- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-849-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04249-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. L., A. A., M. B., Ž. K., V. Č., A. K., S. M., E. P., V. V., V. G., V. S., S. R., G. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-849-278/2015
Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04249-2014-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-849-902/2015 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Panevėžio būstas“, tretiesiems asmenims V. L., A. A., M. B., Ž. K., V. Č., A. K., S. M., E. P., V. V., V. G., V. S., S. R., G. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. P. prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Panevėžio būstas“ 15 000 Eur neturtinės ir 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog atsakovai elgiasi nežmoniškai versdami jį daug metų gyventi ir kankintis 2008 m. suteiktame socialiniame bute be ištraukiamosios ventiliacijos, kas neatitinka statybos normatyvų bei bloginamos jo gyvenimo sąlygos. Teigė, jog atsakovai delsė, vilkino spręsti susidariusią problemą, nesiėmė priemonių užbetonuoti virtuvėje neveikiančią ventiliacijos šachtos apatinę dalį, rašytiniai atsakymai į prašymus buvo nekonkretūs, neobjektyvūs, neaiškūs, o prašymus atsisakoma nagrinėti. Nurodė, kad dėl tokių atsakovų veiksmų (neveikimo) patyrė moralinę žalą – išgyveno nervinę įtampą, fizinius skausmus, pažeminimą, nepatogumus, dvasines kančias, patyčias, emocinę depresiją, socialinę diskriminaciją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teigė, kad žymiai pablogėjo sveikata, negali normaliai miegoti, tapo nedarbingas, atsirado depresija. Neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur, o dėl atsakovų veiksmų patyrė 3 000 Eur turtinę žalą, nes dėl pablogėjusios sveikatos pirko medikamentus, padidėjo išlaidos elektrai, daug kartų telefonu skambino įvairioms institucijoms, spausdino savo prašymus, darė dokumentų kopijas, dėl pablogėjusios sveikatos negali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui būtinų pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė, jog atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Panevėžio būstas“ darbuotojai delsė bei vengė sutvarkyti ieškovo nuomojamame būste tinkamai neveikiančią virtuvės vėdinimo sistemą ir tuo jam padarė žalos. Nurodė, kad UAB „Panevėžio būstas“ kelis kartus teikė ieškovui K. P. pasiūlymus sutvarkyti nuomojamo būsto ventiliaciją, virtuvės ventiliacijos kanalą prijungiant prie vonios ventiliacijos kanalo, tačiau ieškovas su pasiūlymais nesutiko. Teismas darė išvadą, jog nepatvirtino, kad atsakovai, jų darbuotojai, kiti asmenys, kurie buvo susiję su ieškovo problemos sprendimu, kokiu tai būdu būtų tyčiojęsi iš ieškovo, būtų suinteresuoti veikti prieš jį, ar atlikę neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokius konkrečiai norminius aktus valstybės tarnautojai pažeidė. Aplinkybę, jog kituose gyvenamojo namo aukštuose, pagal K. P. paaiškinimą, ventiliacijos veikia tinkamai, vertino kaip neįrodančią, jog ieškovas yra diskriminuojamas kaimynų arba kitų nuomininkų atžvilgiu, nes nepaneigti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teiginiai, jog pats ieškovas neskubėjo perimti buto (duomenys neskelbtini), todėl jam skirtas toks butas, koks liko juos išsirinkus kitiems nuomininkams. Nesutiko su ieškovo argumentu, jog konkretaus pasiūlymo dėl ventiliacijos sutvarkymo pateikimas be alternatyvų, yra pasityčiojimas iš jo, nes atsakovai veikia griežtai norminių aktų ribose ir negali siūlyti vien tik ieškovui palankiausius sprendimo variantus. Įvertintina, jog siūlomi sprendimai yra susiję ir su finansiniais resursais, kurių panaudojimas yra itin ribotas ir reikalauja didelio ekonomiškumo juos paskirstant. