Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Alytaus miesto savivaldybės admininistracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. R. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės 4798,40 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja skunde ( I t., b.l. 4-11) ir teismo posėdžių metu nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija 2014-11-04 pareiškėjai neteisėtai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau - ir ATPP, protokolas) dėl pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ir ATPK ) 188¹⁶ straipsnio 1 dalyje. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-03-25 nutarimu administracinėje byloje Nr. A.2.11.-17-470/2015 pripažino ją padarius minėtą pažeidimą. Pareiškėja buvo priversta gintis nuo nepagrįsto kaltinimo, todėl kreipėsi į advokatą, į UAB „Auditas“ dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-15 - 2014-11-17 atlikto Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo (po veiklos audito) vidaus audito vertinimo. Pagal jos 2015-04-13 apeliacinį skundą Kauno apygardos teismas 2015-05-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-491-530/2015 Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimą panaikino ir grąžino iš naujo nagrinėti bylą apylinkės teisme. Šioje nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo protokolo trūkumus, kaltinimo nekonkretumą, pareiškėjos pažeistą teisę į gynybą, nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas labiau pateikiant informaciją, o ne suformuluojant kaltinimą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-06-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A.2.11.-876-79/2015 grąžino minėtą bylą Alytaus miesto savivaldybės administracijai pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog protokole nesuformuluotas kaltinimas, nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Alytaus miesto savivaldybės administracijai apsiskundus Kauno apygardos teismas 2015-09-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-842-582/2015 panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-05 nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nurodė, jog galiausiai Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-10-27 nutartimi administracinėje byloje A.2.11.-1580-791/2015 nutarė grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą (kartu su byla) Alytaus miesto savivaldybės administracijai kaip teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti. Atitinkamai teismas minėta nutartimi pratęsė šioje byloje terminą procesiniam sprendimui priimti 1 (vieneriems) metams terminą skaičiuojant 2015-05-20. Kauno apygardos teismas 2015-12-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-1256-175/2015 Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A.2.11.-1580-791/2015 paliko galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-01-06 bylą grąžino protokolo trūkumams pašalinti. Pareiškėja pažymėjo, jog nuo to momento dėl neaiškių priežasčių Alytaus miesto savivaldybės administracija visiškai nesiėmė jokių veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, tai, jos nuomone, akivaizdžiai rodo šios institucijos tyčinį neveikimą ir tyčinį proceso vilkinimą.

Nurodė, jog pareiškėja Alytaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2016-06-07 prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.-1580-791/2015 nutraukimo. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2016-07-01 raštu Nr. SD-6583(6.17.) „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A.2.11.- .580/2015“ informavo, kad jos atžvilgiu nėra priimtas joks procesinis sprendimas dėl ATPK 188¹⁶ str. 1 d. <...> numatyto pažeidimo taikymo, tačiau prašymas dėl bylos nutraukimo nebuvo išspręstas. Tik po pakartotinio advokato kreipimosi dėl bylos nutraukimo 2016-08-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta.

Pareiškėjos nuomone, pareiškėjai surašant ATPP buvo padaryta daugybė procedūrinių pažeidimų, dėl kurių teismai konstatavo, jog administracinių teisės pažeidimo protokolas neatitiko ATPK 260 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, ATPP surašiusi institucija neišnaudojo ATPK procedūros, įtvirtinančios administracinio nurodymo taikymą, t. y. atsakovas neteisėtai neveikė taip, kaip įpareigojo teisės aktai, pažeidė ATPK 248 straipsnio nuostatas, reikalaujančias visapusiškai, ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat įtvirtinantis bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai rūpestingai traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Pareiškėja tvirtino, jog atsakovo neteisėtą veiką pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokolo nepagrįstas surašymas, lėmęs neteisėtą administracinį procesą, kuris tęsėsi ilgą laiką ( nuo 2014-11-04 iki 2016-08-12), ji buvo teisiškai persekiojama, siekiant ją palaužti psichologiškai, sugniuždyti.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Alytaus rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme- 4266,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir išlaidos, patirtos apmokant UAB „Auditas“ už Specialisto vertinimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-15 - 2014-11-17 atlikto Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo (po veiklos audito) vidaus audito - 532,40 Eur. Bendrai turtinės žalos dydį sudaro - 4266,00 Eur.

Pareiškėja tvirtino, jog kreiptis į nepriklausomus auditorius buvo būtina, siekiant apsiginti nuo nepagrįsto kaltinimo. Šis įrodymas buvo pateiktas tik į administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymėjo, jog paraleliai nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-959-480/2016 Kauno apygardos teismas pripažino pareiškėjos, kaip teatro direktorės, atžvilgiu vykdytą procedūrą neteisėta.

Nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų taip pat patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjai ilgą laiką būnant nuolatinėje stresinėje situacijoje ūmiai sutriko jos sveikatos būklė, atsirado pasikartojantys galvos smegenų išemijos priepuoliai, dėl kurių ji buvo paguldyta į ligoninę. Šių sveikatos sutrikimų ištakos prasidėjo būtent 2014-11-04, iš karto po to, kai L. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to tą pačią dieną ji buvo priversta kreiptis skubios pagalbos į medikus. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad tą pačią dieną po pietų buvo vykdoma vėliau Kauno apygardos teismo pripažinta neteisėta vidaus audito (poauditinės stebėsenos) procedūra, dėl ko L. R. ir buvo surašytas ATPP. Tai, pareiškėjos nuomone, įrodo, jog jos atžvilgiu buvo vykdomas sistemingas psichologinis spaudimas, kuris sukėlė didelę įtampą ir stresą, dėl to vėliau atsirado minėti galvos smegenų priepuoliai. Pažymėjo, jog po 2015-03-25 Alytaus rajono teismo sprendimo, kuris vėliau 2015-05-20 Kauno apygardos teismo buvo panaikintas, priepuoliai taip paūmėjo, jog ji buvo priversta kreiptis vėl skubios pagalbos į medikus. Nuo momento, kai buvo surašytas ATPP ir visą bylos nagrinėjimo teismuose laikotarpį, ji patyrė didelį stresą ir išgyvenimus, dėl kurių jai užeidavo panikos (nerimo) priepuoliai, tirpdavo galva, rankos, sutrikdavo rega (mirguliuodavo akyse), kamuodavo nemiga. Dėl pusantrų metų trukusios nuolatinės stresinės situacijos ji tapo laikinai nedarbinga.

Pareiškėja nurodė, jog ji dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, iki šiol jaučiasi pažeminta kaip žmogus ir kaip įstaigos vadovė.

Pažymėjo, jog neteisėto ATPP surašymo faktas iš karto buvo paviešintas visuomenės informavimo priemonėse –tiek vietiniuose dienraščiuose, tiek ir internetinėje spaudoje, tai lėmė, kad pareiškėja visą tą laiką patyrė ir iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė, atstovaujama Alytaus miesto savivaldybės administracijos, su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (I t., b.l. 191-196) atsakovas ir teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovas nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 4 d. pareiškėjai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188¹⁶ 1 dalyje, nes ji nevykdė 2014-10-15 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymo per 5 darbo dienas pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pareigūnams dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą auditoriams ribotos apimties Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus auditui atlikti.

Atsakovas nurodė, jog nė vienas iš administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusių teismų nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną, tiek bylos nagrinėjimo metu. Nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo iki galutinio sprendimo priėmimo (nutraukimo 2016-08-12) jokios asmeninės arba specialiosios pareiškėjos teisės ar laisvės arba kokie nors kiti teisėti interesai apriboti, juo labiau pažeisti, nebuvo, todėl nėra pagrindo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Pagal ATPK 279 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos gali būti kompensuojamos nukertėjusiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, tačiau bylinėjimosi išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas asmeniui, kuriam surašomas ATP protokolas ir skiriama nuobauda, ATPK nenumatytas, todėl nėra pagrindo tokių išlaidų priteisimui.

Pažymėjo, jog administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Atsakovo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo priežasčių patirti tokio laipsnio dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, kurie galėtų būti įvertinti 10 000 Eur neturtine žala.

Atsakovas tvirtino, jog pareiškėja piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekdama iš atsakovo prisiteisti 532,40 Eur už Specialisto vertinimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-15 - 2014-11-17 atlikto Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo (po veiklos audito) vidaus audito parengimą. Minėtas specialisto vertinimas buvo pareiškėjos iniciatyva užsakytas ir kaip įrodymas pateiktas su darbo santykiais susijusioje civilinėje byloje Nr. 2A-959-4S0/2016. Pareiškėjos prie skundo pridėti dokumentai dėl sveikatos sutrikimų taip pat kaip įrodymai buvo teikiami civilinėje byloje ir jų pagrindu pareiškėja dėl dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, pažeminimo Kauno apygardos teismo prašė priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, teismas priteisė 1500 Eur neturtinės žalos. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėja prašo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, dėl kurių buvo spręsta civilinėje byloje. Prašė skundą atmesti.

Skundas iš dalies tenkinamas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija ( toliau –ir Administracija, Atsakovas) 2014 m. lapkričio 4 d. pareiškėjai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ADP-37-(8.10) dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁶ straipsnio 1 dalyje dėl nevykdymo 2014-10-15 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymo per 5 darbo dienas pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pareigūnams dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą auditoriams ribotos apimties Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus auditui atlikti (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.11-1580-791/2015 ( toliau ir -ATP byla), I t., b.l. 1-3).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-03-25 nutarimu pripažino pareiškėją kalta padarius minėtą pažeidimą ir paskyrė jai 86 Eur baudą (ATP byla, I t., b.l. 107-110). Pagal pareiškėjos 2015-04-13 apeliacinį skundą Kauno apygardos teismas 2015-05-20 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimą panaikino ir grąžino iš naujo nagrinėti bylą apylinkės teisme (ATP byla, I t., b. l. 198-202). Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-06-05 nutartimi grąžino minėtą bylą Alytaus miesto savivaldybės administracijai pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti (ATP byla, II t., b.l. 1-2). Kauno apygardos teismas 2015-09-03 nutartimi, tenkindamas Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-05 nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (ATP byla, II t., b.l. 23-26). Alytaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, priėmė 2015-10-27 nutartį, kuria grąžino Alytaus miesto savivaldybės administracijai L. R. administracinio teisės pažeidimo bylą protokolo trūkumams pašalinti. Ta pačia nutartimi teismas pratęsė vieneriems metams administracinės bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje, jį skaičiuojant nuo 2015-05-20 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo dienos (ATP byla, II t., b.l. 47-50). 2015-11-18 pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-27 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-27 nutartį paliko nepakeistą, L. R. apeliacinio skundo netenkino (ATP byla, II t., b. l. 68-70).

