Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-69-675/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-16
Bylos Nr.: 1-69-675/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-05237-2010-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Kaltinamasis: B. J., A. Ž.
Nukentėjusysis: T. S.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-69-675/2021Proceso Nr. 1-01-05237-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.; 1.2.4.4.2.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja R. Nenortienė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant prokurorui L. Žukliuikaltinamajam B. J., jo gynėjui advokatui D. N.,kaltinamajam A. Ž., jo gyvėjai V. B.,nukentėjusiajam T. S., jo atstovei advokatei A. M.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovams,

B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) ., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, šeim. padėtis Nevedęs/Netekėjusi, dirba Nedirbantis, teistumas teistas:

1) 2014-04-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 180 str. 1 d. - 20 parų arešto;

2) 2014-06-25 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 26 paromis arešto;

3) 2014-12-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 1 m. 9 mėn. 10 d. laisvės atėmimo;

4) 2015-11-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - subendrinta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 2016-12-22 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 30 parų arešto;

6) 2017-04-20 Ukmergė rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d., pritaikius LR BK 641 str. - 20 parų arešto, bausmę atlikęs;

7) 2018-02-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 2 d., 284 str.,138 str.1 d., 284 str. viso - 30 parų arešto;

8) 2020-02-25 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 1 d. - 30 parų arešto, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

B. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ,

A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2020-04-23, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 259 str. 2 d – 6 mėn. laisvės apribojimo, teistumas neišnykęs.

A. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent:

B. J. 2020 m. vasario 4 d. apie 22.22 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, prie laiptinės, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas neblaivus (nustatytas 0,82 promilių girtumas), panaudojus kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – dėl cigaretės, tyčia, iš chuliganiškų paskatų panaudojo žibintuvėlyje esantį elektros šoko įtaisą, priliesdamas jį nukentėjusiajam T. S. prie dešinio žando, tuo padarydamas T. S. odos nubrozdinimą dešiniame žande, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko A. Ž. vieną kartą spyrė T. S. į kairę ranką ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste – nežymų sveikatos sutrikdymą, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vieną kartą kumščiu sudavė T. S. į kairį smilkinį ir padarė nukentėjusiajam T. S. poodines kraujosruvas veide ir kairiame smilkinyje - nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko jis, t. y. B. J., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vieną kartą kumščiu sudavė T. S. į nosį ir padarė poodinę kraujosruvą veide, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam T. S..

Šiais savo veiksmais B. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką , numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

viešoje vietoje nežymiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent:

A. Ž. 2020 m. vasario 4 d. apie 22.22 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, prie laiptinės, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su B. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas neblaivus (nustatytas 0,88 promilių girtumas), panaudojus kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – dėl cigaretės, tyčia, iš chuliganiškų paskatų B. J. panaudojo žibintuvėlyje esantį elektros šoko įtaisą, priliesdamas jį nukentėjusiajam T. S. prie dešiniojo žando, tuo padarydamas T. S. odos nubrozdinimą dešiniame žande, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, jis, t.y. A. Ž., vieną kartą spyrė T. S. į kairiąją ranką ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste – nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vieną kartą kumščiu sudavė T. S. į kairį smilkinį ir padarė nukentėjusiajam T. S. poodines kraujosruvas veide ir kairiame smilkinyje - nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko B. J., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą kumščiu sudavė T. S. į nosį ir padarė poodinę kraujosruvą veide, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam T. S..

Šiais savo veiksmais A. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė,

kad jis nėra gydytas gydytojo psichiatro, jokių ligų ar priklausomybių neturi. Jis 2020 m. sausio 3 d. grįžęs iš Anglijos, kur dirbo. Grįžo į Lietuvą, nes turėjo bylą, kurioje norėjo susitvarkyti. Praeitą savaitę bylą baigė. Norėjo susitvarkyti ir neturėti daugiau jokių reikalų su policija. 2020-02-04, apie 21.00 val. jis buvo sename mikrorajone su savo draugu Aivaru, kurio pavardės nežino, pravardė "gumbas", gyvena Deltuvos miestelyje ar už jo. Jis su Aivaru vaikščiojo prie Dukstynos pagrindinės mokyklos Ukmergėje. Buvo šiek tiek neblaivus, išgėręs alaus. Jis neatsimena kurioje tiksliai vietoje, bet kažkur sename mikrorajone sutiko A. Ž. su L. R.. Juos žino, mokėsi vienoje mokykloje. Nėra labai artimi draugai. Jo draugas Aivaras nuo jų atsiskyrė išeidamas, o jis su A. Ž. ir L. R. išgėrė po buteliuką 0.3 l talpos alaus. L. R. jį pavaišino tuo buteliuku alaus. Alų gėrė kažkur Daukanto gatvėje prie daržų ar sodų. Jo močiutės daržas ten yra. Paskui jis pamatė prie vieno iš daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), prie pirmos ar tai antros laiptinės nuo parduotuvės “Maxima” pusės esančios laiptinės stovintį vaikiną. Jis tą vaikiną pažino kaip T, su kuriuo yra susitikęs dar 2017 m. kažkada. T. rūkė prie laiptinės stovėdamas su panele, kurios nepažįsta. Mergina stovėjo vilkėdama tamsia striuke, užsidėjusi gaubtuvą. Jis niekam nieko nesakė, pats pirmas priėjo prie T. ir kažką jam sakė. Neatsimena tiksliai ką sakė, bet jis jam atsakė kažką panašaus į žodžius “mink nachui, gandonas”. Jie su T. stovėjo vienas priešais kitą šalia įėjimo į laiptinę durų iš lauko pusės ant laiptų. Kada jis jam taip atsakė jis rankoje turėdamas savo prožektorių jį prilietė prie T. dešinės veido pusės ir įjungė tazerio funkciją. Nežino kodėl taip pasielgė. Įsijungė prožektorius, girdėjosi tazerio garsas, tik nežino ar T tazerį pajuto. Nes kažkiek pasitraukė patraukdamas savo veidą nuo tazerio, todėl ir nežino ar jam suveikė tazeris. T. T. jam pasakė žodžius: “nu žertva dabar tau bus pizda”. Jis po pasakytų žodžių T kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, į kairį skruostą ar tai jau kaklą, tiksliai nežino. Taikė į veidą ir tikrai pataikė, tik nežino į kurią tiksliai vietą. Jis iš karto sudavęs nulipo laipteliais ir nuėjo. A. Ž. su L. R. viso to jo pasakoto įvykio metu stovėjo kiek toliau nuo laiptinės, nežino kokiu atstumu. Kažkokių dar žmonių buvo netoli laiptinės ar tai prie kitos laiptinės. Jis nematė, kad A. Ž. su L. R. būtų T sudavę ar įspyrę. Kiek matė jie stovėjo toliau. Pasakoja ką jis darė pats ir nemeluoja. Jam su A. Ž. ir L. R. nueinant nuo daugiabučių namų link Dukstynos mokyklos buvo kažkokie du vaikinai, kurių jis nepažįsta. Tie vaikinai juos sulaikant policijos pareigūnams pabėgo. Jis savo veiksmus papasakojo, dėl jų savo kaltę pilnai pripažįsta. Prožektorių su tazerio funkcija yra pirkęs Vokietijoje gal 2017 metais. Jį turėjo sau naudotis pasišviesti, o ne kam blogo daryti. Supranta, kad viskas įvyko viešoje vietoje, kur galėjo matyti ir daugiau žmonių. Supranta, kad nusikalto. Niekur nuo policijos pareigūnų nebėgs, nesislapstys, kviečiamas atvyks. Į užsienį nežada išvykti, nori atlikti jam paskirtą arešto bausmę kitoje byloje. Jis šiuo metu prižiūri ant patalo gulinčią savo močiutę, t.y. mamos mamą, nes mama išvykusi į Airiją ir nėra daugiau kam jos prižiūrėti. Močiutei reikalinga nuolatinė priežiūra, ji beveik nevaikšto. Nori pažymėti, kad jam įteiktame pranešime apie įtarimą blogai nurodytos alkoholio promilės. Jis vakar pripūtė jam atrodo 0.82 promilių. Labai girtas nesijautė, įvykį atsimena puikiai. Jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs. Po to, po kelių minučių, praeidamas sudavė viena kartą kumščiu T. į veido sritį, galimai į nosį. G. T. nosį sulaužė jis suduodamas jam vieną kartą kumščiu į veido sritį. Kokius veiksmus T. atžvilgiu atliko kiti asmenys jis nematė. Matė tik kaip A. Ž. vieną kartą spyrė T į petį, galimai į kairį. Kuriuo momentu A. Ž. spyrė jis nepasakys, nes neatsimena. Jam atrodo, T į veido sritį vieną kartą kumščiu sudavė L. R., juk trise buvo. Jis juk nežiūrėjo ką kiti darė, gali ir klysti. Prie laiptinės kur vyko konfliktas buvo daugiau asmenų, kurių jis nepažįsta. Po vykusio konflikto jis, L. R., A. Ž. nuėjo prie "Penktos" vidurinės mokyklos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė,

