- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-330-926/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė
- Advokatai
- Angelė Ikasalienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. (toliau – S. K.) buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduota laiduotojo R. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu buvo nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 26 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, S. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš S. K. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią 760 (septynis šimtus šešiasdešimt) eurų sumą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu S. K., kaltinta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, dėl to, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę neblaivi, kai alkotesteriu jai buvo nustatytas daugiau, kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2021 m. spalio 25 d., apie 09:10 val., (duomenys neskelbtini), ji vairavo motorinę transporto priemonę – jai nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai jai alkotesteriu buvo nustatytas 1,63 promilės neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį bei priimti naują nuosprendį, kuriuo S. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 75 MGL baudą (3750 eurų); vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. K. sumažintą bausmę – 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 26 d.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilį BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą S. K. vardu, konfiskuoti.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad S. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertino vien tik teigiamai ją charakterizuojančius duomenis, tačiau ignoravo ir visiškai nepasisakė apie duomenis, kurie ją charakterizuoja neigiamai. Apie S. K. administracinius nusižengimus pasisakė labai formaliai. Nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ji buvo bausta 2 kartus, tačiau ji taip pat bausta už nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka. S. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji liudytojų parodymais būdama neblaivi, viešoje vietoje, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Taip pat ji buvo nubausta pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad būdama namuose ji žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdama, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo naudodamas fizinę jėgą, vėliau teigė, kad sugyventinis nesmurtavo, o policijos pareigūnus ji iškvietė iš nervų. Šie administraciniai nusižengimai viešajai tvarkai, pasak prokuroro, rodo, jog iš tiesų S. K. nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų teisės normų. Juo labiau, jog vieną administracinį nusižengimą ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas rodo, kad vairavimas pavartojus alkoholio nebuvo tik atsitiktinis ir vienkartinis jos poelgis.
2.2. Be to, S. K. atžvilgiu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra baigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Šioje byloje ji kaltinama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, dėl to, kad, siekdama neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, neįvardindama kyšio formos ir vertės, už tai, kad įforminant eismo įvykį, kurio metu ji vairavo automobilį BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jai nebūtų tikrinamas neblaivumas, ji tiesiogiai pasiūlė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, tokiu būdu siekdama neteisėto paperkamo policijos pareigūno neveikimo. Iš aptarto, pasak prokuroro, seka, kad S. K., padariusi nusikalstamą veiką, dėl kurios teismo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą, ne tik, kad neatgailavo ir savo veiksmų nevertino kritiškai, tačiau visais įmanomais būdais siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, ketindama papirkti policijos pareigūną. Šie neigiamai apibūdinantys S. K. asmenybę duomenys leidžia teigti, kad ji yra linkusi nesilaikyti įstatymų, o praeityje jai skirtos administracinės nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad S. K. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Ji, būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę dienos metu (ryte apie 09.00 val.), gyvenamajame (duomenys neskelbtini) miesto mikrorajone, šalia prekybos centro, kur automobiliais ar pėsčiomis atvyksta kiti asmenys. Dėl tokių itin rizikingų S. K. veiksmų įvyko eismo įvykis. Ir nors ji nebuvo pripažinta kalta dėl eismo įvykio kilimo, tačiau visos šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius šios rūšies nusikaltimų padarymo atvejus ir leidžia daryti išvadą, kad tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. Šių duomenų visumoje, pasak prokuroro, nėra pagrindo spręsti, kad S. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje, todėl laidavimo institutas jos atžvilgiu taikytas nepagrįstai.
