patirtų išlaidų neskirstė ir pilnai atlygino visą, civilinės ieškovės, manoma, pagrįstai prašomą turtinę žalą, susijusią su eismo įvykiu. Suma yra išmokėta abiem A. D. turto paveldėtojams. Nurodė, kad A. D. kapavietės tvarkymo išlaidos negali būti atlyginamos, nes nukentėjusiojo mirties priežastis nesusijusi su eismo įvykiu. Neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo artimiesiems taip pat neatlygintina. Šioje byloje nėra susiklosčiusi tokia išimtinė situacija, kuri leistų daryti prielaidą, kad šiuo atveju civilinė ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 96).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo A. D. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. parodė, jog 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.45 val. išėjo iš namų, (duomenys neskelbtini), išnešti šiukšles į konteinerį, kuris yra kitoje namo išvažiavimo iš kiemo, pusėje, prie prekybos centro „Rimi“. Nešė šiukšles dešinėje rankoje, polietileniniame maišelyje. Ėjo vienas. Einant per asfaltuotą išvažiavimą link V. Krėvės pr., staiga iš kairės pusės pagal ėjimo kryptį, giliau nuo daugiabučių kiemo atvažiavo sidabrinės spalvos minivenas ir jį partrenkė. Nuo smūgio iškart buvo parverstas žemėn. Sąmonės neprarado. Netrukus iš miniveno išlipo vyriškis ir priėjo. Vairuotojas jam kažką sakė, bet dabar nepamena. Jam griežtai atsakė: ,,Tu mane partrenkei. Kviesk greit greitąją!“. Vyriškis dvejojo. Tada priėjo moterys. Viena laikė rankoje telefoną. Suprato, kad moteris iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Susirinko daugiau žmonių. Jį bandė kelti, bet jam aštriai skaudėjo abiejose kojose, todėl atsikelti nesugebėjo. Dar po kelių minučių atvyko policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Greitosios medicinos pagalbos medikui pasakė, kad jį partrenkė automobilis. Medikai ratukais jį nutransportavo iki savo automobilio. Medikams davė dukters V. T. vizitinę kortelę, kad paskambintų ir pasakytų, kas nutiko. Tuo metu partrenkusio automobilio įvykio vietoje jau nebuvo. Suprato, kad vairuotojas su automobiliu nuvažiavo. Nuvežus medikams jį į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, nustatyti lūžiai abiejose kojose – kairės kojos kelias ir dešinės kojos šlaunikaulis. Taip pat sumušta dešinė ranka, veidas. Jau atlikta kairiojo kelio operacija, ruošiamas dešinio šlaunikaulio operacijai. Jam nesuprantama, kodėl jį partrenkusio automobilio vairuotojas pasišalino ir kodėl priėjęs prie jo sakė: ,,Ne aš tave partrenkiau“. Įsitikinęs, kad jį partrenkė sidabrinės spalvos minivenas, kurio vairuotojas išlipęs prie jo priėjo (1 t., b. l. 81–82).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos D. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, jog 2019 m. gruodžio 16 d. jai telefonu paskambino D. D.. Sakė, kad V. Krėvės pr. daugiabučių kieme kilo incidentas – jis sustojo prie sėdinčio ant žemės žmogaus, norėjo jam padėti, susirinko žmonės, iškvietė greitąją, jis nuvažiavo. Vėliau paskambino policija, liepė atvykti, automobilį uždarė aikštelėje. Žmogui, prie kurio priėjo, lūžusios abi kojos. Ji trumpai paaiškino, kad reikia policijoje duoti teisingus parodymus – viską taip, kaip buvo, o procesinius sprendimus priima prokuroras ir teisėjas. D. D. nesakė, kad būtų pats partrenkęs pėsčiąjį. Vėliau dar kelis kartus skambino, klausė, kaip atsiimti policijos aikštelėje uždarytą automobilį. Paaiškino, kad ikiteisminiame tyrime tokį sprendimą priima tyrimą kuruojantis prokuroras. D. D. taip pat klausė, ar jam priklauso nemokamas gynėjas. Vėliau su D. nebendravo. D. D. nesakė, kad būtų partrenkęs žmogų. Minėjo tik, kad kilo toks incidentas ir kaip reiktų jį spręsti (1 t., b. l. 75–76).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos A. U. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. U. parodė, jog 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.45 val. ėjo iš parduotuvės ,,Rimi“, V. Krėvės pr. (šalia Dainavos turgaus) į namus. Einant link išvažiavimo iš daugiabučių kiemo į V. Krėvės pr. pamatė ties išvažiavimo viduriu sėdintį sulenktomis kojomis labai senyvo amžiaus vyriškį. Prie jo buvo priėjęs maždaug 50 metų amžiaus vyriškis. Šalia maždaug 1 metro atstumu stovėjo sidabrinės spalvos minivenas. Girdėjo, kaip senolis sakė minėto miniveno vairuotojui: ,,Neliesk, manęs, neliesk, tik greičiau kviesk greitąją“. Senolis sakė: ,,Tu partrenkei, tai tu partrenkei!“. O miniveno vairuotojas atšovė: ,,Ne, ne aš partrenkiau!“. Kadangi senolis aimanavo, sakė vairuotojui, kad jis sulaužė kojas, nedelsdama savo mobiliuoju telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad skubiai reikalingi medikai, sužeistas pėsčiasis. Dar iki jai prieinant prie senolio buvo dar 2 moterys. Viena iš jų užsirašė miniveno valstybinius numerius. Miniveno vairuotojas apie 2 minutes vaikštinėjo įvykio vietoje netoli senolio. Per tą laiką susibūrė daugiau žmonių. Kelios moterys jį užsipuolė, kad tai jis kaltas dėl sužaloto senolio. Vėliau, tuo metu ji dar kalbėjo su bendrosios pagalbos stoties operatore, vairuotojas pajudėjo iš vietos atbulomis ir nuvažiavo iki atokesnės vietos maždaug už 10 metrų. Manė, kad dėl to, kad pravažiuotų kiti automobiliai. Dar sugrįžo iki įvykio vietos, bet vėl netrukus dingo. Pastebėjo, kad jau nėra ir jo automobilio. Maždaug po 10–12 minučių po įvykio pirmi atvažiavo policijos patruliai. Viena iš pirmų dviejų moteriškių, atskubėjusių į įvykio vietą, pareigūnui pasakė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Čia pat atvyko ir greitosios medikai. Sužalotas senolis neštuvais buvo nutransportuotas į greitosios automobilį ir po to nuvežtas į gydymo įstaigą. Girdėjo, kad senolis medikams taip pat minėjo, kad jį partrenkė automobilis. Tačiau pėsčiasis nekonkretizavo, koks automobilis jį partrenkė. Taip pat įsiminė, kad miniveno vairuotojas labai norėjo nukelti senolį nuo važiuojamosios dalies į kelkraštį, tačiau nesisiūlė jo vežti pas medikus. Paties eismo įvykio epizodo nematė ir negali tvirtinti, kad minėto miniveno vairuotojas partrenkė senolį. Ar buvo kitų automobilių jai prieinant prie senolio, tiksliai nepamena. Labiau tikėtina, kad nebuvo (1 t., b. l. 78–79).