kad nėra gydytas gydytojo psichiatro, jokiomis psichikos ligomis neserga, priklausomybių neturi. Vakar, t.y. 2020-02-04 apie 18 val. Pivonijos mikrorajone, Ukmergėje, susitiko su L. R., kuris yra jo geras draugas. Su juo susitiko būdamas visiškai blaivus, nevartojęs jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Abu su L. vaikščiojo Pivonijos mikrorajone. Vaikščiojo be jokio tikslo bendraudami. Vaikščiodami su L. R. kažkur buvo sustoję ir gėrė alų. Jis išgėrė gal 6-7 skardines alaus. L. R. irgi gėrė alų, tik nežino kiek jis jo išgėrė. Kažkuriuo metu jis buvo parėjęs namo, nes L. R. buvo irgi nuėjęs namo pavalgyti. Vos pavalgė, po kokio pusvalandžio su L. R. vėl išėjo į lauką ir susitiko Pivonijos mikrorajone, Ukmergėje, Vilniaus g., berods 94 B namo kieme. Su L. R. susitiko gal apie 19 val. Vakar vakare prieš išeidamas su L. R. į lauką jis būdamas savo namuose, Dariaus ir Girėno g. 4-2, Ukmergėje, vartojo kažkokią medžiagą. Ją buvo nusipirkęs iš čigono kaip koksą, t.y. kokainą. Mano, kad tai narkotinė medžiaga. Jis šios medžiagos yra gavęs prie dešimtaukščio namo, Miškų gatvėje, Ukmergėje, prie skydinės iš kažkokio nepažįstamo čigono už 70 eurų. Ta medžiaga - milteliai, buvo įpakuota užspaudžiamame polietileniniame maišelyje. Jis dalį šios medžiagos vakar namuose vienas savo kambaryje suvartojo įtraukdamas ją per nosį. Pirmą kartą tai darė. Matė kaip tai daro per filmus, todėl ir darė šitaip. Norėjo pamėginti ir pažiūrėti kaip jausis. Likusius miltelius, įpakuotus polietileniniame maišelyje jis įsidėjo į savo treninginių kelnių kišenę ir nešėsi su savimi eidamas į lauką susitikti su L. R.. Nešėsi nenorėdamas palikti namuose, kur gyvena su mama. Nenorėjo, kad mama rastų tuos miltelius. Vakar susitiko su L. R., kaip jau sakė. Nelabai ką prisimena, dėl to taip ne viską gali papasakoti. Jis kažkaip prarado atmintį. Per miglą viskas. Matyt dėl girtumo ir tų pavartotų miltelių. Viskas kaip nuotrupomis. Atsimena, kad senam mikrorajone Ukmergėje, susitiko su "spurga", kurį žino iš matymo, jis nėra geras jo draugas. Jo vardas B. iki šiol manė, kad jo pavardė yra J, o ne J. Jis atsimena, (duomenys neskelbtini) berods gatvėje daugiabutį namą, šalia kurio kažkurios ties viduriu laiptinės, pamatė stovintį vaikiną ir merginą. Vaikinas rūkė, dėl ko jie visi, t.y. jis, L. R. ir B. J. nuėjo iki jo. Jam atrodo, kad jis pasiūlė nueiti paprašyti to vaikino parūkyti, t.y. duoti jiems cigaretę. Priėjus prie to vaikino ir merginos, jam atrodo, jis pirmas jų paprašė cigaretės ir vaikinas pasakė, kad jis cigaretės neturi. Jis labai norėjo parūkyti, o iki degalinės buvo gal 2-3 kilometrai einant magistrale. Tada B. J. to jam nepažįstamo vaikino kažko klausė, tik neatsimena tiksliai ko. Jie kažką kalbėjosi. Tada tas nepažįstamas vaikinas pasakė kažkokį žodį, kreipinį į B. J. panašų į "durneli" ar tai "daune", ir sakė, kad "tau pizda bus". Tai buvo nukreipta į B. J.. Jis tai girdėjo. Tas vaikinas tada kažkaip pasisuko į dešinę pusę, link kurios stovėjo B. J.. Jis tuo metu stovėjo vaikinui daugiau iš kairės pusės ir jam pasisukus į dešinę link B. J., jis vieną kartą įspyrė į jo berods kairę ranką, alkūnę ar kur aukščiau. Jis įspyrė jau manydamas, kad jis B. J. trenks, t.y. suduos ar ką darys, nes jis į B. J. pasisuko prieš tai pasakęs jo paminėtus žodžius B. J. tikrai nematė, kad B. J. būtų tam vaikinui į kurį nors skruostą įrėmęs žibintuvėlį su tazeriu, t.y. elektrošoko funkcija, ir jį būtų panaudojęs. Gali būti, kad neatsimena, gal to net nebuvo. Jis to nematė. Kad B. J. turėjo tokį daiktą, t.y. juodos spalvos apie 20 cm ilgio žibintuvėlį, kuriame yra elektrošoko funkcija matė iki įvykio. Jis tuo žibintuvėliu švietėsi kelią jiems vaikščiojant, todėl jį ir matė jo rankose. Jis vos įspyręs tam vaikinui kažkur į ranką pasakė garsiai B. J. su L. R. "varom", norėdamas eiti iš ten ir nekonfliktuoti. Nematė ką L. R. su B. J. darė ar nedarė, jam atrodo, jie iškart ėjo jam iš paskos. Ėjo link Dukstynos pagrindinės mokyklos nuo to daugiabučio namo, prie kurio viskas vyko. Jam nueidinėjant tas vaikinas, kaip dabar žino, T. vardu, stovėjo prie laiptinės durų ant kažkurio iš laiptų. Tiesa, kai T. prašė duoti cigaretę, jis stovėjo ant laiptų, t.y. šalia laiptinės durų ant aukščiau laiptų pakopos, t.y. aikštelės. Jis taip pat užėjo ant laiptų pakopos ir tada, kai T pasisuko link B. J. į dešinę pusę, jis stovėdamas jam iš kairės pusės įspyrė į jo kairę ranką. Negali nurodyti tiksliai vietos, kur į ranką jam pataikė. Jie po visko su B. J. ir L. R. nuėjo link Dukstynos mokyklos, šalia kurios juos sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Jis supranta, kad visas konfliktas vyko viešoje vietoje. Supranta, kad konfliktas įvyko dėl jų, kada jis norėjo tik paprašyti vaikino parūkyti. Jei tas vaikinas, t.y. T, nebūtų pasakęs B. J., kad jam bus "pizda" ir nebūtų pasisukęs link B, jis tikrai jam nebūtų įspyręs. Nenorėjo sukelti konflikto. Gynė B. J. kaip draugą. Nepastebėjo ar kur netoliese buvo kokių žmonių ar ne. Šalia jų matė stovinčią kažkokią merginą, bet jos nepažįsta. Ką ji darė konflikto metu nežino, nematė. Jis nežino ar toje vietoje, kur viskas įvyko, yra filmuojama kamerų ar ne. Apie tai nepagalvojo įvykio metu. Prie laiptinės buvo apšviesta. Jis pilnai pripažįsta, kad vakar įvykio metu buvo neblaivus, gal ir apsvaigęs nuo kažkokių medžiagų, kaip manė kokaino, kurį pavartojo neseniai iki įvykio. Konflikto metu jie buvo trise, t.y. jis, B. J., L. R.. Nukentėjusį asmenį T. S. iki įvykio dienos jis žinojo tik iš matymo, t.y. žinojo, kad toks yra. Kaltinamasis A. Ž. teigė, kad iš jam pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų fragmentų negali įvardyti kur kas yra. Taip pat kaltinamasis A. Ž. teigė, kad įvykio vakarą jie buvo trise, t.y. jis, L. R. ir B. J., kas kiti vaizdo įraše esantys asmenys yra jis nežino.

Šalies argumentai

N. T. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 267,94 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 7000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra už sužalojimą. Jam reikės ir pakartotinos nosies operacijos. Po sumušimo jautėsi blogai-negalėjo nei matyti, nei kvėpuoti. Sveikatos būklė nebuvo pati geriausia. Tuo metu, kai galėjo užsidirbti , negalėjo to daryti. Prieš einant tarnauti į kariuomenę, viskas tai buvo, turėjo akies problemų su rega, bei su kvėpavimu. Lankėsi kariuomenėje pas psichologus. Dokumentų nepateikė apie tai į bylą, nes nelabai norėjo kad tokie dalykai būtų viešinami. Dabar sunkiai jaučiasi psichologiškai. Dėl akies sužalojimo jam buvo vaizdo išsiliejimas, fizinio krūvio negalėjo atlikti, į tolį buvo suprastėjusi rega. Jam fizinio krūvio metu, visiškai išsilieja vaizdas, nesimato kontūro. Taip kartodavosi 4-5 kartus per dieną. Atliekant karinę tarnybą tai turėjo įtakos mano tarnybos metu pavestoms užduotims baigiamajam įvertinimui bei galbūt jo tolimesnei ateičiai. Norėjo pasilikti tarnauti kariuomenėje. Pas psichologą jis kreipėsi dėl akies sutrikimų, buvo baimė, kad negalės atlikti užduočių. Patyrė nerimą. Dėl regėjimo sutrikimų jis konsultavosi pas okulistus, jam buvo pasakyta stebėti savo regą ir pastebėjus naujų požymių kreiptis į specialistus. Tuo momentu jis buvo išsigandęs. Jam labai sunku dėl nosies, nes turi veido kaukę dažnai nusiimti, pertraukas turi dažnai daryti. Iki tarnybos vidurio jis gerai kvėpavo, o tarnybos viduryje pablogėjo. Traumų tarnybos metu jis nepatyrė. Fizinis krūvis sumažėjo dėl kvėpavimo pablogėjimo. Į medikus jis kreipėsi tiek dėl regos, tiek dėl nosies sužalojimo. Krūvis dėl nosies jam vos ne per pusę sumažėjo. Jis negerai jaučiasi dėl kvėpavimo sutrikimo, nes kolektyve visi bėga 10 km., o jis - 5 km. Po įvykio jis stengiuosi aplenkti kaltinamuosius.

