Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valerijaus Laušo (Valerij Lauš), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo B. J.:

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2022 m. balandžio 14 d., 16.15 val. iki 2022 m. balandžio 15 d., 12.06 val. laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant per vienerius metus atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtos pareigos: 1) tęsti darbą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 13 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti D. A., P. K. bei E. V., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.6. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigoje B. J. kėlė skirtingas versijas dėl narkotinės medžiagos atsiradimo pas jį aplinkybių. Iš karto aiškino, kad jas rado, po to aiškino, kad už 5 000 EUR įsigijo sau ir draugams parūkyti ir galiausiai, ėmė teigti, kad narkotinė medžiaga ne jo – jam davė vienas pažįstamas pasaugoti. Konkretaus asmens neatskleidė. Nelogiška ir neįtikėtina, kad B. J., kuriam už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taip beatodairiškai rizikuotų ir prisiimtų saugoti kažkieno didelį kiekį narkotinių medžiagų, tuo labiau be jokios naudos sau, todėl šios aplinkybės sudarė realų pagrindą teismui kritiškai vertinti B. J. parodymus.

2.9. Pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad naują nusikalstamą veiką B. J. padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančios, t. y. kad B. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. B. J. teistas 9 kartus, būdamas teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, kai, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, padarė naują nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju prokuroras apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą B. J. veiksmų perkvalifikavimą iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 259 straipsnio 1 dalį bei skirtą bausmę, nurodo, jog nepasisakyta dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – narkotinių medžiagų – likimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas B. J. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas ir paskyrė neteisingą bausmę. Taip pat išsprendė ne dėl visų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo.

6. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Tik nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, teismas gali vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

8. B. J. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau apylinkės teismas, konstatavęs, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad nuteistasis narkotines medžiagas – kanapes, įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, pakeitė B. J. veiksmų kvalifikavimą į BK 259 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai iš kaltinimo pašalino B. J. inkriminuotą BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymį – tikslą platinti, ir jo veiką perkvalifikavo į lengvesnį nusikaltimą.

9. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, kaip BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų būtinasis požymis, reiškia kaltininko siekį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas įrodinėjamas vadovaujantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis: šių medžiagų kiekiu, jų įgijimo, laikymo ar suradimo aplinkybėmis, paruoštų vartoti dozių skaičiumi, taip pat ir tuo, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad asmuo, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-263/2012, 2K-315-139/2015, 2K-309-495/2019).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad B. J. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 14 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių, kurių bendroji masė 1 111,088 g. Šių narkotinių medžiagų didžiąją dalį – 1 108,161 g, neteisėtai laikė savo tėvų namuose esančiose pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), kitą likusią narkotinių medžiagų – kanapių dalį, t. y. 2,927 g neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. balandžio 14 d., 12.50 val., kol kratų metu nurodytą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė policijos pareigūnai.

12. Taigi, teisme duoti parodymai pasipildė nauja, anksčiau neminėta aplinkybe, susijusia su didelio kiekio narkotinės medžiagos laikymu. Vis tik, jokių papildomų duomenų, galinčių patvirtinti šią versiją, B. J. nenurodė ir neįvardijo medžiagas perdavusio asmens. Taip pat aktualu ir tai, kad tokią versiją nuteistasis iškėlė jau susipažinęs su bylos medžiaga bei duomenimis, kuriais valstybinis kaltintojas grindė jam pareikštą kaltinimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog aptariamas nuteistojo parodymų nenuoseklumas savaime nepatvirtina tikslo platinti rastas narkotines medžiagas, tačiau vertinant nuteistojo parodymus aplinkybė dėl jų kitimo proceso eigoje negali likti nepastebėta ir nevertinta, juo labiau, kad priešingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje pakanka įrodymų paneigti teisme iškeltą nuteistojo versiją ir patvirtinti jo ikiteisminio tyrimo įstaigoje duotus parodymus, kad narkotines medžiagas įgijo sau ir kitiems asmenims, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl nuteistojo nurodomų priežasčių, dėl kurių jis neva nenori atskleisti asmens, davusio pasaugoti narkotines medžiagas, asmenybės. Šia nuteistojo versija teisėjų kolegija netiki.

14. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių B. J. tyčią išplatinti pas jį surastas narkotines medžiagas, grindė tuo, kad pas nuteistąjį nebuvo rastos svarstyklės, folijos lapeliai ar kiti paketai, skirti paruošti dozes, kad jo kontrolės metu ir jo telefonuose negauta jokių su tikslu platinti sietinų duomenų. Teismas reikšmingomis aplinkybėmis laikė ir tai, kad B. J. parodė pats vartojantis kanapes ir tai patvirtino jo šlapimo tyrimas, taip pat kad pas jį jokių prabangos daiktų nepastebėta. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos pirmosios instancijos teismo aplinkybės nepaneigia kitų, nors ir netiesioginių, tačiau ne mažiau svarbių įrodymų visumos, patvirtinančios, jog B. J. ne tik pats vartojo narkotines medžiagas, tačiau ir turėjo tikslą jas platinti. Tai bus aptarta vėlesniuose šio nuosprendžio punktuose.

15. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir gynyba akcentavo, kad nei narkotinių medžiagų radimo vietoje, nei B. J. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta nei svarstyklių, nei folijos lapelių ar kitų priemonių, reikalingų paruošti dozei. Vis tik, narkotinės medžiagos gali būti išplatintos ir jų nesveriant bei neskirstant dozėmis. Priešingai, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad rastas medžiagas jis įgijo asmeniniam vartojimui. Nors iš tiesų B. J. šlapimo tyrimas patvirtina, kad jis narkotines medžiagas vartojo, tačiau apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog intensyviai kanapes vartojantys asmenys paprastai turi ir jų vartojimui įprastas priemones – svarstykles, smulkintuvą, pypkę ar popierių suktinėms daryti, todėl jų nebuvimas, priešingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, savaime tikslo platinti nepaneigia. Priešingai, sudaro pagrindą abejoti B. J. intensyviu kanapių vartojimu.

16. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš B. J. tikslo platinti narkotines medžiagas paneigiantį argumentą įvardijo ir tai, kad šio nuteistojo mobiliojo ryšio telefono kontrolės metu nebuvo gauta konkrečių duomenų apie platinimą, vis tik, būtina pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kontroliuojamas tik vienas iš B. J. telefonų, be to, neįvertinta bendravimo internetu galimybė, kas yra pažymėta ir 2022 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime, nurodant, kad P. J. naudojasi programėle „Snapchat“. Iš byloje esančio 2022 m. balandžio 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (3 t., b. l. 88) matyti, kad laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. birželio 6 d. buvo atliekama B. J. mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jokios reikšmingos informacijos negauta. Kita vertus, kaip matyti iš 2022 m. balandžio 14 d. kratos protokolo (duomenys neskelbtini) B. J. kratos metu atidavė du mobiliojo ryšio telefonus. Byloje nėra duomenų apie antrojo telefono turinį, jo IMEI numerį ar kontrolę. Vadinasi aplinkybė, kad vieno iš B. J. telefonų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu jokios tyrimui reikšmingos informacijos negauta, nepaneigia, jog B. J. tokių kontaktų apskritai neturėjo.

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu 2022 m. kovo 2 d. 14:19:43 val. telefoninio pokalbio tarp B. J. ir E. V. vertinimu. Apylinkės teismas nurodė, kad užfiksuotame pokalbyje nėra jokių tikslių žodžių, užuominų, frazių, kurias neabejotinai būtų galima susieti su narkotinėmis medžiagomis, todėl negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad kalbama būtent apie narkotines medžiagas. Be to, nurodė, kad ir kaltinimas nėra grindžiamas nei vienu Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu ar pokalbių suvestine. Vis tik, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas yra aktyvus ir nesaistomas išskirtinai kaltinime nurodytų įrodymų. Siekdamas objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą jis turi teisę tiek pats surinkti trūkstamus įrodymus, tiek vadovautis jau esančiais baudžiamojoje byloje, tačiau valstybinio kaltintojo dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįtrauktais į kaltinamąjį aktą. Jeigu aptariamas įrodymas yra gautas įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka kitus BPK 20 straipsnyje nustatytus kriterijus, teismas privalo jį įvertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi buvo patvirtinta E. V. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., todėl šios kontrolės metu įvykęs 2022 m. kovo 2 d. B. J. ir E. V. pokalbis bei jo suvestinė atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Suvestinė buvo perskaityta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, B. J. neneigė aptariamo pokalbio su E. V. fakto, todėl jis yra reikšmingas ir vertintinas kitų įrodymų kontekste.