Alytaus miesto savivaldybės administracija 2016-08-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą (pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui) ( I t., b.l. 58-59).

Pareiškėja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš atsakovo veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje neteisėtai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišaiškinant jos teisės į administracinio teisės pažeidimo bylos užbaigimą administraciniu nurodymu, tokiu būdu apsunkinant jos teisinę padėtį, ilgą laiką be teisinio pagrindo administracinio teisės pažeidimo byloje nevykdant teismo nurodymų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų šalinimo, vilkinant priimti baigiamąjį procesinį sprendimą ir sudarant sąlygas neapibrėžtam jos teisiniam statusui, pernelyg ilgam nepagrįstam jos persekiojimui teisiniu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų “(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str., Teismų įstatymo 9 str. imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką šio pobūdžio bylose Kauno apygardos administracinis teismas vadovaujasi Alytaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.11-1580-791/2015 priimtais teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, juose nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo administracinio pažeidimo teisenos.

Kauno apygardos teismas 2015-05-20 įsiteisėjusia nutartimi, panaikindamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimą ir grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti bylą apylinkės teisme, nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas labiau pateikiant informaciją, o ne suformuluojant kaltinimą, t.y. konstatavo administracinio teisės pažeidimo protokolo ( toliau –ir ATPP) trūkumus, kaltinimo nekonkretumą, nurodydamas šias aplinkybes išsiaiškinti iš naujo bylą nagrinėjančiam teismui.

ATPP trūkumai buvo konstatuoti ir kitoje Kauno apygardos administracinio teismo, t.y. 2015-09-03 įsiteisėjusioje nutartyje, kuria buvo panaikinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-05 nutartis dėl grąžinimo Alytaus miesto savivaldybės administracijai L. R. administracinio teisės pažeidimo bylos pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismas minėta nutartimi, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, ATPP trūkumus įpareigojo ištaisyti apylinkės teismą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, nagrinėjant minėtą bylą apylinkės teisme, ATPP trūkumų ištaisyti nepavyko. Teismo buvo nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija neišnaudojo ATPK 260¹ straipsnyje nustatytos procedūros, įtvirtinančios administracinio nurodymo taikymą, nors egzistavo visos ATPK 260¹ straipsnyje numatytos sąlygos ir tuo pažeidė ATPK nuostatas bei pareiškėjos teisinius interesus ir lūkesčius. Tai konstatavo Alytaus apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartyje, pažymėdamas, jog ATPK 260¹ str. norma vienareikšmiškai nurodo, kad pareigūnai surašo administracinį nurodymą, jeigu tam yra sąlygos. Tai nėra jų teisė, o yra pareiga, tačiau pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą teisme patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R. teisės, numatytos ATPK 260¹ straipsnyje, neaiškino. Teismas nurodė, jog pagal bylos medžiagą buvo įstatymo numatyti pagrindai dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo L. R. surašyti administracinį nurodymą ir nebuvo aplinkybių, dėl kurių administracinis nurodymas negalėjo būti surašytas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole dėl L. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo turėjo būti įrašytas ATPK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nurodymas, bet toks nurodymas neįrašytas, todėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus 2014-11-04 surašytas L. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ADP-37-(8.10) neatitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnyje administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų, šio pažeidimo teismas pats ištaisyti teisme negali, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams ištaisyti. Kaip jau buvo minėta, ta pačia nutartimi teismas pratęsė vieneriems metams administracinės bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje, jį skaičiuojant nuo Kauno apygardos teismo nutarties.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą patvirtino 2015m. gruodžio 28 d. nutartimi apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-687-556/2015 yra konstatavęs, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. „<...> vis dėlto, esminis momentas yra, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas.

Kaip matyti iš įsiteisėjusių procesinių teismo sprendimų, ginčo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konstatuotas 2014-11-04 surašyto L. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ADP-37-(8.10) neatitikimas teisės aktų reikalavimams, ATPP esminis procedūrinis pažeidimas – ATPK 260¹ straipsnyje įtvirtinto administracinio nurodymo kaip teisinės priemonės užbaigti administracinio teisės pažeidimo ginčą netaikymas, akivaizdu, jog dėl to buvo pažeistos ATPK 248 straipsnio nuostatos, reikalaujančios iš institucijos, kurios pareigūnui įstatymas suteikia teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat nuostatos, įtvirtinančios bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai rūpestingai traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn, pažeidžiant pareiškėjos teises į tinkamą administracinio teisės pažeidimo procedūrą, tuo pačiu pažeidžiant jos teisėtus lūkesčius ir interesus.

