- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- I-85-283/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00028-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas K. P. 2013-02-13 ir 2013-03-25 skundais kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas iš Panevėžio miesto savivaldybės priteisti žalos atlyginimą (b. l. 2-5, 20-23). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 2 000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (b. l. 24-25). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi K. P. atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti kitus reikalavimus, atmetė ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 100-102). Pareiškėjas K. P. skunduose nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) jam suteikė socialinį butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Gyvendamas šiame bute pareiškėjas nustatė, kad neveikia virtuvės ventiliacinis kanalas. Paaiškėjo, kad taip atsitiko dėl to, kad šį kanalą penktame aukšte, pertvarkydama savo gyvenamąsias patalpas, išardė ir užmūrijo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Savivaldybė, 2007 metais vykdydama (duomenys neskelbtini) namo patalpų rekonstrukcijos darbus ir įrengdama butus, šio defekto nepašalino. K. P. teigė, kad jam suteiktas socialinis butas neatitinka nustatytų reikalavimų, nes jame nėra veikiančios virtuvės ventiliacinės sistemos. Pareiškėjas daug kartų skundais dėl neveikiančios virtuvės ventiliacijos ir prašymais imtis reikiamų priemonių šiam būsto defektui pašalinti kreipėsi į Savivaldybę. Pareiškėjas tvirtino, kad Savivaldybė jo daugkartinius skundus ir prašymus ignoruodavo, jokių priemonių padėčiai ištaisyti nesiimdavo. Taip pat pareiškėjas patvirtino, kad nesutiko su atsakovės pasiūlymais virtuvės ventiliacijos sistemą sujungti su vonios-tualeto patalpos ventiliacine sistema, kadangi tai būtų susiję su papildomomis išlaidomis už sunaudotą elektros energiją. Teigė, kad dėl nevėdinamo buto atsirado sveikatos problemų, kurias gydydamas, buvo priverstas pirkti vaistus ir patirti piniginių išlaidų. Be to, pareiškėjas piniginių išlaidų patyrė ir rengdamas Savivaldybei skirtus prašymus bei skundus, darydamas dokumentų kopijas (b. l. 2-5, 20-23). Teismo posėdyje K. P., iš esmės pakartodamas skunde išdėstytus teiginius, argumentus ir motyvus, prašė tenkinti reikalavimą priteisti 2 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl neveikiančios virtuvės ventiliacijos į Savivaldybę kreipdavosi ir telefonu, ir raštu, eikvojo pinigines lėšas popieriui įsigyti, sunaudotai elektros energijai apmokėti. Tvirtino, kad iš Savivaldybės nėra gavęs nė vieno aiškaus atsakymo į teiktus skundus ir prašymus. Pagrįsdamas savo teiginius apie turėtas išlaidas, patirtas gydant sveikatos sutrikimus, kilusius dėl virtuvėje nesančios ventiliacinės sistemos, nurodė, kad vaistai buvo skirti skausmui malšinti, kvėpavimui lengvinti. Tvirtino, kad gyvenant ginčo bute, pareiškėjui nuolat paūmėdavo lėtinis bronchitas, išsivystė depresija, kamuodavo nuolatiniai skausmai, atsirado širdies problemų. Teigė, kad Savivaldybės siūlomo virtuvės ventiliacinės sistemos sutvarkymo varianto atsisakė, kadangi jis netinkamas: pareiškėjo nuomone, sujungti virtuvės ventiliaciją su vonios-tualeto patalpos ventiliacijos sistema yra nehigieniška; šių ventiliacinių sistemų sujungimui reikalingas projektas; bute jau naudojamasi vienu elektriniu prietaisu - elektrine virykle, todėl turėti dar vieną - elektrinį ventiliatorių - nepageidauja. Taip pat nurodė, jog turtinę žalą, be išlaidų sutrikusiai sveikatai gydyti, sudaro ir išlaidos dokumentų spausdinimui bei kopijavimui, telefono skambučiams į Savivaldybę ir kitas institucijas apmokėti. Turtinė žala pareiškėjui buvo daroma nuo Administracijos direktoriaus 2008-02-05 priimto įsakymo suteikti pareiškėjui socialinį būstą iki skundo padavimo dienos, t. y. 2014 m. vasario 13 d. Pareiškėjas pripažino, kad negali pateikti teismui tikslaus turėtų išlaidų apskaičiavimo, kadangi yra išsaugojęs ne visus apmokėjimo išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimu prašė skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybė nurodė, kad pareiškėjui, nurodžiusiam, kad jo šeima susideda tik iš vieno asmens, buvo suteiktas 38,30 kv. m bendro ploto butas, esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pareiškėjas apžiūrėjo ginčo butą ir tik tada sutiko jame apsigyventi. Nurodė, kad miesto rajonas, kuriame yra ginčo butas, nėra pramoninis. Tvirtino, kad Savivaldybė tinkamai reaguodavo į K. P. skundus ir atsakydavo į jo pateiktus skundus ir prašymus. Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), nagrinėdama pareiškėjo skundus, nustatė, kad ginčo bute vonios-tualeto patalpos ventiliacinė sistema yra veikianti. Spręsdama klausimą dėl virtuvės ventiliacinės sistemos įrengimo, Savivaldybė pareiškėjui keletą kartų siūlė atsakovės lėšomis šią sistemą prijungti prie vonios-tualeto patalpos ventiliacinės sistemos. Pareiškėjas šio pasiūlymo atsisakė, motyvuodamas, kad dėl tokio sistemų sujungimo bute bus triukšminga ir padidės elektros energijos suvartojimas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundus dėl neveikiančios virtuvės ventiliacinės sistemos, nevėdinamo buto tyrė Savivaldybėje veikianti Nuolatinė komisija gyventojų, gyvenamųjų namų bendrijų, kitų statinių naudotojų skundams, pranešimams, prašymams dėl statinių naudojimo ir priežiūros tirti (toliau – Nuolatinė komisija). Ši komisija, nuvykusi į ginčo butą, rasdavo virtuvės langą, ventiliacines angas uždengtas plėvele, užklijuotas lipnia juosta, dėl ko butas tapdavo nevėdinamas. Atsakovė teigė, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas, nes Savivaldybė ėmėsi visų galimų priemonių virtuvės ventiliacijos sistemai sutvarkyti. Siūlomos priemonės buvo tinkamos, jos nebuvo įgyvendintos tik dėl to, kad pareiškėjas nesutiko su pateiktais pasiūlymais (b. l. 34-38). Teismo posėdyje dalyvavę Savivaldybės atstovai K. G. ir A. V., iš esmės remdamiesi atsiliepimo argumentais ir motyvais, taip pat prašė skundo reikalavimo netenkinti. Pažymėjo, kad Savivaldybei pareiškėjas nuolat teikia įvairiausio turinio skundus, taip siekdamas, jog savivaldybė suteiktų naują socialinį būstą. Savivaldybės pateikto pasiūlymo virtuvės ventiliacinę sistemą prijungti prie vonios-tualeto patalpos ventiliacinės sistemos pareiškėjas atsisakė, motyvuodamas didelėmis išlaidomis elektros energijai apmokėti. Nurodė, kad virtuvės ventiliacinė sistema buvo išardyta ne dėl atsakovės kaltės, tai įvyko dėl penktame aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto savininkės nustatyta tvarka atliktų ir įteisintų pertvarkymų. Atsakovės atstovai teigė, kad Savivaldybė jokių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų nėra atlikusi, taip pat ji nėra neveikusi taip, kaip numato teisės normos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad K. P., remiantis Administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės socialinio būsto išnuomojimo“ ir 2008 m. vasario 26 d. socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas naudotis 38,30 m² ploto, vieno kambario su 8,29 m² bendro naudojimo patalpomis butas, esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-48, 52-59). Pareiškėjas pareiškimu „Dėl neveikiančios virtuvės sienoje ventiliacijos“ 2012-04-05 kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas suteikti jam kitą socialinį būstą arba įrašyti jį į sąrašą asmenų naujam socialiniam būstui gauti. Šiame pareiškime pareiškėjas taip pat nurodė, jog ginčo buto virtuvėje nėra įrengtos ventiliacinės sistemos, dėl ko ši patalpa nėra tinkamai vėdinama (b. l. 71). Administracija, gavusi K. P. pareiškimą, 2012-04-10 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Panevėžio būstas“, (duomenys neskelbtini) namą prižiūrinčią įmonę, prašydama išsiaiškinti situaciją ginčo bute ir priimti sprendimus (b. l. 120). UAB „Panevėžio būstas“ 2012-04-06 patikrino ginčo buto ventiliacinių kanalų būklę ir, remdamasis patikrinimo rezultatais, 2012-04-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Administraciją, jog K. P. nuomojamame ginčo socialiniame bute vonios patalpos ventiliacija veikia tinkamai, o iš virtuvės išeinantis ventiliacijos kanalas penktame aukšte yra išardytas ir užblokuotas (b. l. 119, 121). Administracija 2012-04-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. pranešė, jog UAB „Panevėžio būstas“ įsipareigojo sutvarkyti virtuvės ventiliacijos sistemą (b. l. 74).