18. Paprašytas pakomentuoti 2022 m. kovo 2 d. 14:19:43 val. telefoninio pokalbio su E. V. turinį B. J. teisėjų kolegijai parodė, kad tuo metu kalbėjo apie jam perduotą remontuoti savo automobilį ir apie apmokėjimą už remonto paslaugas. Vis tik, iš pokalbio turinio matyti, kad tokie B. J. parodymai susiję tik su pirmąja pokalbio dalimi. Iš tiesų, pokalbio pradžioje E. V. sako: „sutvarkiau tą mašiną“, o B. J. klausia: „Ant kiek pinigų?“, aptaria kainą ir pinigų perdavimą, tačiau po to B. J. sako: „o man čia kažkoks numeris, dar čia mačiau praleistas 86..“, į tai E. V.: „aš norėjau sakyti, čia mano darbinis“, B. J.: „ai, ten tavo kitas, ne?“, E. V.: „Darbinis, per tą ir bendraujame“, B. J.: „A, tvarkoj, tvarkoj“, E. V.: „Na iki, draugas, paskambink, kada turėsi“, B. J.: „Ai, tai pas mane yra“, E. V.: „A, tai kaip, ką, man būtų gerai“, B. J.: „geriau būtų, pas F. lėviau, karočia, geriau su manim būtų susitikt, aš šeštą darbą baigsiu, pas man geriau biški“. Susitaria susitikti šeštą valandą (1 t., b. l. 66-67). Sutiktina, kad aptariamo pokalbio metu tiesiogiai nekalbama apie narkotines medžiagas, tačiau tai savaime suprantama, nes tai yra draudžiama veika. Pokalbiai dėl narkotikų platinimo iš esmės visada būna netiesioginiai, lakoniški, abstraktaus pobūdžio, t. y. pokalbių metu naudojama konspiracija. Atsižvelgiant į tai, būtina vertinti ne pažodinį, o bendrą pokalbio kontekstą. Šiuo atveju iš 2022 m. kovo 2 d. pokalbio antrosios dalies akivaizdu, kad abu pašnekovai puikiai supranta apie ką vyksta kalba, tačiau sąmoningai tai nutyli, kas kitų įrodymų kontekste tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog pokalbis vyksta apie narkotines medžiagas, jų kokybę ir tai, kad B. J. jų turi bei gali perduoti.

20. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos pirmiausia ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas E. V. atžvilgiu, jo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu buvo fiksuotas 2022 m. kovo 2 d. pokalbis su P. J., kurio metu E. V. užsiminė apie savo antrą „darbinį“ telefono numerį. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo 2022 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog E. V. antrasis naudojamas telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68). Būtent šiuo numeriu jis bendravo su D. A., kuriam 2022 m. balandžio 12 d. išplatino narkotines medžiagas ir padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Aptarta aplinkybė yra svarbi vertinant 2022 m. kovo 2 d. P. J. ir E. V. pokalbio metu įvardijamą „darbinį“ telefoną, bei sudaro pagrindą išvadai, jog šis numeris buvo naudojamas nusikalstamais tikslais.

