Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-649-544/2014

2014 m. spalio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) K. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, turtinės ir neturinės žalos atlyginimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, UAB „Panevėžio būstas“ civilinėje byloje Nr. 2-521-837/2014 ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2012-06-28 gautas pareiškėjo K. P. ieškinys atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, UAB „Panevėžio būstas“, kuriuo prašoma atsakovus pripažinti kaltais dėl ieškovo patirtų sunkumų, patyčių, išgyvenimų, vilkinimo, neveikimo emocinės depresijos, išlaidų ir priteisti 50 000 Lt moralinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena socialiniame būste, kurio savininkė yra Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Bute yra sugedusi virtuvės ventiliacija ir, nors nuo 2012 metų ne kartą kreipėsi į savivaldybės valdininkus ir prašė, kad būtų sutvarkyta virtuvės ventiliacija, nes jai neveikiant jis turi gyventi nevėdinamose patalpose, dėl ko pablogėjo jo ir kartu gyvenančios jo motinos sveikata, atsakovė ventiliacijos netvarko, vilkina ir dalykiškai nesprendžia jo rašomų kreipimusi ir skundų dėl suteikto būsto neveikiančios apatinės šachtos dalies užsandarinimo, neišveda ventiliacijos ortakio per langą (b. l. 2-3).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.), nes teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.). Apelianto atskirojo skundo argumentai vertinti iš dalies teisėtais ir pagrįstais.

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje ieškovas turi nurodyti ieškinio (pareiškimo) pagrindą, bet ne jį įrodyti. Teismas šioje stadijoje turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.).

Iš pateikto šioje byloje ieškinio turinio galima spręsti, jog jo faktiniu pagrindu yra tai, kad pareiškėjas gyvena socialiniame būste, kurio savininkė yra atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija, administratorius – UAB „Panevėžio būstas“, kurių darbuotojai ir valdininkai, nežiūrint jo nuolatinių kreipimųsi nuo 2012 metų, vilkina klausimo išsprendimą, tinkamai ir dalykiškai nesprendžia jo prašymų, neužsandarina neveikiančios apatinės šachtos dalies, neišveda naujos ventiliacijos ortakio per langą, o, ventiliacijai tinkamai neveikiant, turi gyventi nevėdinamose patalpose, dėl ko pablogėjo jo ir kartu gyvenančios jo motinos sveikata ir turi būti priteista ieškinyje nurodyta 50 000 Lt moralinė ir 10 000 Lt turtinė žala.

Sprendžiant, ar yra sąlygos ir prielaidos priimti pareiškimą, teismas turi svarstyti, ar nėra CPK 137 str. 2 d. numatytų pagrindų atsisakyti jį priimti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė, jog yra CPK 137 str. 2 d. 4 p. numatytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, su tokia išvada sutikti nėra pakankamo pagrindo. CPK 137 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kliūtis šiam ieškiniui priimti yra įsiteisėjęs 2014-01-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-66-400/2014, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sutvarkyti buto ventiliacijos sistemą taip, kad ji atitiktų techninius reikalavimus, ir priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl sveikatos sutrikdymo. Tačiau minėtas sprendimas yra priimtas tarp ieškovo K. P. ir atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, o ieškinį šioje byloje ieškovas reiškia ne tik minėtai atsakovei, bet ir UAB „Panevėžio būstas“, kas reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra priimtas dėl ginčo ne tarp tų pačių šalių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, kad CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu atsisako priimti apelianto ieškinį Panevėžio savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir jį grąžina su priedais ieškovui (b. l. 8), tačiau nutartyje nepasisakyta dėl ieškinio priėmimo (atsisakymo priimti) atsakovės UAB „Panevėžio būstas“ atžvilgiu, o ant ieškinio taip pat nėra rezoliucijos šios ieškinio dalies priėmimo klausimu (b. l. 2). Vienas iš šios bylos ieškinio reikalavimų abiems atsakovėms yra priteisti 10 000 Lt turtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3), o 2014-01-09 priimtu įsiteisėjusius teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-66-400/2014 ginčas dėl 10 000 Lt ar kitokio dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo jokiu faktiniu pagrindu nebuvo iškeltas ir išspręstas. Todėl minėtas teismo sprendimas yra priimtas ne dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsisakymo priimti ieškinį šioje dalyje pagrindu yra ir tai, kad ieškinio pareiškime ieškovas nenurodė jokių pagrindų, kuriais remdamasis jis reikalauja priteisti turtinę žalą. Teismo išvada, apie tai, kad šioje dalyje ieškovas nenurodė faktinio ieškinio pagrindo, yra teisinga, tačiau tai nesudaro savarankiško pagrindo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 4 p. ar kuriuo nors kitu šio straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Ieškinio pareiškimo trūkumai, tame tarpe – ir aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą nenurodymas (faktinis ieškinio pagrindas), yra šalinami taikant procesinio dokumento trūkumų ištaisymo institutą, o ne atsisakant priimti ieškinį (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 115 str., 135 str. 1 d. 2 p., 138 str.).

Tiek šioje byloje reiškiamo ieškinio, tiek minėtoje byloje išnagrinėto ieškinio vienas iš reikalavimų buvo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Įrodžius civilinės atsakomybės sąlygas, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustato teismas, todėl skirtingo dydžio prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nurodymas, jei ieškinio faktinis pagrindas būtų tas pats, formaliai nereikštų, kad ieškinio dalykas yra skirtingas. Tačiau sprendžiant, ar yra CPK 137 str. 2 d. 4 p. numatytas pagrindas atsisakyti priimti šios bylos ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo būtina nustatyti, ar šios ieškinio dalies faktinis pagrindas, kuriomis ieškovas grindžia šią reikalavimo dalį, abiejuose ieškiniuose yra tas pats. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta pakankamai argumentų ir motyvų, kurių pagrindu teismas padarė išvadą apie minėtų ieškinio dalių tapatumą, sudarantį teisinį pagrindą atsisakyti priimti šią ieškinio dalį. Tuo tarpu vien šios ir minėtos bylos ieškinių turinys vienareikšmiškai tokios išvados nepatvirtina, nes civilinėje byloje Nr. 2-66-400/2014 ieškinys dalyje dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas ir teismas jį išnagrinėjo tuo faktiniu pagrindu, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-05 įsakymu Nr. A-130 ieškovui išnuomotame 1 kambario 32,30 kv. m. socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija pagal ieškovo 2012-04-05 prašymą nesuteikia jam geresnio ir erdvesnio socialinio būsto ir nepagerina esamos būto virtuvės ventiliacijos, o gyvenimas tokioje patalpoje kenksmingomis sąlygomis sutrikdė jo sveikatą, vargina galvos, širdies skausmai, dusulys, todėl atsakovė privalo atlyginti jam neturtinę žalą. Šioje byloje pateiktame ieškinyje ieškovas nurodo, kad neturtinę 50 000 Lt žalą jis iš abiejų atsakovių prašo priteisti dėl jų nežmoniško elgesio nuslepiant suteikto socialinio būsto broką dėl virtuvės ventiliacijos sistemos nebuvimo, dėl to, kad jos savalaikiai ir tinkamai neatsakinėja ar visai neatsakinėja, atsisako priimti jo skundus ir prašymus, vilkina sprendimų priėmimą ir pan. (b. l. 2-3).

Dėl išdėstyto daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės 2014 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.