Ekspertas J. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą (t1,b.l.66-67) paaiškino, kad buvo pateikti medicininiai dokumentai iš Vilniaus universitetinės ligoninės, konsultavo akių ligų gydytoja. 2020 m. vasario 6 d. jis apžiūrėjo T. S. ir teikė išvadą. Po gydytojų konsultacijos buvo nustatyta, kad dešinė akis yra gera, o kairė yra sumažėjusi, ir tuo remiantis buvo įtariamas akies sukrėtimas, sumušimas ir rašo „kairės akies sumušimas“. To kliniškai paskui nepagrindė, tačiau paliko šią išvadą ir viskas susikoncentravo į nosies kaulo lūžį. Apžiūrint nukentėjusįjį, rasta keletas kraujosruvų kairio skruosto srityje, jis susisiekia su nosies srityje esančia kraujosruva, kairio smilkinio srityje ir dešiniame žande keletą nubrozdinimų. Buvo nustatyta, kad buvo suduota keletas smūgių į veidą ir elektros šokas buvo panaudotas į žandą. Žande esantis nubrozdinimas galėjo būti padarytas elektros šoku. Kadangi pacientas skundėsi regos sutrikimu, o to įvertinti objektyviai negalima, nes tai yra skundai, tai išvada ir buvo duota, kad šis akies regos sutrikimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikimas ir, jeigu jis išliks, po trijų mėnesių reikia vertinti iš naujo. To vertinimo reikia iki traumos buvusių akies klinikinių duomenų, tokio amžiaus paprastai bent jau medicininę vairuotojų komisiją praeina ar kažkokią kitą, paprastai tai būna ambulatorinėse kortelėse, ir po trijų mėnesių po traumos akies regos įvertinimo. Kiek supratau čia visas akcentas yra į kitų gydytojų pastebėjimus kreipiamas dėmesys, tai kai žmogus skundžiasi, gydytojai ir negali kitaip rašyti. Mes turime atskirti, kas yra subjektyvu ir kas yra objektyvu. Objektyvu čia bus medicininiai dokumentai iki traumos, traumos metu ir po traumos. Apie galimą sunkumo laipsnį šiuo metu negali pasakyti, nes gali visokių variantų būti – gali ir visiškai būti neatsistatęs regėjimas ir išlikti nežymus sveikatos sutrikdymas, o gali, jei išliko toks, koks ten yra, ir į sunkesnį pereiti. Dėl kurio trauminio poveikio įvyko tas akies sumušimas, smūgis į nosį taip pat galėjo sukelti akies sužalojimą – jeigu jis bus patvirtintas. Juo labiau, kad skruoste ir nosyje yra kraujosruvos. Suduodant smūgį kumščiu galėjo būti padaryti šie sužalojimai vienu metu, ir nosies kaulo lūžis taip pat.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalti dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamieji, nukentėjusysis.

Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-02-04 apie 20.20 val. jis išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ruošėsi vykti į darbą. Iš namų išėjo su savo drauge R. V.. Išėjęs iš laiptinės jis užsirūkė. Jie su R. V. stovėjo ant laiptų, vedančių į antrą namo laiptinę. Kieme tuo metu daugiau žmonių nebuvo. Kiemas neapšviestas. Rūkant pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo link jo ateina du kažkokie jaunuoliai. Tuo metu į kiemą įvažiavo mikroautobusas. Girdėjo, kad jie tarpusavyje vienas kitam pasakė: "policijos mašina", tuo metu jie sustojo. Kai pamatė, kad tai ne policijos automobilis jie, t.y. tie du jaunuoliai, atėjo prie jo ir R. V.. Kai jie priėjo prie jo vienas iš jų pasakė: "ė draugeli, prisimeni mane?". Tada jis atpažino, kad tai yra jam žinomas asmuo pravarde - "Spurga". Tas kitas jaunuolis, kuris atėjo su "Spurga" jam nieko nesakė, tik stovėjo šalia. "Spurga" paprašė jo cigaretės. Jis pasakė, kad neturi. Tada jis jam prie dešinio skruosto prikišo elektros šoką ir šiek tiek jį nukrėtė. Kaip jam pasirodė tai galėjo užtrukti apie 2 sekundes. Tas "Spurga" stovėjo jam iš dešinės. Po to jis iškarto atsitraukė nuo jo ir palipo šiek tiek žemyn. Tada tas kitas jaunuolis spyrė jam į kairį petį. Tuo metu pamatė, kad ateina dar 3 ar 4 asmenys. "Spurga" jiems iškarto pasakė, kad nelįstų, pasakė: - "šitas ožys". Dėl ko jis taip pasakė jis nesuprato. Jis atsisuko į tuos ateinančius jaunuolius ir kažkuris iš jų jam kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą ir į nosį. Kuris iš jų sudavė jis apibūdinti negali, tik matė, kad buvo kažkas iš aprangos raudonos spalvos. Po suduoto smūgio jis nuo jų nusisuko, atsisuko į laiptinės pusę, kur stovėjo "Spurga". Jo draugė tuo metu pasakė, kad kvies policiją. "Spurga" liepė nekviesti, sakė, kad policijos nereikia ir kad viskas čia bus gerai. Draugė policijos nekvietė. Tie jaunuoliai nueidinėjo ir "Spurga" nueidamas kumščiu dar sudavė vieną smūgį jam į kairį skruostą ir kliudė nosį. Tuo metu jam labai suskaudo nosį. Po to smūgio jie nieko nesakydami visi nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Iš visų tų jaunuolių iš matymo jis žino tik "Spurgą". Kitas kuris buvo su "Spurga" vilkėjo juodus rūbus, buvo su kapišonu. Jo apibūdinti negali. Tas kuris jam sudavė dar vieną smūgį į veidą taip pat apibūdinti negali. Kai nukrėtė su elektros šoku jam skaudėjo. Taip pat jam skaudėjo kai sudavė į veidą "Spurga" ir kai sudavė smūgį tas trečias asmuo. Kiti jam nieko nedarė. Kai jie nuėjo jis iškvietė policiją. Tie kurie atėjo vėliau, t.y. 3-4 jaunuoliai, buvo su kaukėmis iki nosies, dengė smakrus. Kaukės buvo juodos spalvos ir viena lygtai raudonos spalvos. "Spurga" pastoviai kabinėjasi prie jo, tai nebe pirmas kartas. "Spurga" prašo pinigų, cigarečių ar kad jam nupirkčiau kebabą. Kodėl jis kabinėjasi, jis nežino. Prieš du metus "Spurga" buvo jį sumušęs, bet tuo metu į policiją jis nesikreipė. Kaimynas yra D. S. jam pasakė kad matė tuos jaunuolius prie jo manė, kad tai jo draugai. Jis su asmeniu "Spurga" visiškai nebendrauja, jį žino iš matymo, nes jis nuolatos kabinėjasi prie jo mieste. Su "Spurga" iki šio įvykio yra buvę konfliktų, tačiau jis tuos kartus į policiją nesikreipė. Su gauta užduotimi jis nuvyko pas teismo medicinos ekspertus. Ikiteisminio tyrimo byloje jis pateiks civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Taip išeina, kad 2020-02-04 jis minėtų asmenų buvo sumuštas dėl cigaretės. Tikri šių asmenų motyvai jam nėra žinomi. Įvykio metu jis buvo blaivus (t.1, b.l.65-67).