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš vietos savivaldybės neteisėtų aktų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens, įskaitant ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų, pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta žala (ir turtinė, ir neturtinė) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos viešosios atsakomybės, sąlygos. CK 6.271 straipsnis nustato, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalyje pateiktą „valdžios institucijos“ sąvoką, valdžios institucija apibrėžiama kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas; o šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Remiantis įvardintose teisės normose įtvirtintomis nuostatomis, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos vietos savivaldybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla. Toks teisės normų aiškinimas yra suformuotas ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-665/2005; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-614/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010; 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-2968-12 ; 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2375-13 ir kt.).
Kaip buvo minėta, byloje nustatyta, kad ginčo buto virtuvės ventiliacinis kanalas penktame aukšte yra išardytas, užmūrytas, todėl neveikia (b. l. 119). Įvardinta situacija susiklostė po bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), virš K. P. nuomojamo socialinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų rekonstrukcijos darbų. Tarp bylos proceso dalyvių dėl šių aplinkybių ginčo nėra. K. P. tvirtino, kad būtent savarankiškos virtuvės ventiliacijos sistemos nebuvimas ir sukėlė jo sveikatai žalingus padarinius, dėl kurių jis patyrė prašomą priteisti turtinę žalą ir kad tik tokios sistemos įrengimas ateityje gali pašalinti ir toliau jam daromą žalą. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad virtuvės ventiliacinės sistemos prijungimas techniniu požiūriu galimas prie tinkamai veikiančios vonios-tualeto patalpos ventiliacinės sistemos ir kad tai užtikrintų tinkamą ginčo buto vėdinimą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2003 metais Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute 2003 metais buvo įvykdyta gyvenamųjų patalpų rekonstrukcija (b. l. 127-129). Įvykdytus rekonstrukcijos darbus įvertino Panevėžio apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2003-01-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija, kuri 2003-12-09 Gyvenamųjų patalpų perplanavimo pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino, jog perplanuotos gyvenamosios patalpos atitinka nustatytus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti (b. l. 126). Taip pat byloje pateiktų dokumentų duomenys patvirtina, jog Savivaldybė 2007 metais name, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), atliko gyvenamųjų patalpų rekonstrukciją ir įrengė 44 butus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2007-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija atliko statinio patikrinimą ir 2007-12-27 aktu pripažino, kad gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbai vyko pagal nustatyta tvarka parengtą projektą bei 2007-02-02 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); statinio - gyvenamųjų patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, perplanavimas, įrengiant gyvenamosios paskirties 44 butus, atitinka nustatytus reikalavimus, įrengti butai yra tinkami naudoti (b. l. 49-51). Atsižvelgus į šiuos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad K. P. suteiktas socialinis butas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko gyvenamajai patalpai keliamų reikalavimų ir buvo netinkamas gyventi. Tokiu būdu, daroma išvada, kad Panevėžio miesto savivaldybė, išnuomodama K. P. ginčo socialinį būstą, perdavė nuomininkui sutartyje nurodytą laisvą bei tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą. Taip pat byloje nustatyta, kad K. P., pareiškusiam pretenzijas dėl ginčo buto virtuvėje nesančios ventiliacinės sistemos, UAB „Panevėžio būstas“ 2012-05-03 raštu pasiūlė virtuvės ventiliacijos kanalą prijungti prie vonios-tualeto patalpos ventiliacinio kanalo ir suderinti šių darbų atlikimo laiką (b. l. 118). Kaip matyti iš įvardintame rašte esančio įrašo, K. P. nurodė, kad savo nuomonę dėl pasiūlymo galutinai pareikš iki 2012-05-15 (originale esantis nurodymas „iki 2012-04-15“ laikytinas rašymo apsirikimu). Analogiškas pasiūlymas K. P. buvo pakartotinai pateiktas 2012-06-03 raštu (b. l. 117). Nurodytame rašte esantis pareiškėjo įrašas patvirtina, kad K. P. 2012-06-04 pareiškė nesutinkantis, jog virtuvės ventiliacinė sistema būtų prijungta prie vonios-tualeto ventiliacinės sistemos, ir pageidavo, kad virtuvės ventiliacinė sistema būtų įrengta per penktame aukšte esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys bei teismo posėdyje proceso dalyvių pateikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog ginčo buto virtuvės ventiliacinė sistema prie vonios-tualeto patalpos ventiliacinės sistemos iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2013-02-13, buvo neįrengta tik nesutikus K. P.
