Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto Spalio rajono apylinkės teismo 1989 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atliko bausmę 1992 m. vasario 24 d.;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 250 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Įskaičius laikotarpius laikyta, kad kaltinamasis bausmę atliko;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 4 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. 2000 m. kovo 6 d. atliko bausmę;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 300 Lt vertės turto konfiskavimu. 2001 m. spalio 8 d. atliko bausmę;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 500 Lt vertės turto konfiskavimu. 2002 m. rugsėjo 20 d. atliko bausmę;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2003 m. rugsėjo 5 d. atliko bausmę;

8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnį3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2004 m. vasario 3 d. atliko bausmę;

9) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi nuosprendis subendrinta su 2004 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2007 m. spalio 31 d. atliko bausmę;

11) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai) 30 parų arešto bausme. 2008 m. atliko bausmę;

12) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2009 m. rugsėjo 17 d. atliko bausmę;

13) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

14) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nusprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 3 mėn. laisvės atėmimo bausme;

15) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2010 m. kovo 1 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

16) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

17) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. spalio 1 d nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė. 2012 m. atliko bausmė;

18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2013 m. atliko bausmę;

19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2015 m. gegužės 20 d. atliko bausmę;

20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

22) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;

23) Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 3 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su bendrinta su 2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiais ir skirta galutinė subendrinta 4 m.9 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 m. 9 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausmė;

24) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;

25) Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 4 m. 11 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. kovo 24 d. atliko bausmę;

26) Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės apribojimo bausme;

27) Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. neteisėtai laikė svetimus dokumentus, o būtent: nuo 2021 m. birželio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė nešiodamasis su savimi asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybes kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2021 m. liepos 8 d., 18.38 val., asmens kratos metu šiuos dokumentus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Kortelių nevogė, norėjo gražinti. Jas laikė gal mėnesį laiko. Neatidavė, nes nebuvo jų sutikęs. Juos pažinojo. Korteles rado tabore, pirko narkotikus. Korteles rado pievoje, jos ten mėtėsi. M. parodymus skaitė, gal jis pametė korteles. C. irgi pametė kortelę. Tuos asmenis pažinojo. Niekur nebuvo dokumentų panaudojęs ir neketino naudoti, norėjo gražinti. Dokumentus rado vienu metu, tabore. Ar M. ir C. pažįstami nežino, ar vartoja narkotines medžiagas nežino. Į policiją dėl dokumentų gražinimo nesikreipė. Kai narkomanai pameta dokumentus jų neieško. Kieno banko kortelė, nežino. Nesinaudojo nei pasais nei banko kortelėmis. Jeigu dokumentai būtų nepažįstamų asmenų, būtų dokumentų neėmęs.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. S. nurodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka. Gyvena (duomenys neskelbtini) namo numerio nepamena, tai yra ,, (duomenys neskelbtini)“ nakvynės namai, šiuose nakvynės namuose gyvena apie 4 mėnesius, artimiausiu metu žada taip pat likti šiuose nakvynės namuose. Šie nakvynės namai yra nuolatinė jo gyvenamoji vieta, nei giminių nei šeimos neturi. Galvos traumų neturėjęs, apie 5 kartus yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, dėl to, kad bandė žudytis, ar jam kokia nors diagnozė nustatyta, nežino, tačiau kai paguldydavo į psichiatrinę ligoninę greit ir paleisdavo, palaikydavo apie savaitę. Priklausomybę turi narkotinėms medžiagoms, yra priklausomas nuo heroino, heroiną vartoja jau 25 metus, priklausomybės ligų centre įskaitos neturi, metadono programoje nedalyvauja. Yra prirašytas Karoliniškių poliklinikoje. 2021 m. liepos 8 d., apie 16.00 val., prie Savanorių pr. pc ,,Maxima“ vartojo narkotines medžiagas-heroiną, šias narkotines medžiagas davė nepažįstamas asmuo, vartojo heroiną vienas. Pavartojęs narkotinių medžiagų jis nieko neprisimena. Kaip atsidūrė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) jis nežino, nieko neatsimena, buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jis nemano, kad galėjo laužtis į minėto namo rūsį, nes kai būna apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis nesiorientuoja aplinkoje. Jokio atsuktuvo jis su savimi neturėjo. Jis tik prisimena, kad šalia kažkokio namo jį pradėjo spardyti kažkoks žmogus, vardo pavardės jo nežino, atsimena, kad jis buvo su akiniais. Todėl jis gindamasis bėgo nuo jo, pamena, kad brido per upę ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, sunkiai orientavosi aplinkoje ir beveik nieko neatsimena, todėl paaiškint savo veiksmų negali. Kiek prisimena, su savimi vakar turėjo šiuos daiktus, tai telefonas, raktai, pasas, piniginė, švirkštai, asmens dokumentai ne jo ir banko kortelė ne jam priklausanti, jokio įrankio, atsuktuvo ar kažko panašaus į jį neturėjo. 2021 m. liepos 7 d., apie 15 val., tabore, kur tiksliai pasakyti negali, prie kažkokio namo rado dokumentus, tai yra dvi tapatybės korteles ir vieną banko kortelę, įdėmiai apžiūrėjęs tas korteles suprato, kad du žmones pažįsta, todėl nusprendė visus šiuos dokumentus paimti, rasti savininkus ir jiems atiduoti šiuos dokumentus. Visi šie žmonės taip pat narkomanai ir jam gerai pažįstami, M. ir kitas vyras, vyro vardo nepamena, bet juos gerai pažįsta, todėl šiuos dokumentus paėmė su tikslu jiems gražinti, nes galvojo jog jie juos pametė ir dabar ieško. Banko kortelė gulėjo kartu su asmens tapatybės kortelėmis, tačiau banko kortelės savininko nepažįsta. Banko kortelę būtų taip pat atidavęs kuriam nors iš tapatybės kortelių savininkui, nes rado jas visas vienoje krūvoje, todėl gal tie jo pažįstami būtų žinoję kieno ši banko kortelė. Jis nebandė kažkaip pasinaudoti asmens tapatybės kortelėmis, ar banko kortele, netyčia jas rado ir tiesiog norėjo jas gražinti savininkams. Daugiau nieko apie šį įvykį papasakoti negali (t.1, b. l. 118-120).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas K. S. nurodė, kad jis lieka prie savo pirminių parodymų, kad dvi asmens tapatybės korteles ir vieną banko kortelę rado tabore šių metų gegužės mėnesio pabaigoje, arba birželio pradžioje, tiksliai pasakyti negali, bet žino, kad tas korteles turėjo su savimi gana ilgai, mėnesį ar net du mėnesius iki tada, kai jį sulaikė ir tas korteles atėmė. Kur tiksliai tabore rado tas korteles, negali pasakyti, prie kažkokio namo. Įdėmiai apžiūrėjęs tas korteles suprato, kad du žmones pažįsta, todėl nusprendė visus šiuos dokumentus paimti, rasti savininkus ir jiems atiduoti šiuos dokumentus. Visi šie žmonės taip pat narkomanai ir jam gerai pažįstami, M. ir kitas vyras, vyro vardo nepamena, bet juos gerai pažįsta, todėl šiuos dokumentus paėmė su tikslu jiems gražinti, nes galvojo, jog jie juos pametė ir dabar ieško. Banko kortelė gulėjo kartu su asmens tapatybės kortelėmis, tačiau banko kortelės savininko nepažįsta. Banko kortelę būtų taip pat atidavęs kuriam nors iš tapatybės kortelių savininkui, nes rado jas visas vienoje krūvoje, todėl gal tie jo pažįstami būtų žinoję kieno ši banko kortelė. Jam nepavyko šiems žmonėms atiduoti asmens tapatybės korteles, nes jį sulaikė ir paėmė abi asmens tapatybės korteles bei vieną banko kortelę. Jis nebandė kažkaip pasinaudoti asmens tapatybės kortelėmis, ar banko kortele, netyčia jas rado ir tiesiog norėjo jas gražinti savininkams. Kad laikyti prie savęs ir nešiotis svetimus dokumentus, kurie priklauso ne jam, jis nežinojo. Jeigu būtų žinojęs, kad negalima laikyti ir nešiotis svetimus dokumentus, būtų atnešęs juos į policiją, arba būtų juos išvis palikęs gulėti tabore (t.1, b. l. 140-141).