Liudytojas L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-12 buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo L. R. atžvilgiu. A. L. R. 2020-02-05 parodė, kad jis su A. Ž. yra geri draugai. 2020-02-04 apie 18 val. Pivonijos mikrorajone, Ukmergėje, susitiko su A. Ž.. Po to abu bevaikščiodami ir kalbėdamiesi buvo kažkur sustoję, išgėrė alaus. Jis išgėrė gal apie 2 litrus alaus. Kažkiek apgirto. Paskui grįžo namo pavalgyti ir su A. Ž. sutarė pavalgę susitikti. Nežino kiek buvo valandų, kada vėl abu Pivonijos mikrorajone, Vilniaus g., prie namo Nr. 94A, susitiko. A. Ž. jam atrodė kažkoks apsvaigęs. Manė, kad jis girtas, nes nemažai išgėrė alaus. A. Ž. dar turėjo su savimi porą skardinių alaus ir jie jas abu išgėrė. Neatsimena kurioje tiksliai vietoje Pivonijos mikrorajone, Ukmergėje, jis ar tai A. Ž. telefonu išsikvietė taksi. Atvažiavo "Virgio" taksi, kurio jis markės ir spalvos nežino, ir jį su A. Ž. nuvežė iki seno mikrorajono, Ukmergėje. Jį ir A. Ž. taksi paleido (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli daugiabučio namo, šalia kurio yra konteineriai. Jis internetu per "Snapshat" bendravo su B. J., pravarde "spurga", ir jis pasiūlė išlįsti į lauką. Bendravo žadėdami eiti kur nors pas paneles. Jam su A. Ž. atvažiavus į seną mikrorajoną, gal kokių 10-15 minučių laikotarpyje, atėjo iki jų ir B. J.. Jie susitiko maždaug toje pačioje vietoje, kur jį su A. Ž. paleido taksi. Jis ir A. Ž. ten stoviniavo laukdami B. J.. Kai susitiko jis, B. J. ir A. Ž. ėjo link daugiabučio namo, kuris yra priešais namą (duomenys neskelbtini), prie darželio. Jie rūkė cigaretes, kurių turėjo visi po vieną atskirai. Stovėjo kalbėdami apie paneles, su kuriomis nepavyko susitarti bendraujant sms žinutėmis dėl susitikimo. Stovėdami prie daugiabučio namo kampo B. J. pasakė žodžius panašius į "varom gal turės pavaišinti cigarete". Jis sakė, kad stovi pažįstamas, t.y. B. J. pažįstamas asmuo. Jis matė, kad prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pirmos laiptinės (nuo parduotuvės “Maxima” pusės) stovi vaikinas su mergina. Vaikinas rūkė cigaretę. Jam atrodo, mergina stovėjo ant laiptų aikštelės, šalia įėjimo į laiptinę, o vaikinas stovėjo laipteliu ar dvejais laipteliais palipėjęs žemiau jos. Jie nedaug turėjo cigarečių. Jis gal dvi jas turėjo, o kiek jų turėjo A. Ž. nežino. B. J. iš viso neturėjo cigarečių, nes jis jį prieš tai vaišino savąja. B. J. ir A. Ž. nuėjo iki minėto vaikino su mergina. O jis jiems sakė, kad jų palauks. Jis nuo laiptinės stovėjo gal kokių 20 metrų atstumu. Prie laiptinės buvo apšviesta. A. Ž. su B. J. priėjo prie vaikino su mergina, kažką su jais šnekėjosi. Jis negirdėjo ką jie šnekėjo, bet jau ėjo arčiau jų, nes nenorėjo vienas stovėti atokiai. Kai priėjo arčiau jų, buvo gal kokių 5 metrų atstumu nuo laiptinės, tuo metu išgirdo, kad prie laiptinės jam nepažįstamas vaikinas sakė garsiai žodžius panašius į “tau bus pizda”. Tas vaikinas žiūrėjo į “spurgą”, t.y. B. J.. Tas nepažįstamas vaikinas yra apie 20-25 metų amžiaus. Vaikinas stovėjo berods ant aukščiausios laiptų pakopos, t.y. ant aikštelės prie įėjimo į laiptinę. B. J. stovėjo priešais vaikiną, taip pat užlipęs ant laiptų aikštelės šalia jo. Neatsimena kur tuo metu, bet kažkur šalia stovėjo ir A. Ž.. Jis nenorėdamas konflikto ir nenorėdamas veltis į tai nusisuko ir nuėjo link Daukanto gatvės. Nueidamas nebuvo atsisukęs ir nežiūrėjo kas vyksta. Kada buvo prie to paties namo trečiosios laiptinės, nuo parduotuvės “Maxima” pusės, prie jo iš paskos atėjo B. J. ir A. Ž.. Draugai ėjo, ne bėgo. Jis ėjo sparčiu žingsniu, B. J. ir A. Ž. taip pat. Gal po 3-4 minučių jį pasivijo. Jis stoviniavo, nes tuo metu per "facebook" rašė žinutes savo panelei. Po to jie visi ėjo link Dukstynos mokyklos, šalia kurios juos sulaikė atvažiavę policijos pareigūnai. Jis nematė ar vaikino, kaip dabar žino T., atžvilgiu B. J. ir A. Ž. atliko fizinius veiksmus ar ne. Nematė, kad jie jam būtų kur į kūną sudavę, įspyrę Taip pat nematė, kad B. J. būtų naudojęs kokį elektros šoką. Jis matė, kad B. J. turėjo juodos spalvos prožektorių, su kuriuo eidamas švietėsi sau kelią. Matė ir girdėjo garsą to prožektoriaus, kai su B. J. susitiko ir jis jį įjungė. Prožektoriaus garsas panašus į tazerio, kada jis yra naudojamas. Suprato, kad minėtas prožektorius turi tazerio funkciją. Tačiau nematė ir negirdėjo, kad tas prožektorius veiktų ir būtų B. J. naudotas prieš T., prie kurio jis buvo priėjęs. Jis tuo metu vilkėjo juodos spalvos sportinį džemperį su kapišonu, tamsiai violetinės spalvos striukę, raudonos spalvos treningines kelnes, avėjo sportinius žalios spalvos kedus. Buvo užsidėjęs tamsiai žalios, daugiau chaki, spalvos kepurę. Su savimi nešėsi juodos spalvos kuprinę. A. Ž. vilkėjo tamsios spalvos striuke, raudonos spalvos džemperį, tamsios spalvos kelnes. B. J. buvo apsirengęs juodos spalvos rūbais. Įvykio metu jis buvo neblaivus, bet jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs. Jis nežino ar narkotines medžiagas vartojo B. J. ir A. Ž.. Kai viskas vyko prie daugiabučio namo jis buvo netoliese. Jaučiasi kaltas tik todėl, kad neskyrė ir neramino B. J. ir A. Ž., jei jau jie ten mušėsi. Daugiau jokių pašalinių asmenų be jo paminėtų įvykio metu šalia namo (duomenys neskelbtini), jis nematė. Supranta, kad ten yra vieša vieta, kad bet kada ten gali ateiti, atvažiuoti žmonės, kažkas gali matyti ir per daugiabučių namų langus. (t.2, b.l. 48-52, 55-57)