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos V. A. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. parodė, jog 2019 m. gruodžio 15 d. apie 12.45 val. ėjo iš prekybos centro ,,Rimi“, esančio V. Krėvės pr. prie Dainavos turgavietės. Eidama link V. Krėvės pr. pamatė išvažiavime iš daugiabučių kiemo sėdintį senolį, kelias moteris ir stovintį sidabrinės spalvos miniveną su taksi užrašais šonuose. Priėjo arčiau. Išgirdo, kaip taksi vairuotojas ragino sėdintį senolį keltis: ,,Keliamės, keliamės!“. Taksi vairuotojas sakė, kad senolis parkrito pats. Tačiau pargriautas senolis aiškiai taksi vairuotojui pasakė: ,,Tai tu mane partrenkei, tu“. Taksi vairuotojas bandė savo jėgomis senolį pakelti, tačiau nepajėgė. Buvo matyti, kad senoliui labai skauda kojas, jis aimanavo. Šalia buvusi kita moteris savo telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Lyg nujausdama, kad vairuotojas gali pasišalinti, išsitraukė savo užrašų knygutę ir užsirašė ,,Taksi“ miniveno valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) Tada taksi vairuotojas sėdo į savo miniveną, pavažiavo atbulas į prekybos centro ,,Rimi“ aikštelę, sustojo. Buvo dar vėl priėjęs prie visų susirinkusiųjų, patrypčiojo vietoje. Vėliau nuėjo iki savo automobilio, įsėdo ir nuvažiavo giliau į daugiabučių kiemus. Tuojau pat atvažiavo policijos automobilis, paskui – greitosios ekipažas. Medikai iškart pripuolė prie sėdinčio senolio, jį apžiūrėjo, paklausinėjo, įkėlė į savo automobilį. Policijos patruliams paaiškino, kad išėjusi iš prekybos centro ,,Rimi“ iškart pamatė gulintį senolį, o šalia taksi automobilį ir kalbantį jo vairuotoją. Pareigūnams pasakė pasišalinusio taksi automobilio valstybinius numerius, taip pat, kad senolis užtikrintai įvardino taksi vairuotoją, kaip jį sužalojusį asmenį. Vėliau V. A. nuėjo namo. V. A. tiesiogiai eismo įvykio nematė, tačiau pagal taksi vairuotojo elgesį buvo akivaizdu, kad jis partrenkė ir po to puolė kelti nuo įvažiavimo senolį. Tiesiog vairuotojas bandė išnaudoti situaciją, kad partrenkė seno amžiaus vyriškį, kurio pasakojimu gali nepatikėti aplinkiniai. Be to pasišalino iš eismo įvykio vietos, bandydamas išvengti atsakomybės (1 t., b. l. 88–89).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo G. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, jog 2019 m. gruodžio 15 d. 13.54 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad adresu V. Krėvės pr. 25, Kaunas, yra sužalotas pėsčiasis. Atvykus į eismo įvykio vietą rado išvažiavime iš daugiabučių kiemo, maždaug 30–40 metrų atstumu nuo V. Krėvės pr. ant žemės sėdintį pensinio amžiaus vyriškį, kuris aimanavo iš skausmo. Vyriškis nieko nekalbėjo. Dar paklausė, kas jį partrenkė, kas čia įvyko, tačiau senolis nieko neatsakė. Buvo aplink susirinkę daug žmonių. Paklausė, kas iš susirinkusiųjų matė įvykį, kaip buvo sužalotas senolis. Tuomet žmonės pradėjo skirstytis. Tik V. A. pasakė mačiusi kaip vyriškis bandė pakelti nuo žemės senolį. Moteris taip pat buvo užsirašiusi automobilio, iš kurio išlipęs vairuotojas priėjo prie senolio, valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) automobilis „Ford“. Taip pat V. A. pasakė, kad minėto „Ford“ vairuotojas bandė nuo žemės pakelti senolį. Nepavykus to padaryti, vairuotojas sėdo į „Ford“ automobilį, pavažiavo atbulas, apsisuko ir nuvažiavo toliau į daugiabučių kiemus. Paties automobilio atvykus, įvykio vietoje jau nebuvo. Paskui juos, gal 30 sekundžių vėliau į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Medikai apžiūrėjo senolį, užkėlė ant neštuvų ir nutransportavo į savo automobilį. Vėliau senolis buvo vežamas į gydymo įstaigą. Per radijo ryšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui pranešė, kad pagal aplinkybes, tai eismo įvykis, bus reikalingi Kelių policijos pareigūnai. Liko laukti kito policijos ekipažo. Susirinkę žmonės išsiskirstė. Surašė automobilyje tarnybinį pranešimą dėl šio eismo įvykio. Kiek vėliau atvyko Kelių policijos ekipažas. Pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, perdavė tarnybinį pranešimą ir išvyko (1 t., b. l. 85–86).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos V. T. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. T. parodė, jog A. D. turėjo ją kaip vienturtę dukrą. 2019 m. gruodžio 15 d. tėvą partrenkė kieme ir sužalojo automobilis. Tėvas patyrė lūžius abiejose kojose, buvo ilgai gydomas Kauno klinikų stacionare, vėliau tęsė reabilitaciją Kauno ortopedijos klinikoje, o paskutiniu metu gydėsi Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre, kur 2020 m. vasario 27 d. mirė (1 t., b. l. 106).

