Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui V. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei pagal atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei K. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. nustatyti nuolatinę vaiko – sūnaus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja – motina K. J., jos gyvenamojoje vietoje;

2. priteisti iš atsakovo V. M. sūnui E. J. išlaikymą, nustatant, kad V. M. privalo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui mokėti 300 Eur nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, atsižvelgus į infliaciją, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant išlaikymo vaikui lėšų tvarkymą (administravimą) uzufrukto teise jai, vaiko motinai K. J.;

3. priteisti iš atsakovo V. M. vaikui už 2 metus ir 8 mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. birželio mėn. įskaitytinai (iki ieškinio teismui pareiškimo dienos) 200 Eur x 32 mėn. = 6 400 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą;

4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nurodo, jog po sūnaus gimimo iki 2018 m. vasario mėn. su ieškove gyveno kartu. Ieškovė po skyrybų neleido matytis su sūnumi. Įregistruoti jo tėvystę tam, kad jis oficialiai teiktų išlaikymą, ieškovė sutiko tik 2020 m. kovo mėn. Mano, kad nėra pagrindo iš jo priteisti visą ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimo sumą. Sutinka sumokėti sūnui 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Įsiskolinimą sutinka padengti per 3 metus, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (po 55 Eur kas mėnesį), kadangi jo pajamos, kurios sudaro 400 Eur, neleidžia iš karto sumokėti visą įsiskolinimo sumą. Be išlaikymo skolos jis kas mėnesį turi mokėti sūnui dar ir išlaikymo periodines išmokas.

– iki 2020 m. gruodžio 31 d. tėvas V. M. turi teisę kas šeštadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. lankyti sūnų E. J. jo gyvenamojo vietoje;

– nuo 2021 m. sausio 1 d. ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. tėvas V. M. bendrauja su sūnumi E. J. kas šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą;

– nuo 2022 m. sausio 1 d. tėvas V. M. bendrauja su sūnumi E. J. kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą;

– tėvas V. M. gali lankyti sūnų E. J. per jo gimtadienį su vaiko mama sutartu laiku sūnaus gyvenamojoje arba kitoje sutartoje vietoje;

– jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių tėvo bendravimas su sūnumi nėra galimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo V. M. valios, vaiko mama K. J. privalo apie tai informuoti V. M. SMS žinute nedelsiant, nurodydamas priežastis, dėl kurių tėvo bendravimas su vaiku negalimas;

– jeigu tėvas V. M. dėl užimtumo darbe, ligos arba kitų priežasčių negali bendrauti su sūnumi nustatytu laiku jis apie tai SMS žinute ne vėliau, kaip prieš dvi dienas privalo informuoti vaiko mamą K. J.;

– tėvas V. M. gali lankyti sūnų E. J. darželyje, mokymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, renginiuose;