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. S. yra jos draugas. Ji ir T. S. gyvena bute, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš savaitę laiko, t.y. 2020 m. vasario 4 d., ji ir jos draugas T. S. ketino vykti į darbą. Ji ir T. S. dirba tame pačiame darbe, pamainomis. Tą dieną buvo jiems naktinė pamaina, kuri prasideda 23.00 val. Kadangi toje pačioje darbovietėje dirba T. S. brolis, todėl jis visada važiuodamas į darbą apie 22.30 val. paima ir juos. Ji ir T. S. iš namų išėjo apie 22.20 val., nes kieme ketino dar parūkyti. Išėję į kiemą ji ir T. S. stovėjo prie daugiabučio namo, esančios (duomenys neskelbtini), laiptinės ir rūkė. Rūkydami matė prie daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, prie grožio salono ant suoliuko sėdinčius jaunuolius. Kiek prie minėto suoliuko buvo jaunuolių ji nematė, nes ta teritorija buvo neapšviesta. Iš nuo suoliuko sklindančių balsų suprato, kad ten yra daugiau nei trys jaunuoliai. Minėti jaunuoliai turėjo žibintuvėlį, nes matė, kaip jie pasišvietė žibintuvėliu. Mano, kad jaunuoliai juos pastebėjo, nes jiems išėjus iš laiptinės apsišvietė prie laiptinės esanti teritorija. Nuo jų išėjimo prie laiptinės praėjus maždaug 3 minutėms, pamatė link jų nuo suoliukų ateinančius du jaunuolius. Vienas iš jaunuolių buvo aukštas, stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo tamsios spalvos drabužius. Jaunuolis buvo putlaus veido, tamsaus gymio, akys išpūstos, nosis neišskirtinė, putlesnėmis lūpomis. Šis stambus jaunuolis rankose turėjo žibintuvėlį. Kaip jai T. S. vėliau pasakė, kad šio jaunuolio pravardė yra "Spurga". Mano, šį asmenį ji atpažinti galėtų. Kitas jaunuolis buvo žemesnis, t.y. apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, vilkėjo tamsios spalvos drabužius, ant galvos buvo užsidėjęs striukės ar džemperio gaubtuvą. Jei neklysta džemperio gobtuvas buvo tamsios spalvos. Šio jaunuolio veido forma daugiau migdolo, t.y. smailėjančiu smakru, veido oda balta, įdubusiais skruostais, siaura nosimi, vidutinio dydžio akių, plaukų spalvos nesimatė. Mano, ji šį jaunuolį atpažinti galėtų. Abu šiuos jaunuolius ji matė pirmą kartą. Kiti kartu su jais buvę jaunuoliai liko prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), suoliukų. Prie jų priėjus dviems jai nepažįstamiems jaunuoliams ji ir T. S. stovėjo ant laiptų pakopos, kuri yra prie įėjimo į laiptinę. Ji ir T. S. stovėjo atsirėmę į laiptų turėklus. Priėjus jaunuoliams, stambaus kūno sudėjimo jaunuolis jos draugo T. S. pareikalavo duoti cigarečių, t.y. sakė "duok dvi cigaretes". Jos draugas T. S. atsakė, kad cigarečių neturi, tačiau stambus jaunuolis sakė: - "Duodi dvi cigaretes". Jos draugas T. S. cigarečių neturėjo, nes cigaretės buvo jos striukės kišenėje. Ji tuo metu pokalbyje nedalyvavo, stovėjo ir tylėjo. Ji tuo metu stovėjo priešais T. S. maždaug apie 1-1,5 metrų atstumu. Tuo metu stambaus sudėjimo jaunuolis atsistojo viduryje tarp jos ir T. S., gal šiek tiek arčiau jos draugo. Kur tiksliai stovėjo lieso sudėjimo jaunuolis ji dabar tiksliai negali pasakyti, t.y. neatsimena ar jis stovėjo šalia laiptų ar buvo palipęs keliomis pakopomis aukščiau. Jos draugas T. S. jokiais veiksmais ar žodžiais jaunuolių neprovokavo, jie patys prie jų be jokios aiškios priežasties prisikabino. Jos draugas T. S. tik sakė, kad neturi cigarečių, nes realiai jis jų ir neturėjo. Po atsisakymo duoti cigarečių stambaus sudėjimo jaunuolis žibintuvėliu pašvietė T. S. į akis, po to žibintuvėlį tiesė link jos draugo dešinio smilkinio, tačiau T. S. atitraukus galvą žibintuvėlis prisilietė prie jo dešiniojo žando. Tuo metu stambaus sudėjimo jaunuolis įjungė žibintuvėlyje įrengtą elektros šoką ir juo nukrėtė T. S.. Kad panaudojo elektros šoką suprato iš garso, taip pat vėliau T. S. žande buvo matyti nedideli šašiukai, t.y. paraudimo žymės. Elektros šoką stambus jaunuolis panaudojo viena kartą, apie 2 sekundes laiko. Kiek atsimena, jaunuoliai tuo metu nieko nesakė. Ji pamačiusi kas vyksta, pasakė "kokias čia nesąmones darai, kviečiu policiją". Stambus jaunuolis atsisuko į ją ir įdėmiu žvilgsniu žiūrėjo, žiūrėjo tylėdamas. Po kelių akimirkų jau nelabai suprato kas vyko, nes stambaus sudėjimo jaunuolis vieną kartą kumščiu sudavė T. S. į kairę veido sritį. Jaunuolis smūgį sudavė iš viršaus, nes tuo metu T. S. buvo palipęs laipteliais šiek tiek į pačią. Atsimena, kad kažkuriuo momentu T. S. pasakė, kad minėta teritorija yra filmuojama vaizdo kameromis. Jaunuoliai šiek tiek sutriko. Ji tuo metu labai išsigando, nesuprato kas vyksta. Po to viskas vyko labai greitai, nes jai regis vieną kartą lieso sudėjimo jaunuolis vieną kartą kumščiu sudavė T. S. į kairę veido sritį. Negali pasakyti po kiek tiksliai laiko atėjo kiti jaunuoliai, nes ten viskas vyko labai greitai. Ji nežino, kuris iš jaunuolių vieną kartą spyrė jos draugui T. S. į kairę veido pusę, ar tas lieso sudėjimo jaunuolis kuris buvo atėjęs su stambiu jaunuoliu, ar tie kurie priėjo vėliau. Vėliau priėję jaunuoliai vilkėjo tamsios spalvos drabužius. Vienas iš jaunuolių veidą dengėsi gobtuvo ir kaklaskare. Vienas iš minėtų jaunuolių išsiskyrė tuo, kad vilkėjo raudonos spalvos kelnėmis. Ji vėliau prie jų priėjusių jaunuolių atpažinti negalėtų, nes buvo labai išsigandusi. Ji muštynių metu nenukentėjo, buvo sumuštas tik jos draugas T. S.. Po suduotų smūgių visi jaunuoliai pasišalino, t.y. nuėjo link daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), po to dingo kiemuose. Jaunuoliams nuėjus nuo jų, jos draugas paskambino bendruoju pagalbos telefonu, ji tuo metu taip buvo išsigandusi, kad net pagalbos telefono numerio neatsiminė. Šio įvykio metu automobiliu grįžo kaimynai, gyvenantis jų buto laiptinėje, kaimynų vardų ir pavardžių ji nežino. Atvykę kaimynai nieko nematė, nes prie jų priėję jaunuoliai tuo metu tyčia stovėjo ir laukė, kol kaimynai nueis į laiptinę. Konfliktą matė kaimynas iš pirmos laiptinės Pakėnas. Kaip žibintuvėlis su elektros šoku atrodė ji negali pasakyti, neįsidėmėjo. Po šio įvykio minėtus jaunuolius yra mačiusi tame pačiame mikrorajone, todėl mano, kad jie netoliese gyvena. Ji labai bijo vėl susidurti su minėtais jaunuoliais. Jaunuoliai yra apie 20 metų amžiaus. (t. 1, b.l. 142-146).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neatsimena, laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 22.30 val. jis draugą G. P. parvežė į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini) Atvykęs prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį pasistatė prie minėto namo esančioje gatvėje, tada jis ir G. P. išlipo iš automobilio ir stovėjo prie minėto namo šaligatvio, kuris yra ties minėto namo pirma laiptine. Jis ir jo draugas G. P. tiesiog tarpusavyje kalbėjo savo asmeniniais reikalais. Jiems atvykus, prie įėjimo į kitą laiptinę matė stovintį įvykio metu sumuštą vaikiną, merginą ir dar du asmenis, t.y. du vyrus, kurie vilkėjo tamsios spalvos drabužius, o jų veidus dengė striukių gobtuvai. Šių dviejų jaunuolių jis gerai neįsidėmėjo ir detaliau jų apibūdinti negali. Minėti asmenys jam nėra pažįstami. Atsimena, kad nukentėjęs vyras stovėjo atsisukęs į juos nugarą, o tie du jaunuoliai priešais jį, mergina stovėjo arčiau laiptinės įėjimo durų prie nukentėjusiojo vaikino. Konfliktas kurį jis matė vyko ant laiptų prie laiptinės durų. Ant laiptų stovintys asmenys, kažką tyliai kalbėjo, tačiau jis jų pokalbio negirdėjo, nes jis su draugu stovėjo maždaug už 20-30 metrų nuo jų ir apie savus reikalus kalbėjo. Jis ir jo draugas G. P. stovėjo neapšviestoje daugiabučio namo teritorijoje. O minėti asmenys stovėjo, ten kur degė dirbtinis elektros apšvietimas esantis prie laiptinės, kuris užsidega nuo judesio. Jis tuo metu nematė, kad du ant laiptų stovintys jam nepažįstami asmenys nukentėjusio vyro ir moters atžvilgiu būtų atlikę kokius nors fizinius veiksmus. Po to prie minėtų asmenų nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atėjo trys neaukšto ūgio jaunuoliai, kurių veidų jis nematė, nes jie veidus dengėsi galimai kaklaskarėmis ir gobtuvais. Atėjusių asmenų buvo matomos tik akys. Jų aprangos jis neįsidėmėjo, kiek atsimena jie vilkėjo tamsios spalvos drabužius. Iš atėjusių trijų jaunuoliu du sustojo nuošaliau, o vienas iš jų vilkintis tikrai tamsios spalvos drabužius priėjo prie nukentėjusio vaikino ir vieną užsimojo lyg ketindamas suduoti smūgį ir be jokių žodžių smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį. Jis nežino, ar atėjęs asmuo pataikė nukentėjusiajam ar ne, nes gerai nematė, bet kiek matė nukentėjęs asmuo į šoną pasisuko, tai gal jam ir pataikė. Po suduoto smūgio tie trys jaunuoliai nuėjo atgal prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Prie nukentėjusiojo asmens buvę du jaunuoliai nueidami nuo laiptinės paskui tuos tris jaunuolius irgi lyg nukentėjusiojo asmens atžvilgiu atliko kažkokius fizinius veiksmus, kurių įvardinti jis negali, nes gerai nematė. Matė lyg tie du jaunuoliai apstumdė ar sudavė smūgį nukentėjusiajam asmeniui. Po to tie penki asmenys dingo tamsoje už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ant laiptų liko stovėti mergina ir nukentėjęs asmuo. Jis įvykio metu negirdėjo elektros šoko panaudojimo garso, nes jis žino koks tai garsas yra. Kas vyko tarp nukentėjusiojo asmens ir tų dviejų jaunuolių, kurie buvo jiems atvykus, jis nežino, nes į juos nuolatos nežiūrėjo, pagal jį minėti asmenys tiesiog stovėjo. Jo automobilyje nėra vaizdo registratoriaus. Po penkių jaunuolių pasišalinimo iš įvykio vietos maždaug po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Jis nematė, kokius sužalojimus patyrė nukentėjęs asmuo, nes su juo nebendravo. Jis B. J., A. Ž., L. R. nepažįsta. Tarp penkių asmenų jis nepastebėjo asmens vilkinčio raudonos spalvos drabužiais. (t. 1, b.l. 149-152).

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 4 d. tikslaus laiko neatsimena, bet maždaug apie 22.00 val., jis ir jo draugas A. G. automobiliu atvyko prie jo namų, kurie yra (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus į daugiabučio namo kiemą automobilį pasistatė prie pirmos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės. Kiek laiko sėdėjo automobilyje negali pasakyti, nes po kažkiek laiko jie išlipo iš automobilio. Išlipus iš automobilio stovėjo prie pirmos namo laiptinės. Nuo pirmos iki antros namo laiptinės yra maždaug 10-15 metrų atstumas. Tą vakarą buvo ganėtinai tamsu. Jis ir jo draugas A. G. stovėjo neapšviestoje zonoje. Ties antra namo laiptine nuo judesio užsidegdavo prie laiptinės esantis apšvietimas. Atvykus į minėto daugiabučio namo kiemą jis pamatė prie antros namo laiptinės stovinčius asmenis, t.y. prie minėtos laiptinės stovėjo nukentėjęs vyriškis, mergina ir dar du ar trys asmenys, kurių jis neįsidėmėjo. Kiek prie antros namo laiptinės buvo tiksliai asmenų jis negali nurodyti. Asmenų neįsidėmėjo, nes į juos nekreipė dėmesio. Tarp minėtų asmenų jokio konflikto nematė, jam pasirodė, kad jie tarpusavyje draugiškai bendrauja. Išlipęs iš automobilio, netrukus pastebėjo nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ateinančius tris vyrus, kurie veidus dengėsi lyg veido kaukėmis, t.y. ateinančių asmenų veidai buvo uždengti iki akių, ant galvos buvo gobtuvai. Minėti trys vyrai artinosi prie antros daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kur stovėjo nukentėjęs vyras, mergina ir dar du ar trys jam nepažįstami asmenys. Kas vyksta daugiabučio namo kieme, tarp minėtų asmenų jis nematė, nes į juos nuolatos nežiūrėjo. Gali tik pasakyti, kad kažkuriuo metu, kai nugara stovėjo atsisukęs į minėtus asmenis jis išgirdo "tazerio", t.y. elektros šoko, garsą. Kad buvo panaudotas "tazeris" suprato ir sklindančio garso, minėtą garsą yra girdėjęs, todėl tuo yra įsitikinęs, kad buvo panaudotas "tazeris". Po "Tazerio" garso išgirdo vyrišką balsą sakantį: - "ką čia darai". Iš išgirsto vyriško balso sprendžia, kad "tazeris" buvo panaudotas prieš sumuštą vyrą. Jis nematė, kas ir prieš ką panaudojo "tazerį", todėl konkrečių asmenų nurodyti negali. Jis nematė, kas ir kieno atžvilgiu ir kokius fizinius veiksmus atliko. Viskas vyko labai greitai, asmenų nuolatos nestebėjo, todėl ir negali nurodyti asmenų atliktų fizinių veiksmų nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Jis patį įvyki daugiau girdėjo nei matė. Girdėjo, kaip prie antros laiptinės priėjus trims kaukėtiems vyrams, galimai nukentėjęs asmuo pasakė: - "kviesiu policiją". Tuo metu jokio smūgio sudavimo garso jis negirdėjo. Po to matė, nuo antros namo laiptinės nueinančius asmenis, t.y. nueinančius tris jo anksčiau minėtus kaukėtus vyrus ir kitus asmenis, kurie buvo prie antros laiptinės jiems atvažiavus. Minėti asmenys nuėjo link daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir dingo tamsoje. Gali pasakyti, kad prie antros laiptinės liko tik nukentėjęs vyras ir mergina. Asmenims pasišalinus, maždaug po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Įvykyje dalyvavusių asmenų jis nepažįsta, jų apibūdinti negali. B. J. pravarde "spurga", L. R. jis žino iš matymo, artimai nebendrauja. A. Ž. jis nepažįsta. Nukentėjusio vyro jis taip pat nepažįsta (t.1, b.l. 155-158).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 438/2020(01) matyti, kad T. S. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir kairiame smilkinyje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame žande, nosies kaulų lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio nurodytomis aplinkybėmis ir laiku 2020-02-04. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumo negalima. Odos nubrozdinimai ir kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 d., sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Šiuo metu nukentėjusysis skundžiasi regos sutrikimu, jei šis sutrikimas išliks po trijų mėnesių gydymo, jis gali būti kvalifikuotas įvertinus jo medicininius dokumentus, pagrindžiančius regos sutrikimą. T. S. nustatyti sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais, nėra būdingi sužalojimams, padaromiems jam pačiam nugriuvus, nukritus. T. S. nustatytuose sužalojimuose neužfiksavo, morfologiniai kriterijai kuriais remiantis būtų galima identifikuoti sužalojimus padariusius daiktus (t.1, b.l. 65-67).