Dėl įrodymų vertinimo

Be kaltinamojo D. D. visiško prisipažinimo, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintų liudytojų parodymų, jo kaltę įrodo:

tarnybinis pranešimas dėl techninio eismo įvykio, kuriame užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnai rado ant žemės sėdintį A. D., kuris negalėjo paaiškinti, kodėl ten sėdi, tik aimanavo iš skausmo. Liudininkė V. A. paaiškino, kad matė ant žemės gulintį vyrą, o šalia stovėjo automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio buvo išlipęs vyras, kuris bandė pakelti nuo žemės gulintį A. D.. Nepakėlęs vyro nuo žemės, automobilio vairuotojas atsisėdo atgal į savo vairuojamą automobilį ir nuvažiavo toliau į daugiabučių kiemus (1 t., b. l. 8); eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 9); kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame užfiksuota eismo įvykio, įvykusio 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.50 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 25, vieta (1 t., b. l. 20–28); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad automobilis neapgadintas, užfiksuotos purvo braukimo žymės ant variklio gaubto priekinio dešinio kampo ties žibintu, braukimas link priekinių automobilio grotelių, galimai pėsčiojo ranka (likę pėdsakai būdingi pirštų braukimui) (1 t., b. l. 29–31); kitų objektų apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas policijos saugomoje aikštelėje, Chemijos g. 4B, Kaunas, laikinai saugomas automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal pirminius duomenis ant variklio dangčio dešinėje jo pusėje ties priekiniu žibintu eismo įvykio dieną buvo purvo braukimo žymė, galimai palikta pėsčiojo. Dėl sezoninio oro – intensyvaus lietaus, apžiūros momentu pėdsakų nelikę. Įvertintas „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinės dalies atsikišusių dalių aukštis. Matuotas pridėjus mastelinę liniuotę. Priekinės bamperio apdailos apatinės dalies aukštis nuo žemės – 25 cm. Priekinio bamperio (sidabrinės spalvos dalies) aukštis nuo apatinės apdailos dalies iki variklio dangčio – nuo 43 cm iki 75 cm. Variklio dangtis prasideda 75 cm aukštyje. Variklio dangčio ilgis nuo priekinio bamperio iki priekinio stiklo – 80 cm. Priekinis stiklas be dūžių ir įbrėžimų. Apėjus automobilio priekinę dalį kontakto žymių, būdingų įspaudų ir deformacijų su ne kietaisiais kūnais neaptikta. Ant automobilio šono parašytas taksi telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36–43); alkotesterio parodymų kvitas, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 15 d. D. D. nustatytas 0,00 prom. blaivumas (1 t., b. l. 44);

daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atliekama automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus vaizdo medžiagos apžiūra. Peržiūrėtas vairuotojo D. D. pateiktas eismo įvykio, įvykusio 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.50 val., kurio metu D. D., vairuodamas automobilį „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaune, V. Krėvės pr. daugiabučių kiemų pravažiavime partrenkia pėsčiąjį A. D.. Vaizdo įrašas pateiktas elektroninėje CD laikmenoje, sudarytoje iš 10 dalių, aktualios eismo įvykio tyrimui yra pirmos 5 dalys. Stebima 1 dalis. Matoma, kad automobiliu pajudama iš vietos (D. D. parodymu, nuo V. Krėvės pr. (duomenys neskelbtini) namo), važiuojama siauru išvažiavimu nuo daugiabučio namo. Toliau sukama kairėn ir važiuojama link V. Krėvės pr. Dešinėje pusėje pagal važiavimo kryptį matyti statmenai, kiek kampu į pėsčiųjų šaligatvį, palikti stovėti lengvieji automobiliai. Važiuojama gana lėtai. Pravažiavimas sukasi dešiniau, važiuojama toliau. Dešinėje pusėje, paliktų stovėti automobilių pusėje stovi baltos spalvos minivenas. Pravažiavus minėtą miniveną, atsivėrus matomumui, matome iš dešinės pusės per pravažiavimą į kitą pusę link prekybos centro su lazdele dešinėje rankoje einantį vyriškį (kairėje rankoje laiko polietileninį maišelį). Artėjama prie pėsčiojo. 43 sekundę vaizdas nutrūksta, dar neįvykus kontaktui. Toliau stebima 2 vaizdo įrašo dalis. 2 vaizdo įrašo sekundę minėtas pėsčiasis yra partrenkiamas automobilio priekine puse. Pėsčiasis parkrenta, automobilis sustoja. Parkritęs vyriškis pakelia galvą. Iš vaizdo registratoriaus padėties matyti tik pėsčiojo galva. Vairuotojas išlipa iš automobilio, prieina prie partrenkto pėsčiojo. Matyti, kad vairuotojas – tai D. D.. D. D. abejomis rankomis bando už rankos pakelti partrenktą senolį, tačiau nesigauna. Pro D. D. automobilio dešinę pusę pravažiuoja sidabrinės spalvos „Toyota Avensis“ modelio automobilis, valstybinių numerių nesimato. Tolėliau prie V. Krėvės pr. matosi praeinantis žmogus. Vaizdo įrašo 2 dalis baigiasi. Stebima 3 vaizdo įrašo dalis. Minėtas „Toyota Avensis“ su pravertu vairuotojo langu. Jo vairuotojas kažką pasako ir pamažu nuvažiuoja link V. Krėvės pr. Paskui „Toyota Avensis“, taip pat pro dešinįjį šoną dar pravažiuoja sidabrinės spalvos „Seat“ lengvasis automobilis. Jo valstybinių numerių taip pat nesimato. Dar po kelių sekundžių pro dešinįjį šoną pravažiuoja baltos ir geltonos spalvos minivenai. D. D. su trumpomis pauzėmis bando nuo žemės už rankos pakelti partrenktą senolį, bet vis nesėkmingai. Nuo V. Krėvės pr. kieman įvažiuoja keli lengvi automobiliai, kurie pravažiuoja pro dešiniąją pusę. Laiku 1 minutė 2 sekundės 3 dalies vaizdas nutrūksta. Stebima 4 vaizdo įrašo dalis. Matoma prieina 2 moterys: viena iš priekio – byloje apklausta, tai V. A., kita nuo automobilio galo, byloje taip pat apklausta, tai A. U.. Moterys kažką kalba su vairuotoju D. D. ir partrenktu pėsčiuoju (tyrime nustatyta – A. D.). Tuomet D. D. atsitraukia nuo pėsčiojo, nueina už kameros zonos. V. A. iš savo rankinės išsitraukia kažką panašaus į užrašų knygutę. Moterys staiga šiek tiek atsitraukia į šonus nuo partrenkto ir sėdinčio pravažiavime senolio. Automobilis, iš kurio filmuojama vaizdo registratoriumi, pradeda važiuoti atbuline eiga atgal. (Vairuoja D. D.). Partrenktas senolis dar kilsteli galvą žiūrėdamas, kaip D. D. automobiliu atbulas nuvažiuoja. Automobilis pavažiuoja 20–30 metrų ir pasuka į prekybos centro „Rimi“ aikštelę. Vaizdo įrašas baigiasi. Stebima 5 vaizdo įrašo dalis. Matoma, kaip D. D. vairuojamu automobiliu važiuoja atbulas, galiausiai sustoja prekybos centro „Rimi“ aikštelėje. Kurį laiką nematyti jokio judėjimo. Po to D. D. išlipa iš savo automobilio ir nueina kryptimi link tos pusės, kur buvo paliktas partrenktas pėsčiasis. Laiku 1 minutė 00 sekundžių 5 dalies vaizdas nutrūksta (1 t. b. l. 90–91); D. D. pateiktas iš vaizdo registratoriaus įrašytas šio eismo įvykio vaizdo įrašas iš jo automobilio vaizdo registratoriaus (1 t., b. l. 92);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 436/2020 (02), kurioje užfiksuota, kad A. D. konstatuota šlaunikaulio pergūbrinis, kairio šlaunikaulio vidinio antkrumplio, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio laterodorsalinės dalies skeveldrinis intrasąnarinis, tarpkrumplinės pakylos lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 116–117);

