Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, ir pagal atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei G. G., atsakovei D. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. G., kuris jau pilnametis, (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. G., kuri yra nepilnametė. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė bei atsakovas santuokos metu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės pagrindas 2019-04-05 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu įregistruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas, esant ieškovės sutikimui, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais), pagal kurią bankas suteikė 70 000,00 Lt kreditą, kredito grąžinimo terminas 2027-06-10, kredito grąžinimo užtikrinimui įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra neįgali, jos darbingumo lygis 55 procentai, jai mokama netekto darbingumo pensija. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gaunamas darbo užmokestis sudaro 417,02 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovas nuo 2019-05-15 registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas, nuo 2005-10-14 iki 2019-04-12 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018-04-12 iki 2019-04-17 vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

Iš ieškovės ir atsakovo teiktų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2019-05-15, bendro ūkio nebeveda ir nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

Teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Civiliniame kodekse yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – atsakovui) tenka įrodyti faktą su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Taigi sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl ieškovės kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Atsakovas nurodo, jog yra darbingas ir gali save išlaikyti, todėl neprašo priteisti išlaikymo iš ieškovės. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra iš dalies darbinga, tačiau tai netrukdo jai susirasti darbo, ji šiuo metu dirba ir save išlaiko. Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą atsakovui iš ieškovės nėra, taip pat išlaikymas nepriteistina ir ieškovei, nes santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl jos kaltės, be to, ji yra dirbanti ir pajėgi save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje, priešieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra V. G. nuo gimimo gyveno kartu su abiem tėvais, nuo 2019-05-15 šalių dukra gyvena su motina – ieškove, ieškovės motinai priklausančiame name. Tarp ieškovės ir dukros yra glaudus emociškai tvirtas ryšys, jos tarpusavyje nuolatos bendrauja, mama visapusiškai rūpinasi ir prižiūri dukrą. Institucija teikianti išvadą byloje įvertino ieškovės gyvenimo sąlygas ir nurodė, jog ieškovė su dukra gyvena name su visais patogumais, dukra turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, jai sudarytos tinkamos sąlygos laisvalaikiui, poilsiui bei pamokų ruošai. Atsakovas sutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui gyventi, augti ir vystytis, atsakovas sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnametės V. G. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Teismas nurodo, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė nurodė, jog nedraudė ir ateityje nedraus atsakovui bendrauti su dukra, priešingai, skatina atsakovą bendrauti su vaiku jų tarpusavyje susitartu laiku, todėl neprašo nustatyti konkrečios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos. Atsakovas, nors ir neneigia, jog ieškovė nedaro kliūčių jo ir dukters bendravimui, tačiau siekdamas ateityje išvengti galimų nesutarimų dėl bendravimo su dukra tvarkos ir laiko, prašo teismo nustatyti minimalią bendravimo su dukra tvarką. Laikytina, kad tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų. Taigi, siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur. Nurodo, jog per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga skirti apie 400,00 Eur, t. y. 150,00 Eur maistui, 50,00 Eur aprangai, avalynei, 20,00 Eur vaistams, vitaminams, 20,00 Eur higienos reikmenims, 40,00 Eur telefonui, internetui, spausdintuvui, 20,00 Eur pramogoms, 20,00 Eur mokslo reikmenims, 20,00 Eur akiniams, 50,00 Eur už būstą, 20,00 Eur transporto išlaidoms.

Atsakovas sutinka nepilnamečiui vaikui mokėti 150,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pažymėjo, kad ieškovės nurodoma suma vaiko poreikių tenkinimui yra nepagrįsta, mano, jog tėvams vienoda dalimi prisidedant prie vaiko išlaikymo 300,00 Eur suma yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 607,00 Eur neatskaičius mokesčių. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką.