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė ir patirtos turtinės žalos, kadangi nepateikė konkrečių įrodymų apie padidėjusias išlaidas elektrai, dėl vonioje pastatyto ventiliatoriaus, už telefoną, prašymų spausdinimą, dokumentų kopijų darymą, jog statybos brokui ištaisyti ateityje turės daryti didelės apimties kapitalinį remontą, dėl ko taip pat patirs didelių išlaidų. Nurodė, kad ieškovui konstatuoti susirgimai nėra pakankami daryti išvadą, jog tai atsitiko dėl to, jog K. P. sprendė problemą dėl tinkamai neveikiančios ventiliacijos, nes pats ieškovas nurodė, jog susirgimų būta ir anksčiau, tik teigė, jog jie paūmėjo būtent 2014 m. pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant neįrodytu, kad dėl sugadintos virtuvės patalpų vėdinimo sistemos ieškovui ypač pašlijo sveikata, nes R. P. nepateikė jokių įrodymų apie ypatingai didelės taršos buvimą tiek bute, tiek aplinkoje, kad būta didelio kiekio itin nuodingų medžiagų. Be to, įvertino, jog pats ieškovas pažeidė nuomojamo buto eksploatavimo reikalavimus, nes plėvele apklijavo vonios-tualeto ventiliacinę angą. Darė išvadą, kad nėra pagrindo manyti atsakovų veiksmais (neveikimu) lėmus žalos ieškovui padarymą. Konstatavo, jog K. P. reikalavimas dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes ieškovas besinaudodamas kvalifikuota teisine pagalba - advokato paslaugomis ir trečią kartą inicijuodamas teisminį procesą savivaldybės atžvilgiu, privalėjo suvokti, jog teismine tvarka jo reikalavimai dėl žalos priteisimo, siejami su nuomojame bute nesutvarkyta ventiliacijos sistema, jam pačiam (ieškovui) nebendradarbiaujant su savivaldybe, nebus ginami, todėl pareikštas ieškinys, minėto atsakovo atžvilgiu, nebus patenkintas. Pažymėjo, kad ieškovas pripažino, jog šiuo ieškiniu tik siekia, kad ventiliacija būtų sutvarkyta, nes po ankstesnių teismų nieko nebuvo daroma, tačiau neakcentuoja reikalavimo dėl žalos priteisimo pateikimo teismui tikslingumo. Nurodo, jog Panevėžio apygardos teismui 2014-10-22 nutartimi konstatavus, jog naujai pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teismui nėra tapatus, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas trečią kartą inicijavęs teisminį procesą, elgiasi sąžiningai, nepiktnaudžiauja savo procesine teise teikti ieškinį dar kartą, nes teisinė sąvoka ,,piktnaudžiauti procesine teise“ yra platesnė už ,,ieškinio pateikimą teismui“. Atkreipė dėmesį į tai, jog po 2014-10-22 apygardos teismo nutarties priėmimo ieškovas savo reikalavimų byloje netikslino, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė daug savivaldybės darbuotojų ir pageidavo, kad jie bylą nagrinėjant teismo posėdyje dalyvauti asmeniškai, dėl ko bylos nagrinėjimas teisme tapo sudėtingesnis. Nurodė, kad ieškovas ne kartą byloje kėlė ekspertizių skyrimo klausimą, o tokius prašymus teismui patenkinus, bylos nagrinėjimas būtų itin užsivilkinęs. Darė išvadą, jog ieškovas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus bei civilinio proceso operatyvumo, ekonomiškumo bei koncentruotumo principus, kas savo ruožtu sudaro teisinį pagrindą taikyti jo atžvilgiu atitinkamas procesines sankcijas bei skirti 200 Eur dydžio baudą valstybės naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir panaikinti jam skirtą baudą. Nurodo, kad 2008 m. išsinuomojo vieno kambario socialinį butą, (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo galimybės butą gerai apžiūrėti, nes raktus gavo tik pasirašius nuomos sutartį. Teigia, jog Panevėžio miesto savivaldybė įsipareigojo butą jam perduoti naujai, kapitališkai suremontuotą sutvarkytą, tvarkingą, tinkamai su visomis tvarkingomis ir patikrintomis inžinerinėmis sistemomis ir tinklais bei įranga. Nurodo, jog paaiškėjo, kad ventiliacijos kanalai pilni šiukšlių, po grindų danga paliktos statybinės atliekos, virtuvėje į stogą užblokuota, bet sienoje palikta neveikianti bendros šachtos skylė, kuriais kyla nemalonūs kvapai ir smalkės iš apačios. Teigia, kad jo bute nei vienas natūralios aeracijos kanalas nei tuo metu, nei dabar nėra patikrintas prietaisu ir, jei tai būtų buvę padaryta, būtų nustatyta, kad virtuvės ventiliacija neveikia. Mano, jog patikros komisija, tikrinusi rekonstruotą pastatą, jau tuo metu žinojo, kad ventiliacijos išėjimas į stogą 5-me aukšte užblokuotas ir išardytas. Nurodo, jog daug kartų kreipėsi į savivaldybę, informuodamas apie neveikiančią ventiliaciją ir