- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- e2-94-732/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00321-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas, Gitana Griškėnienė
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-94-732/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00321-2020-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2021 m. balandžio 9 d.
atsakovui J. S., jo atstovei advokatės padėjėjai Gitanai Griškėnienei, atsakovo įgaliotajam atstovui V. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo J. S. priteisti 1 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį atsakovui paskolino 1 000 Eur. Atsakovas savo ranka parašė ir pasirašė paskolos raštelį, pagal kuri įsipareigojo 1 000 Eur grąžinti per 2 mėnesius nuo pinigu paėmimo datos (2019-09-28), tačiau pinigų negrąžino. Atsakovas vengė bendravimo, į skambučius nereagavo, netgi pradėjo grasinti susidorojimu už reikalavimą grąžinti pinigus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą skolos raštelio pasirašymo dieną, t. y. 2019-09-28, siejo darbiniai santykiai. Nuo 2019 metų liepos mėnesio atsakovas, neturėdamas nuolatinio, su darbo santykiais susijusio ar kitokio darbo, pradėjo darbo paieškas statybos sektoriuje. Tuo tarpu ieškovas – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius – pasiūlė atsakovui dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), prie apdailos darbų privačiame name. Tačiau ieškovas, siekdamas sumažinti mokamus mokesčius, nesudarė su atsakovu darbo sutarties, bet pasiūlė jam įregistruoti individualią veiklą. Atsakovas, nenorėdamas prarasti siūlomo darbo, įregistravo individualią veiklą ir pradėjo dirbti ieškovo nurodytame objekte. Ieškovas atsakovui nurodė, kad šiame objekte šis turi sukalti pakalimo apdailines lenteles per vieną savaitę. Atsakovas tokio darbo niekada nebuvo dirbęs, tačiau vylėsi, kad ieškovas jį apmokys ar skirs kitą darbuotoją, kuris apmokytų. Tačiau atsakovas iš ieškovo nesulaukė pagalbos ir buvo priverstas susirasti pagalbininkų, kurie jam padėtų. Sutartas darbas buvo atliktas per tris savaites su kitų darbuotojų pagalba. Kadangi atsakovas pasitelkė į darbą kitus asmenis, o dėl pradelsto laiko ieškovas nesumokėjo už atliktą darbą, kitos išeities, kad atsiskaitytų su kartu dirbusiais darbuotojais neliko, kaip tik 2019-09-28 pasirašyti skolos raštelį 1 000 Eur sumai su ieškovu. 2019-10-01 ieškovo namuose ieškovas atsiskaitė su atsakovu už atliktus apdailos darbus, tačiau sumokėjo ženkliai mažesnę sumą, nei buvo sutarta, t. y. tik 200 Eur. Tuo pagrindu buvo perrašytas skolos raštelis vietoj 1 000 Eur į 800 Eur, minusavus sumokėtą skirtumą už atlikus darbus. Skolos raštelio originalą 1 000 Eur sumai ieškovas grąžino atsakovui, kurį atsakovas ieškovo namuose sunaikino. Atsakovas pažymėjo, kad skolos rašteliai buvo pasirašomi tarp ieškovo ir atsakovo darbiniams santykiams spręsti, todėl nebuvo sulygta dėl palūkanų, kurios paprastai yra mokamos už naudojimąsi skolintomis lėšomis. Taigi šiuo metu yra galiojantis tik vienas skolos raštelis – 2019-10-01 800 Eur sumai, pagal kurį Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2516-335/2020 ir pagal kurį yra išduotas vykdomasis raštas. Vykdant priimtą teismo įsakymą, atsakovas skolą moka dalimis pagal susitarimą su antstole Nijole Viešchnickiene. Atsakovas pas ieškovą dirbo iki 2019 m. gruodžio mėnesio, kaip pagalbinis darbininkas už sulygtą 30 Eur atlygį per dieną. Šiuo metu dirba užsienyje, kad turėtų galimybę grąžinti 800 Eur skolą. Atsakovo nuomone, ieškovas neteisėtai pareikalavo pasirašyti skolos raštelį dėl jam pavestų ir atliktų darbų pradelsimo. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo teiginiu, kad neva atsakovas ieškovui pradėjo grasinti susidorojimu už reikalavimą grąžinti pinigus. Priešingai, ieškovas internetinio portalo www.facebook.com viešoje grupėje 2020-04-01 paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. paviešino skolos raštelį 800 Eur sumai su tekstu, kad šis skolos raštelis „<...> su J. S., čia gal ir parašas suklastotas <...>“. Nors atsakovas 2019-10-01 skolos raštelio 800 Eur sumai niekada neneigė ir, ieškovui teisme pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jam neprieštaravo. Tą pačią dieną toje pačioje viešoje grupėje ieškovas pakartotinai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip žemindamas ieškovo garbę bei orumą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus. Viešindamas informaciją apie tai, jog atsakovas yra skolingas ir vengia grąžinti skolą, ieškovas nė karto neužsiminė apie 1 000 Eur skolą pagal 2019-09-28 skolos raštelį, iki ieškinio padavimo 1 000 Eur skolos grąžinti niekada nereikalavo.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas pas jį niekada nedirbo. Atsakovas jam skambino, prašė darbo, bet ieškovas darbo neturėjo. Vėliau perleido jam kelis savo užsakymus – duodavo telefono numerius, kad derintųsi pats. Su atsakovu susibičiuliavo, bendraudavo telefonu, buvo susitikę. Atsakovas paskambino ir paprašė paskolinti pinigų. Kam tų pinigų atsakovui reikėjo, tiksliai nežino, lyg dėl vaikų. Atsakovas pasirašė du skolos lapelius, viso ieškovas jam paskolino 1 800 Eur. Paaiškino, kad skolos rašteliai buvo pasirašyti jo namų kieme, automobilyje, juos rašė atsakovas. Atsakovas sakė, kad su pinigų grąžinimu problemų nebus. Paaiškino, kad viešino tik vieną skolos raštelį, nes tikėjosi, kad atsakovas susipras ir skolą grąžins, be to, norėjo, kad žyminis mokestis būtų mažesnis. Paaiškino, kad pinigus atsakovui skolindavo pastoviai. Bet sumos buvo mažos, pinigus atsakovas visada atiduodavo. Santykiai su atsakovu pasikeitė kai suėjo skolos pagal raštelius grąžinimo terminas.
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad su ieškovu siejo darbo santykiai nuo 2019 m. liepos mėn. Dirbo su juo kaip pagalbinis darbuotojas. Objektai pagrinde buvo Vilniuje. Ieškovas liepė susitvarkyti individualios veiklos pažymėjimą. Atlyginimas buvo 50 Eur per dieną, mokėjo banko pavedimais, buvo mokėta ir grynais. Tai buvo darbo užmokestis, jokių skolinimųsi iš ieškovo nebuvo. Kadangi paskutiniu metu ieškovas nelabai mokėjo, tai davė objektą (duomenys neskelbtini). Objektas nebuvo pabaigtas, todėl ieškovas pasiūlė paskolinti pinigų, kad sumokėti darbuotojams. Todėl pasirašė 1 000 Eur skolos raštelį, bet pinigų negavo, ieškovas sakė, kad sumokės po 2 dienų, pažiūrėjęs objektą. 2019-10-01 gavo 800 Eur, pasirašė naują skolos raštelį, o ankstesnį skolos raštelį atsakovas pats suplėšė. Manė, kad ieškovas davė jam skolos raštelio originalą. 1 000 Eur skolos raštelis buvo surašytas sąsiuvinio lape, prie ieškovo namų, sėdint automobilyje. Automobilyje buvo tik jie su ieškovu, skolos raštelį rašė pats atsakovas.
Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovą. Per atsakovą neoficialiai dirbo pagalbiniu darbuotoju pas ieškovą. Dirbo statybose, objektas buvo (duomenys neskelbtini). Dėjo lenteles ant namo. Dirbo dviese su atsakovu 2-3 dienas, į objektą važiuodavo kartu su atsakovu. Viso pas ieškovą yra dirbęs apie savaitę, dirbo keliuose objektuose. Jį susirado atsakovas, ieškovas buvo vadovas. Kituose objektuose dirbo ir ieškovas, į tuos objektus važiuodavo visi kartu. Dėl atlyginimo tarėsi su atsakovu, tarėsi dėl 30 Eur už dieną. Viso sumokėjo 90 Eur. Kituose objektuose mokėjo ieškovas. Mokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovas grynais pinigais. Atsakovo neprašė jo įdarbinti, kadangi pats atsakovas nebuvo įdarbintas pas ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas T. G. atsakovui J. S. 2019-09-28 d. paskolos rašteliu paskolino 1000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti per du mėnesius. Nustatytu laiku atsakovas pinigų negrąžino, motyvuodamas tuo, kad šis paskolos raštelis jam buvo grąžintas, jį jis sunaikino, nes po dviejų dienų (spalio 1 d.) T. G. namuose pasirašė skolos raštelį 800 Eur sumai. Šios sumos atsakovas neginčijo, ji jam priteista teismo įsakymu ir jau yra vykdomas išieškojimas. Tačiau ieškovas teismui pateikė skolos raštelio originalą ir taip paneigė atsakovo tvirtinimą, jog jis pats-atsakovas sunaikino raštelio originalą. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu iškėlė kitą versiją ir paaiškino, jog galimai sunaikino ne skolos raštelio originalą, o jo spalvotą kopiją.
Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių civilinio proceso teisėje. Tik pasitelkusios įrodinėjimo institutą šalys gali įrodyti savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrįstumą, o teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes bei aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nustatyti, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja.
„Įrodinėjimo pareigos“ sąvokos vartojimo šalininkai paprastai teigia, kad už šios pareigos nevykdymą šaliai gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankaus sprendimas, todėl šalys turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Galima teigti, kad įrodinėjimo našta – tai šalies teisė ir būtinybė įstatymų nustatyta tvarka įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą, kurią lemia teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.
Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-552/2010).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. (duomenys neskelbtini) ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.).
CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą.
Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, pareiškėjui – pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialinės teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Dalyvaujantys byloje asmenys ir teismas turi išsiaiškinti kiekvienoje byloje, ar įrodinėjimo pareigoms nustatyti pakanka CPK normų, ar reikia vadovautis kitų įstatymų (dažniausiai materialinės teisės normų) nurodyta įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka. Kai materialinės teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialinės teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Tokie atvejai yra numatyti CPK 184 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 219 straipsnyje, 320 straipsnio 2 dalyje, 376 straipsnio 1 dalyje, 414 straipsnio 1 dalyje, 443 straipsnio 8 dalyje, CK 2.118 straipsnyje, 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 9 straipsnyje, 2001 m. kovo 20 d. Įmonių restrukūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 6 straipsnyje ir kt.
Atsakovas J. S. įrodinėjo, jog jį su ieškovu siejo darbiniai santykiai, kurie nebuvo tinkamai įforminti. Pasak jį, ieškovas atsakovui nurodė, kad privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) turi sukalti apdailines lenteles. Ir tuo įrodinėjo, jog jis dirbo pasamdytas ieškovo. Tačiau pats patvirtino, jog nuo 2019-08-26 dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą. Atsakovas atsisakė nurodyti fizinį asmenį, pas kurį 2019 m. rugsėjo - spalio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini). Liudytojas D. Š. paaiškino, jog nurodytoje (duomenys neskelbtini) dirbo pasamdytas atsakovo ir būtent atsakovas jam už tris dienas sumokėjo 90 Eur.