Vertindamas Savivaldybės teiginius, kad techniniu požiūriu galimas ginčo buto virtuvės ventiliacinės sistemos prijungimas prie veikiančios vonios-tualeto patalpos ventiliacinės sistemos užtikrintų tinkamą virtuvės vėdinimą, teismas atsižvelgia į Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-66-400-2014 atliktos buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ventiliacijos sistemos teismo ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas (b. l. 167-197). Įvardinta civilinė byla buvo pradėta pagal K. P. ieškinį dėl pažeistų teisių pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims M. V. I., R. P., (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai (b. l. 203). Ginčo buto ventiliacinės sistemos ekspertizę atliko į ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas S. M., turintis inžinieriaus statybininko išsilavinimą, statybos mokslų daktaro laipsnį technologijos ir organizavimo srityje, nuo 2002 m. - Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, nuo 2012 m. - šio universiteto profesorius (b. l. 170). Teismas, įvertinęs eksperto kompetenciją patvirtinančius duomenis, neturi pagrindo abejoti eksperto S. M. pateiktomis išvadomis. Ekspertizės akte konstatuota, jog ginčo buto vonios-tualeto bei virtuvės patalpose privalo būti įrengtos vėdinimo sistemos; virtuvės vėdinimo sistemos prijungimas prie vonios vėdinimo sistemos techniškai yra įmanomas, o tinkamai ją prijungus, tokia vėdinimo sistema atitiktų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (b. l. 194-195).
Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų duomenų, proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad ginčo bute yra įrengti plastikiniai langai su mikroventiliacija, o virtuvės patalpos plastikinis langas yra su orlaide. Ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadą, jog eksploatuojant ginčo butą, būtina jį vėdinti, todėl langų ir ventiliacinių angų užklijuoti negalima (b. l. 197). Atsakovė teismui pateikė Savivaldybėje veikiančios Nuolatinės komisijos parengtą 2012 m. spalio 4 d. ginčo buto apžiūros aktą (b. l. 84). Nuolatinė komisija, 2012-10-05 apžiūrėdama ginčo butą, nustatė, jog virtuvės lango orlaidė užklijuota lipnia juosta, ventiliacinė anga – uždengta plėvele ir apklijuota lipnia juosta, todėl virtuvė nėra vėdinama. Taip pat apžiūros metu buvo nustatyta, kad vonios-tualeto patalpos ventiliacinė anga taip pat uždengta plėvele ir užklijuota lipnia juosta, tačiau nuėmus užklijuotą plėvelę ir patikrinus, buvo nustatyta, kad vėdinimo kanalas veikia tinkamai. Nuolatinė komisija ginčo butą apžiūrėjo ir 2013 m. sausio 2 d. Šios apžiūros metu buvo nustatyta, kad virtuvės langas yra 3,88 m ilgio, šio lango vidurinioji dalis turi mikroventiliacijos poziciją ir orlaidę, kas užtikrina patalpos vėdinimą; vonios-tualeto patalpoje įrengta ventiliacijos sistema veikia tinkamai. Be to, Nuolatinė komisija konstatavo faktą, jog apžiūros metu Administracijos pateikto pasiūlymo pagerinti virtuvės ventiliaciją K. P. atsisakė (b. l. 87). Pažymėtina, kad ir sprendžiant ginčą teismine tvarka, K. P. 2013-04-09 kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas išvalyti vonios-tualeto ventiliacijos kanalą (b. l. 138). Atsakovė 2013-05-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) šį prašymą persiuntė UAB „Panevėžio būstas“, kuri 2013-05-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, jog ventiliacijos kanalas buvo patikrintas 2012 m. gegužės mėn. ir yra švarus, funkcionuojantis (b. l. 140-141). Savivaldybė 2013-05-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. pateikė išsamų atsakymą į jo pateiktus klausimus bei pranešė, kad ginčo buto vonios-tualeto ventiliacijos kanalas veikia tinkamai (b. l. 142-143).