Teismas pažymi, jog į bylą nepateikta jokių duomenų, kad Alytaus apylinkės teismui 2015 m. spalio 27 d. nutartimi vieneriems metams pratęsus administracinės bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje, per pakankamai ilgą laikotarpį Alytaus miesto savivaldybės administracija neturėjo galimybių ištaisyti administracinio teisės pažeidimo trūkumų, išspręsti klausimą dėl administracinio nurodymo pareiškėjai taikymo, tačiau šių teisinių priemonių dėl nežinomų priežasčių per teismo nustatytą terminą nebuvo imtasi. Iš bylos duomenų matyti, jog net pasibaigus teismo pratęstam terminui, po 2015-05-20 Atsakovas nesiėmė operatyvių teisinių veiksmų užbaigti administracinio teisės pažeidimo procesą, nesant tam objektyvių kliūčių. Administracinio teisės pažeidimo teisena pareiškėjos atžvilgiu nutraukta tik 2016-08-12 nutarimu, t.y. po beveik trijų mėnesių nuo akivaizdaus teisinio pagrindo atsiradimo jos nutraukimui, po pakartotinio pareiškėjos prašymo ją nutraukti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog Atsakovas be objektyvių priežasčių operatyviai nesprendė administracinio teisės pažeidimo teisenos užbaigimo, todėl sutiktina su pareiškėjos pozicija, jog jos teisinis statusas pakankamai ilgą laiką buvo neapibrėžtas, neaiškus. Ta aplinkybė, jog administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui ir minėtame nutarime nekonstatavus institucijos neteisėtų veiksmų, nesudaro pagrindo teigti, jog viešoji atsakomybė Atsakovo atžvilgiu neturėtų būti taikoma. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, byloje pakanka duomenų atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Kaip jau minėta, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota ATPK 260¹ straipsnio reikalavimų pažeidimas. ATPK 260¹ straipsnio, reglamentuojančio administracinio nurodymo surašymo pagrindus ir jo įvykdymo pasekmes, 1 dalyje ( ATP protokolo surašymo metu galiojusi redakcija) numato, kad šio kodekso 259¹ straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 260² straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų. Pagal ATPK 260¹ straipsnio 2 dalį, administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Konkrečiu atveju byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog egzistavo visos ATPK 260¹ straipsnyje numatytos sąlygos administraciniam nurodymui surašyti, tačiau ši teisė pareiškėjai nebuvo išaiškinta ir administracinis nurodymas nebuvo surašytas.

Nors byloje nėra objektyvių duomenų, jog šia teise pareiškėja būtų pasinaudojusi, tačiau šios aplinkybės nėra ir paneigtos, tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo procedūra būtų pasibaigusi mažiausiomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis, pareiškėjai nepatiriant bylinėjimosi išlaidų, nepatogumų, siekiant nuginčyti administracinio kaltinimo, suformuoto administracinio teisės pažeidimo protokole, nepagrįstumą.

Atsakovas byloje akcentavo, jog administracinio teisės pažeidimo teisena pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta 2016-08-12 nutarimu ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu, tačiau teismo procesiniais sprendimais nebuvo pripažintas neteisėtu pareiškėjos patraukimo administracinio teisės pažeidimo atsakomybėn faktas. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, vien ši aplinkybė konkrečiu atveju nesudaro pagrindo atsisakyti spręsti civilinės atsakomybės taikymo klausimą, byloje nustačius administracinio teisės pažeidimo akivaizdžius procedūrinius pažeidimus, patvirtinančius atsakovo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn nevykdymą, pareiškėjos teisių į tinkamą administracinio teisės pažeidimo procedūrą ir tuo pačiu jos teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, jog „<...> visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011. Šiame kontekste pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr.2-886-979/2015 įsiteisėjusiais teismo sprendimais pareiškėjos atleidimas iš Alytaus miesto teatro savivaldybės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro direktorės pareigų pripažintas neteisėtu, nurodyta, jog nebuvo įrodytos drausminės atsakomybės aplinkybės dėl reikalautų dokumentų auditorėms nepateikimo. Teismo vertinimu, teismo nagrinėjama byla tiek faktinių aplinkybių nustatymo, tiek įrodymų vertinimo požiūriu yra susijusi su civiline byla. Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau –ir Taryba) 2014-12-22 sprendime dėl drausminės nuobaudos –atleidimo iš darbo pagrįstumo buvo nurodyti trys darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių pareiškėja atleista DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (šiurkščiai pažeidus darbo pareigas). Vienu iš tų pažeidimų buvo grindžiamas 2014-10-15 dokumentų nepateikimu Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus auditorėms, t.y. pažeidimas, dėl kurio buvo surašytas protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėtina tai, jog civilinėje byloje minėtas drausmės pažeidimas neįrodytas, iš esmės konstatavus vidaus audito procedūros neteisėtumą.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais atsakovo neteisėtais veiksmais, nes surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai kilo neigiamos pasekmės, nuo kurių ji turėjo teisę gintis teismine tvarka, dėl to kreiptis į advokatus, turėti išlaidų, todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų nuostolių, dėl to pareiškėja turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kaip matyti iš ATP bylos, joje buvo pareikštas advokato prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ( I t., b.l. 179-187). Jis nebuvo išspręstas. ATPK nenumato šio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reglamentavimo, tačiau tai neužkerta kelio pareiškėjai reikalauti jų kaip turtinės žalos atlyginimo šioje byloje CK 6.249 str.1d. pagrindu. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau –ir LVAT) praktikoje ( žr. pvz. LVAT 2000-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A63 -1720/2010, 2016-11-29 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016). Pastarojoje nutartyje teismas konstatavo, jog atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra numatytas, nors ATPK 272 straipsniu nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms, asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Lietuvos Respublikos K. T. yra nurodęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).Taigi, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, K. T. yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nepaisant to, kad nėra įstatymu tiesiogiai nustatyta asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teisė gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmuo, remdamasis konstituciniu teisės principu, nustatančiu valstybės pareigą atlyginti žalą, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