specialisto išvada Nr. pG 911/2020 (02), kurioje užfiksuota, kad: 1) A. D. konstatuota šlaunikaulio pergūbrinis, kairio šlaunikaulio vidinio antkrumplio, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio laterodorsalinės dalies skeveldrinis intrasąnarinis, tarpkrumplinės pakylos lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; 2) 2020 m. sausio 3 d. nustatytas dešinio V-o padikaulio lūžis, apie kurį duomenų tuoj po 2019 m. gruodžio 15 d. įvykusios traumos nerasta. Vertinant rentgenologinio tyrimo aprašymą, šio lūžio tikslesnio laiko nustatyti negalima. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; 3) Vertinant A. D. senyvą amžių, įvairias lėtines patologijas, tokias kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, išeminė širdies liga su širdies nepakankamumu ir kita, tikėtina, kad 2019 m. gruodžio 15 d. patirti sužalojimai galėjo turėti įtakos bendros sveikatos būklės pablogėjimui, tačiau kategoriškai teigti apie sužalojimų tiesioginę įtaką mirčiai negalima (1 t., b. l. 124–126) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Iš BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti ne tik atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai būtent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (žr., Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo D. D. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiojo A. D., liudytojų D. J., A. U., V. A., G. G., V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus, pripažintina, kad D. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas daro išvadą, kad D. D. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.50 val. Kaune, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link V. Krėvės pr. daugiabučių kiemų pravažiavime ties V. Krėvės pr. namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 128 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai tokia teisė atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes atsiradus kliūčiai – einančiam iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį pėsčiajam A. D., nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio arba pėsčiojo neapvažiavo, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio priekine dalimi jis partrenkė nukentėjusįjį A. D. ir dėl to jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 436/2020(02) nustatyta, kad A. D. nustatyti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 116–117). Taigi, kaltinamojo D. D. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, todėl tarp D. D. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG 911/2020 (02) nustatyta, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai galėjo turėti įtakos bendros A. D. sveikatos būklės pablogėjimui, tačiau kategoriškai teigti apie sužalojimų tiesioginę įtaką mirčiai negalima, kas leidžia konstatuoti, kad nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį sutuoktinės E. S. D. atsakomybėn. Kaltinamojo sutuoktinė E. S. D. prašyme ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad santuokoje su kaltinamuoju gyvena apie trisdešimt metų, todėl jį gerai pažįsta ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Ji yra neteista, nebausta, charakterizuojama teigiamai, dirba, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Kaltinamojo veiką vertina kritiškai ir mato, kad po veikos padarymo kaltinamasis tapo atsakingesnis.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-329/2013).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu nusikaltimu, padarytas nusikalstamo nerūpestingumo forma. Byloje nustatyta, kad D. D. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, pripažino esmines faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bent iš dalies atlygino už kaltinamąjį materialiai atsakingas civilinis atsakovas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2–3 punktai).

Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis D. D. šios sąlygos neatitinka, nes nors yra neteistas, dirba, gailisi dėl padarytos veikos, kritiškai vertina savo elgesį, tačiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini nesunkiais, t. y. 2019 m. liepos 16 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. 6.22 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. vairuodamas transporto priemonę leistiną greitį viršijo 56 km/val. ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, nuobauda neįvykdyta, sudaryta mokestinės paskolos sutartis; 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu nubaustas pagal 417 straipsnio 8 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį, paskirtą baudą sumokėjo, tačiau veikos padarymo metu nebuvo suėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas; 2019 m. vasario 23 d. 7.17 val. Kaune, Jonavos g. 178 vairuodamas transporto priemonę leistiną greitį viršijo 28 km/val. ir tuo padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, paskirtą baudą sumokėjo, tačiau veikos padarymo metu nebuvo suėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas; 2018 m. spalio 29 d. 12.50 val. Kaune, Ateities pl. 50 vairuodamas transporto priemonės nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kitą stovėjusią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvyko vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir tuo padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus; iš viso per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 22 kartus, iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 13 kartų; įvykdęs ne visas jam paskirtas nuobaudas, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta, be to po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d. baustas pagal ANK 228 straipsnio 1 dalį. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus (kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ANK ir pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) jau nebegaliojo (nusikalstama veika padaryta 2019 m. gruodžio 15 d., administracinė nuobauda galiojo iki 2019 m. gruodžio 12 d.), tačiau 2019 m. paskirtos administracinės nuobaudos už greičio viršijimą galiojo, ir minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti kaltinamojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad D. D. linkęs nesilaikyti įstatymų ir kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad D. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamojo gynėjas tvirtino, kad padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir jų kiekis sietini su kaltinamojo D. D. profesija (vairuotojas), tačiau teismas su tuo nesutinka, kadangi paminėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra šiurkštūs, susiję su žymiu greičio viršijimu vairuojant transporto priemonę miesto teritorijoje, taip pat kitos transporto priemonės apgadinimu ir pasitraukimu iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens sąmoningus veiksmus, jo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir nesietini su turima profesija.

