- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-594-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53026-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. D.
- Civilinis ieškovas
- V. T.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. (toliau – D. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir D. D. paskirta 34 MGL, t. y. 1 700 eurų bauda, įpareigojant baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinės ieškovės V. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. D. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link (duomenys neskelbtini) daugiabučių kiemų pravažiavime ties (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 128 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai tokia teisė atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes atsiradus kliūčiai – einančiam iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį pėsčiajam A. D., nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio arba pėsčiojo neapvažiavo, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio priekine dalimi jis partrenkė nukentėjusįjį A. D. ir dėl to jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos E. S. D. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindu be užstato.
2.1. Nuteistasis nesutinka su apylinės teismo atsisakymu taikyti jam laidavimo institutą ir laiduotoja paskirti sutuoktinę E. S. D. Viso proceso metu jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau apylinkės teismas, pernelyg didelę reikšmę suteikęs jo gautoms administracinėms nuobaudoms, nepagrįstai padarė išvadą, kad jis ir ateityje nesilaikys įstatymų, todėl neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas: padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas nusikalstamo nerūpestingumo forma, apeliantas anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, esmines faktines aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą turtinę žalą bent iš dalies atlygino draudimo bendrovė. Visa tai patvirtina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik atsitiktinė apelianto elgesio pasekmė. Jis padėjo ikiteisminio tyrimo institucijai nustatyti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pateikė vaizdo medžiagą. Apelianto teigimu, byloje esanti vaizdo medžiaga patvirtina, kad jis nukentėjusįjį sužalojo važiuodamas nedideliu greičiu, vietovėje, kurioje apsunkintas matomumas, kas rodo, kad jis nesielgė agresyviai ar įžūliai, nevažiavo neleistinu greičiu ir jo veiksmai iš esmės nekėlė grėsmės asmenų saugumui, o pats įvykis kilo tik dėl nelaimingo atsitiktinumo, todėl jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo motyvai, kuriais buvo atmestas nuteistojo prašymas taikyti laidavimą yra prieštaringi. Iš pradžių apylinkės teismas teigia, kad padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra nelaikytini sunkiais, tačiau kitame sakinyje jau nurodo, jog dėl padarytų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų kyla pagrįsta abejonė, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Tokie prieštaravimai tik patvirtina, kad apylinkės teismo nuosprendis nėra aiškus ir suprantamas, o jame išdėstyti teiginiai prieštarauja vieni kitiems.
2.3. Apelianto teigimu, priešingai nei tai nurodo apylinkės teismas, jis nėra linkęs nusikalsti, stengiasi gyventi dorai ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių, tačiau dėl dažno vairavimo, nuovargio ir subjektyvių aplinkybių jis yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą. Tačiau jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nelaikyti itin šiurkščiais, jis nėra vairavęs neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nėra sukėlęs eismo įvykio, kurio metu būtų sužalota kito asmens sveikata, todėl atsižvelgiant į praeityje padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, nėra pagrindo jį pripažinti itin pavojingu asmeniu, kuris ir ateityje nesilaikys įstatymų ir darys nusikalstamas veikas. Be to, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neatsargia kaltės forma padarytos nusikalstamos veikos, nepagrįstai nurodo, kad veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nes tokiu atveju apelianto veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 422 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste, minėtas nusižengimas yra visiškai formalaus pobūdžio, nes apeliantas tik laiku neinformavo policijos pareigūnų apie ginklo laikymo vietos pasikeitimą, tačiau jokių kitų ginklų laikymo taisyklių pažeidimų nėra padaręs. Apelianto teigimu, jis nėra piktybinis įstatymų pažeidėjas, tačiau neturi teisinio išsilavinimo, todėl ne visada tinkamai supranta teisės aktų reikalavimus. Taip nutiko ir minimo pažeidimo atveju - jis praleido 10 dienų terminą pranešimui dėl ginklo laikymo vietos pasikeitimo pateikti, tačiau sužinojęs apie pažeidimą nedelsdamas pranešė policijai apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
2.5. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo argumentu dėl laiduotojos gebėjimo daryti tinkamą įtaką apeliantui. Priešingai teismo argumentams, apelianto sutuoktinė E. S. D. geba daryti jam teigiamą įtaką, jis jos klauso, o visi praeityje jo padaryti nusižengimai yra susiję su jo nuovargiu ir neatidumu vairuojant. Šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką jis taip pat padarė dėl neatsargumo. Apeliantas jaučia moralinę pareigą prieš savo sutuoktinę laikytis įstatymų, kadangi po kiekvieno jo padaryto nusižengimo sutuoktinė nepritardavo tokiam jo elgesiui ir ilgą laiką ant jo pykdavo, o jis jausdavosi prastai, negalėdavo užmigti ir stengdavosi daugiau nebedaryti pažeidimų. Būtent sutuoktinė ir paskatino jį kreiptis į policijos įstaigą ir pristatyti vaizdo registratoriumi filmuotą medžiagą ir kiek įmanoma padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti objektyvią tiesą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo D. D. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde išdėstytam prašymui ir jį pagrindžiantiems argumentams, prašė taikyti laidavimo institutą arba sumažinti paskirtą baudą. Prokurorė nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu keliamas D. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, o nuteistojo sutuoktinės E. S. D. pozityvi įtaka sudarys pagrindą D. D. ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nuteistasis neginčija nei savo kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tame tarpe ir paskirtos bausmės dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.
6. Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Be to, apsvarstyta ir šio straipsnio 3 dalyje nurodyta sąlyga (dėl tinkamo laiduotojo). Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017 ir kt.).
7. D. D. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, laikomas neatsargiu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo gauti D. D. ir jo sutuoktinės E. S. D. prašymai perduoti kaltinamąjį sutuoktinės atsakomybei pagal laidavimą (t. 2, b. l. 39-49). Apylinkės teismas nors ir nustatė formalias sąlygas laidavimo taikymui, tačiau įvertinęs visas aplinkybes, nenustatė pagrindo manyti, kad D. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, teismui suabejojo ir laiduotojos galimybe įtakoti sutuoktinio elgesį. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
8. Pagrindžiant šią išvadą, sutiktina su apelianto skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra formalios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, t. y. D. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (t. 1. b. l. 48). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (t. 1, b. l. 99-100, 91-92), turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė (t. 2, b. l. 85-86), tačiau tik šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka laidavimo taikymui. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimo – pagrįsto manymo, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, t. y. turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan.
9. Nagrinėjamu atveju D. D. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų patvirtina tai, kad jis net 22 kartus per paskutinius 5 metus baustas administracinėmis nuobaudomis, iš jų net 13 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už šiurkščius (greičio viršijimą, eismo įvykio sukėlimą apgadinant turtą, pasitraukimą iš sukelto eismo įvykio vietos), ne visas paskirtas nuobaudas įvykdęs (t. 2, b. l. 103-119), be to, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam atimta (t. 2, b. l. 103). Po nagrinėjamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, D. D. padarė dar vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 103). Paminėtų aplinkybių visuma labiau neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo jo ribotas galimybes laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių bei įstatymų. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis tinkamų išvadų iš savo elgesio, priešingai nei tai pabrėžiama apeliaciniame skunde, nepadarė ir patvirtina jo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog D. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Nors nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde linkęs sumenkinti savo padarytus administracinius teisės pažeidimus, nelaiko jų šiurkščiais bei linkęs pateisinti savo baustumus dažnu vairavimu, nuovargiu ir kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad apelianto praeityje padaryti administraciniai teisės pažeidimai/nusižengimai (sukelti eismo įvykiai, pasitraukimas iš eismo įvykio, kurio metu apgadintas turtas, vietos, žymus greičio viršijimas mieste) charakterizuoja jį kaip nedrausmingą vairuotoją ir nepaneigia išvados, jog D. D. linkęs sąmoningai ignoruoti įstatymus ir jų nesilaikyti. Šiame kontekste pažymėtina, jog KET reikalavimai draudžia vairuoti transporto priemones pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidimų padarymas pavargus, padarytų nusižengimų pavojingumo nemažina. Be to, apeliantas yra baustas ne tik už KET pažeidimus, tačiau ir už smulkias vagystes. Apelianto teiginiai, kad jis nukentėjusįjį sužalojo važiuodamas nedideliu greičiu, vietoje, kurioje apsunkintas matomumas, kas rodo, kad jis nesielgė agresyviai ar įžūliai, o pats įvykis kilo tik dėl nelaimingo atsitiktinumo, visų bylos duomenų kontekste, neleidžia daryti išvados, jog apelianto atžvilgiu gali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, juolab, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, kilus įvykiui apeliantas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pirminiame paaiškinime apie eismo įvykį neigė buvus eismo įvykį. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino formalaus pobūdžio administracinį nusižengimą, kurį jis padarė po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Priešingai nei mano nuteistasis, naujo administracinio nusižengimo padarymas tik patvirtina manymą, kad apeliantas tinkamų išvadų iš savo elgesio nelinkęs daryti ir ilgesnį laiką išlaikyti tinkamą elgesį jam nepavyksta, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad D. D. veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o nulemta jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtinas elgesio normas ir įstatymų laikymąsi.