neužbetonuotą šachtos angą, dėl ko į butą skverbiasi nemalonūs kvapai, tačiau darbuotojai tik žadėdavo išspręsti klausimą. Teigia, kad atsakovė UAB „Panevėžio būstas“ nesugeba užtaisyti net virtuvės sienoje šachtos apatinės dalies, kuri neveikianti. Tvirtintina tokiais atsakovų veiksmais (neveikimu) neužkertamas jo sveikatai ir orumui daromas žalingas poveikis. Teigia, kad nieko nedaroma, jog moralinei, sveikatos žalai, t. y. nervinei, psichinei įtampai, fiziniams skausmams, pažeminimui, nepatogumui, dvasinėms kančioms, išgyvenimams, patyčioms, emocinei depresijai, socialinei diskriminacijai sumažinti. Nurodo, jog atsakovai slėpė aplinkybę, jog antrame aukšte ir ketvirtame aukšte virtuvės ištraukiamoji ventiliacija yra padaryta. Mano, jog atsakovai, dėl jo pilietinių iniciatyvų norėjo su juo susidoroti, pakenkiant jo sveikatai. Tvirtina, kad priėmus atsakovų pasiūlymą dėl ventiliacijos sistemos sutvarkymo, sumažės šios sistemos ištraukimo pajėgumas, užsikimš ir vonios ventiliacija, kuri ir taip yra labai silpna, visi nepageidautini bei žalingi kvapai iš virtuvės pasklis ir vonioje, o pastačius varikliuką, mažoje patalpoje bus nepakeliamas triukšmas. Nurodo, jog jis geriau žino, koks būdas būtų tinkamiausias neveikiančios ventiliacijos sistemos problemai spręsti, todėl teismas privalėjo atsižvelgti išskirtinai į jo, o ne į kitų byloje dalyvaujančių asmenų, nuomonę, ir tik pagal jo vertinimą spręsti dėl ventiliacijos sistemos sutvarkymo būdo tinkamumo. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti medicininę ekspertizę, neleisdamas jam įrodyti reikalavimo dėl neturtinės žalos, padarytos asmens sveikatai, pagrįstumo. Mano, jog šioje byloje skirti medicininę ekspertizę buvo būtina. Jis pateikė į bylą dokumentus, įrodančius prastą sveikatos būklę ir kad jo sveikatai yra padaryta žala. Be to, teigia teismui padarius procesinį pažeidimą – leidus V. Č. procese dalyvauti ir kaip trečiajam asmeniui, ir kaip UAB „Panevėžio būstas“ atstovei. Nurodo, jog bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta neteisėtai, nes neaišku, ar baudą teismas paskyrė už patį ieškinio pateikimo faktą, ar už tariamą piktnaudžiavimą jau po ieškinio padavimo momento, proceso metu. Teigia, jog tretieji asmenys turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes ieškinį patenkinus, jiems kiltų atsakomybę, be to, teismas parengiamojo teismo metu nurodė įtraukti fizinius asmenis, kurie tiesiogiai iš jo tyčiojosi ir jį žemino, todėl nepagrįstai sprendime nurodyta buvus jam nesąžiningam, įtraukus minėtus asmenis į bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. S., A. A. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog K. P. apeliacinio skundo pagrindo nenurodė ir nepagrindė, nenurodė kokias materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė arba jas išaiškino, nenurodė procesinių teisės normų pažeidimo ar netinkamo jų taikymo, kas sudarytų pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti. Teigia, jog apeliantas siekia, kad apeliacinės instancijos teisme iš naujo būtų nagrinėjama byla, kuri visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Nurodo apeliaciniame skunde nesant konstatuojama, jog vykdydami savo pareigas apelianto atžvilgiu jie būtų pažeidę teisės aktus, o sveikatos pablogėjimą ieškovas susiejo su galima ekologine tarša. Mano, jog turėtų būti vertintina ir tai, jog ginčo buto virtuvės ventiliacinė sistema prie vonios-tualeto patalpos ventiliacinės sistemos nebuvo įrengta nesutikus apeliantui. Pažymi, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje pagal K. P. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo yra išsprendęs Savivaldybės civilinės atsakomybės klausimą ir nenustatė jos darbuotojų neteisėtų veiksmų. V. Č. įtraukimas į procesą trečiuoju asmeniu ir atsakovės atstove nėra procesinis pažeidimas, dėl ko teismas galėjo neteisingai išspręsti bylą. Sutinka su teismo sprendimu, jog už piktnaudžiavimą procesu, K. P. skirtina bauda. Be to, nurodo, jog K. P. nepagrįstai apeliaciniame skunde kaip trečiuosius asmenis nurodo A. S., R. B., kurie nebuvo proceso dalyviais.