Bylos duomenimis šalių dukra šiuo metu yra šešiolikos metų amžiaus, mokosi mokykloje. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro 2019-05-23 pažymos Nr. 124 matyti, kad mergaitė yra nuolat stebima dėl padidinto emocinio labilumo, kitų vegetacinių skundų, tačiau ypatingų specialių poreikių neturi, specialus gydymas nėra paskirtas, rekomenduotas tausojantis rėžimas, stresinių situacijų vengimas, dozuotas fizinis krūvis, vitaminų vartojimas. Teismas nurodo, jog nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir pan. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma 400,00 Eur suma per mėnesį šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reali, būtina, jog būtų patenkinti augančio vaiko būtinieji (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), bei papildomi poreikiai (lavinimui, pramogoms ir pan.) (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iki 2019-04-12 dirbo, gaudavo pastovias pajamas. Šiuo metu Sodros duomenis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, tačiau nurodo, kad finansiškai padeda pilnamečiui, bet nesimokančiam ir nedirbančiam, sūnui R. G.. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų teismui nėra pateikta.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra. Ieškovė kartu su nepilnamete dukterimi V. G. gyvena ieškovės motinos D. V. vardu registruotame name. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Ieškovė yra neįgali, netektas darbingumas sudaro 45 procentus, gauna 126,51 Eur netekto darbingumo pensiją. Ieškovė dirba, gaunamas pajamas sudaro apie 417,02 Eur (atskaičius mokesčius).

Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Todėl byloje nustatytos aplinkybės, kad šiuo metu atsakovas nedirba, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti dukrą (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau šiuo atveju tėvas prie šių išlaidų neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei. Atsakovas yra darbingas, duomenų, jog turi sveikatos problemų ir negali dirbti į bylą nėra pateikta, kaip matyti atsakovas ilgą laiką dirbo ir gavo pastovias pajamas, dėl kokių priežasčių nutraukė darbinius santykius nenurodė, taip pat anksčiau papildomai uždirbdavo, atlikdamas medžio apdailos darbus, todėl darytina išvada, jog atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą savo dukrai.

Teismas, nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaiko išlaikymui lėšas, ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika išlaikymo bylose, teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymo suma dukrai atitinka augančio vaiko interesus, atsakovas privalo teikti išlaikymą dukrai ir užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių dukros būtiniausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui bei pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių dukrai periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2019-06-05 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai).

Ieškovė nurodo, jog atsakovas nuo 2019-03-01 visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas nurodo, kad išlaikymo dukteriai neteikė nuo 2019-05-15, kuomet buvo priverstas palikti šeimos namus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas, šalims gyvenant kartu, būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs savo prievolę teikti išlaikymą vaikui (CPK 178 straipsnis). Priešingai, į bylą pateiktas atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašas patvirtina, kad atsakovas 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais reguliariai lankėsi maisto prekių ir kitose parduotuvėse, todėl laikytina, kad šalių duktė buvo aprūpinta maisto produktais, kitomis prekėmis. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog atsakovas savo dukrai išlaikymo neteikė nuo 2019-05-15, t. y. šalių gyvenimo skyrium pradžios, todėl iš atsakovo priteistinas 140,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. G., gim. 2004-03-16, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019-05-15 iki 2019-06-04 (CK 3.200 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, dukrai priteisto išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, kaip vaiko turto, tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė (CK 3.185 – 3.186 straipsniai, 3.190 straipsnis, 3.202 straipsnis). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Be to, CK 3.185 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė valstybės vaiko teisių apsaugos institucijoms, prokurorui ar vienam iš tėvų kreiptis į teismą panaikinti motinos, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teisę, jei nustatomas faktas, kad motina netinkamai tvarko vaiko turtą ir šitaip daro žalą turtiniams vaiko interesams.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Nutraukiant santuoką turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-5087-7640, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei tris keleivinius automobilius: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Šiuo atveju byloje nenustatyta CK 3.123 straipsnyje nurodytų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo ir vertės: ieškovė ir atsakovas pageidauja, kad padalinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovei būtų priteistas keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 660,00 Eur vertės, o atsakovui - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2 590,00 Eur vertės, bei keleiviniai automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 520,00 Eur vertės, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 750,00 Eur vertės. Teismo vertinimu byloje nėra nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti nepaisoma išsakyta šalių valia.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, padalintinas šalių santuokos metu įgytas turtas, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei keleivinius automobilius „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovei atitenka turto už 1 660,00 Eur, o atsakovui – už 7 860,00 Eur, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 100,00 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 185, 187 straipsniai).

Dėl prievolės kreditoriui padalijimo.