11. Šių duomenų kontekste atsakant į apelianto argumentą, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo sutuoktinės E. S. D. nelaikė tinkama laiduotoja, pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvų, teismas nelaikė nuteistojo sutuoktinės E. S. D. tinkama laiduotoja, nes nemanė, kad ji turės teigiamos įtakos kaltininkui, su kuo nesutikti apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors apeliaciniame skunde ir pabrėžiama, kad apelianto sutuoktinė geba daryti jam teigiamą įtaką, jis jos klauso, būtent jos paskatintas apeliantas ir pateikė policijos pareigūnams vaizdo medžiagą iš automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, kad pasirinkta laiduotoja turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką D. D. Kaip galima spręsti iš nuteistojo baustumų administracinėmis nuobaudomis akivaizdu, kad sutuoktinė ir praeityje nesugebėjo įtakoti jo tinkamo elgesio ir sulaikyti nuo įstatymų pažeidinėjimo, juolab, kad praėjus tik trumpam laikui po šiuo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, D. D. ir vėl pažeidė įstatymų reikalavimus ir buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 228 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip matyti iš laiduotojos parodymų apylinkės teisme, ji nurodė, jog žinojo, kad sutuoktiniui yra atimta teisės vairuoti, tačiau leido jam vairuoti jai priklausančią transporto priemonę, nes pasitikėjo sutuoktinio pasakymu, kad teisės vairuoti atėmimo terminas jau pasibaigęs (t. 2 , b. l. 92-94), kas rodo, kad nuteistasis yra linkęs nuslėpti jam nepalankią informaciją nuo sutuoktinės. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad net ir nuolat bendraudamas su sutuoktine, D. D. pakartotinai elgiasi priešingai teisei, t. y. sutuoktinė realios teigiamos įtakos jam nedaro. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad D. D. perdavus E. S. D. atsakomybei pagal laidavimą, ji jam darys įtaką, nulemsiančią apelianto įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje.
12. Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad, net ir įvertinus tai, kad D. D. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba, turi šeimą, yra neteistas, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstam ir abejonių nekeliančiam manymui, kad nuteistasis ateityje nedarys pažeidimų ar nusikaltimų ir laikysis įstatymų. Tai, kaip jau minėta, yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nagrinėjamu atveju, vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neleistų įgyvendinti prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad D. D. automobilį vairavo, kai tokia teisė jam atimta, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti, tačiau vis tiek sėdo už automobilio vairo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai iš dešinės (einant pėsčiajam) nesulėtino važiavimo greičio, nesustabdė automobilio, neapvažiavo pėsčiojo, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis. Pabandęs pakelti pėsčiąjį ir nepavykus to padaryti, pasišalino iš eismo įvykio vietos su automobiliu, vėliau sugrįžo prie patrenkto pėsčiojo, tačiau nei greitosios pagalbos medikų, nei policijos pareigūnų neiškvietė, juos iškvietė liudytojai. Be to, kaip jau minėta, po šios nusikalstamos veikos D. D. ir toliau nebuvo linkęs laikytis įstatymų ir padarė administracinį nusižengimą, o tai, įvertinus jo didelį baustumų skaičių praeityje, rodo apelianto neatsakingumą ir nenorą laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų, kas yra svarbi aplinkybė sprendžiant atsakomybės klausimą.
13. Nors apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl D. D. paskirtos baudos sumažinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė sušvelninti D. D. paskirtą baudą, todėl kolegija, (nesant apeliacinio skundo motyvų dėl bausmės sušvelninimo) glaustai pasisako ir dėl apeliantui paskirtos bausmės.
14. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta baudos bausmė yra švelniausia bausmės rūšis, kuri gali būti teismo paskirta, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą bei ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam D. D. bausmė buvo paskirta atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus bei įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.
15. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. D. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nusikalto dėl neatsakingo požiūrio į kelių eismo saugumą. Be to, atsižvelgė į tai, kad D. D. praeityje neteistas, nusikalto pirmą kartą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis yra daugybę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat, kad po šio neatsargaus nusikaltimo padarymo D. D. buvo vėl nubaustas administracine nuobauda, taip pat, kad turtinę žalą nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, nuteistasis įsidarbino, išlaikytinių neturi, turto ar santaupų taip pat, todėl pagrįstai paskyrė švelniausią iš BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliai baudai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam D. D. paskirta bausmės rūšis ir dydis yra realus ir atitinka bausmės paskirtį. Be to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas paskirtą baudą sumažino trečdaliu ir paskyrė galutinę 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. D. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, todėl laikyti D. D. paskirtą bausmę aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą nėra jokio pagrindo.
16. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo gynėjo išsakyti argumentai dėl finansinės nuteistojo padėties. Aplinkybės, kad apelianto darbo užmokestis siekia 800 eurų, neturi jokio turto ir santaupų, nepatvirtina sunkios nuteistojo finansinės padėties. Asmuo yra darbingo amžiaus, sveikas, dirbantis, todėl 1700 eurų bauda nelaikytina aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantui paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmių skyrimo principus bei proporcingumo reikalavimus, ji nelaikytina tokio dydžio, kurio apeliantas neišgalėtų sumokėti. Juo labiau, jog skiriamai bausmei yra keliami tam tikri tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, kurių įgyvendinimas be tam tikrų nuteistojo patiriamų nepatogumų (šiuo atveju finansinių) neįmanomas.
17. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.