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija, tretieji asmenys V. L., G. L. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pats ieškovas nesutiko su jam siūlomais variantais sutvarkyti virtuvės ventiliaciją, todėl ventiliacija nėra sutvarkyta iki šiol. Pažymi, kad neveikiančio ventiliacijos kanalo problemą įvairiose komisijose vertino ir sprendimus teikė 6 atestuoti savivaldybės statybos srities specialistai, kurių siūlomam variantui pritarė ir ekspertas. Teigia, jog ieškovas privalėjo įrodyti, kokius įstatymus ar teisės aktus jie pažeidė, ko neatliko ar kitaip neveikė, nors pagal įstatymus privalėjo veikti. V. L., G. L. teigia buvę nepagrįstai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Sutinka su teismo sprendimu skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Atsakovė UAB „Panevėžio būstas“, tretieji asmenys M. B., Ž. K., V. Č., A. K., S. M., E. P., V. V., V. G., S. R. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Ieškovas K. P. prašo apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes gavo daug naujų įrodymų, kuriuos galėtų geriausiai paaiškinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Ieškovas nepateikė prašyme nurodytų naujų įrodymų. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei daryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad 2008-02-26 Socialinio būsto nuomos sutartimi Panevėžio miesto savivaldybė išnuomojo K. P. 1 kambario butą, (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 6). 2012-04-04 K. P. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl nuomojamame bute neveikiančios ventiliacijos virtuvės patalpoje (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 65). 2012-05-03 UAB „Panevėžio būstas“ pateikė, o 2012-06-03 teikė pakartotiną pasiūlymą dėl ventiliacijos problemos išsprendimo (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 68, 70). 2012-05-15 bei pakartotinai 2012-06-04, K. P. atsisakė UAB „Panevėžio būstas“ pateikto siūlymo virtuvės ventiliacijos kanalo prijungimui prie vonios ventiliacijos kanalo (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 69-70). Ieškovas teigia, jog dėl suteiktame socialiniame bute neveikiančios ventiliacijos jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovai Panevėžio miesto savivaldybė bei UAB „Panevėžio būstas“.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis reglamentuoja valdžios institucijų atsakomybę už neteisėtais aktais padarytą žalą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą ar neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Apeliantas tvirtina, jog atsakovės pasityčiojo iš jo, neveikė, vilkino ir atsisakė ištaisyti statybos broką suteiktame bute, tuo padarydamos jam žalą (1 t., b. l. 110-117). Vadovaujantis suformuluotais ieškinio reikalavimais, K. P. tenka pareiga įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str., 6.271 str. 3 d.; CPK 12 str., 178 str.). Bylos duomenimis, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas, įrengiant gyvenamosios paskirties butus. 2007-10-16 Šiluminės aplinkos nustatymo protokolu Nr. 2007/52-1/58 daugiafunkciniu prietaisu buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) namo 15 butų oro judėjimo greitis ir jokie neatitikimai ar oro srauto judėjimo sutrikimai nebuvo užfiksuoti (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 139-141). Įvertinus tai, kad rekonstravus statinį, buvo įrengti 44 butai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atliekant oro judėjimo bandymus, matuotini butai, minėtame pastate, buvo pasirinkti atsitiktine tvarka. Šiuo atveju, apelianto teiginiai statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai žinojus apie neveikiančią ventiliaciją (duomenys neskelbtini) buto virtuvės patalpoje, nepagrįsti ir nelaikytini įrodytais (CPK 178 str.). Kitų pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių tiek komisijai, tiek Panevėžio miesto savivaldybei žinojus apie neveikiančią ventiliaciją virtuvės patalpoje, K. P. išnuomotame bute, nepateikta. 