– tėvas V. M. gali bendrauti su sūnumi E. J. komunikacinėmis priemonėmis – telefonu naudojant „Skype“, „Viber“ ar panašias programas, kasdien nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog šeima skyriui nėra žinoma. Šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti. Ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), netoli jūros. Šeima gyvena baigtame statyti ir pilnai įrengtame trijų aukštų name, kuris asmeninės nuosavybės teise, pasak ieškovės, priklauso ieškovės seneliui. Ieškovė su vaiku yra įsikūrusi pirmame namo aukšte. Ieškovės gyvenamąsias patalpas sudaro du erdvūs kambariai, maždaug po 20 kv. m, virtuvė bei vonia su tualetu. Namas turi centralizuotą vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemą, o apšildymui yra įrengta katilinė. Vaikas miega vaikiškoje lovytėje viename iš kambarių, kurio panoraminiai langai yra į pietvakarių pusę. Gyvenamosios patalpos yra tvarkingos ir švarios, kiemo aplinka erdvi ir saugi. Motinos aplinkoje vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Klaipėdos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, yra sveikas ir tinkamai prižiūrėtas, todėl manytina, kad mažamečio E. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (vaiko motina) atitinka geriausius vaiko interesus. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo dydžio atitinka E. J. interesus, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiką padeda išlaikyti mama ir seneliai. Ji viena neišgali išlaikyti vaiko. Močiutė apmoka mokesčius už būstą (komunaliniai), kartais maistą ir kurą apmoka. Močiutė už būsto nuomą prašo iš jos mamos. Jos (ieškovės) pajamas sudaro 260 Eur, t. y. iš Sodros nedarbingumo pajamos. Mama duoda kas mėnesį po 300 Eur. Vaikas lankė šokių būrelį ir darželį, yra išlaidos dėl aprangos ir daželio mokesčio. Už darželį moka 58 Eur per mėnesį, darželyje reikia pieštukų ir kitų reikmenų. Vaikas turi alergiją, ketina eiti pas gydytoją. Ji su vaiku gyvena pas senelius jų name, ji gyvena pirmame aukšte, seneliai antrame. Tėvas (atsakovas) vaikui jokio išlaikymo neskiria. Atsakovo mama duodavo pinigų per Kalėdas ar gimtadienius. Ieškovė prašo 2 000 Eur įsiskolinimo ir teigia, kad įsiskolinimas turėtų būti grąžintas per 1 metus. Šiuo metu ji nedirba, iki vaiko gimimo mokėsi. Yra registruota užimtumo tarnyboje. Jos profesinis išsilavinimas yra sporto veiklos organizavimas/administravimas. Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu tėvas su vaiku matėsi tik du kartus. Sutinka, kad atsakovas gali vaiką pasiimti dieną, bet ne naktį. Teigė, kad atsakovas gali nesusitvarkyti su vaiku, ji nepasitiki atsakovu. Nenori, kad tėvas dalyvautų vaiko ugdyme darželyje, mokymosi įstaigoje. Jis yra įskaitoje, turi tam tikromis valandomis būti namie, ji nepasitiki juo dėl gyvenimo būdo, jis vartoja alkoholį, narkotikus, yra smurtavęs prieš ją. Jeigu atsakovas pasikeistų, ji sutiktų, kad tėvas dalyvautų vaiko gydyme. Dieną atsakovas vaiką gali pasiimti nuo 11 val. iki 19 val. Neprieštaravo, kad vaikas bendrautų su tėvu kiekvieną šeštadienį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, priešieškinį prašė tenkinti iš dalies. Atstovas teigė, jog atsakovui atsisakius nuo 2022 m vaiką pasiimti per naktį, ginčo dėl bendravimo tvarkos nelieka. Prašė priteisti 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir išdėstyti jį metams laiko, pažymėdamas, jog atsakovas jau galėjo dalį įsiskolinimo padengti, tačiau to nedarė.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka teikti išlaikymą vaikui 150 Eur. Teigė, jog už nuomą ieškovė mokesčių nemoka. Šiuo metu jis vaiko neišlaiko, tačiau nežino, kiek vaikui reikia išlaikymo per mėnesį. Jis dirba vidaus apdailininku, bet darbo per karantiną nėra. Dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, bet dabar pajamų neturi, jokių išmokų negauna, jis yra neapmokamose atostogose, gyvena pas tėvus, jie jį išlaiko. Negali susirasti naujo darbo, nurodė, kad nėra prasmės, jis turi vieną amatą, kurį išmano, ir negali persiorientuoti į kitą darbą. Jis profesinio išsilavinimo neturi, yra baigęs 9 klases. Yra teistas. Naktimis negali išeiti iš namų. Narkotikų nevartoja. Sveikatos problemų neturi. Prašė, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų išdėstytas 3 metams. Teigė, kad per mėnesį dėl įsiskolinimo gali mokėti 50-55 Eur. Sutinka, bendrauti su sūnumi, kaip siūlo ieškovė.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas nebereiškia reikalavimo, kad nuo 2022 m. vaiką pasiimtų per naktį. Sutinka, kad tėvas vaiką pasiimtų nuo 11 val. šeštadieniais „Tėvas bendrauja su vaiku nuo 11 val. iki 19 val.“. Atstovė posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovas yra sunkaus charakterio, tačiau su juo susitarti galima. Atsakovas dirba vidaus apdailos darbus, gyventojams įrenginėja langus. Šiuo metu per karantiną darbo nėra, yra priverstinėse atostogose. Pajamų negauna. Atsakovas gali mokėti tik 150 Eur vaiko išlaikymui. 300 Eur suma yra per didelė ir atsakovas teikti tokios sumos negali. Dėl vaiko išlaikymo išlaidų nurodė, kad ieškovė taip pat turi stengtis išlaikyti savo vaiką. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad už komunalinius mokesčius vaikui reikia 150 Eur, nes ieškovė ir vaikas gyvena pas senelius, jai padeda mama. Dėl važiavimo (mėnesinis pravažiavimas) teigia, kad ne tik vaikui jis yra reikalingas, juo taip pat naudojasi ir ieškovė. Dėl servetėlių ir kitų higienos priemonių nurodė, jog nėra byloje įrodymų, kad ieškovė jas patiria. Dėl baldų, patalynės ir kt. teigė, kad kiekvieną mėnesį tie daiktai nėra perkami. Taip pat atstovė pažymėjo, kad vaikui yra mokami 70 Eur vaiko pinigai.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas nurodė, kad ieškovės gyvenamoji vieta atitinka vaiko geriausius interesus, namų ūkis tvarkingas, vaiko gyvenamoji vieta atitinka visus jo poreikius. Atsakovo gyvenamoji vieta nebuvo patikrinta, nes ten gyvena tretieji asmenys (atsakovo tėvai), kurie nedalyvauja byloje, todėl institucija neturėjo teisės tikrinti gyvenamųjų patalpų. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad tėvo ir vaiko bendravimas nepažeidžia vaiko teisių, skyrius neturi duomenų, kad bendravimas su tėvu darytų žalą vaikui. Pritaria, kad tėvas su vaiku turėtų bendrauti kiekvieną šeštadienį. Dėl išlaikymo nurodė, kad 300 Eur išlaikymas atitiktų vaiko interesus, tačiau dvejojo, ar atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą. Šeima skyriui nebuvo žinoma, šeimoje vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo, atvejo vadyba netaikyta.