2.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su laiduotojo skyrimu. Prokuroro teigimu, S. K. yra brandi asmenybė, jau turinti pakankamą gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, šeimą (sutuoktinį, suaugusius vaikus), todėl kyla pagrįstų abejonių, ar jaunesnio amžiaus sūnus, su kuriuo ji kartu negyvena, turės objektyvią galimybę daryti jai akivaizdžią teigiamą įtaką. R. S. įtaka S. K. elgesiui galėtų būti labai minimali. Šioje vietoje atkreipiamas teisėjų kolegijos dėmesys, kad iki nusikalstamos veikos padarymo R. S. nepadarė jokios teigiamos įtakos savo motinai S. K., kad ši, būdama neblaivi, nevairuotų transporto priemonės. Todėl manyti, jog toks asmuo galėtų daryti teigiamą įtaką S. K. ir užkardyti jos galimus neteisėtus veiksmus ateityje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
2.5. Prokuroras apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ginčo dėl to, jog S. K. vardu registruota transporto priemonė – automobilis BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nėra. Nors minimas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau be jo nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas. Šių duomenų visumoje automobilis, kuriuo buvo padaryta S. K. inkriminuota nusikalstama veika, laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme ir turi būti konfiskuojamas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas ar suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra. Analogiškai vertintinas ir transporto priemonės konfiskavimo tikslingumas bei proporcingumas. Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tik gautas S. K. prašymas nesudaro pagrindo nekonfiskuoti automobilio. Teismas priimdamas nuosprendį privalėjo aiškiai ir motyvuotai pasisakyti, kodėl automobilis nėra konfiskuojamas, bet to nepadarė. Toks nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendis privalo būti panaikintas.
2.6. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas net priteisdamas iš S. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Šioje byloje buvo gautos dvi išvados, susijusios su konfiskuotino automobilio BMW 1ER REIHE, vertės nustatymu – VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašas, kuriame nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje yra 4530 eurų, ir S. K. pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo yra 2600 eurų, o po apgadinimo 760 eurų. Nepaisant to, kad byloje yra dvi išvados, kuriomis gana ženkliai skiriasi transporto priemonės vertė, apylinkės teismas išimtinai rėmėsi tik viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta pažyma. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio sugadinimas buvo S. K. nusikalstamos veikos padarinys, todėl, tai, kad dėl nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio.
Atsiliepimas
3. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jos gynėja advokatė A. Ikasalienė pateikė atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad nors prokuroras akcentuoja S. K. praeityje padarytus administracinius nusižengimus, tačiau 2020 metais jai inkriminuoti administraciniai nusižengimai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo tokio pavojingumo, kad neigiamai charakterizuotų S. K.. Nors ji buvo bausta ir už administracinių nusižengimų viešajai tvarkai padarymą, tačiau vienu atveju konfliktas vyko tarp susijusių asmeniniais santykiais asmenų dėl privataus pobūdžio ginčo, neturint tikslo pažeisti viešąją tvarką, o kito administracinio nusižengimo aplinkybės rodo, kad S. K. nėra pavojinga visuomenei ir alkoholiu nepiktnaudžiauja.
3.2. Nesutinkant su prokuroro motyvais pabrėžiama ir tai, kad ikiteisminio tyrimo, kuris S. K. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, metu S. K. savo kaltės nepripažino, ji nesiekė papirkti pareigūno, nieko jam nesiūlė. Priešingai, ji iš karto pripažino vairavusi neblaivi, o bendraudama su pažįstamu pareigūnu siekė, kad prieš tikrinant jos neblaivumą alkotesteriu būtų sudarytos sąlygos susitarti su kito automobilio vairuotoja dėl žalos atlyginimo.
3.3. Atsiliepime pažymima, kad S. K. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas buvo atsitiktinis ir sąlygotas kaimynės I. M., bijojusios, kad jos nepilnametė dukra gali nusižudyti, dėl to, prašiusios jai padėti. Be to, eismo įvykis kilo ne dėl jos kaltės. Šioje vietoje atkreipiamas teismo dėmesys, kad S. K. iki susirgimo onkologine liga visuomet dirbo, turi du vaikus, su kuriais palaiko glaudžius santykius. Jos sūnus R. S., paskirtas laiduotoju, yra sukūręs darnią šeimą, augina tris vaikus, yra teigiamai charakterizuojamas seniūno, kriminalinės patirties neturi, įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“. Mama su sūnumi susitinka kasdien, todėl jis yra tinkamas laiduotojas.