21. Kaip pirmosios instancijos teisme parodė liudytoju apklaustas pareigūnas T. P., 2022 m. kovo 2 d. P. J. ir E. V. pokalbis nebuvo pirminė informacija apie tai, kad B. J. (duomenys neskelbtini) mieste užsiima narkotinių medžiagų platinimu ir nors jokios konkretesnės informacijos nurodyti liudytojas T. P. negalėjo, tačiau nurodė, kad didesnę tyrimo dalį atliko kitas tyrėjas – D. I.. Taigi, liudytojas duodamas parodymus nurodė tik savo žinomas aplinkybes, tačiau tai nereiškia, jog kiti pareigūnai tokių duomenų neturėjo. 2022 m. kovo 15 d. tyrėjo D. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad B. J. mobiliuoju telefonu per programėlę „Snapchat“ dažnai bendrauja su asmeniu, pravarde „F.“ (D. D.), kuris pareigūnų turimais duomenimis daug kartų baustas už narkotinių medžiagų vartojimą (1 t., b. l. 111). Apeliacinės instancijos teisme P. J. patvirtino, kad žino D. D. ir jo pravardė „F.“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 28 d. nutartimi pripažinta, kad D. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje būdamas nepakaltinamas. Nusikalstamų veikų laikotarpis atitinka P. J. pareikštų kaltinimų laikotarpį – nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. balandžio 16 d. Šiuo metu prokuroras perdavė nutarimu bylą teismui dėl D. D. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už dvi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, galimai padarytas 2022 m. liepos – 2023 m. sausio mėn. Taigi iš aptartų duomenų galima daryti išvadą, jog D. D. „F.“ yra susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Analogiška išvada seka ir dėl E. V., kurs nagrinėjamoje byloje pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir savo kaltės neginčijo.

22. Iš išdėstyto matyti, kad 2022 m. kovo 2 d. 14:19:43 val. B. J. telefonu bendravo su asmeniu, išplatinusiu narkotines medžiagas, pokalbio metu minėjo kitą tuo pačiu laikotarpiu su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusį asmenį (D. D.), minėjo „darbinį“ telefoną, nors jokie oficialūs darbiniai santykiai jų nesieja, šiuo telefonu E. V. susisiekė su D. A. dėl narkotinių medžiagų pardavimo. Pokalbio metu B. J. naudodamas konspiraciją lakoniškai nurodo, kad „pas mane yra“, kad pas jį „geriau, pas „F.“ lėviau“, praėjus mėnesiui po šio pokalbio pas B. J. rastas didelis kiekis narkotinės medžiagos. Visa aptariama įvykių ir pokalbių seka neabejotinai patvirtina, kad jei ne visa, tai bent dalis pas B. J. rastos narkotinės medžiagos buvo laikoma platinimo tikslu.

23. Specialisto išvadoje nustatyta, kad ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rastose į 6 vnt. folijos pakuočių supakuotose kanapėse (antžeminės dalys) Δ 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,1 %, dėžėje rastų 1098,75 g kanapių Δ 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,5 %, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini) rastų 2,927 g kanapių Δ 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,6 %. Taigi (duomenys neskelbtini) rastų kanapių Δ 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra labai panaši, skiriasi šimtosiomis dalimis, kas įvertinus medžiagos specifiką leidžia daryti išvadą dėl to paties šaltinio. Vertinant nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu išsakytą versiją, jog (duomenys neskelbtini) rastas didžiausias kiekis kanapių buvo skirtas tik jo asmeniniam naudojimui, visiškai nelogiška toje pačioje patalpoje laikyti tiek didelį neišskirstytų kanapių kiekį, tiek ir atskiras 6 dozes, kai bet kada gali pasiimti reikiamą kiekį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria prokuroro argumentui, kad ši aplinkybė taip pat rodo, jog dalis pas B. J. rastos narkotinės medžiagos jau buvo paruošta platinimui.

24. Tai, jog B. J. narkotinės medžiagos buvo rastos keliose skirtingose vietose, o rastos bute savo sudėtimi pakankamai reikšmingai skyrėsi nuo rastų (duomenys neskelbtini), bendrame byloje esančių įrodymų kontekste esminės reikšmės jo kaltės įrodinėjimui neturi. Pats kanapes vartojantis B. J. galėjo šių medžiagų įgyti iš skirtingų šaltinių ir jas vartoti skirtingose vietose. Savaime tai nepaneigia tikslo platinti šias medžiagas buvimo.