Liudytoja V. A. nurodė, kad yra ieškovės mama. Paaiškino, kad per mėnesį dukrai duoda 300 Eur, kad išlaikytų vaiką (anūką). Dukra gyvena pas senelius pirmame aukšte. Seneliai pensininkai, namas labai didelis, ji padeda išlaikyti namą už tai, kad dukra su anūku gyvena. Vaikas yra hiperaktyvus, jį sunku prižiūrėti. Atsakovas su vaiku nebendrauja, galėtų labiau stengtis. Atsakovas linkęs į smurtą, jis skriausdavo dukrą (ieškovę).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. J. ir atsakovas V. M. turi nepilnametį sūnų E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko motina ieškovė K. J. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, o atsakovas su tuo sutinka ir byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, taip pat nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės ir atsakovo prašymas tenkintinas, nepilnamečio E. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove K. J. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaiku.

Atsakovas posėdžio metu nebereiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 3 punkto „nuo 2022 m. sausio 1 d. tėvas V. M. bendrauja su sūnumi E. J. kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą“. Taip pat sutiko, kad vaiką pasiimtų nuo 11.00 val.

Institucija, byloje teikianti išvadą, neprieštaravo pasiūlytai vaiko bendravimo tvarkai su tėvu. Nurodė, kad tėvo ir vaiko bendravimas nepažeidžia vaiko teisių bei nedaro žalos vaikui. Pritarė, kad tėvas su vaiku turėtų bendrauti kiekvieną šeštadienį.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku iš esmės nėra. Šalys posėdžio metu išsprendė likusius nesutarimus dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, nustatydamos, kad atsakovas su vaiku kiekvieną šeštadienį bendrauja nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Taip pat atsakovas atsisakė bendravimo tvarkos reikalavimo, kad nuo 2022 m. pasiims vaiką per naktį. Ieškovė posėdžio metu prieštaravo atsakovo dalyvavimui vaiko ugdyme darželyje, ugdymo įstaigoje, remdamasi atsakovo netinkamu elgesiu, tačiau teismas šiuo atveju pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi ugdymo įstaigoje darytų vaikui žalą ar pažeistų vaiko interesus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tokią pačią poziciją posėdžio metu išsakė ir institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovas, todėl pagrindo, uždrausti atsakovui dalyvauti vaiko ugdyme, nėra.