3.4. Pasak S. K. gynėjos, draudimo vairuoti transporto priemones terminas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. nustatytas pagrįstai. Ilgesnis terminas paprastai skiriamas tais atvejais, kai padaroma žala žmonėms ar turtui. Nagrinėjamu atveju S. K. veiksmai jokios žalos nesukėlė, priešingai, į jos automobilį, pažeisdama Kelių eismo taisykles, atsitrenkė blaivi vairuotoja. Nors apeliaciniame prokuroro skunde nesutinkama ir su iš S. K. priteista konfiskuotino turto verte, tačiau ji buvo nustatyta remiantis objektyviais duomenimis. Po eismo įvykio automobilis buvo apgadintas taip, kad jo remontas – ekonomiškai nenaudingas. Tuo tarpu nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės S. K. jau įvykdė.
4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokurorė, sutikdama su apeliacinio skundo prašymais ir juos pagrindžiančiais motyvais, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroro apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu S. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašant pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu, pripažįstant ją kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skiriant jai sankcijoje numatytą bausmę – piniginę baudą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sutikdama su pateikto apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį, ir nepagrįstai S. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nutraukdamas baudžiamąją bylą jos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Analizuojamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 40 straipsnio nuostatas, skundžiamas nuosprendis panaikinamas, priimant naują nuosprendį S. K. atžvilgiu (BPK 329 straipsnio 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
7. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: S. K. padarė nesunkų nusikaltimą, yra teisiama pirmą kartą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas konstatavo, kad prašymą laiduoti už S. K. pateikęs jos sūnus R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, gali jai daryti teigiamą poveikį, todėl yra tinkamas laiduotojas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka tik iš dalies. Nors S. K. išties praeityje neteista, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, o jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu žala niekam nebuvo padaryta, dėl ko, S. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktus, tačiau byloje nėra kitos itin svarbios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ką visiškai pagrįstai savo apeliaciniame skunde sprendžia ir prokuroras.
9. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-176/2018).
Žemesnės instancijos teismas
10. Bylos duomenimis, S. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą S. K. gynėja tvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas neapdairiai, S. K. baiminantis dėl jai brangios nepilnametės mergaitės gyvybės, tačiau šios aplinkybės S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo nemenkina. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu S. K. patvirtino, jog įvykio naktį ji su draugėmis išgėrinėjo iki paryčių. Tačiau, net ir žinodama šį faktą, kai jai rytą paskambino jos draugė ir paprašė pagalbos, apie tai, kad išgėrinėti ji baigė visai neseniai ir ji vis dar gali būti neblaivi, ji nepagalvojo, dėl ko, jau 9.10 val. jos blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu ir jai buvo nustatytas net 1,63 promilių neblaivumas, kuris net 4 kartus viršijo leidžiamą alkoholio kiekį. Tokiu savo elgesiu socialiai subrendusi S. K. neabejotinai kėlė pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl vien tai, kad jokia žala jos veiksmais analizuojamu atveju nebuvo padaryta (dėl komentuojamą dieną kilusio eismo įvykio kaltas kitas asmuo), jos neteisėto elgesio teisinių pasekmių, priešingai nei tai tvirtina S. K. gynėja, nešvelnina.
11. Svarbu ir tai, kad nors praeityje S. K. nebuvo teista, tačiau jos atžvilgiu ne kartą buvo taikyta administracinė atsakomybė ne tik už įvairaus pobūdžio ir sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas, kelio ženklų nesilaikymas), bet ir kitus administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, 2021 m. rugpjūčio 19 d. S. K. buvo nubausta pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį už tai, kad melagingai iškvietė policijos pareigūnus į savo gyvenamąją vietą, teigdama, kad jos sutuoktinis jos atžvilgiu smurtauja, tačiau ši informacija į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams nepasitvirtino, S. K. tai paneigė. Be to, 2020 m. spalio 12 d. ji buvo pripažinta kalta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, už tai, kad, liudytojų parodymais būdama neblaivi, ji plūdosi necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, tokiais savo veiksmais pažeisdama viešąją tvarką. Nors, kaip teisingai pažymima S. K. gynėjos atsiliepime, vien tik aptarti S. K. administraciniai nusižengimai neužkerta kelio BK 40 straipsnio nuostatų taikymui nagrinėjamu atveju, tačiau, tai, kad asmuo praeityje jau buvo baustas administracine tvarka, be kita ko, vieną administracinį nusižengimą galimai padarydamas būdamas neblaivus, neigiamai jį charakterizuoja ir aplinkybes, reikšmingas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalauja vertinti itin atidžiai. Šių aplinkybių egzistavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis, ji yra linkusi nesilaikyti visuomenėje nustatytos tvarkos bei Lietuvos Respublikos įstatymų.
12. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad komentuojamo įvykio metu į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams S. K. siūlė kyšį už tai, kad nebūtų tikrinamas jos blaivumas. Dėl šių S. K. veiksmų Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Aptariamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis šiuo metu jau yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl jame nustatytos faktinės aplinkybės ir S. K. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, šioje proceso stadijoje nekvestionuotinos. Atsižvelgiant į tai, S. K. gynėjos atsiliepime išdėstyti teiginiai, kad S. K. nesiekė papirkti pareigūno, nieko jam nesiūlė, priešingai, ji iš karto pripažino vairavusi neblaivi, o bendraudama su pažįstamu pareigūnu siekė, kad prieš tikrinant jos neblaivumą alkotesteriu būtų sudarytos sąlygos susitarti su kito automobilio vairuotoja dėl žalos atlyginimo, atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, jog sprendžiant iš Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendyje aptarto S. K. ir policijos pareigūno pokalbio turinio, akivaizdu, kad vertinamu atveju S. K. apie jokį žalos atlyginimą nekalbėjo, ne kartą paprašydama policijos pareigūno netikrinti jos blaivumo, teigdama, jog su pareigūnu ji gali atsiskaityti. Svarbu ir tai, kad toks S. K. elgesys nesiliovė net tuomet, kai policijos pareigūnus ją kelis kartus įspėjo, jog už tokių veiksmų atlikimą, t. y. už kyšio siūlymą, ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į aptartą S. K. elgesį, neabejotina, kad iš karto po eismo įvykio, kurio kaltininku buvo pripažintas kitas asmuo, ji aiškiai suvokė, jog automobilį ji vairavo būdama neblaivi ir bet kokiais įmanomais būdais siekė išvengti blaivumo patikrinimo. Tai neabejotinai S. K. charakterizuoja neigiamai ir rodo jos itin nekritišką požiūrį į savo neteisėtus veiksmus.
13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad analizuojamu atveju S. K. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,63 promilių neblaivumas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. transporto priemonę vairavo mieste, kur yra itin intensyvus eismas. Tokie asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, veiksmai kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei bei turtui. Ir nors jokia tiesioginė žala įstatymų saugomiems gėriams S. K. veiksmais analizuojamu atveju nebuvo padaryta, dėl eismo įvykio, kurio dalyve tapo ir S. K., kaltu buvo pripažintas kitas asmuo, tačiau, vien šis faktas jos atsakomybės nemenkina. Juo labiau, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas kilti jokie padariniai nereikalaujami. Pakanka nustatyti tik neteisėtus automobilį vairavusio asmens veiksmus, t. y. kad automobilį asmuo vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir didesnis neblaivumo laipsnis. Tvirtinti, kad šis itin neatsakingas S. K. poelgis nebuvo atsitiktinis, įvertinus jos praeityje buvusius baustumus administracine tvarka bei jos veiksmus iš karto po komentuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jos bandymą išvengti jai gresiančios atsakomybės, nėra pagrindo.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, o atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Šios išvados nepaneigia ir S. K. gynėjos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos ją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurios aptariamu atveju yra reikšmingos tik sprendžiant bausmės skyrimo klausimą.
15. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymėtina ir tai, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės svarbus ir tinkamo laiduotojo parinkimas. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad S. K. sūnus R. S. yra tinkamas laiduotojas siekiant užkardyti galimus neteisėtus S. K. veiksmus ateityje, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. BK 40 straipsnyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti vien tik teigiam įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. yra S. K. pilnametis sūnus. Jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas. Tačiau, remiantis jo administracinių nusižengimų istorija matyti, kad praeityje jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas jo padarytus administracinius nusižengimus traktavo kaip nešiurkščius ir nesudarančius pagrindo spręsti, jog asmuo yra netinkamas laiduotojas analizuojamu atveju, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia apylinkės teismo išvada padaryta neįvertinus R. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų pobūdžio S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste. Remiantis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis, R. S. buvo baustas už tai, kad būdamas neblaivus jis pasirodė viešoje vietoje, tokiais savo veiksmais įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. Be to, jis buvo nubaustas ir už tai, kad būdamas neblaivus naktiniame klube jis lipo ant baro, vartė taures, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesikeikti necenzūriniais žodžiais. Šie R. S. administraciniai nusižengimai nors ir buvo padaryti gerokai ankščiau nei S. K. inkriminuota nusikalstama veika, jam skirtos administracinės nuobaudos nebegalioja, tačiau jie neigiamai charakterizuoja R. S., rodo, jog jo paties požiūris į alkoholio vartojimą nėra kritiškas, todėl nėra aišku, kokį tinkamą pavyzdį bei teigiamą įtaką toks asmuo gali daryti asmeniui, kuris vertinamu atveju transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Juo labiau, kad praeityje R. S. buvo nubaustas ne tik už viešosios tvarkos pažeidimus, bet ir už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, kas visumoje atskleidžia jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir jais nustatytų reikalavimų.
17. Svarbu ir tai, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-176-303/2018, 2K-196-697/2018).
18. Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. yra 1974 metų gimimo. Ilgą laiką iki susirgimo onkologine liga ji turėjo darbą, kuriame buvo charakterizuojama išimtinai teigiamai. Šiuo metu ji dėl netekto 50 procentų darbingumo niekur nedirba, gyvena su savo sutuoktiniu. Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad S. K. yra visiškai savarankiška ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiška patirtis bei išsilavinimas leido jai aiškiai suvokti savo veiksmų neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį, ji neabejotinai suprato, jog gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir savo valios pastangomis galėjo nuo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo susilaikyti, tačiau savarankiškai to padaryti nesugebėjo. Kokią teigiamą įtaką tokiam asmeniui gali daryti jos pilnametis sūnus, turintis šeimą, gyvenantis atskirai nuo S. K. ir neabejotinai neturintis kritiško požiūrio į alkoholio vartojimą, teisėjų kolegijai taip ir lieka neaišku. Šių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neaptarė, reikiamo dėmesio joms neteikė.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtinų sąlygų visumos bei konstatavus, kad R. S. nėra tinkamas laiduotojas nagrinėjamu atveju, spręstina, kad skundžiamu nuosprendžiu S. K. buvo nepagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendis, kuriuo S. K. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jai nutraukta, perduodant ją pagal laidavimą R. S. atsakomybei, naikinamas, priimant naują nuosprendį, pripažįstant S. K. kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
20. Konstatavus, kad S. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pripažinus ją kalta padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, spręstinas jai skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių klausimas.
21. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skiriant bausmę ne mažiau svarbu užtikrinti ir bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
22. S. K. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta judriame kelyje, tokiu būdu keliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. K. savo kaltę pripažino, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. Praeityje ji neteista, bausta administracine tvarka, tačiau, jai skirtos administracinės nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu jau nebegaliojo. Nors S. K. nedirba, tačiau turi vos 50 procentų darbingumo, dėl sunkios onkologinės ligos jai reikalinga medikų priežiūra. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, pagrįstai pritartina prokuroro apeliacinio skundo motyvui, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti S. K. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias tiek S. K., tiek ir jos padarytą nusikalstamą veiką, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neignoruojant ir pakankamai sunkios S. K. sveikatos būklės bei finansinės padėties – ji niekur nedirba, gauna neįgalumo išmoką, siekiančią vos 171 eurą, jos sutuoktinis taip pat niekur nedirba, gauna vos 357 eurus siekiančią neįgalumo išmoką, neabejotina, kad kiek didesnės nei minimalaus dydžio piniginės baudos skyrimas S. K. vertinamu atveju yra pakankamas siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo. Tokiu būdu, S. K. skirtina 60 MGL, t. y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų, dydžio piniginė bauda. Atsižvelgiant į tai, kad savo kaltę S. K. pripažino, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, skiriant S. K. sumažintą 40 MGL dydžio, t. y. 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.