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas santuokos metu, 2007-06-28, esant ieškovės rašytiniam sutikimui, su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. 0450718073222-56, pagal kurią bankas 20 metų laikotarpiui suteikė 70 000 Lt kreditą, kurio paskirtis – statybų užbaigimui. Kadangi kreditas paimtas esant sutuoktinės – ieškovės – sutikimui, šalių prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal nurodytą kredito sutartį yra solidari (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/201 59 punktą). Esant tokiems kasacinio teismo išaiškinimams, šalių finansinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal 2007-06-28 Kredito sutartį Nr. 0450718073222-56, kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs, lieka šalių solidarioji prievolė, tačiau, nesant ginčo tarp šalių dėl šios prievolės vykdymo, nustatytina atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarką, pagal kurią panaikinus santuokos apskaitos įrašą visas įmokas bankui mokės ieškovė.

Dėl kompensacijos priteisimo.

Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo solidariai iš ieškovės ir atsakovės D. V. priteisti 36 200,00 Eur piniginę kompensaciją už investicijas piniginėmis lėšomis bei darbo jėga ir organizaciniais gebėjimais į atsakovės D. V. vardu įregistruotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Pavasario (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad santuokos metu ieškovė pasiūlė jų šeimai pasistatyti gyvenamąjį namą ant ieškovės mamos D. V. vardu registruoto žemės sklypo. Namas buvo pastatytas ūkio būdu, panaudojant bendras šeimos lėšas, turėtas šeimos santaupas, gautas kredito lėšas ir asmenines atsakovo lėšas. Tačiau ieškovė ir jos motina apgavo, neištesėdamos duoto pažado namą įregistruoti ieškovės ir atsakovo vardu kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę, todėl jos turi solidariai kompensuoti ¼ dalį gyvenamojo namo statybos vertės, t. y. 36 200,00 Eur. Ieškovė ir atsakovė D. V. su pareikštu priešieškinio reikalavimu nesutinka, nurodo, kad namas pastatytas už atsakovės D. V. asmenines lėšas, gautas 2008-03-14 pardavus turėtą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 2007-01-03 – turtą, adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, ant kurio pastatytas ginčo gyvenamasis namas, atsakovės D. V. nuosavybės teise įgytas 2005-01-31 Apskrities viršininko sprendimo pagrindu. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti 2007 metais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė D. V. 2007-01-03 už 7 000,00 Lt pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1000-4964, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pagal 2007 m. rugpjūčio mėn. Avansinę sutartį Nr. 1/05 gavo 150 000,00 Lt avansą už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2008-03-14 Pirkimo – pardavimo sutartį kartu su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kitais statiniais, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklausė ir atsakovės sūnui V. V. su sutuoktine, pardavė už 388 000,00 Lt kainą, iš kurios, kaip nurodo, 100 000,00 Lt perdavė turto - statinių - bendrasavininkui, sūnui V. V.. Visi šie įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė D. V. turėjo asmeninių lėšų gyvenamojo namo statybai.