Atsakovas bendravimo tvarkos 1 puntu prašė nustatyti, kad „iki 2020 m. gruodžio 31 d. tėvas V. M. turi teisę kas šeštadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. lankyti sūnų E. J. jo gyvenamojo vietoje“. Šiuo atveju nurodytas punktas yra atgaline data, todėl į teismo nustatytiną bendravimo tvarką neįtrauktinas.

Įvertinęs atsakovo siūlomą bendravimo tvarką bei posėdžio metu šalims ją pakoregavus, teismas daro išvadą, jog ji atitinka vaiko interesus.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nustatytina tėvo V. M. bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku E. J. pagal atsakovo pasiūlytą, teismo posėdžio metu pastiklintą tvarką (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosis CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje (vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui atlygintų atsakovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius. Tuo pačiu teismas pažymi, jog vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu.

Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro 685 Eur bei pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta: maistas – 150 Eur; drabužiai, avalynė – 20 Eur; vaikų darželis ir priemonės – 70 Eur; būstas – 150 Eur; komunaliniai mokesčiai – 30 Eur; išlaidos sveikatos priežiūrai (medikamentai, vitaminai, medicininėms paslaugos) – 20 Eur; ugdymo, lavinimo priemonės (spalvinimo knygutės, pažintiniai žurnalai, pieštukai, teptukai, modelinas, akvarelė, popierius ir kt.) – 20 Eur; žaislai – 20 Eur; laisvalaikio pramogos – 20 Eur; šokių būrelis ir reikmenys jam – 20 Eur; higienos priemonės (sauskelnės, šlapios servetėlės, palutės, kremai nuo alergijos, pašutimų) – 20 Eur ir 50 Eur; buities, gerbūvio, laisvalaikio prekės (baldai, indai, patalynė, dviratis, batutas ir kt.) – 50 Eur; transportas vežti vaiką (mėnesinis autobuso bilietas, pavežėjimo paslaugas) – 30 Eur; papildomos nenumatytos išlaidos – 15 Eur.

Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui, nepateikė.

Atsakovas byloje savo detalių paskaičiavimų vaiko poreikių tenkinimui nenurodė, tačiau atsiliepime ir posėdžio metu teigė, kad ieškovės pateiktos išlaidos vaiko išlaikymui yra nepagrįstai didelės, nesutiko dėl būsto išlaidų bei išlaidų vaiko šokiams. Atsakovo atstovė posėdžio metu kvestionavo būsto nuomos, važiavimo, servetėlių, sauskelnių, higienos priemonių, baldų, patalynės ir kt. išlaidas.

Nagrinėjamu atveju, analizuojant vaiko poreikių pagrįstumą, visų pirma pastebėtina, kad ieškovės pajamos per mėnesį, jos teigimu, sudaro maždaug 600 Eur, t. y. 260 Eur gauna iš Sodros, 300 Eur duoda mama, 70 Eur gauna „vaiko pinigus“. Atsakovas prie išlaikymo neprisideda, todėl iš ieškovės gaunamų pajamų vienam asmeniui tenka maždaug po 300 Eur (savęs ir vaiko išlaikymas). Akivaizdu, jog ieškovė neturi realių finansinių galimybių patenkinti poreikių, nurodytų (685 Eur) vaiko poreikių tenkinimo lentelėje. Tai leidžia daryti išvadą, jog nepilnamečio sūnaus poreikiams skiriama suma yra žymiai mažesnė nei nurodoma teismui.