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. C. nurodė, kad K. S. pažįsta. Jos dokumentai dingo. Grįždama namo aptiko, kad jos kuprinėje nėra raktų, o po to pamatė, kad nėra piniginės. Piniginėj buvo tapatybės kortelė, negali pasakyti kur dingo piniginė. Po kurio laiko užsakė tapatybės kortelę. Kortelę užsakė skubos tvarka. Tai buvo prieš 10 dieną. Po kurio laiko sutiko K., jis pasakė, kad rado jos dokumentus ir atidavė policijai. Ji atsakė, kad užsakė naują. Tą pačią dieną aptiko, kad nėra piniginės. Pinigų piniginėj nebuvo. Po kurio laiko ją kvietė į policiją. Viskas vyko mėnesio bėgyje. S. sakė, kad rado kortelę ir, kad ji kreiptųsi i į policiją. Jis pasakė, kad kortelę atidavė policijai. Jis nesakė, kad kortelę rado jį apieškant. Ji jam kortelės nedavė. Dėl kitų kortelių nieko neminėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. C. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šiame bute gyvena viena, buto nuosavybės teisė priklauso jai. 2021 m. birželio 15 d. būdama namuose pastebėjo, kad jos kuprinėje nėra jos piniginės, kurioje buvo jos asmens tapatybės kortelė ir įvairios nuolaidų kortelės. Kaip dingo jos piniginė ir kada, ji net neįsivaizduoja, net nežino kada tiksliai ji dingo, nes pastebėjo, kad nėra piniginės tik namuose ir kaip jai atrodo, pastebėjo po kažkuriuo laiko, o ne iškart. Mano, kad pati pamesti negalėjo, todėl mano, kad kažkas tiesiog pavogė iš jos kuprinės tą piniginę, o ji nieko nepastebėjo. Po gerų kelių savaičių pasidarė kitą asmens tapatybės kortelę, pasiskolino iš tėvo pinigų ir pasidarė naują dokumentą. Pati šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, paskutinį kartą vartojo prieš 5 mėnesius. J. M. nepažįsta, kas jis toks, ji nežino, nei vardas, nei pavardė jai nieko nesako. Kaip jų abiejų dokumentai atsirado vienoje vietoje, ji nežino ir net neįsivaizduoja. K. S. pažįsta, bet tik iš matymo, artimai nėra su juo bendravusi, kartais Vilniaus stoties rajone jį matydavo, tai jie tik pasisveikindavo ir viskas. Kaip jos dokumentas atsirado pas jį ji nežino. Galbūt jis pavogė tą dokumentą, o galbūt tiesiog rado ir norėjo jai gražinti, ji to tikrai nežino ir pasakyti negali. Daugiau nieko negali papasakoti apie šį įvykį (t.1, b. l. 47-48).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. M. nurodė, kad S. nepažįsta. Jam nebuvo davęs dokumentų. Išgėrinėjo bare, Stotyje, ir jam ištraukė piniginę. M. C. nepažįsta. Piniginėje buvo pasas, vaiko banko kortelė, asmens tapatybės kortelė. Swedbanko kortelė. K. M. jo dukra. Rodos dingo praeitą vasarą, bet kokį mėnesį nežino. Po savaitės nuėjo daryti naują tapatybės kortelę. Gal dingo pavasarį. Į jį nieks nesikreipė, kad nori daiktus gražinti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. M. nurodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena su savo mama ir savo dukra K. M. Buto nuosavybės teisė priklauso mamai N. M. Liepos pradžioje gėrė alų stoties bare, gėrė vienas. Išgėrė nemažai alaus ir užmigo prie stalo. Su savimi turėjo krepšį, krepšyje buvo piniginė, o piniginėje buvo jo asmens tapatybės kortelė, vaiko K. M. Swedbanko mokėjimo kortelė, 15 eurų, lombardo čekis ir kelios vizitinės kortelės. Jam atsikėlus pamatė, kad nėra piniginės, krepšys buvo, bet piniginė buvo ištraukta, kas ir kaip galėjo ištraukti jo piniginę, jis nežino. Bet šalimais pamatė gulinčią savo piniginę, jis ją paėmė, bet ji buvo tuščia, visi minėti daiktai buvo iš piniginės ištraukti, piniginė buvo visiškai tuščia. Telefono neištraukė, nes buvo jo džinsų kišenėje, galimai jo tiesiog nepastebėjo. Jis iškart paskambino į banką ir užblokavo savo dukros banko mokėjimo kortelę. Jo dukrai 7 metai, jis jai jos vardu sąskaitą atidarė labai seniai, kadangi ji dar maža, todėl jos kortelę visą laiką nešiojo jis. Dėl ištrauktos piniginės niekur nesikreipė, tiesiog užblokavo dukros banko kortelę ir kreipėsi į migracijos padalinį, kad padarytų naują asmens tapatybės kortelę jam. M. C. nepažįsta, gal iš matymo ir žinotų, bet vardas ir pavardė jam nieko nesako. Kaip jos asmens tapatybės kortelė atsirado prie jo, jis nežino. K. S. žino iš matymo, matydavo jį kartais stotyje, bet asmeniškai jo nepažįsta ir nėra su juo bendravęs, žino, kad jis narkomanas. Jis pats taip pat yra vartojęs narkotines medžiagas, tačiau dabar yra priregistruotas metadono programoje ir jau tris metus nevartoja, tačiau alkoholį kartais vartoja. Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali. (b.l. 42-43).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. L. nurodė, kad dirba VPK operatyvaus valdymo skyriuje.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 39-40). Patvirtina parodymus, tai jo parašas. Sakė rado. Paėmė, pagrindinis toks atsakymas, nieko konkrečiai. Surašė tarnybinį, kad rasti dokumentai. Nesigilino į tas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. paaiškino, kad 2021 m. liepos 8 d., į Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojų dalį buvo pristatytas K. S., gim. (duomenys neskelbtini) įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Atliekant asmens dalinę apžiūrą, asmens kratą, jo daiktų apžiūrą, jo piniginėje buvo rastas ATK Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. M. vardu, ATK Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. C. vardu bei ,,SWEDBANK“ banko kortelė išduota K. M. vardu. Paklausus K. S. iš kur gavo šiuos dokumentus, šis jam nieko neatsakė. Daugiau apie įvykį nieko nurodyti negali (t.1, b. l. 39-40).