25. Nuteistojo B. J. sulaikymo metu iškeltą versiją, jog visą rastą kanapių kiekį buvo įgijęs sau, asmeniniam naudojimui, teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai neįtikinamą ir dėl to, kad pas B. J. rastų suskirstytų kanapių dozės svėrė apie 1,5 g, todėl rasto neišskirstyto didelio kiekio medžiagos (1 108,161 g) jam būtų užtekę dviem metams, naudojant po paketėlį į dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio didelio kiekio įgijimas savo reikmėms būtų nelogiškas nedirbančiam asmeniui, kurio teigimu jo su sutuoktine šeimos santaupos buvo kratos metu rasti 2 000 EUR. Prastą B. J. finansinę padėtį akcentavo ir jo gynėjas, kritikuodamas apeliacinio skundo argumentą dėl B. J. galimybės įgyti kanapes už 5 000 EUR. Nurodė, kad nuteistasis savo banko sąskaitos neturi, naudojasi močiutei R. V. priklausančia banko sąskaita, į kurią jam lėšas perveda mama, draugai ir pažįstami. Už tuos pinigus jis turi ir gyventi ir atlyginti žalą kitoje baudžiamojoje byloje. Vis tik, disponavimui tikslu platinti narkotines medžiagas nėra būtina, kad kaltininkas šias medžiagas būtų nusipirkęs, todėl prasta nuteistojo finansinė padėtis teisėjų kolegijos įsitikinimo dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo nesumenkina.

26. Pas nuteistąjį rastų kanapių kiekis beveik dvigubai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą didelį šios medžiagos kiekį (19 punktas), todėl turint tikslą išplatinti visą pas nuteistąjį rastų medžiagų kiekį, jo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio antrą dalį, t. y. kaip ir buvo inkriminuota kaltinamajame akte. Vis tik, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino aplinkybė, jog B. J. šlapime buvo rasta marichuanos pėdsakų, kas neabejotinai patvirtina, kad asmuo tokias medžiagas vartoja. Baudžiamojoje byloje nėra galimybių neabejotinai nustatyti, kuri konkrečiai kanapių dalis buvo skirta išplatinti, todėl ši aplinkybė vertintina nuteistojo naudai.

27. Konstatavus, jog nenustatyta dalis nuteistojo disponuotų narkotinių medžiagų buvo skirta platinimui, o dalis B. J. asmeninėms reikmėms, koreguotina šio nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikacija, nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojant į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Toks nusikalstamų veikų perkvalifikavimas nelaikytinas suvaržančiu nuteistojo teisę į gynybą bei galimybę gintis nuo pakeisto kaltinimo. Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Jei kaltinimas keičiamas ir kaltinimo apimtis nėra vien tik siaurinama, jam turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-228/2008, 2K-P-36/2010, 2K-7-330/2011, 2K-551/2011, 2K-614/2011, 2K-651/2012 ir kt.). Šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme B. J. buvo įspėtas apie galimą jo veiksmų kvalifikacijos pakeitimą, paskelbus teismo posėdžio pertrauką užtikrinta galimybė pasiruošti gynybai pagal galimai pasikeitusį kaltinimą, sekančiame posėdyje išklausyti B. J. paaiškinimai. Tokiu būdu pakeičiant kaltinimą nuteistajam įstatymo garantuota teisė į gynybą nebuvo pažeista.

28. Pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistojo B. J. veiksmus perkvalifikuodama į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija nustato, kad B. J. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint du tikslus – asmeniniam naudojimui ir jas platinti, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 14 d., savo asmeniniam naudojimui ir platinimo tikslu laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurių bendroji masė 1111,088 g. Šios narkotinės medžiagos didžiąją dalį t. y. 1108,161 g neteisėtai laikė savo tėvų namuose esančiose pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), kitą likusią narkotinės medžiagos - kanapių dalį, t. y. 2,927 g neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. balandžio 14 d., 12.50 val., kol kratų metu nurodytą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė policijos pareigūnai.

29. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pašalino iš B. J. kaltinimo faktinę aplinkybę, kad jis narkotines medžiagas įgijo už 5 000 EUR, nurodydamas vienintelį tokio sprendimo argumentą, kad šiam faktui patvirtinti nėra pakankamai neginčijamų įrodymų. Neatsižvelgiant į tai, patį kaltinimą dėl narkotinių medžiagų įgijimo pirmosios instancijos teismas paliko. Kaip minėta, teismų praktikoje nurodyta, kad alternatyvios, BK 260 straipsnyje numatytos, veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismai, konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 260 straipsnyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas gali būti kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalga Nr. AP-40-1). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, taip pat tai, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl pas B. J. rastų narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių, t. y. nenustatytas jų įgijimo laikas, vieta, asmuo, iš kurio medžiagos buvo įgytos, iš B. J. suformuluoto kaltinimo šalintinas nusikalstamos veikos požymis – narkotinių medžiagų įgijimas.

Dėl nuteistajam B. J. skirtinos bausmės

30. Skundžiamu nuosprendžiu B. J. pripažintas kaltu tik dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir tik už šį nusikaltimą jam buvo paskirta bausmė. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių egzistavimu, ši pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė patikrinama. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pripažinus B. J. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, spręstinas už šią nusikalstamą veiką skirtinos bausmės klausimas taip pat iš naujo spręstini bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo klausimai.

31. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

32. Įstatymų leidėjas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra numatęs galimybę skirti baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – vienintelę – laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų.

33. Skirdamas B. J. bausmę už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgė į tai, kad duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dirba, sukūręs šeimą. Įvertinęs tai, kad kaltinimas pasitvirtino tik ta apimtimi, kuria visiškai prisipažino B. J. ir byla galėjo būti išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskyrė B. J. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidėjo.

34. Prokuroras kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nėra B. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvina tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad B. J. gailėjimasis buvo deklaratyvus, nuteistasis kėlė skirtingas versijas apie narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes ir tikslus, jos nepagrįstos objektyviais duomenimis. Taip pat nurodo, kad veika padaryta B. J. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam turėjo būti inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – recidyvas. Dar kartą įvertinęs byloje esančius bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, apygardos teismas su prokuroro argumentais sutinka iš dalies.

35. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nusikaltimų recidyvas kaip B. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajame akte ar prokuroro baigiamojoje kalboje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įvardintas, tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Teismas gali spręsti dėl kaltinamajame akte neinkriminuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, jei tokią aplinkybę patvirtinantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022). Nagrinėjamu atveju ankstesni B. J. teistumai, įskaitant ir 2021 m. lapkričio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą dviejų metų laikotarpiui, buvo nurodyti kaltinamajame akte, taigi nuteistajam neabejotinai žinomi. Atitinkamai kaltinamajame akte nenurodymas fakto, kad nusikaltimai padaryti esant recidyvui, negali užkirsti kelio teismui šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia, sprendžiant dėl B. J. skirtinos bausmės.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos B. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, todėl, nepažeisdama BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų (pagal kurias pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro skundas), nustato šią B. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl abiejų jo padarytų nusikalstamų veikų.

37. Pasisakant dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo, apylinkės teismo išvada yra teisinga tik dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistasis iš esmės niekuomet neneigė narkotinių medžiagų laikymo savo reikmėms faktinės aplinkybės, tuo tarpu jų įgijimo faktinė aplinkybė iš kaltinimo pašalinta, kaip inkriminuota nepagrįstai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui nustačius B. J. veiksmuose ir platinimo tikslo egzistavimą, t. y. kaltinimui reikšmingą faktinę aplinkybę, kurią nuteistasis neigė, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neegzistuoja.