Ieškovė nurodo, kad ne tik jos mama padeda išlaikyti vaiką, tačiau prisideda ir jos močiutė. Bylos duomenimis, ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena seneliams nuosavybės teise priklausiančiame name, todėl atsižvelgiant į tai, byloje negali būti paneigtas faktas, kad seneliai galimai padeda ieškovei auginti sūnų. Tačiau tuo pačiu pastebėtina, jog byloje nėra konkrečių duomenų, kiek seneliai kas mėnesį prisideda prie proanūkio išlaikymo. Taigi, ieškovės nurodoma 685 Eur suma skiriama vaiko išlaikymui per mėnesį vertintina kritiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Minėta, kad namas, kuriame gyvena ieškovė ir jos nepilnametis sūnus, priklauso ieškovės seneliams. Ieškovės teigimu, už būsto nuomą vaiko išlaidos sudaro 150 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje duomenų, patvirtinančių nuomos santykius bei nuomos mokestį, nėra. Pati ieškovė nurodė, kad nuomos mokestis nėra mokamas, seneliai jai leidžia gyventi neatlygintinai. Posėdžio metu ieškovės atstovas, grįsdamas 150 Eur vaiko poreikius būstui, nurodė, kad ieškovė ateityje gali nuomotis būstą. Šiuo atveju pastebėtina, kad teismas vadovaujasi ir vertina aplinkybes egzistuojančias bylos nagrinėjimo metu, o ne galimas būsto nuomos išlaidas ateityje. Minėta, duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė ir jos nepilnametis sūnus patiria būsto nuomos išlaidas, byloje nėra, todėl konstatuotina, jog ši išlaidų suma nepagrįstai įtraukta į vaiko poreikius grindžiančią sumą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikių tenkinimo išlaidoms, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Todėl jei ateityje ieškovė patirtų būsto nuomos išlaidas, jai neužkertama galimybė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Liudytoja V. A. (ieškovės mama) posėdžio metu teigė, kad seneliai pensininkai, namas labai didelis, ji padeda išlaikyti namą už tai, kad dukra su anūku ten gyvena, perka malkas ir kt., visą tai laiko kaip būsto nuomos mokestį. Teismo vertinimu, ši nurodyta liudytojos aplinkybė niekaip nėra susijusi su galimomis ieškovės išlaidomis nuomos mokesčiui, o yra ieškovės motinos ir senelių tarpusavio sprendimas/susitarimas dėl finansinės paramos ieškovės seneliams.

Kritiškai teismas vertina ir ieškovės nurodytas vaiko išlaidas higienos priemonėms (sauskelnės, šlapios servetėlės, palutės, kremai nuo alergijos, pašutimų) – 20 Eur ir 50 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų, jog tokio amžiaus (3,6 metai) vaikui yra būtinos ir perkamos sauskelnės. Byloje taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad vaikas būtų alergiškas ir tam būtų reikalingos specialios priemonės. Pati ieškovė nurodė, kad į specialistus dėl galimos vaiko alergijos nesikreipė, gydymas nėra paskirtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, į vaiko amžių, manytina, kad 45 Eur išlaidos higienos priemonėms būtų pakankama suma.

Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog vaiko šokių būrelis yra nemokamas, teigė, kad jo draugės vaikas lanko šokius daželyje ir jie yra nemokami, tačiau kategoriškai neneigė, kad už jų sūnaus šokių būrelį nereikia mokėti papildomo mokesčio. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas tikrai lanko šokių būrelį ir kad tai yra papildomas vaiko užsiėmimas darželyje. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes, jog papildomi vaikų laisvalaikio užsiėmimai yra mokami, vertinant šalių nurodytas aplinkybes apie jų nepilnamečio vaiko papildomus užsiėmimus, darytina išvada, kad vaiko išlaidos už šokių būrelį yra pagrįstos.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat ginčijo vaiko patiriamas išlaidas dėl buities, gerbūvio, laisvalaikio prekių bei transporto išlaidų. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti dėl vaiko patiriamų išlaidų dėl buities, laisvalaikio prekių bei transporto. Sutiktina su atsakovo atstovės pozicija, kad kiekvieną mėnesį vaikui nėra perkami baldai, indai, laisvalaikio prekės, tačiau žinant visuotines baldų bei laisvalaikio prekių (dviratis, batutas, riedis, paspirtukas, riedučiai ir kt.) kainas, normalu, kad kiekvieną mėnesį skiriant po 50 Eur šiems daiktams įsigyti, per metus gaunama 600 Eur suma atitinka kokybiškų lovų, čiužinių, dviračių bei vaikiško inventoriaus kainas. Dėl vaikui skiriamų 30 Eur transporto išlaidų manytina, kad jos taip pat yra pagrįstos. Bylos duomenimis, vaikas lanko darželį, dėl ko yra patiriamos transporto išlaidos nuvežant ir parvežant sūnų į/iš ugdymo įstaigos. Nors atsakovo atstovė posėdžio metu teigė, kad transporto bilietu naudojasi ne tik vaikas, tačiau taip pat ir ieškovė, tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad 30 Eur išlaidų sumą gali sudaryti ne tik nuolatinio autobuso bilieto kaina, tačiau taip pat nenumatyti atvejai, kurių metu gali būti naudojamasi taksi paslaugomis ar kitokiomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į paminėtą, teismo nuomone, atsakovo ir jo atstovės teiginiai, jog vaiko išlaikymui galimai pakaktų mažesnių išlaidų, savaime nepaneigia ieškovės skaičiavimų šiems poreikiams, juolab, kad ieškovė gyvena kartu su vaiku ir gali geriau įvertinti realius sūnaus poreikius.