Iš ekspertizės akto (duomenys neskelbtini)) 2021-03-02 matyti, kad T. S. nenustatytas joks galvos smegenų sužalojimas, poodinės kraujosruvos kairiojo smilkinio srityje ir kairiojo skruosto srityje , pereinant į kairės akies vokus ir žandą, padarytos kietais bukais daiktais, kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kairiosios akies sužalojimo, pasireiškusio kraujosruva kairiojo skruosto srityje, galėjo įvykti regėjimo kaire akimi sutrikimas-regėjimo dvejinimasis , kuris konstatuotas subjektyviai iš ekspertizei atlikti pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad minėtas sutrikimas neobjektyvizuotas ir netirtas, t.y. ar T. S. negali dėl šio sutrikimo ateityje visai netekti regėjimo kaire akimi (apakti) tuo remiantis šie kairės akies sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, nors ji ir mažai tikėtina, kad smūgio į kairįjį smilkinį metu buvo sukrėstas ir kairės akies obuolys , todėl T. S. galėjo įvykti regėjimo kaire akimi sutrikimas - regėjimo dvejinimasis ,ekspertizei atlikti pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų, patvirtinančių, kad T. S. regėjimo kaire akimi sutrikimai, atsirandantys psichologinio streso, fizinio aktyvumo, ramybės būklėse išliko po traumos-nėra. Jam nustatytos poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje , pereinant į kairės akies vokus ir žandą, padarytos kietais bukais daiktais, galimai po vieno smūgio sudavimo. T. S. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir kairiajame smilkinyje, kairiajame žaste, odos nubrozdinimai dešiniajame žande, nosies kaulų lūžis padarytas kietais bukais daiktas, galimai įvykio nurodytomis aplinkybėmis ir laiku 2020-20-04. Odos kraujosruvos ir nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 d. sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Neatmetama galimybė, nors ji ir mažai tikėtina, kad smūgio į nosį metu buvo sukrėstas ir kairės akies obuolys , todėl T. S. galėjo įvykti regėjimo kaire akimi sutrikimas-regėjimo dvejinimasis, kuris konstatuotas subjektyviai medicininėje įstaigoje traumos dieną (t.4, b.l. 145-151).

Iš byloje esančios įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra prie antrosios daugiabučio namo laiptinės. Nuo šaligatvio iki laiptinės durų veda laiptai su turėklais iš abiejų laiptų kraštų. Ant šaligatvio, ant laiptų, prie laiptinės durų jokių pėdsakų, daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta. Ant daugiabučio namo įrengtos trys vaizdo stebėjimo kameros. Kameros įrengtos ant vieno iš butų langų. Butas, ant kurio langų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, yra trečioje laiptinėje, antrame aukšte, kairėje. Bute šviesa nedega. Daugiau įvykio vietoje aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (t.1, b.l. 4, 5-7).