Šios aplinkybės leidžia teismui abejoti E. S. D., kaip laiduotojos, tinkamumu, atsižvelgdamas į tai, kad nors šiuo metu ji gyvena kartu su sutuoktiniu, tačiau realios įtakos jam, kaip asmeniui, ji negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje. Nors kaltinamąjį ir jo sutuoktinę sieja artimi ryšiai, šiuo metu jie kartu gyvena, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja savo sutuoktiniui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, nes kaltinamasis gyvendamas ir vesdamas bendrą ūkį su sutuoktine, elgėsi priešingai teisei – būdamas baustas administracine tvarka, įskaitant ir už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nepakeitė savo elgesio ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai jo nesulaikė. Be to, kaltinamasis administracine tvarka nubaustas ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Vadinasi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).

Nagrinėjamu atveju, administracinio baustumo buvimas teismo vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, t. y. sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkintinas.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, – padarytas neatsargus nusikaltimas nusikalstamo nerūpestingumo forma, materiali nusikaltimo sudėtis; veikos padarymo motyvus, – nusikalsta dėl neatsakingo požiūrio į kelių eismo saugumą; nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, amžių, – pilnametis, vedęs, neteistas (1 t., b. l. 48), baustas (1 t., b. 1. 49–64), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju; į tai, kad civilinis atsakovas įsipareigojo atlyginti turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 79–82), nukentėjusiojo A. D. įpėdiniams atlyginta bendra 596,49 Eur turtinė žala (2 t., b. l. 84–86); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra sveikas, pradėjo dirbti ir gaus pastovias pajamas, išlaikytinių neturi, turto ar santaupų neturi, kaltinamajam skirtina artima minimaliai 51 MGL, t. y. 2 550 Eur bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1 700 Eur bauda. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“.

Nusikaltimo padarymo metu galiojo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (toliau – ir BBND) – 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

Dėl specialiosios teisės atėmimo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-95/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-141-309/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokia teisė jam buvo atimta, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis D. D. buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, tačiau kaltinamasis D. D. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 128 punktuose nustatytų nuostatų, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo A. D. patirtu sveikatos sutrikdymu. Visgi, įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirba vairuotoju, duomenų apie kitas jo profesijas byloje nėra, uždraudus kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemones, jis prarastų ir galimybę dirbti, teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir taptų nepagrįstu suvaržymu, nes užkirstų kelią dirbti pagal turimą kvalifikaciją, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

V. T., ikiteisminio tyrimo metu pripažinta civiline ieškove, pateikė civilinį ieškinį prašydama priteisti 600 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, patirtos perkant medikamentus, drabužius, maistą, maisto papildus, vienkartines sauskelnes nukentėjusiajam A. D. ir jos asmeninės išlaidos, patirtos lankant nukentėjusįjį A. D. ligoninėje, t. y. kuro sąnaudos, autobusų bilietai, taksi paslaugos, nukentėjusįjį lankiusių šeimos narių pietūs bei 6 000 Eur neturtinę žalą, kurią sudaro neigiami išgyvenimai dėl tėvo A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (1 t., b. l. 143).

Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė nurodė, kad jos pateiktas civilinis ieškinys yra per mažas, patirtą žalą vertina apytiksliai 1 000 Eur, tačiau teismui pasiūlius daryti teisiamojo posėdžio pertrauką ir patikslinti civilinį ieškinį, nurodė civilinio ieškinio nebepalaikanti. V. T. paaiškinus civilinio ieškinio atsisakymo teisines pasekmes, pateikto civilinio ieškinio V. T. neatsisakė ir nurodė, kad palaiko pateiktą civilinį ieškinį dėl 600 Eur turtinės žalos priteisimo, asmeniškai galėjo patirti apie 500 Eur turtinę žalą, kitas išlaidas patyrė jos artimieji, tačiau kokios konkrečiai sumos buvo išleistos nežino, dėl neturtinės žalos dydžio nepasisakė, todėl teismas sprendžia, kad ji palaiko ieškinį dalyje dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę ir neturtinę žalą prašė priteisti iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“.

Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiajam A. D. buvo padaryta turtinė žala ir sutiko ją atlyginti pateikus patirtą žalą pagrindžiančius dokumentus, tačiau nesutiko su V. T. reikalavimu atlyginti jos pačios patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Kaltinamojo D. D. valdytos transporto priemonės savininkė E. S. D. buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (1 t., b. l. 12) dėl įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ,,Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrove „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialu, kurios teisių perėmėja yra akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą draudimo sutarties pagrindu atsiranda draudimo įmonei.

Civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas prašė civilinį ieškinį atmesti ir paaiškino, kad nukentėjusiojo įpėdiniams jau atlyginta 486,49 Eur dydžio, tiesiogiai su eismo įvykiu ir nukentėjusiajam A. D. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, susijusi turtinė žala ir 110 Eur kelionės autobusu išlaidos. Nurodė, kad turtinę žalą, susiję su eismo įvykiu, atlygino pilna apimtimi, nes V. T. nepateikė jokių patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, iš V. T. paaiškinimų ir pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti kokią turtinę žalą patyrė nukentėjusysis A. D., o kokią civilinė ieškovė V. T., todėl atlyginant turtinę žalą šių išlaidų kilmės neskirstė. Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl atlyginama tik pačiam nukentėjusiajam. Kadangi nukentėjusysis civilinio ieškinio pareiškęs nebuvo, todėl civilinė atsakovė neturi pareigos atlyginti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiojo dukrai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliekamas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto A. D., todėl nukentėjusiuoju šioje byloje buvo pripažintas A. D., nes dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis pats patyrė fizinės bei galėjo patirti turtinės ar neturtinės (moralinės) žalos. Kadangi pats nukentėjusysis A. D. mirė nepareiškęs civilinio ieškinio dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo mirtis nebuvo susijusi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ikiteisminio tyrimo metu buvo panaikinta V. T. suteikta nukentėjusiosios procesinė padėtis, tačiau ji pripažinta civiline ieškove ir V. T. civilinis ieškinys prijungtas prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 140, 143). Atsiliepimu civilinis atsakovas sutiko atlyginti A. D., tiesiogiai su eismo įvykiu, patirtą turtinę žalą pateikus patirtą žalą pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 3–5). V. T. paveldėjo dalį A. D. piniginių lėšų (2 t., b. l. 83). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad civilinė ieškovė pateikė pretenziją civiliniam atsakovui tiek dėl A. D., tiek dėl savo patirtos turtinės žalos atlyginimo, nediferencijuodama, kas konkrečiai ir kokio dydžio turtinę žalą patyrė, ir pridėjo A. D. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. vasario 27 d. (2 t., b. l. 69–71). Civiliniu ieškiniu V. T. prašė atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro civilinės ieškovės ir jos šeimos narių išlaidos, ir neturtinę žalą (1 t., b. l. 143).