Pareiškėja nurodė, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Alytaus rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme už advokato suteiktas teisines paslaugas sudaro 4266,00 Eur.

Turėtas išlaidas pareiškėja grindžia į bylą pateiktomis sąskaitomis už teisines paslaugas 2015 m. balandžio 28 d. Nr. 483, 2015 m. liepos 7 d. Nr. 512, 2015 m. spalio 26 d. Nr. 526, 2016 m. sausio 31 d. Nr. 552, 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 616, 2015 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 800660 ir vietinio mokėjimo nurodymais 2015 m. balandžio 2 d. Nr. 433, 2015 m. balandžio 29 d. Nr. 440, 2015 m. liepos 10 d. Nr. 458, 457, 2015 m. lapkričio 2 d. Nr. 479, 216 m. vasario 5 d. Nr. 498, 2016 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 525) (I t., b. l. 78-91). Šie dokumentai patvirtina, kad pareiškėja už teisinių paslaugų teikimą advokatui R. J. sumokėjo 4266 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas, už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 p. (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija), rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas, maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

2015 m. balandžio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 474 ir 2015 m. balandžio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 483, 2015 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 800660 bei mokėjimo nurodymai 2015 m. balandžio 2 d. Nr. 433 ir 2015 m. balandžio 29 d. Nr. 440 byloje patvirtina, kad advokatui pareiškėja sumokėjo 1300 Eur už 2015 m. balandžio 1 d. pasitarimą (2 val.), 2015 m. balandžio 2/10 d. pateiktų duomenų ir teisminės praktikos analizę (5 val.), 2015 m. balandžio 5/12 d. apeliacinio skundo rengimą, priedų parengimą ir pateikimą (5 val.) bei 2015 m. balandžio 21 d. pasitarimą, klausimų konsultacinei išvadai aptarimą (1 val.) (I t., b.l. 78-81).

Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už atsiliepimo į skundą teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 1786,25 Eur suma (714,5 Eur ( 2014 IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (Rekomendacijų 8.2. p. nustatytas koeficientas)). 2015 m. balandžio 28 d. sąskaitoje Nr. 483 nurodyta 2015 m. balandžio 2-10 d. pateiktų duomenų ir teisminės praktikos analizė priskirtina prie apeliacinio skundo parengimo teisinių paslaugų, todėl už 2015 m. balandžio 5/12 d. apeliacinio skundo paregimą ir pateikimą teismui priteistina suma yra 1000 Eur (10 val. (nurodytų teisinių paslaugų teikimo trukmė) x 100 Eur (1 val. įkainis) (b. l. 81)).

Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisiniu, valandą, maksimali galima priteistina suma už 2015 m. balandžio mėnesį teiktas teisines paslaugas buvo 71,45 Eur ( 714,5 Eur (2014 IV ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.18. p. nustatytas koeficientas) = 71,45 Eur)). Analogiška maksimali suma priteistina už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1-8.19 punktuose, teikimo valandą (Rekomendacijų 8.20 punktas). Atsižvelgiant į šias Rekomendacijų nuostatas, už 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. pasitarimus, užtrukusius 3 val., pareiškėjai gali būti priteista maksimali 214,35 Eur (71,45 x 3) suma.

Byloje esanti 2015 m. liepos 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 512 bei 2015 m. liepos 10 mokėjimo nurodymai Nr. 457 ir 458 (I. t., b.l. 83-85) patvirtina, kad pareiškėja advokatui R. J. sumokėjo 700 Eur už 2015 m. balandžio 29 d. prašymo dėl procesinio dokumento prijungimo prie administracinės byloje parengimą (1 val.), 2015 m. balandžio 30 d. prašymo dėl procesinių išlaidų pripažinimo ir priteisimo parengimą (1 val.), 2015 m. gegužės 4 d. papildomų naujų dokumentų analizę (0,5 val.), 2015 m. gegužės 14 d. atsakovo atsiliepimo į skundą analizę (1 val.), 2015 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties analizę (1 val.), 2015 m. birželio 9 d. naujai pateiktų dokumentų analizę (1,5 val.) ir 2015 m. birželio 16 d. pasitarimą (1 val.).