Iš byloje esančios vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, vaizdo įraše fiksuojamas, daugiabučių namų kieme esanti automobilių stovėjimo aikštelė, želdynai, garažo masyvų dalis. Vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu, nes vaizdas vaizdo įraše yra pilkai baltas. Vaizdo įraše 2020-02-04 21:58:23 val. matoma, kaip į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)kiemą ateina penki asmenys. Kadangi vaizdo įraše matomi asmenys nuo vaizdo stebėjimo kameros yra nutolę dideliu atstumu, todėl vaizdo įraše matomi tik jų siluetai, todėl asmenų nėra galimybės identifikuoti ir išskirti. Vaizdo įraše 22:00:28 val. matyti, į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą atvažiuojantis automobilis. Automobilis sustoję prie minėtų jaunuolių. Iš automobilio išlipęs vairuotojas bendrauja su prie namo esančiais jaunuoliais. Asmenys tarpusavyje nekonfliktuoja. Atvažiavusio automobilio valstybinio numerio vaizdo įraše nesimato. Vaizdo įraše 22:21:56 val. matyti, kaip asmenų esančių prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), atsiskiria du asmenys, kurie juda link daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)vvvvvje, esančios laiptinės. Vienas iš asmenų - vyras yra stambaus kūno sudėjimo, aukšto ūgio, vilki striukę, kuri yra pailginta iki kelių, kelnes, užsidėjęs striukės gobtuvą. Asmens drabužių spalvos pagal vaizdo įrašą nėra galimybės nustatyti, nes vaizdo įrašas yra pilkos baltos spalvos. Minėtas asmuo kelią šviečiasi žibintuvėliu. Vaizdo įraše matomas asmuo, toliau bus įvardijamas, kaip "asmuo Nr. 2". Kitas asmuo - vyras yra vidutinio ūkio ir kūno sudėjimo, vilki striukę, kelnes, ant pečių turi kuprinę, užsidėjęs kepurę. Vaizdo įraše matomas asmuo, toliau bus įvardijamas, kaip "asmuo Nr. 3". Kompiuterio klaviatūros funkcijų pagalbą (Ctrl+9 ir Cntrl+2) padidinus vaizdą ir jį pritraukus vaizdo įraše matomo "asmens Nr. 2", "asmens Nr. 3" veido bruožų nesimato, dėl prastos vaizdo įrašo raiškos ir krentančių šešėlių. [Iš ikiteisminio tyrimo bylos duomenų žinoma, kad "asmuo Nr. 2" yra kaltinamasis B. J., o "asmuo Nr. 3" - A. Ž.. "Asmeniui Nr. 2" ir "asmeniui Nr. 3" judant automobilių stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), į minėtą aikštelę įvažiuoja automobilis. Tuo metu "asmuo Nr. 2" ir "asmuo Nr. 3" sustoję prie aikštelėje sustatytų automobilių ir stebi į kiemą įvažiavusį automobilį. Automobiliui atbuline eiga parkuojantis į laisvą vietą "asmuo Nr. 2" ir "asmuo Nr. 3" nueina prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, užlipa laiptais ir sustoja prie asmens rūkančio ant laiptų. "Asmuo Nr. 3" lieka stovėti ant laiptų pakopos, o "asmuo Nr. 2" 22:22:44 val. užeina už vaizdo stebėjimo kameros zonos, todėl šio asmens yra matomas tik šešėlis. Po to vaizdo įraše matyti, kaip iš į daugiabučio namo automobilio aikštelę atvykusio automobilio išlipa du vyrai ir moteris. Automobilio valstybinių numerių, automobilio markės pagal vaizdo įrašą nėra galimybės nustatyti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad minėtas automobilis yra autobusiuko tipo. Asmenų atvykusių automobiliu tapatybė taip pat nėra žinoma. Vaizdo įrašo 22:22:42 val. matyti, kaip prie minėto daugiabučio namo atvažiuoja dar viena transporto priemonė, kurios nuo kurios matoma sklindanti žibintų šviesa. Vaizdo įraše šios transporto priemonės nesimato. Vaizdo įraše matyti, kad daugiabučio name esant transporto priemonių judėjimui prie daugiabučio namo, esančios (duomenys neskelbtini), laiptinės atėjus "asmeniui Nr. 2" ir "asmeniui Nr. 3" ir iš daugiabučio namo išėjusio asmens konfliktas pradžioje nevyksta. Vaizdo įraše 22:23:09 val. iš asmenų šešėlių matyti, kad prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvyksta asmenų susistumdymas. Tačiau vaizdo įraše nėra matoma, koks asmuo, kieno atžvilgiu ir kokius fizinius veiksmus atliko. Po minėto apsistumdymo matyti, kaip laiptų pakopomis į apačią nulipa asmuo, kurio prieš tai vaizdo įraše buvo matomas tik šešėlis. Laiptais palipęs asmuo yra vyras, kuris vilki trumpą striukę, kelnes. Vaizdo įraše matomas asmuo, toliau bus įvardijamas, kaip "asmuo Nr. 4". Kompiuterio klaviatūros funkcijų pagalbą (Ctrl+9 ir Cntrl+2) padidinus vaizdą ir jį pritraukus vaizdo įraše matomo "asmens Nr. 4", veido bruožų nesimato, dėl prastos vaizdo įrašo raiškos ir krentančių šešėlių. (Iš ikiteisminio tyrimo bylos duomenų žinoma, kad "asmuo Nr. 4" yra nukentėjusysis T. S.). Tuo metu vaizdo įraše matyti, kaip link minėtos namo laiptinės eina automobiliu atvykę asmenys, t.y. du vyrai ir moteris. Šiems asmenims artėjant link namo laiptinės, tarp asmenų, esančių ant laiptų prie daugiabučio namo laiptinės, konfliktas nebesitęsia. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip automobiliu atvykę asmenys laiptais užlipa į viršų ir dingsta iš vaizdo stebėjimo zonos. Tuo metu vaizdo įraše matyti, kaip "asmuo Nr. 4" (nukentėjusysis T. S.) stovi ant laiptų ir rūko. Tuo metu vaizdo įraše matyti, kaip nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), link namo, esančio (duomenys neskelbtini), ateina trys asmenys - vyrai. Vienas iš vyrų yra vidutinio kūno sudėjimo, vilki slidininko tipo striukę, kelnes. Vyras ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą, veido apatinę dalį uždengta tamsios spalvos medžiaga, galimai kaklaskarė. Minėtas vyras avi sportinio tipo batus. Šio vyro išskirtinis požymis, kad ant striukės dešinės rankovės yra galimai juodos spalvos emblema. Vaizdo įraše matomas vyras, toliau vaizdo įrašo apžiūros metu bus įvardijamas, kaip "asmuo Nr. 5". Kompiuterio klaviatūros funkcijų pagalba (Ctrl+9 ir Cntrl+2) padidinus vaizdą ir jį pritraukus vaizdo įraše matomo "asmens Nr. 5", veido bruožų nesimato. Kitas vyras yra vidutinio kūno sudėjimo, vilki slidininko tipo striukę, kelnes. Vyras ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą, veido apatinę dalį uždengta tamsios spalvos medžiaga, galimai kaklaskare. Šio vyro apranga išskirtinių požymių neturi. Vaizdo įraše matomas vyras, toliau vaizdo įrašo apžiūros metu bus įvardijamas, kaip "asmuo Nr. 6". Kompiuterio klaviatūros funkcijų pagalba (Ctrl+9 ir Cntrl+2) padidinus vaizdą ir jį pritraukus vaizdo įraše matomo "asmens Nr. 6", veido bruožų nesimato. Trečias vaizdo įraše matomas vyras yra smulkesnio kūno sudėjimo (vidutinio), vilki sportinio stiliaus kelnes, trumpą striukę, ant galvos užsidėjęs kepurę, yra su kuprine. Vaizdo įraše matomas vyras, toliau vaizdo įrašo apžiūros metu bus įvardijamas, kaip "asmuo Nr. 7". Kompiuterio klaviatūros funkcijų pagalbą (Ctrl+9 ir Cntrl+2) padidinus vaizdą ir jį pritraukus vaizdo įraše matomo "asmens Nr. 7", veido bruožų nesimato. "Asmeniui Nr. 5", "asmeniui Nr. 6" ir "asmeniui Nr. 7" esant automobilių stovėjimo aikštelėje, iš ant laiptų esančių šešėlių matyti, kad tarp ant laiptų esančių asmenų konfliktas toliau tęsiasi, tačiau vaizdo įraše nematyti, kas ir kieno atžvilgiu kokius fizinius veiksmus atlieka. Vaizdo įraše 22:23:47 val. matyti, kaip "asmuo Nr. 5" prieina prie ant laiptų stovinčio "asmens Nr. 4" (nukentėjusiojo T. S.) ir jam vieną kartą dešine ranka suduoda į veido sritį, po ko "asmuo Nr. 5" atsitraukia į šalį. Tuo metu "asmuo Nr. 6" ir "asmuo Nr. 7" stovi ant šaligatvio nuo nukentėjusiojo asmens, t.y. "asmens Nr. 4" (nukentėjusiojo T. S.), nutolę nuo 2 iki 5 metrų atstumu. Po to vaizdo įraše matoma, kaip "asmuo Nr. 5", "asmuo Nr. 6" ir "asmuo Nr. 7" nueina atgal prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat tuo pačiu metu matyti, kaip laiptais lipantis "asmuo Nr. 2" (kaltinamasis B. J.) viena kartą ranka suduoda "asmeniui Nr. 4" (nukentėjusiajam T. S.) į veido sritį. Paskui "asmenį Nr. 2" (kaltinamąjį B. J.) laiptais lipa ir "asmuo Nr. 3" (kaltinamasis A. Ž.), tačiau "asmuo Nr. 3" (kaltinamasis A. Ž.) jokių fizinių veiksmų "asmens Nr. 4" (nukentėjusiojo T. kaltinamojo) atžvilgiu neatlieka. Toliau vaizdo įraše matoma, kad "asmuo Nr. 2" (kaltinamasis B. J.), "asmuo Nr. 3" (kaltinamasis A. Ž.), nueina kartu su "asmeniu Nr. 5", "asmeniu Nr. 6", "asmeniu Nr. 7". Visi šie asmenys nueina už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu vaizdo įraše matoma, kaip "asmuo Nr. 4" (nukentėjusysis T. S.) skambina telefonu. Iš asmenų šešėlių matyti, kad ant laiptų esantis "asmuo Nr. 4" (nukentėjusysis T. S.) yra ne vienas, nes yra matomi dviejų asmenų šešėliai. Vaizdo įrašo apžiūros metu "asmens Nr. 5", "asmens Nr. 6", "asmens Nr. 7", tapatybės nenustatytos. (t. 1, b.l.160-165, 166-180).

Iš byloje esančios daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pas kaltinamąjį B. J. rastas nusikaltimo įrankis yra juodos spalvos žibintuvėlis pagamintas iš juodos spalvos metalo. Ant žibintuvėlio yra užrašas "Police 75000KV". Paspaudus žibintuvėlio jungiklį matyti, kad jis yra veikiantis. Paspaudus juodą mygtuką veikia suveikia elektros impulsas. (b.l. II tomas 79-82, 83-88).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, nustatė, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2019). Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos A. T. 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis T. S. pasakė, kad neturi cigarečių. Nukentėjusiajam atsisakius duoti cigarečių prasidėjo žodinis konfliktas. Kaip matyti iš paaiškinimų pokalbis nebuvo mandagus dėl ko supykęs kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam. Iš vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusiajam trenkė į galvos sritį, be to panaudojo elektrošoką. Šios nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina, ne tik teismo medicinos ekspertų padarytos išvados dėl T. S. padarytų sužalojimų, liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo, bet ir pačio kaltinamojo prisipažinimas, kuris neneigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius. Tik savaip interpretavo motyvus, teigdamas, kad jis tik norėjo paprašyti cigarečių nes jų neturėjo, o nukentėjusiajam pasakius nekorektiškus žodžius, jis savo prožektorių pakėlė iki nukentėjusiojo skruosto ir įjungė tazerį, po to smūgiavo. Taigi, šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, jog smurtinius veiksmus kaltinamasis toliau atliko be jokios priežasties, ko pasekoje nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos A. T. 2016 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Nagrinėjamu atveju teismas neturi abejonių, kad įvykis vyko viešoje vietoje, kadangi įvykis vyko lauke prie laiptinės. Taip pat abejonių nekelia, jog A. Ž. nukentėjusiajam smūgį sudavė dėl mažareikšmės dingsties vykusio prasidėjusio žodinio konflikto. Kaip minėta ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis sutrikdė viešąją rimtį. Taigi, kaltinamasis savo šokiruojančiu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. Ž. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. smurtą T. S. atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, kur be nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo ir daugiau asmenų, taip pat vertinant tai, kad žmogaus sumušimas kitų žmonių akivaizdoje vertintinas kaip įžūlus elgesys.

Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. J. savo veiksmais nesunkiai nukentėjusiajam T. S. sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaltinamasis A. Ž. pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai nukentėjusiajam T. S. sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamasis B. J. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuris yra apysunkis nusikaltimas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų vyko žodinis konfliktas. Pats nukentėjusysis neneigė, jog prasidėjus žodiniam konfliktui, pasakė kaltinamajam B. J., kad cigarečių neturi. Todėl teismo vertinimu nukentėjusysis savo elgesiu neprovokavo kaltinamųjų. Taip pat, įvertinus tai, jog alkoholis turi įtakos žmogaus elgsenai, vienai iš tokių kaip savitvardos praradimas, teismo vertinimu yra pagrindas B. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinti, jog veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos, nusikalstamos veikos padarymui, be to veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys tai, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, praeityje baustas administracine tvarka ne vieną kartą. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai jog prisipažįsta padaręs nusikaltimą, pažįsta civilinius ieškinius dėl gydymo bei nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, atlygino Ligonių kasos civilinį ieškinį, bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijose numatytas vidurkis. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas sprendžia, jog turėtų būti atsižvelgtina. Kaltinamasis pripažįsta civilinius ieškinius dėl padarytos turtinės žalos, tik moralinės žalos reikalavimą pripažįsta iš dalies. Nors kaltinamasis B. J. praeityje yra ne kartą teistas, tačiau šiuo metu visas bausmes yra atlikęs. Nuo įvykio yra praėję daugiau kaip pusantrų metų. Be to B. J. mokosi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje virėjo specialybės pirmame kurse, nuo 2020 m. spalio 19 d. dirba UAB „Delsta“ pagalbiniu darbininku ir charakterizuojamas teigiamai. Teismo vertinimu įvertinus šias visas aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui ir parenkant ir paskiriant įpareigojimus, intensyvią trijų mėnesių priežiūrą, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą. Šiuo nuosprendžiu paskirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu yra bendrintina su paskirta galutine arešto bausme pagal paskutinį įsiteisėjusį 2020 m vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą, pastarosios bausmės atžvilgiu taikant LR BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles (LR BK 63 str. 1,3 ir 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., papunktis a.).