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos turi būti priverstinės, 2) jos turi būti būtinos, 3) jos privalo būti protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-479/2002). Be to žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-643/2005, 3K-3-174/2009).

Kaip matyti iš civilinio atsakovo į bylą pateiktos civilinės ieškovės V. T. suvestinės apie išlaidas, civilinė ieškovė draudimo bendrovei pateikė pretenziją dėl 1 239 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš jų 400 Eur sudaro V. T. išlaidos, t. y. kelionė autobusu, kelionė automobiliu ir pietūs lankant ligonį, kitos išlaidos (839 Eur) – nukentėjusiajam A. D. skirtos prekės (2 t., b. l. 69). Duomenų, kas konkrečiai padengė šias išlaidas (A. D. ar V. T.) ir kokio dydžio, civilinė ieškovė nepateikė nei civiliniam atsakovui, nei teismui, kadangi nurodė to nežinanti, kvitų nerinkusi. Civilinė ieškovė taip pat paaiškino, kad išlaidas pirmiausia dengusi A. D. piniginėmis lėšomis, o jų trūkstant, naudojusi savo asmenines lėšas. Nepaisant to, civilinė atsakovė akcinė draudimo bendrovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atlygino nukentėjusiojo A. D. įpėdiniams lygiomis dalimis 596,49 Eur turtinę žalą, kurią sudaro tiesiogiai su A. D. susijusios išlaidos: 20 Eur už kelnes, 53 Eur – kalcį (po kaulų lūžių), 28 Eur – Spiruliną (kraujui atstatyti), 90 Eur – ampules nuo krešulių, 100 Eur – sauskelnes, 21 Eur – drėgnas servetėles, 6 Eur – kremą nuo pragulų, 8,49 Eur – prausimosi kremą, 60 Eur – sugadintą striukę, 40 Eur – sugadintas kelnes, 40 Eur – batus, 20 Eur – laikrodį bei 110 Eur sumą už V. T. patirtas išlaidas vykstant lankyti nukentėjusįjį (2 t., b. l. 84).

Kaip matyti iš A. D. banko sąskaitos išrašo (2 t., b. l. 70–71), iš sąskaitos buvo išimami grynieji pinigai, mokami komunaliniai mokesčiai, apmokama už pirkinius maisto prekių parduotuvėse, optikose, vaistinėse, spaudos kioskuose, tačiau nesant jokių duomenų apie tai, kas konkrečiai buvo perkama, kokiu tikslu, taip pat nesant duomenų, kad perkamos prekės (maisto produktai, medikamentai, maisto papildai ir pan.) buvo būtinos A. D. ir tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, už tokias prekes patirtos išlaidos negali būti pripažįstamos nukentėjusiojo (šiuo atveju, ir civilinės ieškovės) patirtais nuostoliais, nes neatitinka joms keliamų reikalavimų.

Kaip matyti iš civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės paaiškinimų, V. T. patirtos turtinės žalos nediferencijavo ir negalėjo nurodyti kokią išlaidų sumą patyrė asmeniškai A. D., o kokią ji. Įvertinęs atlygintų išlaidų pobūdį (už sugadintus drabužius, batus, laikrodį, kitos nukentėjusiajam skirtos prekės) bei civilinės ieškovės paaiškinimus, kad visos išlaidos pirmiausia buvo dengiamos paties A. D. lėšomis, teismas laiko, kad civilinis atsakovas atlygino būtent nukentėjusiojo A. D. patirtą turtinę žalą (489,49 Eur), nurodytą sumą pervesdamas įpėdiniams lygiomis dalimis ir plačiau dėl jos nepasisako. Kadangi byloje nėra jokių patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, V. T. negalėjo nurodyti, kokią konkrečiai turtinę žalą patyrė A. D. ir neginčijo, kad atlyginta ne visa A. D. patirta žala, teismas vertina, kad V. T. neįrodė, jog A. D. patyrė didesnę turtinę žalą nei atlygino civilinis atsakovas. Civilinė ieškovė nurodė, kad tas pačias A. D. pirktas prekes (medikamentus, maisto produktus, maisto papildus, drabužius ir pan.), nepakankant A. D. piniginių lėšų, galimai dengė savo lėšomis, tačiau negalėjo įvardinti išleistų sumų dydžio, todėl teismas toliau pasisako būtent dėl jų.

V. T. viso proceso metu tvirtino, kad jai reikalingi pinigai, nes būtina sutvarkyti nukentėjusiojo A. D. kapavietę, tačiau teismas pažymi, kad eismo įvykio metu patirti A. D. sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir negali būti laikomi kaip A. D. mirties priežastis, todėl nukentėjusiojo A. D. kapavietės sutvarkymo išlaidos nėra nusikalstamos veikos padarinių šalinimo išlaidos ir nėra atlyginamos.

Civilinė ieškovė V. T. jokių medikamentų, maisto papildų, vitaminų, geresnio maisto ar kitų A. D. pirktų būtinų daiktų įsigijimo dokumentų nepateikė, nors teismas būtent civilinio ieškinio pagrindimui bei kvalifikuotai advokato pagalbai gauti atidėjo teismo posėdį ir įpareigojo V. T. pateikti jos civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus. Civilinė ieškovė pateikė A. D. banko sąskaitos išrašą, kuris tik patvirtina galimai maisto produktų, medikamentų ir kitų prekių pirkimo faktą nurodytu laikotarpiu, tačiau neįrodo turėtų išlaidų, be to, kaip jau minėta, teismas laiko, kad A. D. patirta turtinė žala yra pilnai atlyginta, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų V. T. patirtus nuostolius, nepateikta.

Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. D. iš esmės be pertraukų gulėjo gydymosi įstaigose nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki mirties 2020 m. vasario 27 d. Išrašant nukentėjusįjį iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų nurodyta, kad A. D. gydytas nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (Spiriva) ir prostatos padidėjimo sukeltų simptomų (Flosin). Reabilitacijos metu akcinėje bendrovėje „Ortopedijos technika“ skirti medikamentai nuo kraujo krešulių susidarymo (Xarelto), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (Spiriva), prostatos padidėjimo sukeltų simptomų gydymo (Flosin), bronchų spazmų gydymui, kurį sukelia lėtinė obstrukcinė plaučių liga (Salbutamol), skausmo (Ketonal), senyvo amžiaus žmonių susijaudinimo ir agresijos (Tiparid), gastrito (Omep), vidurių užkietėjimo (Gutalax, Microlax), taip pat maisto papildai kraujui gerinti (Spirulina), hematomoms tepti (Lioton). A. D. taip pat paskirta dieta (P1). Išrašant iš reabilitacijos rekomenduota tęsti medikamentinį gydymą nuo kraujo krešulių susidarymo (Xarelto), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (Spiriva), prostatos padidėjimo sukeltų simptomų (Flosin), bronchų spazmų gydymui, kurį sukelia lėtinė obstrukcinė plaučių liga (Salbutamol) ir nuo skausmo esant poreikiui. Kaip matyti iš A. D. skirtų medikamentų, jis iš esmės buvo gydomas medikamentais nuo įsisenėjusių, lėtinių ligų, susijusių su vidaus organų veikla. Net ir maisto papildai kraujui atstatyti, kurie rekomenduoti naudoti pooperaciniu laikotarpiu siekiant pagerinti kraujo būklę galimai dėl operacijų metu buvusių kraujavimų, jam buvo reikalingi ir dėl anksčiau konstatuotų vitamino B12, D, geležies stokos ir buvo vartojami dar prieš eismo įvykį. Teismas sutinka, kad vaistai nuo skausmo, krešulių susidarymo, tepalai žaizdoms, hematomoms tepti, žaizdų perrišimui naudojami tvarsčiai yra susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais ir, kaip minėta, šios išlaidos atlygintos pilna apimtimi, tačiau kategoriškai teigti, kad medikamentai ar kitos priemonės nuo įsisenėjusios lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, prostatos, gastrito yra susiję su eismo įvykiu, negali. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam esant gydymosi įstaigose jam paskirti medikamentai nebūtų suteikti, taip pat nepateikti duomenys kokie medikamentai buvo kompensuojami, o kuriuos teko įsigyti asmeninėmis lėšomis. Civilinė ieškovė V. T. nurodė, kad ji medikų paskirtais medikamentais nepasitikėjo, jų nepirko ir maisto papildus ar kitus jos nuožiūra parinktus preparatus A. D. pirko iš „kinietiškais“ maisto papildais prekiaujančių įmonių. Pažymėtina, kad iš V. T. pirktų maisto papildų, tik kraujui atstatyti skirti papildai (Spirulina) buvo rekomenduoti A. D. gydžiusių medikų, tačiau išlaidos šiems papildams jau yra atlygintos.

A. D. buvo skirta speciali dieta, tačiau medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių duomenų apie jam reikalingą pagerintą maitinimą ar specialų maistą, kurio neužtikrintų gydymosi įstaigos. Įvertinus nukentėjusiojo sužalojimus, jam pirktus medikamentus bei maisto papildus, kitas prekes ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad V. T. neįrodė, kad nukentėjusiajam buvo būtinas specialus pagerintas maitinimas, kuris nebuvo suteikiamas gydymosi įstaigose ar, kad pirkti papildomi maisto produktai buvo būtini jo gydymosi po patirto eismo įvykio procesui, ar kad ji būtų patyrusi tokių išlaidų. V. T. nurodytos išlaidos kininių datulių sultims, baltyminiam kokteiliui neatlygintinos, nes šie produktai nebuvo paskirti gydžiusių gydytojų, o duomenų, kad jie buvo būtini gydant nukentėjusįjį, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad spanguolių sultys kisieliui virti ir virškinimui gerinti ar rijimui palengvinti buvo tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, kadangi lėtinis atrofinis gastritas nukentėjusiajam buvo diagnozuotas jau 2017 m., be to, kaip minėta, nėra jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Iš V. T. civiliniam atsakovui pateiktos suvestinės apie išlaidas matyti, kad, be kita ko, patirtos 70 Eur išlaidos naujos striukės įsigijimui, 20 Eur plačiam megztiniui, 24 Eur vilnonėms kojinėms, 30 Eur lydinčiam asmeniui (2 t., b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, civilinis atsakovas atlygino sugadintos striukės vertę, taip pat nesant duomenų, kad šios išlaidos tiesiogiai susiję su eismo įvykiu, teismas vertina, kad jos neatitinka šioms išlaidoms keliamų reikalavimų.

Teismas sutinka, kad V. T., rūpindamasi A. D., galėjo turėti tam tikrų išlaidų, susijusių su kelione į gydymosi įstaigą ir dėl to patyrė žalos, tačiau kaip nustatyta iš civilinio atsakovo pateiktų dokumentų, V. T. atlyginta 110 Eur žala patirta vykstant lankyti nukentėjusįjį. V. T. taip pat nurodė, kad naudojosi ir taksi paslaugomis, tačiau teismas vertina, kad V. T. išlaidos taksi paslaugoms nebuvo nei priverstinės, nei būtinos, todėl neatlygintinos. Ji taip pat nurodė, kad savaitgaliais lankyti nukentėjusiojo ją veždavo sūnus su šeima ir dėl to ji dengdavo sūnaus patirtas išlaidas, tačiau V. T. negalėjo pasakyti kokia transporto priemone vyko, nežinojo kuro sąnaudų dydžio, prašomą atlyginti sumą nurodė savo nuožiūra ir nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nors būtent jai ir tenka pareiga įrodyti patirtą žalą. Civilinės ieškovės prašomos atlyginti išlaidos, kurias patyrė pietaudama lankant nukentėjusįjį A. D., taip pat neatlygintinos, kadangi šios išlaidos neatitinka joms keliamų reikalavimų, be to į šią sumą įskaičiuotos ir visų nukentėjusįjį lankiusių artimųjų išlaidos, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susiję su eismo įvykiu.

