- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2-1627-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00303-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- J. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių pasekmių taikymo, spręndžiant ieškinio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti apsimestine 2013 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos m. 6-ajame notarų biure, notarinio reg. Nr. LP-11, dėl J. J. priklausančio nekilnojamojo turto: 2623/10000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, 464/1000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo A. L. už 200 000 Lt ir taikyti garantijos sutarties, turėjusios užtikrinti tarp šalių sudarytą 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, teisines pasekmes, t. y. grąžinti J. J. nuosavybėn 2623/10000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, 464/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutarė ieškinį atsisakyti priimti.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas siekia šalių sudarytą 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl J. J. priklaususio nekilnojamojo turto pardavimo A. L. už 200 000 Lt pripažinti apsimestine ir taikyti garantijos sutarties, turėjusios užtikrinti tarp šalių sudarytą 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, teisines pasekmes ir grąžinti J. J. nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nurodo, kad susidarė situacija, kai ieškovas atgavo atsakovui sumokėtus pinigus už UAB „Lotidė“ akcijas, o atsakovas neatgavo ieškovui perleisto, kaip garantija savo nekilnojamojo turto, kuriuo buvo garantavęs pirminio sandorio įvykdymą, todėl kreipėsi į teismą dėl sutarties dalies, kuria patvirtinta, kad atsakovas gavo iš ieškovo 200 000 Lt, pripažinimo negaliojančia. Teismui patenkinus ieškinį, iš ieškovo atsakovui buvo priteista ginčo suma. Atsakovas inicijavo išieškojimą iš ieškovo turto pagal 2019 m. sausio 3 d įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovas inicijavo kitą procesą, kuriuo siekia nuginčyti ieškovo sudarytą dovanojmo sutartį, nes atsakovo ieškovui parduoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertė daug mažesnė už 2019 m. sausio 3 d. teismo sprendimu priteistą sumą, todėl atsakovas turi teisinę galimybę nesąžiningai pasipelnyti ieškovo sąskaita.
4. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad šalių ginčai dėl 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo ir 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių yra išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015, kuriuo tenkino ieškovo A. L. ieškinį dėl 2012 m. balandžio 2 d. ieškovo A. L. ir atsakovo J. J. sudarytos UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo ir 59 390,43 Eur skolos, 5 939,04 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-270-370/2016). Taip pat, LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. išnagrinėjo civilinę bylą byloje Nr. e2-311-479/2019 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui A. L. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Teismas patenkino ieškovo J. J. ieškinį ir pripažino negaliojančiu tarp ieškovo J. J. ir atsakovo A. L. sudarytos 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą, nustatantį, kad pardavėjas pareiškia, jog 200 000 Lt iš pirkėjo gavo ir šis pareiškimas kartu yra pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui J. J. 57 924 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-57-450/2020).
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priešingai nei nurodo ieškovas, iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019, matyti, kad teismas nustatė, jog atsakovas A. L. pinigines lėšas už perkamas UAB „Lotidė“ akcijas perdavė ieškovui 2012 metais, o ieškinį dėl akcijų pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimo ir lėšų priteisimo iš ieškovo atsakovas pareiškė 2015 m. vasario 17 d. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad po 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo ginčo šalys gana ilgą laikotarpį viena kitai pretenzijų nereiškė nei pagal ginčijamą sutartį, nei pagal UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad šalių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo patvirtina, jog šalių valią atitiko tikrieji šalių ketinimai, tai yra ieškovas J. J. perleidžia už gautas iš atsakovo A. L. lėšas ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. L. sutiko su tuo, jog jis nebereiškia ieškovui reikalavimų dėl UAB „Lotidė“ akcijų, turto perleidimo atsakovui (sprendimo 30 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad dėl to ieškovas J. J. byloje pagrįstai įrodinėja, kad piniginės lėšos pagal 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ieškovui nebuvo mokamos prieš 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymą, šalys ginčo turto kainos sumokėjimu pripažino lėšų ieškovui perdavimą pagal UAB „Lotidė“ akcijų perleidimo sutartį. Teismas konstatavo, kad tarp šalių iškilus konfliktui atsakovas A. L. nutarė pareikšti ieškinį dėl skolos už UAB „Lotidė“ akcijas priteisimo, nors 2013 m. sausio 3 d. sutartyje nurodytos turto kainos atsakovas ieškovui nesumokėjo. Taigi, atsakovas A. L. 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo metu suklaidino ieškovą J. J., kad atsakovas nereikalaus iš ieškovo sugrąžinti lėšas už UAB „Lotidė“ akcijas ir lėšos, ieškovo gautos už UAB „Lotidė“ akcijas, yra įskaitytos į turto kainą, mokėtiną už turtą (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti ir nustatyti, jog ieškovas negavo lėšų pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartį, ieškovas dėl suklydimo 2013 m. sausio 3 d. sutartyje patvirtino apie turto kainos sumokėjimą (sprendimo 34 punktas). Teismas konstatavo ir tai, kad protingo asmens veiksmų neatitiktų atsakovo A. L. sprendimas sumokėti ieškovui J. J. 200 000 Lt pagal ginčijamą sutartį tuo metu, kai atsakovas A. L. jau buvo sumokėjęs 205 063 Lt ieškovui už UAB „Lotidė“ akcijas ir ieškovas nevykdė įsipareigojimo perduoti nuosavybės teisę į UAB „Lotidė“ akcijas (sprendimo 40 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. L. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo, nurodė, kad bylos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių valią atitiko tikrieji šalių ketinimai, tai yra ieškovas J. J. perleidžia už gautas iš apelianto A. L. lėšas ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o apeliantas A. L. sutinka su tuo, jog jis nebereiškia ieškovui reikalavimų dėl UAB „Lotidė“ akcijų, turto perleidimo apeliantui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.