Bylos duomenimis taip pat matyti, kad atsakovas, esant rašytiniam ieškovės sutikimui, 2007-06-28 su (duomenys neskelbtini) banku sudarė Kredito sutartį Nr. 0450718073222-56, pagal kurią bankas 20 metų laikotarpiui suteikė 70 000 Lt (20273,40 Eur) kreditą, kurio paskirtis – statybų užbaigimui. Ieškovė pripažino, kad gautos lėšos iš esmės buvo panaudotos su ginčo gyvenamojo namo statyba susijusioms reikmėms. Aplinkybės, kad šios kredito lėšos galėjo būti panaudotos gyvenamojo namo statybai ir įrengimui iš esmės neginčija ir atsakovė D. V.. Iš atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, išrašo, matyti, kad atsakovas nuo ginčo gyvenamojo namo statybos pradžios statybinių prekių parduotuvėse (duomenys neskelbtini) išleido iš viso 4 443,04 Eur sumą, namų apyvokos reikmenų, buitinės ir kitokios technikos parduotuvėse (duomenys neskelbtini) išleido iš viso 692,87 Eur sumą, iš atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad atsakovas statybinių prekių parduotuvėse (duomenys neskelbtini) išleido 124,66 Eur sumą. Nors atsakovas nurodo, kad iš savo sąskaitų taip pat reguliariai išiminėjo grynuosius pinigus tam, kad galėtų su statybininkais atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau atsakovei D. V. už parduotą turtą pinigines lėšas gavus grynaisiais pinigais ir su statybos darbus atlikusiais asmenimis taip pat atsiskaičius grynaisiais pinigais, nėra galimybės nustatyti kokia apimtimi atsakovas investavo į gyvenamojo namo statybos darbus ir ar investavo, t. y. paminėti sąskaitų išrašai tik patvirtina įvairių piniginių sumų išgryninimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių atsakovo išlaidas, susijusias su namo statybos darbų apmokėjimu, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad sutuoktinių pajamos ginčo namo statybos metu nebuvo ženklaus dydžio, sutuoktiniai augino du mažamečius vaikus, todėl atsižvelgus į šalių gautų pajamų dydį, labiau tikėtina, jog šios lėšos buvo naudojamos pragyvenimui (maistui, rūbams, transportui ir kt.), o ne investavimui į namo statybą. Finansinių galimybių organizuoti ir finansuoti statybos darbus neturėjimą patvirtina ir tai, kad atsakovas didžiąją laiko dalį buvo prisiėmęs atitinkamus finansinius įsipareigojimus iš įvairių kredito bendrovių. Tuo tarpu atsakovė D. V., minėta, pateikė teismui įrodymus, kad ji 2007 – 2008 metais disponavo ženklaus dydžio piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą.

Be to, atsakovė ginčo gyvenamąjį namą savo vardu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2017-06-27, remiantis 2017-05-11 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini)170511-00686, t. y. tuomet, kai dar nebuvo sutuoktinių ginčo. Nors atsakovas tvirtina, kad buvo apgautas ieškovės ir jos motinos, nes jos, neva panaudodamos apgaulę, įtikino, kad pastatytas namas bus jo ir sutuoktinės bendra nuosavybė, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo gyvenimišką patirtį, jo turimą išsilavinimą, į visiems žinomą aplinkybę, kad pradedant naujas statybas, yra būtina turėti projektą bei gauti atitinkamus leidimus, atsakovas turėjo elgtis rūpestingai, atsakingai ir atidžiai bei, kaip teigia iš savo šeimos lėšų ir turėtų santaupų pradėdamas statyti gyvenamąjį namą, turėjo savo vardu gauti statybą leidžiantį dokumentą, išsiaiškinti galimybę ateityje įsiteisinti tokias statybas savo vardu. Teismo vertinimu, dėl to bet kuris asmuo, elgdamasis priešingai, turi prisiimti ir tokio savo elgesio tenkančią riziką bei po to atsiradusius neigiamus padarinius ar patiriamus nuostolius. Maža to, atsakovas teismui nepateikė įtikinančių motyvų, kodėl pastačius ir įrengus gyvenamąjį namą (nurodomi 2012 metai) ir atsakovui manant, kad jis pastatytas jo šeimos lėšomis (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nesiėmė priemonių dėl šio statinio įregistravimo savo ir sutuoktinės vardu kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovo, pareiškusio materialinį reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, pareiga yra įrodyti, kad jis vykusių namo statybų metu konkrečiomis sumomis prisidėjo prie konkrečių statybos darbų, prekių, reikalingų statinio statybai, vidaus įrengimui, įsigijimo, o ne deklaratyviai teigti, kad jo šeimos pajamos, turėtos santaupos bei sukauptos asmeninės lėšos per visą trukusį santuokinį gyvenimą leido dalinai prie turto sukūrimo prisidėti, dėl ko turėtų būti kompensuota ¼ dalis gyvenamojo namo statybos vertės.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis atliko darbus susijusius su mediena, taip pat prisidėjo prie kitų darbų atlikimo, ieškovė ir atsakovė D. V. pripažino, jog atsakovas atliko darbus, kurie susiję su mediena, tačiau tvirtino, jog kitus darbus atliko atsakovo surasti specialistai, su kuriais atsakovas atsiskaitė iš atsakovės D. V. gautų piniginių lėšų. Iš prie ekspertinio tyrimo akto pridėtos lokalinės sąmatos nustatyta, jog name buvo atlikti šie darbai su mediena: išorės laiptų įrengimas, karkasinės sienos aptaisymas medinėmis dailylentėmis, medinių sienų paviršių padengimas „Pinoteks“ du kartus, medinių durų blokų montavimas mūriniuose sienose, medinių konstrukcijų įrengimas, karnizų ir terasos lubų pakalimas medinėmis dailylentėmis, medinių karnizų pakalimų paviršių padengimas „Pinoteks“ du kartus, laminuotų grindų dangų įrengimas, perdangos medinių konstrukcijų įrengimas, medinių perdangų šiltinimas iš viršaus, medinių durų blokų montavimas, sienų vidinių paviršių apklijavimas apmušalais, sienų aptaisymas medinėmis dailylentėmis, medinių paviršių padengimas laku du karys, lubų aptaisymas medinėmis dailylentėmis, medinių paviršių padengimas lauku du karus, lubų aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis, lubų pakalimas OSB plokštėmis, kurių atlikimo kaina 5541,81 Eur. Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė pripažino, jog šiuos darbus atliko atsakovas, šie darbai buvo atlikti atsakovės naudai, t. y. atsakovui statant ir įrenginėjant atsakovei namą, už šiuos darbus atsakovė D. V. su atsakovu nėra atsiskaičiusi. Nors atsakovas teigia, jog jis atliko ir kitus darbus, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, kita vertus pats pripažino, jog samdė specialistus kitiems darbams atlikti, o tai rodo, jog kitus darbus atliko ne atsakovas, o kiti asmenys, su kuriais buvo atsiskaityta iš atsakovės gautų lėšų.