2007-12-27 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-51-071227-007, namas, (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 81-83). Duomenų, kad minėtas aktas būtų nuginčytas ar panaikintas, byloje nėra. Byloje nekeliamas ginčas dėl socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų netinkamo vykdymo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti apelianto teiginių dėl Savivaldybės pareigos perduoti techniškai tvarkingą socialinį būstą (CPK 265 str.). Išnuomoto socialinio būsto tinkamumo naudoti faktą konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-310-212/2014 (CPK 182 str. 1 d. 2 p.; civ. b. Nr. 2-66-400/2014; 2 t., b. l. 124-130). Civilinės bylos Nr. 2-66-400/2014 duomenimis, pagal 2003-09-30 prašymą, K. P. buvo įrašytas į sąrašą asmenų, turinčių teisę į savivaldybės socialinį būstą (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 45-46). 2008-01-21 Panevėžio miesto savivaldybės administracija pakartotinai pasiūlė K. P. išsinuomoti socialinį butą, (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 51). Šalių teikti paaiškinimai teismo posėdyje nepaneigė atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teiginių, jog K. P. pakartotinai pasiūlius išsinuomoti socialinį būstą, išsirinkti iš buvusių laisvų butų, (duomenys neskelbtini), nebuvo galimybės (2 t., b. l. 115-118). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog tokie Savivaldybės administracijos veiksmai (pakartotinis siūlymas išsinuomoti socialinį būstą) nelaikytini priešiškais apelianto interesams, nes jis laisva valia pasirašė socialinio būsto nuomos sutartį. Be to, 2008-01-21 Savivaldybės administracijos pakartotinis siūlymas K. P. išsinuomoti socialinį būstą negali būti laikytinas grasinimu ar panašaus pobūdžio aktu, nes pasiūlyme nurodoma, kad nepateikus dokumentų iki nustatytos datos, butas (duomenys neskelbtini) name nebus jam nuomojamas, tačiau šiame pranešime tik išaiškinamas galimas sprendimas. Konstatuoti, jog motyvuotai ir pagrįstai atsisakius siūlomo buto, Panevėžio miesto savivaldybės administracija būtų priešiškai nusistačiusi prieš K. P., ar ateityje nesiūliusi kito būsto, nėra pagrindo. Nustatyta, kad 2012-04-04 K. P. informavus Savivaldybės administraciją dėl virtuvėje neveikiančios ventiliacijos, Savivaldybės administracija 2012-04-10 pavedė UAB „Panevėžio būstas“ išsiaiškinti realią situaciją socialiniame bute (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 66). UAB „Panevėžio būstas“ 2012-04-18 raštu Savivaldybės administraciją informavo, kad (duomenys neskelbtini) bute, vonios kambaryje, ventiliacija veikia, o virtuvės patalpoje – neveikia (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 67; adm. b. Nr. I-85-283/2014, 1 t., b. l. 121). 2012-05-03 UAB „Panevėžio būstas“ pateikė K. P. siūlymą išspręsti neveikiančios ventiliacijos virtuvės patalpoje problemą. Iš K. P. prierašo, jog dėl pateikto pasiūlymo jis turi pagalvoti, konstatuotina, jog pasiūlymas pašalinti nepatogumus ieškovui buvo duotas realiai. 2012-06-03 pakartotinai K. P. pasiūlyta sutvarkyti neveikiančią ventiliaciją, tačiau K. P. su pasiūlymu nesutiko (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 68, 70). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2012-10-04, 2013-01-02 apžiūrėjo K. P. išnuomotą socialinį būstą (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 12-13, 79). 2012-10-17, 2013-05-21, 2013-11-05, 2013-11-15 UAB „Panevėžio būstas“, Savivaldybės administracijos nurodymu dėl K. P. prašymų išvalyti ventiliacijos kanalus bute (duomenys neskelbtini), atliko ventiliacijos kanalų valymo darbus (adm. b. Nr. I-85-283/2014; 1 t., b. l. 136, 141, 145, 149). 2014-12-04 Panevėžio miesto savivaldybės administracija pakartotinai K. P. siūlė sutvarkyti neveikiančią ventiliaciją pagal UAB „Panevėžio būstas“ pasiūlymą, tačiau į pasiūlymą K. P. neatsakė (1 t., b. l. 58, 78). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė patvirtino teismui galint sutvarkyti neveikiančią buto virtuvės patalpoje ventiliaciją pagal pateiktą problemos sprendimo variantą (2 t., b. l. 115-118). Įvertinusi minėtas aplinkybes, K. P. teiktus pasiūlymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti atsakovių veiksmus pasityčiojimu iš apelianto, neveikimu, vilkinimu, atsisakymu ištaisyti statybos broką (CK 6.246 str., 6.271 str. 3 d.; CPK 185 str.). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sprendžiant apelianto nuomojame bute iškilusią neveikiančios ventiliacijos problemą, atsakovės veikė pakankamai operatyviai bei teikė pasiūlymus, kuriais galima išspręsti buto trūkumus. Neįrodžius aplinkybių, kad Savivaldybės administracijai buvo žinoma apie bute nesančią ventiliaciją ir turėjus konkretų tikslą tokį butą išnuomoti būtent K. P., negalima konstatuoti apeliantą esant diskriminuojamu kitų socialinių butų nuomininkų (duomenys neskelbtini) name atžvilgiu (CPK 178 str., 185 str.). Be to, pabrėžtina, jog vykusių teisminių procesų tiek Panevėžio miesto apylinkės teisme, tiek Panevėžio apygardos administraciniame teisme metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais nebuvo konstatuoti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, adm. b. Nr. I-85-283/2014; CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtuose teisminiuose procesuose ir nagrinėjamoje byloje K. P. savo reikalavimus grindžia iš esmės tapačiais teiginiais ir argumentais, vadovaujasi tapačiomis aplinkybėmis, kurios konkrečiai susijusios su išsinuomoto socialinio buto kokybe. Apeliaciniame skunde pateikti teiginiai dėl ventiliacijos sistemos ypatumų kituose (duomenys neskelbtini) namo aukštuose nagrinėjamo ginčo - valdžios institucijų veiksmų įvertinimo bei jų civilinės atsakomybės tikslu, išsprendimui esminės teisinės reikšmės neturi, nes byloje nekeliamas savarankiškas reikalavimas dėl išnuomoto daikto – socialinio buto, netinkamos kokybės. Vertinant apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl UAB „Panevėžio būstas“ pasiūlyto neveikiančios ventiliacijos virtuvės patalpoje sutvarkymo būdo netinkamumo, pažymėtina, jog K. P. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės pasiūlyto problemos išsprendimo būdo netinkamumą (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nėra jokių įrodymų (eksperimento, bandymo rezultatų), kurie leistų daryti išvadą, kad virtuvės vėdinimo kanalą sujungiant su vonios vėdinimo kanalu ir įrengiant mechaninę ventiliacijos sistemą (sumontuojant varikliuką), tokios sistemos įrengimas nepasiteisintų, sumažėtų vonios vėdinimo kanalo pajėgumas ar būtų keliamas didelis triukšmas. Duomenų, kad apeliantui ženkliai padidėtų elektros energijos sąnaudos, taip pat nepateikta. 2013-10-30 teismo ekspertizės akto Nr. 13-46 išvadose teismo ekspertas konstatavo, jog bute, (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpų ventiliacijos sistemą yra techniškai netvarkinga ir netinkama naudoti pagal paskirtį, ko atsakovės neginčija. Ekspertas nurodė kokie remonto darbai turi būti atlikti, siekiant, jog ventiliacijos sistema būtų techniškai tvarkinga ir tinkama naudoti pagal paskirtį bei darė išvadą, kad virtuvės vėdinimo sistemos prijungimas prie vonios vėdinimo sistemos yra techniškai įmanomas ir tinkamai įrengus šį prijungimą, jis atitiktų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (priedas prie civ. b. Nr. 2-66-400/2014, b. l. 27-31). Minėta eksperto išvada leidžia konstatuoti, jog UAB „Panevėžio būstas“ siūlymas sujungti virtuvės vėdinimo kanalą su vonios vėdinimo kanalu, įstatant varikliuką, laikomas tinkamu būdu atstatyti techniškai netvarkingą buto vėdinimo sistemą. Atsakovės UAB „Panevėžio būstas“ teiktas pasiūlymas, įvertinus eksperto nurodytus virtuvės ventiliacijos atstatymo variantus, yra techniškai paprastesnis, operatyviau įvykdomas bei reikalaujantis ženkliai mažesnių sąnaudų. Vertinant apelianto primygtinį reikalavimą atstatyti vėdinimo sistemą, kanalą atveriant iki stogo, pabrėžtina, jog šiuo atveju turėtų būti derinamas pertvarkos projektas su (duomenys neskelbtini) buto nuomininke R. P., nes reikėtų atlikti statybos darbus - kambario viduje įrengti vėdinimo