Kaltinamasis A. Ž. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuris yra nesunkus nusikaltimas (BK 284 straipsnis). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų vyko žodinis konfliktas. Teismo vertinimu nukentėjusysis savo elgesiu neprovokavo kaltinamųjų. Taip pat, įvertinus tai, jog alkoholis turi įtakos žmogaus elgsenai, vienai iš tokių kaip savitvardos praradimas, teismo vertinimu yra pagrindas A. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinti, jog veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos, nusikalstamos veikos padarymui, be to veiką padarė bendrininkų grupėje ( BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys tai, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, praeityje baustas administracine tvarka. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus laisvės apribojimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai jog prisipažįsta padaręs nusikaltimą, pažįsta civilinius ieškinius dėl gydymo bei nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas sprendžia, jog turėtų būti atsižvelgtina. Kaltinamasis pripažįsta civilinius ieškinius dėl padarytos turtinės žalos, tik moralinės žalos reikalavimą pripažįsta iš dalies. Nuo įvykio yra praėję daugiau kaip pusantrų metų. Be to A. Ž. mokosi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje ekspeditoriaus specialybės , mokyklą baigs 2022-06-30. Teismo vertinimu įvertinus šias visas aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės apribojimu.

Procesiniai klausimai:

B. J. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (paimtas LR pasas 25200733), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

B. J. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 127-129, 130-131, 154-156) paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. Ž. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b.l. 137-139) paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: 2 DVD laikmenos su vaizdu įrašu, saugomas prie bylos, paliktini saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : prožektorius su elektros šoku, saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK , adresu Vytauto g. 109 , Ukmergė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinamas (t 2, b.l.91-93).

Civilinis ieškinys.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą pripažinti civiliniu ieškovu ir padengti padarytą materialinę bei neturtinę žalą (t. 1, b.l. 34-38, 44-59, 60-61) bei ieškinį dėl 267,94 eurų materialinės ir 7000 eurų neturtinės žalos ( t. 5, b. l. 1-4). Nukentėjusysis nurodo, jog jam buvo padaryta ši turtinė žala 70,16 Eur kelionės pas gydytojus, 27,98 Eur išlaidos vaistams, 65,00 Eur oftalmologo konsultacija (duomenys neskelbtini) klinikoje, 104,80 Eur ( 1 tomas, b. l. 81,93-95) tai, kad nukentėjusysis lankėsi gydymo įstaigose patvirtina medicininių dokumentų išrašai. Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.

Taigi, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog T. S. dėl patirtų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo patyrė gydymosi išlaidas. Turtinę žalą patvirtina byloje pateikti mokėjimo čekiai tai, kad nukentėjusysis lankėsi gydymo įstaigose patvirtina medicininių dokumentų išrašai (t.5, b.l.5,6) . Taigi šiuo atveju teismas laiko neginčytinai įrodytomis nukentėjusiojo susidariusias gydymo išlaidas. Taip pat teismas laiko pagrįstomis ir transporto išlaidas, kadangi neabejotinai nukentėjusysis vyko į gydymo išlaidas, ir todėl susidariusios išlaidos už kurą teismo vertinimo yra pagrįstos ir protingos. Teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis ir negautas pajamas. Kaltinamieji dėl nukentėjusiojo gydymo ieškinio neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pagrįsta ir įrodyta turtinė žala yra 267,94 Eur.

Nukentėjusysis. T. S. prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 7000 eurų sumai. Kaltinamieji tokios sumos neturtinės žalos nepripažįsta motyvuodami, jog ji nėra tokia didelė.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamieji B. J. ir A. Ž. savo nusikalstamais veiksmais padarė T. S.. Nukentėjusiajam dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, dėl akies, nosies sumušimo.

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, teko išgyventi skausmą, gėrė nuskausminančius vaistus akies gydymą, taip pat nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, dėl mažareikšmės dingsties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, kaltinamieji turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į patirtos turtinės žalos dydį, kuri mažesnė nei prašoma neturtinė žala. Iš dalies atsižvelgtina į tai, jog ir patys kaltinamieji įvykio metu nebuvo sužaloti, nukentėjusiajam nustatyti nubrozdinimai, veide ir kairiajame smilkinyje, kairiajame žaste, odos nubrozdinimai dešiniajame žande, nosies kaulų lūžis, kas atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą ( tomas 1, b.l.65-67), be to ekspertizės akte EpG 483/2021(01) 2021-03-02 T. S. nenustatytas joks galvos smegenų sužalojimas, poodinės kraujosruvos kairiojo smilkinio srityje ir kairiojo skruosto srityje , pereinant į kairės akies vokus ir žandą, padarytos kietais bukais daiktais, kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kairiosios akies sužalojimo, pasireiškusio kraujosruva kairiojo skruosto srityje, galėjo įvykti regėjimo kaire akimi sutrikimas-regėjimo dvejinimasis , kuris konstatuotas subjektyviai iš ekspertizei atlikti pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad minėtas sutrikimas neobjektyvizuotas ir netirtas, t.y. ar T. S. negali dėl šio sutrikimo ateityje visai netekti regėjimo kaire akimi (apakti) tuo remiantis šie kairės akies sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, nors ji ir mažai tikėtina, kad smūgio į kairįjį smilkinį metu buvo sukrėstas ir kairės akies obuolys , todėl T. S. galėjo įvykti regėjimo kaire akimi sutrikimas - regėjimo dvejinimasis ,ekspertizei atlikti pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų, patvirtinančių, kad T. S. regėjimo kaire akimi sutrikimai, atsirandantys psichologinio streso, fizinio aktyvumo, ramybės būklėse išliko po traumos-nėra. Jam nustatytos poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje , pereinant į kairės akies vokus ir žandą, padarytos kietais bukais daiktais, galimai po vieno smūgio sudavimo. T. S. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir kairiajame smilkinyje, kairiajame žaste, odos nubrozdinimai dešiniajame žande, nosies kaulų lūžis padarytas kietais bukais daiktas, galimai įvykio nurodytomis aplinkybėmis ir laiku 2020-02-04. Odos kraujosruvos ir nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 d. sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Neatmetama galimybė, nors ji ir mažai tikėtina, kad smūgio į nosį metu buvo sukrėstas ir kairės akies obuolys , todėl T. S. galėjo įvykti regėjimo kaire akimi sutrikimas-regėjimo dvejinimasis, kuris konstatuotas subjektyviai medicininėje įstaigoje traumos dieną (t.4, b.l. 145-151), todėl prašoma priteisti 7 000 Eurų neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog T. S. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, sužalojimų padarymo aplinkybes, vertintini 3000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo B. J. nes jo veiksmų pasekoje atsiradusių sužalojimų atsirado žala. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį ( t. 1, b.l. 89-92, 93-97) prašė priteisti 835,56 Eur, kaltinamajam B. J. apmokėjus šį ieškinį Vilniaus teritorinė ligonių kasa šio ieškinio atsisakė (t.4,b.l.166), byla šioje dalyje nutrauktina.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 1048,10 EUR žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ( tomas 1, b. l. 104-107,108-133, 134-137, 138-139). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo B. J. veiksmų nukentėjusysis T. S. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas ir dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo ligos pašalpą. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo B. J., nes jo veiksmų pasekoje atsirado žala. (LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).

N. T. S. patyrė 1220 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje, kurios priteisiamos iš kaltinamųjų solidariai.

Byloje buvo pripažintas gynėjos adv. V. B. dalyvavimas būtinu, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos BK 106 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

B. J. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir nuteisti laisvės 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. J. paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 63 str. 1,3 ir 9 d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, taikant LR 65 str. 1 d. 1 p. papunkčio a nuostatas, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėti 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintos arešto bausmės dalį -10 (dešimt) parų arešto, ir šią bausmę pakeitus laisvės atėmimu, paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą 30 parų arešto bausmę pakeitus į 30 parų laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 75 str. 1 - 4 d. d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) tęsti mokslus, o juos baigus dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, psichotropines ar narkotines medžiagas, d) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, e) dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirti 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis B. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis B. J. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu(skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos

B. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (paimtas LR pasas 25200733), nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam B. J. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems mėnesiams) .

Paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) tęsti mokslus, o juos baigus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, psichotropines ar narkotines medžiagas, d) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: 2 DVD laikmenos su vaizdu įrašu, saugomas prie bylos, paliktini saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Nukentėjusiojo T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš B. J. 267,94 eurus turtinės žalos ir 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš B. J. 1048,10 EUR ( vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis eurus 10 centų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT(duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo pavadinimas –valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis : žala VSDF Vilniaus skyriui.

Bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti solidariai iš B. J. ir A. Ž. 1220 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo T. S. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja R. Nenortienė