Nors, kaip minėta, ieškovė byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaikymo dydį, tačiau pastebėtina, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito, tokiu būdu situacija, kai sunku pagrįsti išlaidas, patiriamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, yra suprantama ir galima. Būtina pažymėti ir tai, kad visuotinai yra žinomos šiuo metu rinkoje vyraujančios paslaugų ir prekių kainos, kurios vienareikšmiškai yra susijusios su vaikui reikalingo išlaikymo dydžiu ir pagrįstumu.

Dėl kitų vaiko poreikių lentelėje nurodytų išlaidų teismas plačiau nepasisako, atsakovas jų neginčijo, todėl vertinant rinkoje vyraujančia kainas, darytina išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį išlaikymo dydį, į bylą neteikė, o tik deklaratyviai nurodė mažesnes sumas reikalingas vaiko išlaikymui, teismas, įvertinęs pateiktą poreikių detalizacijos lentelę bei išanalizavęs ją bylos kontekste, daro išvadą, jog 510 Eur (maistas – 150 Eur; drabužiai, avalynė – 20 Eur; vaikų darželis ir priemonės – 70 Eur; komunaliniai mokesčiai – 30 Eur; išlaidos sveikatos priežiūrai (medikamentai, vitaminai, medicininėms paslaugos) – 20 Eur; ugdymo, lavinimo priemonės (spalvinimo knygutės, pažintiniai žurnalai, pieštukai, teptukai, modelinas, akvarelė, popierius ir kt.) – 20 Eur; žaislai – 20 Eur; laisvalaikio pramogos – 20 Eur; šokių būrelis ir reikmenys jam – 20 Eur; higienos priemonės (šlapios servetėlės, kremai nuo alergijos, pašutimų) – 45 Eur; buities, gerbūvio, laisvalaikio prekės (baldai, indai, patalynė, dviratis, batutas ir kt.) – 50 Eur; transportas vežti vaiką (mėnesinis autobuso bilietas, pavežėjimo paslaugos) – 30 Eur; papildomos nenumatytos išlaidos – 15 Eur) išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Iš valstybės gaunamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą 70 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti 440 Eur (510 Eur – 70 Eur) per mėnesį.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė gauna pašalpą iš Sodros (apie 260 Eur), niekur nedirba. Lietuvoje registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ langų montuotoju, šiuo metu dėl karantino darbinių pajamų negauna, nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d. iš viso darbinių pajamų gavo apie 250 Eur. Lietuvoje registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovo teigimu, jis pajamų visiškai neturi, todėl gali teikti tik 150 Eur išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu darbinių pajamų negauna. Atsakovas posėdžio metu pabrėžė, kad jis negali ir nenori susirasti naujo darbo, teigė, kad nėra prasmės, nes jis turi vieną amatą, kurį išmano, ir nemato prasmės persiorientuoti. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras. Priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų susirasti kito ar net geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų registruotis užimtumo tarnyboje, tęsti mokslus ir įgyti specialybę. Pastebėtina, kad tokia atsakovo pozicija dėl jo bedarbystės vertintina kaip neatitinkanti suaugusio, atsakingo ir protingo asmens elgesio standartų. Teiginiai, jog atsakovas gali teikti tik 150 Eur išlaikymą deklaratyvūs, juolab, kad atsakovo bloga finansinė padėtis yra tik jo pasyvaus elgesio pasekmė. Vien tik atsakovo gaunamos menkos pajamos dėl jo vengimo dirbti ir užsidirbti, negali būti pateisinama priežastis dėl nepilnamečiam vaikui galimo skirti mažesnio išlaikymo.

Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pastebėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas turi lygia dalimi prisidėti išlaikant vaiką, todėl iš atsakovo priteistina po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir jo išdėstymo

Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nėra. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš jo 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui. Ieškovė sutiko su mažesne – 2 000 Eur, išlaikymo įsiskolinimo suma.

Atsižvelgiant į šalių poziciją, į tai, kad šalys sutinka dėl įsiskolinimo dydžio, iš atsakovo pritiestinas 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. birželio 17 d. ieškinio pateikimo dienos.

Atsakovas priešieškiniu prašo išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti 3 metų laikotarpiui dėl sunkios jo materialinės padėties. Ieškovė nesutinka ir prašo išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti 1 metų laikotarpiui.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Pažymėtina, kad vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, vien blogos materialinės padėties aspektas yra nepakankamas pagrindas sprendimo įvykdymo išdėstymo institutui taikyti. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą vertintinas atsižvelgiant ir į kitų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, į priimto procesinio sprendimo pobūdį, į tai, ar atidėjus sprendimo vykdymą iš esmės nebus sumenkintas pats sprendimas ir kt. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei nepilnamečio vaiko – šalių sūnaus – teisėtą interesą gauti jam priteistą išlaikymą.

Sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti 3 metų laikotarpiui. Teismo nuomone, vertinant prašymo pagrįstumą visos bylos kontekste, tokio ilgo termino nustatymas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ir teisėtus lūkesčius bei iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą. Kaip minėta, atsakovas tikslingai vengia galimybės ieškotis didesnio pajamų šaltinio, kas, be kita ko, sumažina ir galimybę dengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Būtina pastebėti ir tai, kad byla teisme iškelta 2020 m. birželio 26 d., tačiau per visą bylos procesą atsakovas nesiėmė jokių priemonių įsiskolinimui sumažinti. Kitaip tariant, atsakovas jau išnaudojo nemažą laiko tarpą, per kurį galėjo dengti įsiskolinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, taip pat siekiant nepažeisti šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesų, darytina išvada, jog yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir teismo sprendimo įvykdymą dėl 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui byloje buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo valstybei yra atleistas.

Ieškovei iki 2020 m. spalio 16 d. buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo valstybei ji buvo atleista.

2020 m. spalio 19 d. ieškovė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Eduardu Antonenko. Ieškovė byloje patyrė 520 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas bei 8,10 Eur už Registrų centro išrašą/pažymą.

Iš dalies tenkinus (73,33 proc.) ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 387,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės K. J. ieškinį ir atsakovo V. M. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su motina K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su sūnumi E. J., gim(duomenys neskelbtini):

1. Tėvas V. M. bendrauja su sūnumi E. J. kas šeštadienį nuo 11.00 val. iki 19.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą.

2. Tėvas V. M. gali lankyti sūnų E. J. per jo gimtadienį su vaiko mama sutartu laiku sūnaus gyvenamojoje arba kitoje sutartoje vietoje.

3. Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių tėvo bendravimas su sūnumi nėra galimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo V. M. valios, vaiko mama K. J. privalo apie tai informuoti V. M. SMS žinute nedelsdama, nurodydama priežastis, dėl kurių tėvo bendravimas su vaiku negalimas.

4. Jeigu tėvas V. M. dėl užimtumo darbe, ligos arba kitų priežasčių negali bendrauti su sūnumi nustatytu laiku jis apie tai SMS žinute ne vėliau, kaip prieš dvi dienas privalo informuoti vaiko mamą K. J..

5. Tėvas V. M. gali lankyti sūnų E. J. darželyje, mokymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, renginiuose.

6. Tėvas V. M. gali bendrauti su sūnumi E. J. komunikacinėmis priemonėmis – telefonu naudojant „Skype“, „Viber“ ar panašias programas, kasdien nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

Priteisti iš atsakovo V. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) išlaikymą sūnui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 17 d., iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti K. J..

Priteisti iš atsakovo V. M. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą išdėstant 12 mėn. laikotarpiui, pradedant mokėti po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pirmus 8 (aštuonis) mėnesius mokant po 166,67 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus), likusius 4 (keturis) mėnesius mokant po 166,66 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt šešis centus).

Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovei K. J. 387,26 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus dvidešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.