Pagal byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos ir įrengimo daugiau nei iš (duomenys neskelbtini) banko paimtomis kredito lėšomis, iš statybinių prekių parduotuvių pirktomis medžiagomis, iš buitinės ir kitokios technikos parduotuvių pirktomis prekėmis bei atliktu darbu su mediena (CPK 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė D. V. neginčija, kad leido savo dukrai, ieškovei G. G., ir jos sutuoktiniui, atsakovui R. G., savo nuožiūra organizuoti gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbus, susitarė, kad pastačius namą, jie su vaikais galės jame apsigyventi neterminuotam laikui, neatlygintinai. Taigi, tarp šalių iš esmės buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai.

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

Aiškindamas CK 6.629 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo pavartota sąvoka „atitinkamai“ (lot. mutatis mutandis – pakeitus tai, kas keistina) reiškia, kad teisės norma, reglamentuojanti tam tikrus santykius, taikoma ir kitiems panašiems santykiams, tačiau ne tiesmukai, o atsižvelgiant į tų santykių specifiką, t. y. tiek, kiek neprieštarauja tų santykių esmei. Išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, be kita ko, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; kt.).

Šiuo konkrečiu atveju atsakovė D. V. leido atlikti visus įmanomus organizacinius, statybinius ir kitus darbus; atsakovui nebuvo nustatyta jokių ribojimų dėl namo statybos darbų organizavimo, medžiagų pirkimo ir kt. Taigi, kadangi investicijos į gyvenamojo namo statybas buvo atliktos suderinta šalių valia, t. y. esant atsakovės D. V. leidimui, atsakovas, piniginėmis lėšomis bei darbu prisidėjęs prie atsakovei D. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo statybos ir įrengimo, gali iš atsakovės reikalauti turėtų išlaidų atlyginimo. Tačiau nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti turėtų išlaidų atlyginimo iš ieškovės, nes ieškovė nėra ginčo namo savininkė, ji jokio turto neįgijo, atsakovas jos naudai jokių darbų neatliko.

Atsižvelgiant į tai, kad investicijos į atsakovei D. V. priklausančio ginčo turto statybą ir įrengimą buvo atliktos ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, todėl šios investicijos, išreikštos pinigine verte, laikytinos abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), į tai, kad šio santuokoje įgyto turto jai tenkančios dalies kitas sutuoktinis, t. y. ieškovė G. G., neprašo iš atsakovės D. V. priteisti, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti atsakovui R. G. iš atsakovės D. V. kompensaciją, kuri lygi ½ daliai atliktų investicijų vertės, t. y. 15537,89 Eur (20273,40 Eur kreditas, 5260,57 Eur šeimos piniginės lėšos, 5541,81 Eur darbo užmokestis už atsakovo atliktą darbą su mediena/2).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatė, kurią paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. 2020-05-28 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, jog atstovaujant ieškovę buvo patirtos 1108,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė D. V. pateikė duomenis, jog patyrė 1050,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, t. y. 200,00 Eur konsultacijos, susipažinimas su civiline byla, pasirengimas teismo posėdžiui, 150,00 Eur už prašymų parengimą, 250,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 450,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą.