kanalą R. P. skirtame bute (adm. b. Nr. I-85-283/2014, 1 t., b. l. 127-128). Tiek LR Konstitucijos 23- 24 straipsniai, tiek CK 4.39 straipsnis gina asmens nuosavybę, teises į ją, todėl be namo savininko sutikimo įgyvendinti apelianto K. P. siūlymą UAB „Panevėžio būstas“ neturi teisinio pagrindo. Apeliantas, tvirtindamas geriau žinąs, koks vėdinimo sistemos atstatymo būdas geriausias nuomojame bute, (duomenys neskelbtini), pagrįstų įrodymų savo teiginiams įrodyti nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Įvertintina, jog nuomojamo socialinio būsto savininkė yra Panevėžio miesto savivaldybė, todėl primygtini reikalavimai sutvarkyti techniškai netvarkingą vėdinimo sistemą savininkui nenaudingu, daug darbo, lėšų reikalaujamu būdu, vertintini, kaip kėsinimasis į atsakovės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teise priklausantį daiktą (CK 4.37 str.). Be to, socialinio būsto savininkė disponuoja ribotais finansiniais resursais, juos privalo naudoti ekonomiškai, siekiant, jog nenukentėtų teisėti miesto visuomenės poreikiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje neįrodyti atsakovių Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Panevėžio būstas“ neteisėti veiksmai apelianto atžvilgiu (CK 6.246 str., 6.271 str. 3 d.). Vertinant apelianto K. P. teiginius dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje reikalavimų dalyje. Pateikti išrašai iš darbo ieškančio asmens atmintinės nesudaro pagrindo konstatuoti K. P. patyrus turtinę žalą netekus galimybės turėti darbinių pajamų. Byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų K. P. realiai gavus darbo pasiūlymų ir dėl nurodytų atsakovių veiksmų turėjus jų atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas, susijusias su padidėjusiu elektros energijos naudojimu, telefono ryšio paslaugomis, dokumentų kopijų darymu, vaistų pirkimu (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų apelianto atžvilgiu, nėra pagrindo pripažinti dėl to apeliantui patyrus ir neturtinę žalą (CK 6.250 str.; CPK 12 str.). Darytina išvada, jog dėl dabartinės apelianto padėties atsakingas ir pats apeliantas, nesutinkantis su jam teiktais pasiūlymais dėl virtuvės ventiliacijos sistemos įrengimo.
CPK 212 straipsnio nuostatos suteikia teisę teismui skirti teismo ekspertizę, jei reikalinga išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. 2015-06-12 teismo protokoline nutartimi teismas netenkino apelianto prašymo skirti teismo medicininę ekspertizę, motyvuojant pakankamumu įrodymų, susijusių su apelianto sveikatos būkle iki ir po socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo (2 t., b. l. 125-127). Byloje esantys rašytiniai dokumentai iš medicinos įstaigų leidžia daryti išvadą dar iki 2008-02-26 socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo K. P. sirgus (duomenys neskelbtini), kuris išsivystė į (duomenys neskelbtini) formą bei 2007 m. persirgus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70-71, 84). Pateiktųjų rašytinių įrodymų pagrindu darytina išvadą, jog apelianto K. P. dabartinė sveikatos būklė yra susijusi su anksčiau persirgtomis ligomis nei jam buvo skirtas socialinis būstas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl skirti ekspertizę teismui nebuvo pakankamo pagrindo. Bylos duomenimis, 2012-10-04 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai apžiūrėjus apelianto nuomojamą socialinį butą, buvo nustatyta, kad virtuvės patalpoje esančio lango orlaidė užklijuota lipnia juosta, ventiliacijos anga uždengta plėvele ir apklijuota lipnia juosta, vonioje esanti ventiliacijos anga aklinai uždengta plėvele ir apklijuota lipnia plėvele (civ. b. Nr. 2-66-400/2014, 1 t., b. l. 12-13). 2013-10-30 atlikus teismo ekspertizę akte ekspertas nurodė, jog tiriamajame bute buvus natūraliai ventiliacijos sistemai, užklijuoti langus ir ventiliacijos angas negalima (priedas prie civ. b. Nr. 2-66-400/2014). Esant minėtiems duomenims neatmestina, jog apeliantui uždengus natūralios ventiliacijos angas, K. P. sveikatos sutrikimai galėjo paūmėti.
