- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-477-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04249-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- K. P.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-477-755/2015
NUTARTIS
2015 m. birželio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-849-902/2015, kuria netenkintas K. P. atstovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2015-04-03 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas iš atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Panevėžio būstas“ solidariai priteisti 15000 Eur neturtinės ir 3000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškiniu prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą - Panevėžio miesto savivaldybę bylos nagrinėjimo laikotarpiui jam nedelsiant suteikti kitą socialinį būstą Panevėžio mieste. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali tapti nebeįmanomas, nes dėl grasinimų yra pavojus ieškovo gyvybei.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nutartimi ieškovo atstovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas. Teismas nurodė, kad prašymas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovo reiškiamais reikalavimais civilinėje byloje, kurioje prašoma iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą. Be to, teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog netenkinus ieškovo atstovo prašymo, pasunkės teismo sprendimo vykdymas ar teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas.
Šalies argumentai
Ieškovas K. P. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskiruoju skundu nurodo, kad jis ir jo motina gyvena blogomis sąlygomis, dėl ko taikytinos laikinosios apsaugos priemonės skiriant kitą gyvenamąjį plotą, siekiant sumažinti daromą žalą sveikatai ir apsaugoti nuo smurto. Nurodo, kad pateikė garso įrašą, patvirtinantį grasinimus, kurie susiję su aplinka, kurioje jis gyvena, ir su paliktu statybos broku – sugadinta ventiliacija.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepaduotas.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nutartis netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė nagrinėto klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių galimo taikymo (bylos) esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė nutartį, nusprendus, jog nėra pagrindo tokią nutartį naikinti pagal atskirajame skunde išdėstytus motyvus, teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu, pasisakoma tik dėl esminių skundo motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pastebėtina, kad ieškovas atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo iš esmės kelia ieškinio pagrįstumo klausimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus apeliacine tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo ir bylos įrodymų nevertina, todėl dėl atskiro skundo argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu nepasisako. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Pažymėtina, kad teismas atlieka tik ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarų įvertinimą, kas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų , juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Sykiu pastebima, jog pirmos instancijos teismas bylą iš esmės jau išnagrinėjo ir 2015-06-19 sprendimu ieškinį atmetė ir tuo pasisakė dėl reikalavimo nepagrįstumo.
Ieškiniu ieškovas įrodinėja jam padarytą žalą ,kuri atsirado dėl nefunkcionuojančios jam ir jo motinai nuomojamos patalpos ventiliacijos sistemos. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti jis prašė taikyti, nes gretimai dirbančių servisų ar įmonių atstovai ar kiti asmenys jam ir motinai grąsino, jis baiminasi dėl savo ir motinos saugumo, net gyvybės. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog, kaip teisingai nurodė ir pirmos instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti civilinės bylos proceso pabaigoje priimto sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, tai būtų sprendimas dėl žalos atlyginimo ir galėtų būti priteistos tam tikros pinigų sumos. Galimas jų išieškojimas niekaip nesusijęs su reikalingumu suteikti kitą gyvenąmąjį būstą. Byloje nepateikta duomenų, jog ieškovas teiktų reikalavimus galimai netoliese jo būsto veikiančių servisų ( įmonių) savininkams ar naudotojams dėl žalos atlyginimo, veiklos nutraukimo( ribojimo) ar pan., jie niekaip neįtraukti į civilinį procesą, tad taikyti prašomą apsaugos priemonę nebuvo nei materialinio, nei procesinio pagrindo. Esant apelianto nurodytiems grąsinimo jam faktams, jam derėtų kreiptis pagalbos ne į civilinį ginčą nagrinėjantį teismą, o į asmenų fizinį saugumą galinčias užtikrinti teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ar kitokios pagalbos.
Kadangi civilinio proceso įstatymo nustatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui pirmosios instancijos teismo yra konstatuotos pagrįstai, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-849-902/2015, atmesti.