Įvertinus išvardintus duomenis ir atsižvelgus į ekspertizės išvadas, daroma išvada, kad pareiškėjui K. P. Savivaldybės pasiūlytas ginčo buto virtuvės patalpos ventiliacijos sistemos įrengimo būdas yra tinkamas ir realiai įgyvendinamas: virtuvės ventiliacijos sistema jungiama prie tinkamai veikiančios vonios-tualeto patalpos ventiliacinės sistemos; šių ventiliacinių sistemų susijungimas yra techniškai įmanomas; siūloma įrengti virtuvės ventiliacinė sistema atitiktų teisės aktų reikalavimus ir užtikrintų tinkamą virtuvės vėdinimą. Socialinio būsto nuomos sutartimi Savivaldybė buvo įsipareigojusi užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą; nuomininkui būtinų komunalinių paslaugų teikimą ir daugiabučio namo bendrojo turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą (3.2 punktas). Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžia, kad Savivaldybė, siekdama K. P. suteiktame socialiniame bute įrengti virtuvės ventiliaciją, atliko tinkamus veiksmus ir Socialinio būsto nuomos sutarties 3.2 punkto nepažeidė. Tai, kad ginčo buto virtuvės patalpos ventiliacijos sistema pagal pagrįstą Savivaldybės pasiūlymą iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo įrengta, teismo vertinimu, priklausė tik nuo pareiškėjo K. P. valios ir jo pasirinkto elgesio modelio.
Kaip patvirtina apžiūros aktų duomenys, Nuolatinė komisija 2012-10-04 konstatavo, jog ginčo bute virtuvės lango orlaidė ir ventiliacinė anga, taip pat virtuvės-vonios patalpoje esanti ventiliacinė anga buvo uždengtos plėvele ir apklijuotos lipnia juosta (b. l. 84). Ginčo buto ventiliacinės sistemos ekspertizę atlikęs ekspertas pateikė išvadą, kad ginčo butas yra vėdinamas natūralios traukos kanalais, buto vėdinimo sistema yra nepriklausoma nuo kitų patalpų vėdinimo sistemos ir laikoma atskirąja vėdinimo sistema (b. l. 196). Taip pat ekspertas konstatavo, jog eksploatuojamą butą būtina vėdinti, todėl užklijuoti langų ir ventiliacinių angų negalima, nes taip butas tampa nevėdinamu (b. l. 197). Žinoma, kad gyvenamojoje būsto ore visuomet yra vandens garų, kurie susidaro gaminant maistą, naudojant įvairioms buitinėms reikmėms vandenį, taip pat ir dėl to, kad patalpoje būnantis žmogus kvėpuodamas išskiria vandens garų. Hermetiški ir sandarūs plastikiniai langai nepraleidžia oro, todėl reguliarus patalpų vėdinimas vertinamas kaip svarbus veiksnys, užtikrinantis būsto mikroklimatą. Todėl net ir šaltuoju metų laiku rekomenduojama bent keletą kartų per dieną trumpam atidaryti langus ir priverstinai sukelti skersvėjį, kad patalpoje visiškai pasikeistų oras, o patalpų sienos nespėtų atšalti. Didele klaida vertinamas buto ortakių užklijavimas, kadangi taip sudaromos sąlygos susidaryti drėgmės pertekliui. Languose įrengtos orlaidės, savaiminio vėdinimo sistemos, mikroventiliacija yra skirtos užtikrinti oro cirkuliaciją ir sumažinti bute atsirandantį drėgmės perteklių. Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertas pateikė išvadą, jog ginčo bute virtuvės ir gyvenamojo kambario langai atsidarinėjo tinkamai ir jų pagalba buvo galima tinkamai natūraliai vėdinti patalpas, o 16,13 m² ploto virtuvės-koridoriaus patalpa, kurioje įrengti plastikiniai varstomi langai su mikroventiliacija ir orlaide, neatitinka natūraliai nevėdinamų patalpų sąvokos (b. l. 191). Teismas kaip neįrodytus ir nepagrįstus vertina pareiškėjas teiginius, kad jis gyvena pramoniniame rajone, kur nuolat iš kaminų rūksta dūmai, iš garažų ir remonto dirbtuvių kyla dulkės, nuo šalia namo esančios judrios gatvės kyla nuolatinė tarša, todėl pareiškėjas atidaryti langų ir išvėdinti patalpų, ypač šaltuoju metų laiku, negali, nes į butą patenka automobilių degalų ir tepalų kvapai, dūmai, smalkės. Teismas vertina, kad pareiškėjas šių aplinkybių patvirtinimui, be savo paaiškinimo, kitų įrodymų nepateikė. Įvertinus viešai skelbiamus duomenis apie įmones ir įstaigas, įsikūrusias greta (duomenys neskelbtini) namo („www.info.lt“ duomenys), matyti, kad (duomenys neskelbtini) namas yra šalia kitų daugiabučių ir mažaaukščių gyvenamųjų namų; greta jo yra mokymo įstaigos VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras pastatas (Beržų g. 68); dauguma Beržų g. 44, Staniūnų g. 69, Staniūnų g. 44 pastatuose įsikūrusių įmonių veikla nėra susijusi su pramonės gamyba, transporto priemonių remontu, priežiūra ir aptarnavimu, o UAB „Panevėžio autobusų parkas“ , savo veikloje eksploatuojanti transporto priemones, yra įsikūrusi adresu J. Basanavičiaus g. 67, t. y. žymiai toliau nuo (duomenys neskelbtini) namo. Be to, išanalizavus viešai skelbiamo Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius („www.panevežys.lt“), taikomus Staniūnų, Beržų, J. Basanavičiaus gatvių apribotai teritorijai, matyti, kad (duomenys neskelbtini) namas patenka į visuomeninės paskirties teritoriją, betarpiškai besiribojančia su mažaaukščių statinių gyvenamąja ir komercinės paskirties teritorijomis. Taigi šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas, tinkamai eksploatuodamas bute įrengtus plastikinius langus su mikroventiliacija, o virtuvėje - ir su orlaide, turėjo galimybių vėdinti butą ir taip užtikrinti jo mikroklimatą. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog ekspertas pateikė išvadą, kad ginčo bute akivaizdžiai pastebimų nevėdinamoms patalpoms būdingų požymių, tarp jų – ir pelėsio, nėra nustatyta (b. l. 197). Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes, kaip nepagrįsti vertinami K. P. teiginiai, kad esanti nuomojamo ginčo buto vėdinimo sistema ir plastikinių langų įrengimas neužtikrino tinkamo patalpų vėdinimo ir kad tai sąlygojo žalingus padarinius jo sveikatai.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybės administracija ar jos tarnautojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovės, kaip vietos savivaldybės, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinųjų savivaldybės viešosios atsakomybės sąlygų, Savivaldybei pareiga atlyginti žalą nekyla. Nenustačius vienos iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, teismas nesvarstys klausimo dėl kitų Savivaldybės viešosios atsakomybei kilti būtinų sąlygų buvimo.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo K. P. skundo reikalavimas priteisti jam turtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas ir netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo K. P. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.