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas ar paaiškinimai maksimalus priteistinas dydis yra 285,62 Eur (714,5 Eur (2014 IV ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 0,4 (Rekomendacijų 8.16. p. nustatytas koeficientas)).

Iš Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 512 matyti, kad 2015 m. balandžio 29 d. prašymo dėl procesinio dokumento prijungimo prie administracinės bylos ir 2015 m. balandžio 30 d. prašymo dėl procesinių išlaidų pripažinimo ir priteisimo parengimas užtruko 2 val., vienos advokato darbo valandos įkainis – 100 Eur, todėl už nurodytų prašymų parengimą priteistina suma yra 200 Eur, kuri neviršija Rekomendacijose už tokių paslaugų suteikimą nustatyto priteistinos sumos dydžio.

Už 2015 m. gegužės 14 d. atsakovo atsiliepimo į skundą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties analizę bei 2015 m. birželio 16 d. vieną valandą vykusį pasitarimą maksimali priteistina suma yra 214,35 Eur (714,5 Eur (2014 IV ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.20 p. nustatytas koeficientas) x 3 val.)).

Nors Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 512 nurodyta, kad 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. birželio 9 d. buvo analizuojami naujai pateikti dokumentai ir tai viso užtruko 2 valandas, tačiau šios paslaugos nedetalizuotos, t.y. neaišku, kokie su byla susiję dokumentai buvo analizuojami, todėl darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šių teisinių paslaugų suteikimą pareiškėjai, o, nesant tokių duomenų, už aukščiau nurodytas teisine paslaugas bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Iš į bylą pateikto 2015 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. 479 ir 2015 m. spalio 26 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 526 matyti, kad pareiškėja už 2015 m. rugpjūčio 6 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 val.), 2015 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos teismo nutarties analizę (1 val.), 2015 m. rugsėjo 29 d. pasitarimą (1,5 val.), 2015 m. spalio 14/15 d. teisminės praktikos analizę ir prašymo teismui dėl administracinės bylos nutraukimo parengimą (3 val.), 2015 m. spalio 20/21 pasirengimą teisminiam posėdžiui (4 val.), 2015 m. spalio 20 d. pasitarimą (1,5 val.), 2015 m. spalio 26 d. teismo posėdį (0,75 val.) bei 2015 m. spalio 26 d. laiką, sugaištą kelionėje iš Vilniaus į Alytų ir atgal į Vilnių (3 val.), sumokėjo advokatui R. J. 1525 Eur. (I t., b. l. 86-87 ).

Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra 909,74 Eur (699,8 Eur (2015 I ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 1,3 (Rekomendacijų 8.11. p. nustatytas koeficientas)). 2015 m. rugpjūčio 6 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas užtruko 2 valandas, viena advokato darbo valanda įkainuota 100 Eur, todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma yra 200 Eur ir neviršija apskaičiuotos maksimalios galimos priteistinos sumos.

Už Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties analizę ir 2015 m. rugsėjo 29 d. pasitarimą, užtrukusius 2,5 val. (pagal Rekomendacijų 9 p. apvalinama iki 3 val.) maksimali priteistina suma yra 209,94 Eur (699,8 Eur (2015 I ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.20. p. nustatytas koeficientas) x 3 val.).

Už 2015 m. spalio 15 d. prašymo teismui dėl administracinės bylos nutraukimo parengimą gali būti priteistina 285,56 Eur ( 713,9 Eur (2015 II ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p. nustatytas koeficientas)).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokatas R. J. dalyvavo 2015 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, kuris truko 32 min. (Administracinio teisės pažeidimo bylos II t., b.l. 42-45).

Už 2015 m. spalio 20/21 d. pasirengimą šiam teisminiam posėdžiui, 2015 m. spalio 20 d. pasitarimą ir atstovavimą 2015 m. spalio 26 d. teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 499,73 Eur ( 713,9 Eur (2015 II ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19. p. nustatytas koeficientas) x7 val.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad Rekomendacijų 3 punktas, kuriame yra nustatyta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-527/2011; 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-437/2011). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju paminėtų Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintų prielaidų advokato kelionės išlaidoms atlyginti nenustatyta, darytina išvada, kad pareiškėja neturi teisės į kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą.

Bylos rašytiniais duomenimis (I t., b.l. 88-89 ) nustatyta, kad pareiškėja už 2015 m. lapkričio 5 d. pasitarimą (0,5 val.), 2015 m. lapkričio 7 d. apeliacinio skundo projekto rengimą (3 val.), 2015 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo analizę (1,5 val.) ir 2016 n. sausio 3 d. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties analizę (0,25 val.) advokatui R. J. sumokėjo 525 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą pareiškėjai maksimali galima priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą yra 1213,63 Eur ( 713,9 Eur (2015 II ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 1,7 (Rekomendacijų 8.10. p. nustatytas koeficientas). Aukščiau nurodyti dokumentai (I t., b.l. 88) patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 7 d. apeliacinio skundo projekto rengimas užtruko 3 val., viena advokato darbo valanda įkainuota 100 Eur, todėl už apeliacinio skundo projekto parengimą priteistina 300 Eur suma.

