Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. R. atstovo advokato R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimo L. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimu buvo nubausta už tai, kad ji nevykdė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus teisėto reikalavimo ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188¹⁶ str. Pažeidimas padarytas tokiomis aplinkybėmis: L. R., būdama (duomenys neskelbtini), nevykdė 2014-10-15 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymo per 5 darbo dienas pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pareigūnams dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą auditoriams ribotos apimties Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo (veikos po audito) vidaus auditui atlikti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimu L. R. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁶ str. 1 d., jai paskirta 86 Eur dydžio bauda.

L. R. atstovas advokatas R. J. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimą, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.11.-17-470/2015 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; arba Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.11.-17-470/2015 panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde nurodo, kad, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo konstatuojamosios dalies, jame nurodoma, kad L. R. nevykdė 2014-10-15 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymo per 5 darbo dienas pateikti centralizuoto vidaus audito skyriaus pareigūnams dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą vidaus auditui atlikti. Tuo tarpu nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad L. R. ne tik nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, bet ir kliudė pagal kompetenciją atlikti pareigūnams vidaus auditą. Galiausiai, kaip matyti, iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014-11-04 surašyto Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ADP-37-(8.10), L. R., esą, per nustatytą laiką nepateikė prašomų dokumentų Centralizuotam vidaus audito skyriui. Taigi, administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad skirtinguose dokumentuose, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokole, Alytaus rajono apylinkės teismo nutarime nustatomos netapačios (skirtingos) teisės pažeidimo, kurį neva padarė L. R., formos. Tokiu būdu, teismas išplėtė esą padaryto teisės pažeidimo ribas, konstatuodamas, kad ne tik buvo nevykdomi teisėti nurodymai, bet kartu ir kliudė pareigūnams atlikti savo funkcijas. Teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo išplėsti neva teisės pažeidimo sudėtį įtraukdamas naujas alternatyvias veikas, dėl kurių teisminio nagrinėjimo metu apskritai net gi nebuvo diskutuojama. Tokiu būdu buvo pažeista L. R. teisė žinoti, kuo yra kaltinama, jos teisės į tinkamą teisinį procesą, teisės į gynybą ir nešališką teismą. Alytaus miesto savivaldybės admininistracijos 2014-10-15 rašte Nr. SD-6513prašoma dvejopo pobūdžio informacijos: 1) informacijos, kuriai pateikti nereikalinga specialus pasirengimo (įstaigos parengtus ir patvirtintus dokumentus, bylas, sutartis, kitą informaciją ar atitinkamų dokumentų kopijas) ir šiai informacijai pateikti nėra nustatomas joks terminas; 2) kitos vidaus auditui atlikti reikalingos informacijos, kuriai pateikti jau nustatomas 5 darbo dienų terminas. Apeliantė sprendžia, kad taip ir lieka neaišku, kas tai yra ta „kita informacija“, kurią prašoma pateikti per nustatytą terminą. Kalbant toliau – teismas visiškai nesiaiškino ir aplinkybės, nuo kada turėjo būti skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas – nuo minimo rašto įstaigoje gavimo dienos, ar nuo auditorių atvykimo dienos ar nuo kito terminui skaičiuoti juridiškai reikšmingo atspirties taško. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarime administracinėje byloje konstatuotas teisės pažeidimas, esą L. R. laiku (per 5 dienas) nepateikė prašomų dokumentų, nėra galutinai konkretizuotas ir aiškus, nes administracinės bylos įrodymai patvirtina, kad skirtingos 2014-10-15 rašte nurodytos informacijos buvo prašoma skirtingais laikotarpiais. Taip pat bylos duomenys rodo, kad didžiąją dalį dokumentų ir / ar jų kopijų auditorės buvo gavusios ir paėmusios arba susipažinusios dar 2014-10-17 vizito teatre metu. Tiek Alytaus miesto teatro 2014-10-17 raštas Nr. SD-154, tiek 2014-11-04 raštai Nr. SD-161, SD-162 ir SD163 rodo, kad skirtingais laikotarpiais teatro vadovė teikė įvairiausius dokumentus, kurių prašė auditoriai. Skundžiamame teismo priimtame nutarime nebuvo atskleistas vienas iš pažeidimo sudėties elementų – pažeidimo padarymo laikas. Surašant 2014-11-04 administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakomybėn traukiamai L. R. nebuvo leista aktyviai dalyvauti. Kaip matyti iš protokolo, nėra nei L. R. paaiškinimo, nei kitokių duomenų, ar ji atsisakė rašyti pasiaiškinimą. Pirmosios instancijos teismas netikrino vieno iš pagrindinių asmens kaltei grįsti dokumentų -teisės pažeidimo protokolo kaip įrodymo šaltinio pagrįstumo, teisėtumo, atitikties keliamiems reikalavimams. Darytina išvada, jog šios procesinės garantijos pažeidimas sąlygojo, jog apeliantė L. R. neturėjo progos tinkamai paaiškinti savo veikimo ar neveikimo motyvų, nurodyti argumentus, kodėl jos kaip Alytaus miesto teatro direktorės supratimu savivaldybės administracijos audito pareigūnai kaip savivaldybės administracijos direktorius veikė ne teisės aktų nustatyta tvarka, peržengė savo įgaliojimus. Savivaldybės administracijos direktorius, kiek tai susiję su vidaus audito funkcijomis savivaldybės juridinių asmenų valdyme, savo įgaliojimus įgyvendina tik tokioje apimtyje ir tik tuomet, kai yra savivaldybės tarybos pavedimas tai daryti. Kitaip tariant, konstituciškai administracijos direktorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, įgyvendina savivaldybės tarybos sprendimus, įskaitant ir sprendimus, susijusius su savivaldybės juridinių asmenų, šiuo atveju -Alytaus miesto teatro, valdymo koordinavimu ar kontrole. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pats yra pripažinęs, kad jam yra suteikti riboto pobūdžio įgaliojimai Alytaus miesto teatro atžvilgiu, t.y. tik tokie, kurie nurodyti šio teatro veiklą reglamentuojančiuose nuostatuose. L. R., kaip teatro direktorė, vykdo tik savininko, t.y. tik Alytaus miesto savivaldybės tarybos, kuri įgyvendina savininko (savivaldybės ) teises ir pareigas, pavedimus. Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2014-10-15 raštu Nr. SD-6513(6.17), kreipdamasis į Alytaus miesto teatro direktorę L. R. dėl pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito, turėjo kokius nors iš anksto Alytaus miesto teatro savininko teises ir pareigas vykdančios savivaldybės tarybos nurodymus atlikti Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimą po veiklos audito 2014 metais. Skundžiamą nutarimą priėmęs Alytaus rajono apylinkės teismas, nustatydamas, esą L. R. neteisėtai neveikė, t.y. nevykdė pareigos per nustatytą terminą pateikti prašomų dokumentų ar kitos informacijos siekiant atlikti pažangos vertinimą po audito, netinkamai aiškino ir taikė ATPK 188¹⁶ str. 1 d. nuostatas. Apelianto teiginius, jog tiek Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymai, tiek Centralizuoto vidaus audito skyriaus tarnautojų reikalavimai Alytaus miesto teatro direktorei L. R. pateikti reikalingus dokumentus ir informaciją siekiant atlikti pažangos vertinimą po audito, neatitiko teisėtumo reikalavimų, patvirtina ir Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatos. Pagal teisės aktų nuostatas reikalavimas, jog audituojamas subjektas per 5 darbo dienas pateiktų prašomus dokumentus ar kitą informaciją yra taikomas išimtinai tik atliekant vidaus auditą, bet ne pažangos stebėjimą. Apeliantė įsitikinusi, jog 2014-10-15 rašto pagrindu pradėtas pažangos stebėjimo procesas yra niekaip nesusijęs su minėtame klausimyne nurodytu ribotos apimties vidaus audito tikslu, t.y. siekiu vertinti, kaip buvo įgyvendinamos 2013, 2014 m. auditorių ataskaitose pateiktos išvados ir jų pagrindu suformuotos rekomendacijos. Alytaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime, ignoruodamas reikalavimus visapusiškai ir aktyviai tirti visas reikšmingas administracinės bylos aplinkybes, to neatliko, dėl ko buvo klaidingai ir paviršutiniškai nutarime teigiama, kad visi apeliantės L. R. nuogąstavimai dėl auditorių galimo piktnaudžiavimo, administracijos direktoriaus turimų įgaliojimų viršijimo, yra nepagrįsti. Alytaus rajono apylinkės teismas įrodymus vertino fragmentiškai, tačiau ne jų visumą. Teismas turėjo apklausti administracijos sekretorę I. K. nepaisant to, jog tokio prašymo proceso dalyviai nebuvo pateikę. Šioje byloje svarbu atsižvelgti į LVAT formuojamą praktiką, iš kurios matyti, kad asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis nesilaikė reikalavimų, kurie yra neteisėti. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino objektyvaus nešališkumo garantijų šiame teisminiame procese.

Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimą palikti nepakeistą ir L. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad institucijos vertinimu teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Administracinės teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad apeliantė neįvykdė prie Alytaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. SD-6513 pridėto klausimyno reikalavimų, t.y. nei per 5 darbo dienas, nei vėliau nepateikė atsakymų į klausimus, prašomų dokumentų ir kitos informacijos, reikalingos Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo vidaus auditui atlikti. Institucija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytomis klaidinančiomis aplinkybėmis, kad didžiąją dalį dokumentų ir / ar jų kopijų auditorės buvo gavusios ir paėmusios arba susipažinusios dar 2014-10-17 vizito teatre metu. Apeliantė nepateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriui atsakymų į 3;5;6;7;8;9;10;11;13 ir kt. klausimus, prašomų dokumentų ir kitos informacijos. Aukščiau minėtų konkrečių dokumentų ir informacijos nepateikimas buvo užfiksuotas 2014-10-17 protokolu, kurį pasirašė apeliantė, teatro sekretorė I. K., Centralizuoto vidaus audito skyriaus auditorės R. J., S. Č.. 2014-10-17 protokole nurodyti terminai ir dokumentai, kuriuos apeliantė turėjo pateikti. Institucija nesutinka su apeliantės teigimu, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui nebuvo reikalinga gauti leidimą iš Alytaus miesto teatro savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos dėl Alytaus miesto teatro pažangos stebėjimo vidaus audito atlikimo, nes Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius yra tiesioginis Alytaus miesto teatro direktoriaus vadovas. Savivaldybės administracijos darbą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, todėl jis kaip vykdomosios institucijos vadovas ir pasirašė 2014-10-15 raštą Nr. SD-6513(6.17). Centralizuoto vidaus audito tarnybai skyriaus nuostatai suteikia teisę ir be administracijos direktoriaus nurodymo gauti auditui atlikti reikiamų auditų dokumentų kopijas. Šiuo atveju vidaus audito tarnyba pasielgė pagal subordinacijos principą ir raštą pasirašė administracijos direktorius. Pažangos stebėjimas reiškia, kad Vidaus audito tarnyba gali vertinti ne tik pačių vidaus audito metu nustatytų trūkumų pašalinimą, bet ir kitų išorės auditorių ar kitų šalių nustatytų trūkumų pašalinimą ir rekomendacijų įgyvendinimą, Apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei vieno požymio, leidžiančio konstatuoti teismo šališkumą.