38. Skirdamas bausmę už B. J. padarytas nusikalstamas veikas apygardos teismas atsižvelgia į šio nuosprendžio 35 ir 36 punktuose nustatytas jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, taip pat įvertina tai, kad B. J. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, viena kurių priskirtina nesunkių, kita – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nors už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis B. J. yra teisiamas pirmą kartą, tačiau tai yra jau 10 nuteistojo teistumas, anksčiau jam buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės (4 t., b. l. 4-47). Ne sykį baustas už administracinius nusižengimus, įskaitant ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 straipsnio 1 dalis, 4 t., b. l. 48-50). Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarytos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visa tai suponuoja išvadą, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtas nepalankiai susiklosčiusios situacijos ar aplinkybių. Net ir gresianti griežčiausia laisvės atėmimo bausmė bei tokios aplinkybės kaip šeima, mokslai, periodinis darbas UAB „D.“, kur charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 11,17, Sodra ir VMI duomenys 4 t., b. l. 51-52, 5 t., b. l. 12-13) nebuvo pakankamos atgrasyti nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, atitinkamai tai leidžia daryti išvadą apie didesnį nuteistojo pavojingumą ir kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus B. J. tik pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

39. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikti papildomi B. J. charakterizuojantys duomenys, t. y. patvirtinantys, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis vėl įsidarbino UAB „D.“ pagalbiniu darbininku, kad 2022 m. gegužės 26 d. baigė 1 savaitės trukmės darbuotojų, surenkančių F-dujas iš tam tikrų motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų, mokymo programą, nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. liepos mėn. dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, susituokė, neseniai susilaukė vaiko (5 t., b. l. 14-22). Taip pat apeliacinės instancijos teismui B. J. teikė medicinines pažymas, patvirtinančias, kad 2023 m. kovo-gegužės mėnesiais atliko tris narkotinių medžiagų testus ir rezultatai buvo neigiami. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu deda pastangas pakeisti gyvenimo būdą ir į tai apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia nustatydamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę mažesnę už sankcijų vidurkius. Tačiau, įvertinus nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą (vartojimui sau ir platinimo tikslu laikytas kilogramą viršijantis kanapių kiekis), tai jog nuteistasis savo kaltę dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neigė ir viso proceso metu nebendradarbiavo, ankstesnį nusikalstamą elgesį, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė. BK 75 straipsnyje nėra numatyta galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dėl BK XXXVII skyriuje esančių sunkių nusikaltimų (BK 75 straipsnio 3 dalis).

40. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nuteistojo kaltės laipsnį, tai, kad dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos numatyta 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kaltininko asmenybę iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų, taip pat kitas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti B. J. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą griežtesne bausme apimant švelnesnę.

41. Atsižvelgiant į tai, kad B. J. pakartotinai nusikalto neatlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka subendrintina su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje B. J. paskirta bausme, pridedant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinę subendrintą bausmę nustatant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

42. Pagal BPK 94, 307 straipsnius, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo. Skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas, klausimas dėl 48,073 g kanapių (antžeminių dalių), paimtų iš P. K. garažo, kanapių (antžeminių dalių) – 9,071 g, 1 092 g, 2,705 g – paimtų iš B. J., 0,952 g miltelių su amfetaminu, paimtų iš D. A., likimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šie daiktai, po specialisto tyrimo atlikimo perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 \straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies faktinę aplinkybę, susijusią su B. J. narkotinių medžiagų – kanapių, kurių bendroji masė 1 111,088 g, įgijimu, ir papildyti faktine aplinkybe, kad B. J. 1 111,088 g kiekį kanapių laikė turėdamas du tikslus – asmeniniam naudojimui ir platinti.

Nustatyti B. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

B. J. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti bausmes:

už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą ir B. J. paskirti subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu skirtą subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą B. J. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant šios bausmės dalį ir paskirti B. J. galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, B. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 70 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose nustatytas pareigas.

Bausmės pradžią B. J. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 48,073 g kanapes (antžeminių dalių), paimtas iš P. K. garažo, 9,071 g, 1 092 g, 2,705 g kanapes (antžemines dalis) – paimtas iš B. J., 0,952 g miltelius su amfetaminu, paimtus iš D. A., po specialisto tyrimo atlikimo saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilnius – sunaikinti kaip menkaverčius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.