Atsižvelgiant į tai, kad V. T. nepateikė jokių patirtą turtinę žalą patvirtinančių įrodymų, duomenų, kad draudimo bendrovė būtų atsisakiusi atlyginti kokias nors civilinės ieškovės turėtas įrodymais pagrįstas išlaidas teismui nepateikta, teismas daro išvadą, kad civilinio atsakovo apskaičiuotas ir atlygintas turtinės žalos dydis yra protingas ir pakankamas, civilinė ieškovė neįrodė patyrusi didesnę turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu. Sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala paprastai yra atlyginama tik pačiam sužalotam asmeniui. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė civilinės ieškovės tėvas A. D., todėl tik jis iki buvo gyvas turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Jis tokios valios įstatymo nustatyta tvarka išreiškęs nebuvo. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Šią normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250, 6.263 straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007), tačiau net ir šiuo atveju sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio metu patirti A. D. sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 116–117). Taigi neturtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje siejamas ne su pačiu sužalojimu ar jo mastu, bet su nukentėjusiojo giminaičio išgyvenimais dėl sužaloto žmogaus sveikatos ateityje, siejamas su ilgu laiko tarpu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 15 d., A. D. mirė 2020 m. vasario 27 d. (1 t., b. l. 111). Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad po eismo įvykio A. D. buvo sąmoningas, jam atliktos dvi chirurginės operacijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto K. K. buvo gydomas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. Gydant stacionare buvo gydomas ir nuo pneumonijos. Išrašant iš šios gydymo įstaigos bendra A. D. būklė buvo gera, skausmas sumažėjęs. Pooperacinės žaizdos ramios, gyja pirminiu būdu, tvarsčiai sausi, kraujotaka ir inervacija operuotose galūnėse nesutrikusi, imobilizacija tvarkinga. Esant sklandžiai pooperacinei eigai, išrašytas tolimesniam reabilitaciniam gydymui (1 t., b. l. 116–117). A. D., nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 17 d., taikyta reabilitacija akcinėje bendrovė „Ortopedijos technika“. Išrašant iš šios gydymo įstaigos konstatuota, kad dėl padikaulio lūžio (pažymėtina, kad padikaulio lūžis po eismo įvykio konstatuotas nebuvo ir dėl šio lūžio reabilitacija nebuvo galima) išlieka apsunkintas mobilumas, reabilitacijos procese lovoje pasėdi, sodinamas su kontaktine pagalba, atsistoja su pagalba prie aukštos vaikštynės, eina palatos ribose, nedidelį atstumą pavažiuoja su mechaniniu vežimėliu, paduotą susmulkintą maistą suvalgo, kituose veiksmuose reikalinga pagalba. Nuotaika skaidri, nerimas ir streso lygis normos ribose, psichoemocinė būklė stabili, pozityvi, A. D. nukreiptas šeimos gydytojo priežiūrai dėl slaugos poreikio nustatymo ir tolimesniam gydymui išsiųstas į Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių (1 t., b. l. 110). Iš specialisto išvadoje užfiksuotų Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje atliktų medicininių įrašų nustatyta, kad bendra A. D. būklė sunkoka, sąmoningas, nekritiškas savo būklės atžvilgiu, aptarnaujamas, vartomas, dubens organų veiklos nekontroliuoja, plaučiuose vezikulinis alsavimas, išklausomi staziniai karkalai, nuo 2020 m. vasario 7 d. skirti antibiotikai. Diagnozė – aterosklerozinė širdies liga, nepatikslintos kraujagyslės pažeidimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, progresuojantis širdies nepakankamumas, III funkcinė klasė. Nukentėjusysis mirė 2020 m. vasario 27 d., tiesioginė mirties priežastis – progresuojantis širdies nepakankamumas III funkcinė klasė, tarpinė mirties priežastis – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – aterosklerozinė širdies liga, nepatikslintos kraujagyslės pažeidimas (1 t., b. l. 111, 124–126). Iš specialisto išvadoje užfiksuotų K. D. poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 1-oje kortelės įrašų nustatyta, kad 2014 m. A. D. be kita ko konstatuota išeminė širdies liga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga; patyrė galvos traumą; 2016 m. konstatuota kita osteoporozė su patologiniu lūžiu, dauginės vietos; 2017 m. konstatuota osteoporozė, nustatytas senas lūžis; 2018 m. konstatuotos kitos patikslintos cerebrovaskulinės ligos, nepatikslinta kraujagyslinė demencija, išsekimas dėl prastos mitybos, išeminė širdies liga, krūtinės angina, I funkcinės klasės širdies nepakankamumas, judėjimas apsunkintas dėl galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo, vitamino D stoka; 2019 m. konstatuota vitamino B12 stokos anemija (1 t., b. l. 124–126). Nors civilinė ieškovė V. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. D. iki eismo įvykio buvo visiškai sveikas, tačiau tai paneigia byloje esantys įrašai iš medicininių dokumentų. Iš byloje esančių medicininių dokumentų galima daryti išvadą, kad būtent įsisenėjusios, lėtinės ligos, susijusios su vidaus organų veikla, ir buvo tikroji A. D. mirties priežastis, kuri aiškiai ir konkrečiai nurodyta mirties liudijime, ir neturi tiesioginio priežastinio ryšio su 2019 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio metu patirtomis A. D. traumomis. Byloje taip pat nustatyta, kad V. T. su tėvu negyveno, nebuvo nukentėjusiojo A. D. išlaikoma. Teismas sutinka, jog artimo žmogaus – tėvo patirtas nesunkus sveikatos sužalojimas sukelia papildomą rūpestį bei pergyvenimus artimiesiems, šiuo atveju dukrai, natūralu, kad V. T. patyrė stresą, kadangi jie yra šeimos nariai ir su tėvu ją siejo artimi santykiai, tačiau nėra pagrindas konstatuoti, jog tai atitinka neturtinės žalos kaip nusikaltimo padarinių kriterijus. Nukentėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja tik nukentėjusiojo mirties atveju. Šiuo atveju A. D. mirtis nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo D. D. padarytais nusikalstamais veiksmais, todėl esant šioms aplinkybėms, V. T. civilinis ieškinys dalyje dėl patirtos neturtinės žalos atmestinas.

Dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos

Teisiamojo posėdžio metu Kauno teritorinę ligonių kasą pripažinus civiline ieškove ir jai išaiškinus teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, civiline ieškove pripažinta Kauno teritorinė ligonių kasa 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateikė informaciją, kad civilinio ieškinio nereiškia, nes civilinė atsakovė akcinė draudimo bendrovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“, 2020 m. rugpjūčio 11 d. įsipareigojo atlyginti 5 962,77 Eur žalą, patirtą gydant nukentėjusįjį A. D. (2 t., b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos procesinė padėtis panaikinama.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. D. pateikta elektroninė CD laikmena su vaizdo registratoriumi užfiksuotu 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.15 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusiu eismo įvykiu, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Kaltinamajam D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 101–102), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. D. 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Civilinės ieškovės V. T. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, elektroninę CD laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.