6. Teismas konstatavo, kad abiejose bylose pareikšti reikalavimai yra tapatūs, ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties reikalavimo (t. y. dokumentų), tik civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 J. J. kėlė reikalavimą dėl 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, reikšdamas šį ieškinį A. L. siekia šalių sudarytą 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestine ir taikyti garantijos sutarties teisines pasekmes, restitucijos taikymo. Abiejose bylose šalys reikalavimus grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas darė išvadą, kad abiejose bylose tiek ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas yra tapatūs.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju ir pripažinus 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį apsimestine, taikant jai garantijos sandorio teisines pasekmes susidarytų situacija, kai būtų priimti du prieštaraujantys vienas kitam sprendimai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, iš esmės pasidarytų neįmanomas abiejų sprendimų vykdymas.
8. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad visi šalių turtiniai reikalavimai yra išspręsti 2015 m. liepos 28 d. ir 2019 m. sausio 3 d. įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalimas, todėl ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių pasekmių taikymo, atsisakytina priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį.
10. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
10.1. Teismas negalėjo savo išvados remti dviejose skirtingose bylose nagrinėtais ginčais, bei jų dalykais ir pagrindais. CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas bylai nutraukti ar atsisakyti priimti ieškinį, negali būti grindžiamas keliose bylose priimtų sprendimų visuma.
10.2. Apeliantas ginčija visą 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, o ne jos dalį, kaip kad ginčijo J. J. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2311479/2019. Todėl akivaizdu, kad ieškinio dalykai šiose bylose yra skirtingi net ir savo apimtyse. Šiose bylose yra skirtingi ir ieškinio pagrindai, nes ieškovas nurodo, kad ginčijamas sandoris yra apsimestinis, nes juo pridengiamas kitas, tikrasis susitarimas, kuris niekada šalių nebuvo pasirašytas ir patvirtintas tokiam sandoriui nustatyta privaloma notarine tvarka. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2311479/2019 ginčijamas nekilnojamo turto pardavimo sutarties 4.2 punktas tuo pagrindu, jog J. J. suklydo nurodydamas šiame punkte, kad gavo A. L., sutartyje nurodytą pinigų sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Taip pat, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
16. Atsisakyti priimti ieškinį galima tik konstatavus ieškinių tapatumą (sutapus ieškinio šalims, pagrindui ir dalykui). Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti A. L. ieškinį dėl 2013 m. sausio 3 d. sutarties pripažinimo apsimestine, nes teisme jau yra išnagrinėtos civilinės bylos Nr.e2-1043-112/2015 ir Nr.e2311479/2019 tarp tų pačių bylos šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad minėtose bylose ieškinio pagrindas ir dalykas nesutampa. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju konstatuoja, kad nėra ginčo dėl nagrinėjamos bylos ir civilinių bylų Nr.e2-1043-112/2015, Nr.e2311479/2019 šalių tapatumo, todėl nutartyje plačiau pasisako tik dėl ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumo.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad konkrečiu atveju, ieškovas A. L. ieškiniu prašo pripažinti 2013 m. sausio 3 d. tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine ir taikyti garantijas sutarties, turėjusios užtikrinti tarp šalių sudarytos 2012 m balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties teisines pasekmes, t.y. grąžinti J. J. nuosavybėn 2623/10000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių,- 464/1000 gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius duomenys neskelbtini).
20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 tenkino ieškovo A. L. ieškinį dėl 2012 m. balandžio 2 d. ieškovo A. L. ir atsakovo J. J. sudarytos UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo ir 59 390,43 Eur skolos, 5 939,04 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, minėtą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 J. J. pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį dėl su A. L. 2013 m. sausio 3 d. sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia dėl suklydimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pripažino 2013 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punktą negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieškovas negavo lėšų pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartį ir dėl suklydimo 2013 m. sausio 3 d. sutartyje patvirtino apie turto kainos sumokėjimą, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimai pripažinti 2013 m. sausio 3 d. sutarties 4.2 punktą negaliojančiu bei priteisti iš atsakovo ieškovui 57 924 Eur yra pagrįsti. Teismas darė išvadą, kad sutartyje ieškovas dėl esminio suklydimo patvirtino apie turto kainos sumokėjimą, ieškovą suklaidino atsakovas A. L., neturėdamas tikslo ieškovą apgauti sutarties sudarymo metu ir ši sutarties dalis yra negaliojanti. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendime papildomai pasisakė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, t.y. nurodė, kad šalių veiksmai, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2013 m. sausio 3 d. sandorio sudarymo metu A. L. nesiekė apgauti J. J., neatliko aktyvių veiksmų jam suklaidinti, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CPK 1.91 straipsnį.
22. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytų trijų bylų/ieškinių reikalavimai (ieškinio dalykas) nesutampa. Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 ieškovas A. L. prašė nutraukti 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš J. J. 59 390,43 Eur skolą, 5 939,04 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 J. J. prašė iš dalies pripažinti negaliojančia dėl suklydimo 2013 m. sausio 3 d. su A. L. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo –pardavimo sutartį, o civilinėje byloje Nr. e2-1091-618/2020 A. L. prašo pripažinti visą 2013 m. sausio 3 d. negaliojančia, kaip apsimestinę, t.y. sudarytą kitam sandoriui pridengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors visose minėtose bylose yra siekiama vieno rezultato, t.y. pripažinti sandorius negaliojančiais, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 buvo siekiama pripažinti negaliojančiu 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 tik dalį 2013 m. sausio 3 d. sandorio (4.2 punktą), o civilinėje byloje Nr. e2-1091-618/2020 visą 2013 m. sausio 3 d. sandorį. Taigi, darytina išvada, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas civilinės bylos Nr. e2-1043-112/2015 ir Nr. e2-1091-618/2020 dalykai nesutampa, o civilinėse bylose Nr. e2-311-479/2019 ir Nr. e2-1091-618/2020 sutampa tik iš dalies, t.y. pareikštas reikalavimas dėl visos sutarties pripažinimo negaliojančia apima jau išnagrinėtą klausimą dėl sutarties 4.2 punkto pripažinimo negaliojančiu.
13. Apeliacinės instancijos teismas palyginęs aplinkybes, kuriomis yra grindžiami minėti ieškiniai daro išvadą, kad nesutampa ir bylų pagrindai. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-1043-112/2015, šios bylos pagrindą sudarė aplinkybės, kad J. J. pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo perduoti A. L. 97,06 proc. UAB „Lotidė“ akcijų. A. L. sumokėjo J. J. 205 063,29 Lt (59 390,43 Eur), tačiau šis akcijų neperdavė. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu minėtą 2012 m. balandžio 2 d.akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tarp ieškovo A. L. ir atsakovo J. J. nutraukė. Civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad J. J. pasirašydamas 2013 m. sausio 3 d. sutartį suklydo. Ieškovas J. J. pasitikėjo atsakovu A. L., buvo įsitikinęs, jog akte nurodytos lėšos yra už atsakovui parduodamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), todėl jam nekilo abejonių dėl šio akto ir sudaromos pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo. Tik atsakovui A. L. pareiškus ieškinį dėl UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo– pardavimo sutarties nutraukimo, ieškovas suprato, kad 2012 m. gruodžio 26 d. aktu J. J. grindžia reikalavimus dėl akcijų perleidimo sutarties nutraukimo ir jo sumokėtų lėšų grąžinimo. Ieškovas teigė, kad jis suprato, kad suklydo, nes už A. L. parduotą nekilnojamąjį turtą negavo piniginių lėšų. Taip pat J. J. nurodė, kad 2013 m. sausio 3 d. sutartis buvo sudaryta dėl A. L. apgaulės, nes šis 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo-perdavimo aktu sąmoningai pakeitė šalių valią, kad šiuo aktu yra atsiskaityta už ginčo turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu J. J. ieškinį tenkino – pripažino 2013 m. sausio 3 d. sutarties 4.2 punktą negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo (CPK 1.90 straipsnio 4 dalis), tačiau nurodė, kad sutarties pripažinti sudaryta dėl apgaulės nėra pagrindo (CPK 1.91 straipsnis). Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-1091-618/2020, ieškovas A. L. nurodo, kad 2013 m. sausio 3 d. sandoris yra apsimestinis (CPK 1.87 straipsnis). Ieškovas teigia, J. J. parduotas nekilnojamasis (duomenys neskelbtini) buvo žymiai mažesnės vertės, nei buvo nurodyta jo pardavimo sutartyje, todėl priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje e2-311-479/2019, susiklostė situacija, kai atsakovas J. J. turi teisinę galimybę nesąžiningai pasipelnyti ieškovo A. L. sąskaita, t.y. vietoje perleisto ieškovui nedidelės vertės nekilnojamo turto, įgyti pinigines lėšas, gautas parduodant ne tik tą pati nekilnojamą turtą, už kurio pardavimą ieškovui jis įgijo reikalavimo teisę į ieškovą 200 000 Lt sumoje, bet ir visą kitą ieškovo nekilnojamą turtą. Įvertinęs minėtų trijų civilinių bylų pagrindus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškiniai šiose bylose yra skirtingos, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartyje neteisingai konstatavo, kad ieškinių pagrindai yra tapatūs.
Dėl proceso baigties
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė gauto ieškinio tapatumą su jau išnagrinėtomis civilinėmis bylomis Nr. e2-1043-112/2015 ir Nr. e2-311-479/2019, nepagrįstai atsisakė priimti A. L. ieškinį, todėl ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.