Už 2015 m. lapkričio 5 d. pasitarimą (0,5 val.), 2015 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo analizę (1,5 val.) ir 2016 m. sausio 3 d. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties analizę (0,25 val.), maksimali priteistina suma yra 142,78 Eur (713,9 Eur (2015 II ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 0,1 (Rekomendacijų 8.20. p. nustatytas koeficientas) x 2 val. (Rekomendacijų 9 p.)).

Byloje esanti 2016 m. rugpjūčio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 616 bei 2016 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 525 patvirtina, kad pareiškėja advokatui R. J. sumokėjo 216 Eur už 2016 m. liepos 14 d. motyvuoto prašymo Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo parengimą ir pateikimą (2 val.) ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinėje byloje analizę (0,16 val.) (I t., b.l. 90-91).

Už 2016 m. liepos 14 d. motyvuoto prašymo Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo parengimą pagal Rekomendacijų 8.16. ir 8.20. punktų nuostatas gali būti priteistina 299,2 Eur (748 Eur (2016 I ketv. vidutinis mėnesinis briuto darbo užmokestis) x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p. nustatytas koeficientas)). Už šio prašymo surašymą advokatui sumokėta 200 Eur suma (I t., b.l. 90-91) neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus priteistinos sumos dydžio, todėl priteistina iš atsakovo. Kadangi Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinėje byloje analizė truko 0,16 val., todėl pagal Rekomendacijų 9 punkto nuostatas už tokios trukmės teisines paslaugas turėtos išlaidos neatlyginamos.

Aukščiau nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų pagrindu, darytina išvada, kad maksimali galima pareiškėjai priteistina suma už advokato jai suteiktas teisines paslaugas yra 3466,71 Eur. Teismo nuomone, minėta suma, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, vertintina kaip pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl priteistina pareiškėjai.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti turtinę žalą dėl turėtų išlaidų, kurias patyrė apmokėdama UAB „Auditas“ už parengtą Specialisto vertinimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-15 - 2014-11-17 atlikto Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo (po veiklos audito) vidaus audito - 532,40 Eur ( I t., b. l. 62-75, 96).

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja, nagrinėjant ATP bylą Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka kaip įrodymą 2015-04-13 apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams pagrįsti dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimo, kuriuo ji buvo pripažinta kalta padarius minėtą pažeidimą, panaikinimo pateikė 2015-04-29 prašymą priimti į bylą UAB „Auditas“ Specialisto vertinimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-15 - 2014-11-17 atlikto Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo (po veiklos audito) vidaus audito (toliau –ir Specialisto vertinimas dėl audito) (ATP byla, I t., b.l. 162-163). Teismas nagrinėjamos bylos aspektu pažymi, kad, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas, ir, sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą, būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai.

Teismo vertinimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).

Pagal ATPK 272 straipsnio galiojusias ginčo administracinio teisės pažeidimo bylos metu nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be kita ko, turi teisę duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Taigi pareiškėja teikdama apeliacinį skundą turėjo teisę pateikti ir įrodymus.

Kaip matyti administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, protokolas buvo susijęs su Alytaus miesto teatro, kurio direktore buvo pareiškėja, vidaus auditu. Pareiškėjai ATPK protokolas buvo surašytas dėl dokumentų audito įrodymams rinkti ir auditui atlikti nepateikimo. Pareiškėja, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tvirtino, jog savivaldybės Audito skyrius 2014 m. teatre neturėjo teisinio pagrindo atlikti vidaus audito.

Specialisto vertinime dėl audito buvo pateikta išvada, jog Alytaus miesto savivaldybės Audito skyrius 2014 m. teatre neturėjo teisinio pagrindo atlikti vidaus audito, tai sudaro pagrindą teigti, jog minėtas įrodymas buvo susijęs su administracinio teisės pažeidimo byla ir pareiškėjos teisių gynimu nuo ATPP pateikto kaltinimo. Minėtas įrodymas tiesiogiai nebuvo vertintas Kauno apygardos teismo 2015-05-20 nutartyje, nes jos pagrindu pagal pareiškėjos 2015-04-13 apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimas panaikintas dėl procesinių pažeidimų, bylą grąžinant nagrinėti iš naujo, tačiau vien ši aplinkybė negali paneigti jo kaip įrodymo aktualumo, pareiškėjai ginantis nuo ATPP suformuluoto kaltinimo. Teismas pažymi, jog šioje byloje buvo reikalingos specialios žinios, todėl pareiškėja turėjo teisę ir pagrindą kreiptis į specialių žinių šiuo klausimu turinčią įmonę UAB „Auditas“.