T. L. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t.1, b. l. 9-10).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 8 d., apie 18.38 val. į Vilniaus AVPK OVS buvo pristatytas K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pas jį apžiūros metu buvo rasti ATK Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti J. M., ATK Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti M. C., Swedbanko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso K. M.) (t.1, b. l. 17).

Iš Vilniaus AVPK į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad iš K. S. paimta be kitų daiktų Swedbank kortelė (priklauso K. M.), TK Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso J. M.), ATK Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. C.) (t.1, b. l. 100).

Iš informacinės sistemos dėl asmens dokumentų išrašo matyti, kad M. C. 2021 m. gegužės 10 d. buvo išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2021 m. liepos 8 d. paskelbta negaliojančia ją praradus. Taip pat J. M. 2020 m. kovo 23 d. buvo išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2021 m. kovo 26 d. paskelbta negaliojančia ją praradus (t.1, b. l. 51-52).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Kriminalizuodamas BK 302 straipsnyje nurodytas veikas, įstatymų leidėjas turėjo galvoje tai, kad visi dokumentai skirti teisiniams faktams liudyti, o antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės (saugūs) blankai naudojami dokumentų kūrimo procese. Dokumentai priklauso tam tikriems juridiniams bei fiziniams asmenims, paprastai jų laikymo vietą nustato jų turėtojas. Antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės blankai yra vardiniai instrumentai, todėl jais negali naudotis bet kas – pagal savo funkcinę paskirtį jais gali naudotis konkretus asmuo arba tikslinė žmonių grupė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-697/2021).

Taigi, aptariamo straipsnio dalykas gali būti vienas iš vardijamų objektų – antspaudas, spaudas, dokumentas arba griežtos atskaitomybės blankas. Pagal teismų praktiką dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008).

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad K. S. neturėdamas teisėto pagrindo, laikė nešiodamasis su savimi asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią J. M., asmens tapatybes kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. C. ir „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią K. M.