L. R. atstovo advokato R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 188¹⁶ str. 1 d. numatyta, kad neįleidimas ar kitoks kliudymas savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams pagal kompetenciją tikrinti ūkio subjektus, dokumentų nepateikimas arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Apeliantės atstovas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nutarime išplėtė padaryto teisės pažeidimo ribas konstatuodamas, kad ne tik buvo nevykdomi teisėti nurodymai, bet kartu ir kliudė pareigūnams atlikti savo funkcijas, tuo tarpu protokole nurodyta, jog Alytaus miesto teatro direktorė per 5 darbo dienų terminą prašomų dokumentų Centralizuotam vidaus audito skyriui nepateikė.

Kaip jau minėta, atsakomybei pagal ATPK 188¹⁶ str. 1 d. atsirasti užtenka vienos veikos padarymo. Šiuo atveju protokolas L. R. buvo surašytas už tai, kad ji per 5 darbo dienų terminą prašomų dokumentų Centralizuotam vidaus audito skyriui nepateikė. Tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ji taip pat nevykdė direktoriaus teisėto reikalavimo, kas taip pat yra traktuotina kaip viena iš ATPK188¹⁶ str. 1 d objektyviųjų požymių. ATP protokole šios aplinkybės, tai yra objektyvių veiksmų pasireiškusių teisėto reikalavimo nevykdymu, nebuvo nurodyta, todėl visiškai sutiktina su apeliantu , jog buvo išplėstos kaltinimo ribos, inkriminuojant papildomus veiksmus ir tai pažeidė asmens teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas, bei teisę į tinkamą gynybą.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas pagrįstas klausimas, kad teismas visiškai nesiaiškino aplinkybės, nuo kada turėjo būti skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas labiau pateikiant informaciją, o ne suformuluojant kaltinimą asmeniui nurodant esmines aplinkybes, tai yra: pažeidimo padarymo laiką ( laikotarpį), nurodant kada pažeidėjui atsirado pareiga pateikti prašomus dokumentus ir kokį laikotarpį jis jos nevykdė, kada ir kur buvo įteiktas reikalavimas, kokių dokumentų nepateikė ir pan. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad aiškinant ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį sistemiškai pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Be to, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti.

Protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė ( LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-942/2015) .

ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir ad­mi­nistracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. Pa­žy­mė­tina, kad pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pa­rei­gūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), t. y. įrodymų rinkimo administracinio tei­sės pažeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokolą surašančiam pareigūnui, bet ir bylą nagri­nėjančiam organui (pareigūnui). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimtame nutarime padarė esminių procesinės teisės pažeidimų, tai yra išplėtė kaltinimo nurodyto 2014 11 04 ATP protokole ribas. Iš teismo nu­ta­ri­mo nustatomosios dalies nėra aišku kuo konkrečiai pasireiškė L. R. veika, už kurios pa­da­rymą jai pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 188¹⁶str.1d.. Nutarimo nustatomojoje da­lyje nėra nurodyta nei galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo laikas, nei vieta, nei tiks­lūs nepateikti dokumentai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teis­mui to nepadarius, tokiu būdu buvo pažeista L. R. teisė žinoti kuo ji yra kaltinama bei buvo iš esmės apribota jos teisė į gynybą.

Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus ir siekdamas nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, privalo būti aktyvus. Nagrinėjamoje byloje teismas neišsamiai bei nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko pažeidė ATPK 257 str. nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Kadangi grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės ir kitų skundų argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. R. atstovo advokato R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015m. kovo 25d. nutarimą panaikinti ir L. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.