23. Kadangi nuosprendis naikinamas BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, iš naujo spręstinas ir baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo klausimas.
24. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
25. Sprendžiant šios poveikio priemonės skyrimą, svarbu įvertinti tai, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. vairavo transporto priemonę, esant 1,63 promilės girtumui, praeityje ji nebuvo teista, galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, praeityje už vairavimą neblaivia administracine tvarka nebausta. Tačiau, transporto priemonę S. K. vairavo intensyvaus eismo kelyje, taip keldama grėsmę tiek savo pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, nenorėdama tikrintis savo blaivumo, policijos pareigūnams siūlė kyšį, tokiais savo veiksmais siekdama išvengti jai grėsusios atsakomybės. Remiantis išdėstytu, S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, įvertinus ir S. K. ligą, nustatant artimesnį minimaliam, uždraudžiant jai vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, skaičiuojant jį nuo 2021 m. spalio 26 d.
26. Nors apeliaciniame skunde prokuroras prašė S. K. skirti 2 (dvejų) metų draudimą vairuoti transporto priemones, tačiau toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neproporcingas ir pažeistų S. K. interesus labiau nei to reikalauja įstatymas. Apeliacinio skundo motyvus, kuriais prokuroras grindžia ilgesnį komentuojamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teisėjų kolegija įvertino panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažindama S. K. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgti į tas pačias aplinkybes skiriant jai ir ilgesnį komentuojamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nėra pagrindo.
27. Sprendžiant dėl automobilio, kuriuo S. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką konfiskavimo, visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso S. K.. Nors skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas sprendė nekonfiskuoti S. K. priklausančio automobilio, vietoje to iš S. K. konfiskuodamas jo vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, akivaizdu, kad tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė vadovaudamasis vien tik S. K. pageidavimais, kurių nagrinėjamu atveju nepakanka.
29. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
30. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų paslėptas, suvartotas ar priklausytų tretiesiems asmenims, priešingai, šis nuosavybės teise priklauso kaltininkei S. K.. Nors eismo įvykio metu jis ir buvo apgadintas, tačiau automobiliui nustatyti apgadinimai nėra tokie dideli, kad komentuojamos transporto priemonės konfiskavimas taptų netikslingas. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės apgadinimai neleistų komentuojamam automobiliui toliau dalyvauti eisme, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nepriklausomo eksperto išvadoje nurodyta tik automobilio vertė po vertinamo įvykio, tačiau, nekonstatuota, jog dėl tokių pažeidimų automobilis, net ir suremontuotas, taptų netinkamas naudoti jį pagal paskirtį. Tokiu būdu, akivaizdu, kad aplinkybės, savaime leidžiančios nukrypti nuo imperatyvios BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021), nagrinėjamu atveju nenustatytos. Kartu nesant objektyvių priežasčių, ribojančių galimybę konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, t. y. automobilį paliekant kaltininko dispozicijoje, nebuvo atsižvelgta į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, tokiu būdu nusprendus taikyti nedidelės dalies turto vertės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemone iš esmės pritaikyta kaip turtinio pobūdžio sankcija.
31. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaltininkei S. K., kuri, šiuo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nubausta pinigine bauda, jai paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio terminas nesiekia įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino vidurkio. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumą, nėra pagrindo spręsti, kad papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas būtų neproporcinga, ar jų taikymas kartu būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą, šiuo atveju būtų išlaikyta pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, S. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
S. K. pripažinti kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jai 60 MGL, t. y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų, dydžio piniginę baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę 40 MGL, t. y. 2000 (dviejų tūkstančių) eurų, dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti S. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 26 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti S. K. priklausantį automobilį BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o S. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ ,,Regitra“.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.