Darytina išvada, jog atsakovas, dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą, pasamdė liudytoją atlikti apdailos darbus aukščiau nurodytame statybos objekte ir galimai gavęs atlygį iš užsakovo, atsiskaitė su liudytoju.
Atsakovas nuolat stokojo piniginių lėšų ir pastoviai skolinosi pinigų sumas iš kitų asmenų, net ir iš savo motinos. Apie jo prastą turtinę padėti byloja atsakovo atstovo V. S. pateiktas sąskaitos išrašas už 2019-07-10 – 2019-12-20. Iš šios išklotinės matyti, jog be atlyginimo už darbą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovas skolinosi iš motinos V. S. už paskolą alimentams (taip nurodyta sąskaitos išraše), iš kitų fizinių asmenų. Taip pat nuo 2019-09-07 iki 2019-11-25 atsakovas iš ieškovo pervedant pinigus į sąskaitą, per 9 kartus gavo 663 Eur. Atsakovas nuolat iš fizinių asmenų skolinosi pinigus. Todėl natūralu, jog skolintus pinigus reikėjo grąžinti. O grąžinti jis galėjo tik vėl pasiskolinus iš kitų. Todėl darytina išvada, jog 1000 Eur paskola, gauta iš ieškovo, buvo panaudota kitiems kreditoriams atiduoti skolintus pinigus, taip pat ir pragyvenimui.
Atsakovo atstovė ginčydama paskolos raštelio teisėtumą, nurodė CK 6.870 straipsnio nuostatas. Atstovė nurodė, jog paskolos raštelyje nenurodyta, jog atsakovas iš ieškovo gavo 1000 Eur ir tai daro paskolos raštelį niekiniu. Su atsakovo atstove teismas nesutinka. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo. Atsakovas pats savo ranka parašė paskolos raštelį. Raštelis buvo rašomas ieškovo automobilyje. Atsakovas nekėlė raštelio teisėtumo CK 6.870 straipsnio prasme, o tik ginčijo, jog ieškovas neturi paskolos raštelio originalo. Kai buvo pateiktas originalas, tada buvo iškelta versija dėl raštelio spalvotos kopijos. Tai tik dar kartą byloja apie atsakovo nesąžiningumą.
Atsakovo paaiškinimą, jog atsakovas pasitelkė į darbą kitus asmenis, o dėl pradelsto laiko už atliktus darbus ieškovas nesumokėjo, kitos išeities, kad atsiskaitytų su kartu dirbusiais darbuotojais neliko, kaip tik 2019-09-28 pasirašyti skolos raštelį 1000 Eur sumai su ieškovu, kuris jam pavedė atlikti šį darbą, teismas vertina kritiškai. Šiame paaiškinime yra prieštaravimai- pagal atsakovą ieškovas už atliktą darbą skolingas atsakovui ir atsakovas iš jo dėl to skolinasi pinigus. Toks paaiškinimas yra nelogiškas. Atsakovas neįrodė, jog tarp jo ir ieškovo buvo darbiniai santykiai. Atvirkščiai liudytojas D. Š. paaiškino, jog atsakovas jį samdė darbui (duomenys neskelbtini) ir būtent atsakovas su liudytoju atsiskaitė už atliktą darbą. Todėl 1000 Eur paskolos raštelis vertintinas kaip paskolos sutartis ir ši suma priteistina iš atsakovo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-07-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas patyrė 13 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis), jos iš atsakovo priteistinos ieškovui.
CPK 98 str. 1 d. įteisintą nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šio straipsnio 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio- (įsakymas 1R-85 2004-04-02 Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo , Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tai patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą. Išlaidos sudarė 1350 Eur. Šios išlaidos neviršija nustatytų teisingumo ministro maksimalių išlaidų ir yra priteistinos iš atsakovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,87 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas, jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1000 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1363 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. G., naudai.
Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,87 Eur (aštuoniolika eurų 87 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.