Byloje nustatyta, jog paraleliai su administracinio teisės pažeidimo byla Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-886-979/2015 dėl pareiškėjai skirtos drausminės nuobaudos (pastabos) panaikinimo, neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą. Į civilinę bylą kaip įrodymas taip pat buvo pateiktas minėtas Specialisto vertinimas dėl audito. Tačiau vien ši aplinkybė, teismo nuomone, negali būti pagrindas atmesti pareiškėjos prašymą priteisti išlaidas už jo parengimą, nustačius, jog jis buvo reikalingas pareiškėjai ginant savo teises nuo ATPP pareikšto kaltinimo. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėja nereiškė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė apmokėdama UAB „Auditas“ už Specialisto vertinimą ir jos nebuvo priteistos, tai patvirtina minėtos civilinės bylos duomenys, todėl atsakovo argumentai dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo teise, dėl reikalavimo dvigubo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti. ATP byloje esantys įrodymai- UAB „Auditas“ išrašyta PVM sąskaita- faktūra Serija AUD Nr. 103229, SEB vietinio mokėjimo nurodymas (I t., ATP, b.l. 186-187) patvirtina, jog pareiškėja už Specialisto vertinimą dėl audito sumokėjo minėtai įmonei 532,40 Eur, todėl prašoma suma yra įrodyta mokestiniais dokumentais, reikalavimas dėl jos priteisimo pagrįstas.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apibendrinant darytina išvada, jog pareiškėja nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme patyrė pagrįstų bylinėjimosi išlaidų ( 3466,71 Eur už advokato paslaugas ir 532,40 Eur už įrodymų gavimą), todėl pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovo 3999,11 Eur (3466,71 +532,40 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiame sprendime konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, yra pagrindas spręsti neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo klausimą.

Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, jog neturtinės žalos atlyginimo priteisimas civilinėje byloje buvo sprendžiamas dėl tarnybinių santykių, be to, toje byloje atsakovas buvo kitas (Alytaus miesto teatras), todėl pareiškėja taip pat turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje dėl neigiamų pasekmių, numatytų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurios atsirado dėl pažeidimų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo teisena.

Akivaizdu, jog pareiškėja dėl to patyrė nepatogumų, susijusių su bylinėjimusi, kurie, teismo vertinimu, nereikalauja atskiro įrodinėjimo.

Pareiškėja nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė stresą, pablogėjo jos profesinė reputacija, patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, sutriko sveikatos būklė, dėl to buvo paguldyta į ligoninę. Pažymėjo, jog sveikatos sutrikimai prasidėjo būtent 2014-11-04, iš karto po to, kai jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

2014-11-04 išduotas Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, jog pareiškėja administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, t.y. 2014-11-04 kreipėsi VŠĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninę dėl kairės pusės galvos skausmo, tirpimo (I t., b.l. 136), tačiau nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja po to buvo hospitalizuota ar jos sveikatos būklė pablogėjo. Pažymėtina, jog pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimas buvo užfiksuotas vėlesniais medicininiais dokumentais, iš kurių matyti, jog pareiškėja buvo konsultuota Neurologo, gydyta ligoninės Neurologijos skyriuje laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2014-12-23 dėl praeinančio galvos smegenų išemijos priepuolio, skundėsi dėl spaudimo galvoje, mirgėjimo akyse, galvos svaigimo, pykinimo, bendro silpnumo (I t., b.l. 123-133). Nuo 2014-12-22 pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2016-01-12 dėl ligos, išskyrus tam tikrus laikotarpius dėl ligonio slaugymo ( I t., b.l. 160). Iš civilinės bylos Nr. 2-886-979/2015 duomenų nustatyta, jog pareiškėja savivaldybės Tarybos 2014-12-22 sprendimu Nr. T-357 buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ( kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Kadangi 2014-12-22 pareiškėjos kreipimasis į medikus sutapo su jos atleidimo iš darbo diena, tai leistų manyti, jog sveikatos sutrikimai iš esmės buvo sąlygoti atleidimo iš darbo pasekmių. Medicinos dokumentų išraše Nr.14-14105 nurodyta, jog panašaus pobūdžio nusiskundimai prasidėjo apie 6-7 mėnesius ( I t., b.l. 137), taigi manytina, jog šio pobūdžio sveikatos sutrikimai atsirado anksčiau negu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (2014-11-04) už 2014-10-15 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymo pateikti dokumentus nevykdymą.

Tačiau administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla ir civilinė byla buvo nagrinėjamos beveik tuo pačiu metu, jos buvo tarpusavy susijusios. Iš medicininių dokumentų negalima neabejotinai nustatyti, ar pareiškėjos sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti aplinkybių, susijusių su tarnybinio pažeidimų tyrimu, ar su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn. Medicininiai dokumentai esantys pareiškėjos sveikatos istorijoje patvirtina, jog šių abiejų bylų nagrinėjimo laikotarpiu ji kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimų, buvo gydoma ligoninėje, pakankamai ilgą laiką buvo nedarbinga ( I t., b.l. 120-162). Tai sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog atsakovo neteisėtais veiksmais administracinio teisės pažeidimo procedūros metu pareiškėja taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų, dėl kurių atsirado neigiamos pasekmės, susijusios su sveikatos pablogėjimu.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos eiga buvo komentuojama spaudoje, kitose viešojo informavimo priemonėse (I t., b.l. 98-119), tačiau į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kad dėl to buvo pakenkta pareiškėjos profesinei reputacijai.

Įvertinus byloje visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai L. R. iš Alytaus miesto savivaldybės 3999,11 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 11 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur ( vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.