Atsakovas pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė 4420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsiliepimo į ieškinį parengimą - 600,00 Eur, priešieškinį – 900,00 Eur, už procesinių dokumentų rengimą – 500,00 Eur, už ekspertinio tyrimo aktą 2420,00 Eur, 890,00 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, įvertinęs šalių atstovų atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų nuostatas. Teismas pripažįsta, jog atsakovo patirtos išlaidos dėl ekspertinio tyrimo dėl nekilnojamojo turto kainų skaičiavimo yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimą – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovės ieškinys tenkintas 95 proc., nes pripažinta, jog santuokos įrašas panaikintinas dėl ieškovės kaltės, vertinant atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimus, atsižvelgtina į tai, kurie atsakovo pareikšti reikalavimai buvo priešpriešiniai ieškinio reikalavimai ir kaip jie buvo išspręsti. Atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintas 42,92 proc., o kiti atsakovo pareikšti priešieškinio reikalavimai sutapo su ieškovės pareikštais reikalavimais.

Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 95 proc. iš atsakovo valstybei priteistina 293,55 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur už santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimą, 57,00 Eur už išlaikymą periodinėmis išmokomis, 177,00 Eur už turtinius reikalavimus dėl turto padalijimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai., 96 straipsnis), iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t. y. 1053,03 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis), o iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo ieškovės atžvilgiu buvo atmestas, kiti reikalavimai sutapo su ieškinio reikalavimais, o dėl reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tarp šalių ginčo nebuvo, be to teismas spręsdamas santuokos nutraukimo bylą privalo išspręsti bendravimo tvarką, jei toks reikalavimas ir nebūtų šalių pareikštas. Kadangi priešieškinis atsakovės atžvilgiu tenkintas 42,92 proc., tai iš atsakovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už priešieškinio parengimą, žyminio mokesčio dalis ir už ekspertinį tyrimą, t. y. 1774,74 Eur, o iš atsakovo atsakovei priteistina 599,34 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2, 4 dalys, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Nuo sprendimo priėmimo, panaikintinos 2019-06-06 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą 2000-08-01 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo apskaityta ieškovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės G. G. kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims palikti santuokines pavardes: G. G. – „(duomenys neskelbtini)“, R. G. – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nustatyti nepilnametės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. G..

Nustatyti atsakovo R. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi V. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

- atsakovas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį nuo 10 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatant dukrą atgal į jos gyvenamą vietą iki sekmadienio 18 val.;

- ieškovė įpareigojama netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra įvairiomis ryšio priemonėmis – mobiliuoju telefonu ar interneto ryšiu, įvairios programinės įrangos pagalba.

Priteisti iš atsakovo R. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2019-06-05 iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. G. nepilnamečio vaiko V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, tai yra 140,00 Eur.

V. V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. G..

Padalinti ieškovės G. G. ir atsakovo R. G. santuokoje įgytą turtą:

- priteisti ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

- priteisti atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį „Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei G. G. iš atsakovo R. G. 3 100,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui (duomenys neskelbtini) bankas pagal 2007-06-28 Kredito sutartį Nr. 0450718073222-56 yra solidari ieškovės G. G. ir atsakovo R. G. prievolė. Nustatyti atsiskaitymo su kreditoriumi (duomenys neskelbtini) banku pagal paminėtą sutartį tvarką, pagal kurią panaikinus santuokos apskaitos įrašą visas įmokas (duomenys neskelbtini) bankui mokės ieškovė G. G..

Priteisti atsakovui R. G. iš atsakovės D. V. 15537,89 Eur kompensaciją.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. G. 1053,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą G. G..

Priteisti iš atsakovo R. G. 293,55 Eur valstybei žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės D. V. 1774,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G..

Priteisti iš atsakovo R. G. 599,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. V..

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo R. G. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. G. – panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną darbo dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.