Teismas tokius kaltinamojo argumentus vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmiausia pažymėtina tai, kaltinamasis turėjo suvokti, kad kaltinime nurodyti dokumentai priklauso ne jam, o kitiems asmenims. Byloje nenustatyta, kad K. S. turėjo teisėtą pagrindą laikyti kitų asmenų vardu išduotus dokumentus. Liudytojų J. M. ir M. C. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad jie neteko jų vardu išduotų dokumentų ne savo noru. Teisiamojo posėdžio metu J. M. nurodė, kad K. S. nepažįsta, jam nebuvo davęs dokumentų; išgėrinėjo bare, ir jam ištraukė piniginę. Taip pat teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. C. nurodė, kad nors K. S. pažįsta, tačiau jokių dokumentų jam nedavė, grįždama namo pastebėjo, kad jos kuprinėje nėra raktų, o po to pamatė, kad nėra piniginės. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad dokumentus pametė 2021 m. birželio 15 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pas K. S. dokumentai buvo rasti 2021 m. liepos 8 d., t. y. beveik praėjus mėnesiui laiko, tačiau byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad kaltinamasis būtų dėjęs net minimaliausias pastangas grąžinti kitų asmenų dokumentus. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo tam tikrų aplinkybių, kurios trukdė K. S. operatyviai grąžinti minėtus asmenų dokumentus policijai arba bent jau pranešti apie jų radimą. Galiausiai kitų asmenų dokumentai buvo rasti tik tuomet, kai policijos pareigūnai atliko kaltinamojo dalinę apžiūrą.

Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. S. neteisėtai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Tokiu būdu K. S. veika dėl neteisėto svetimo fizinio asmens dokumento įgijimo ir laikymo atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

K. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad yra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 86-94), 27 kartus tiestas (t. 1, b. l. 70-85), nedirbantis (t.1, b. l. 68). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Duomenų apie gydymą Respublikinėje priklausomybės ligų centre nesigydė (t.1, b. l. 54). Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje gydytas nuo (duomenys neskelbtini). Diagnozė (duomenys neskelbtini). Medikamentinis gydymas neskirtas ( t.1, b. l. 55).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo dvidešimt septynis kartus teistas, ne kartą buvo taikyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis tinkamų išvadų nepadarė, kadangi ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teismas mano, kad neizoliuojant asmens nuo visuomenės taip pat nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, nes po ankstesnių nuosprendžių priėmimo kaltinamasis nesilaikė įstatymuose numatytų elgesio taisyklių ir padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šios K. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės bauda arba areštas kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežčiausia savo pobūdžiu 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju K. S. šiuo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmės bendrintinos iš dalies prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2021 m. liepos 8 d., 17:40 val. iki 2021 m. liepos 9 d., 13:55 val. (t.1, b. l. 95-96, 99). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 126-130), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė, naikintina.

Kaltinamajam K. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (pasas, Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 122-125), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė, naikintina, o pasas Nr. (duomenys neskelbtini) gražintinas savininkui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, kaip neturintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (trys atsuktuvai, vienas veržliaraktis, vienos žirklės, garažo raktas, skutimosi peiliukas, raktų ryšulys, telefono pakrovėjai ir telefono ausinės – 2021-10-01 nutarimu aukščiau išvardinti daiktai perduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą (b.l. 62-64) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini K. S.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. S., teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje.

Teismų praktikoje numatyta, kad BPK nuostatomis reglamentuojama, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą, būtų užkirstas kelias asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisės į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Aptariamu atveju, VGTPT pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesams atstovaujanti institucija, šią jai nustatytą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku.

Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, priimant nuosprendį, nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti K. S. galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti K. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 8 d., 17:40 val. iki 2021 m. liepos 9 d., 13:55 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę, panaikinti.

Kaltinamajam K. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (pasą, Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę, panaikinti, o pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, kaip neturinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (trys atsuktuvai, vienas veržliaraktis, vienos žirklės, garažo raktas, skutimosi peiliukas, raktų ryšulys, telefono pakrovėjai ir telefono ausinės) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. S.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.