Ieškinio turinys turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir vienas iš reikalavimų ieškinio turiniui yra dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis (CPK 111 str. 2 d., 135 str.). Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.). 2015-04-03 ieškinyje K. P. atsakove įtraukė UAB „Panevėžio būstas“, kurią teismo posėdyje atstovavo direktorė V. Č., o trečiuoju asmeniu - V. Č. (1 t., b. l. 79-80, 110-117). Kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju to paties asmens dalyvavimas procese skirtingose procesinėse padėtyse yra negalimas, nes tretysis asmuo negali atstovauti atsakovo, tačiau minėtas procesinės teisės normos pažeidimas nėra pagrindas konstatuoti, jog dėl to buvo neteisingai išnagrinėta civilinė byla (CPK 329 str. 1 d.).
CPK 95 straipsnis numato piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino apeliantą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir jam skyrė baudą. Iš sprendimo motyvų darytina išvada, kad teismas pripažino ieškovą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nes atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei trečią kartą inicijuojamas teisminis procesas dėl nesutvarkytos ventiliacijos nuomojamame bute, žalos atlyginimo priteisimo, ieškinys reiškiamas nurodant analogiškas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes iš pateiktų bylų matyti, jog reikalavimus Panevėžio miesto savivaldybei trijose byloje (administracinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo; civilinėje byloje dėl įpareigojimo sutvarkyti ventiliaciją ir priteisti neturtinę žalą ir nagrinėjamoje byloje dėl neturtinės ir neturtinės žalos priteisimo) ieškovas grindė tuo pačiu pagrindu, tik nagrinėjamoje byloje atsakovu nurodydamas ir UAB „Panevėžio būstas“, kas 2014-10-22 nutartimi apeliacinės instancijos teismui leido daryti išvadą, jog įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-09 sprendimas nėra priimtas tarp tų pačių šalių (1 t., b. l. 29-31). Byloje nepaneigti apelianto teiginiai dėl siekio tik sutvarkyti vėdinimo sistemą nuomojamame socialiniame bute, o ne pabrėžiant reikalavimo dėl patirtos žalos priteisimo teismui pateikimo būtinumo. Panevėžio miesto savivaldybei reiškiami iš esmės tapatūs reikalavimai leidžia konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes bylos duomenys patvirtina, kad visi vykę teisminiai procesai buvo paremti iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tik skirtingais reikalavimais. Inicijuojant teisminius procesus ir turint iš esmės kitą tikslą nei pareikšti reikalavimai bei pačiam nededant pastangų išspręsti problemą, apelianto veiksmai pagrįstai laikytini piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, kurios apima ne tik ieškinio pateikimą, bet ir nepagrįstų procesinių reikalavimų kėlimą. Vertinant apeliacinio teiginius dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į procesą, pažymėtina, jog teismas kaip nepagrįstą naudojimąsi procesinėmis teisėmis nurodė ne pačių trečiųjų asmenų įtraukimą į procesą, tačiau neargumentuotą apelianto pageidavimą minėtiems asmenims asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos nagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.). Kadangi K. P. teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl atsižvelgiant į K. P. materialinę padėtį, aplinkybę, jog valstybės paskirtas atstovas privalėjo išaiškinti ieškovui pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, kolegija daro išvadą esant pagrindui sumažinti priteistą baudos dydį iki 50 Eur.
Dėl paminėtų motyvų, skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas.
Nustatyta, kad K. P. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 209-211). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą tretieji asmenys V. S., A. A. patyrė po 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir šias išlaidas prašo priteisti iš K. P. (2 t., b. l. 168-169, 177-178). CPK 93 straipsnio nuostatos numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 4 dalis nurodo, jog teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Įvertinus, jog tiek atsiliepimus į ieškinį, tiek ir atsiliepimus į apeliacinį skundą tretiesiems asmenims V. S. ir A. A. parengė tas pats atstovas ir pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo minėtiems asmenims bylinėjimosi išlaidas bei atsižvelgiant į tai, jog byla nesudėtinga, atsiliepimai į apeliacinį skundą nežymiai skiriasi nuo atsiliepimų į ieškinį, todėl kolegija daro išvadą nesant pagrindo pakartotinai priteisti V. S. ir A. A. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str., CK 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria už piktnaudžiavimą procesu K. P. skirta 200 Eur bauda, pakeisti ir paskirtą baudą sumažinti iki 50 Eur (penkiasdešimt eurų).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.