- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-959-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00231-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybė SBĮ Alytaus Miesto Teatras, Alytaus miesto biudžetinei įstaigai
- Ieškovas
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- I. P.
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Alytaus miesto savivaldybės, atstovaujamos advokato Tomo Bagdanskio, ir ieškovės L. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-886-979/2015 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovams Alytaus miesto savivaldybei, Alytaus miesto biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo I. P., dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5535, panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu T-213 paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintu papildytu ieškiniu prašė pripažinti atleidimą iš teatro direktorės pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, panaikinti Tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T-357 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus“, grąžinti į teatro direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nuobauda paskirta nepagrįstai. Teatro darbuotoją I. P. į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas pervedė nepažeisdama įstatymų, nes neprivalėjo priimti konkurso būdu. Vienintelės konkursinės pareigos yra teatro vadovo. Atsakovė pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą: praleido 1 mėnesio terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui dienos drausminei nuobaudai skirti; nepareikalavo raštu prieš skiriant nuobaudą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo; sprendime dėl nuobaudos skyrimo nebuvo nurodytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Dėl paskirtos nuobaudos ieškovė kreipėsi į DGK, kuri sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą kaip nepriskirtiną DGK kompetencijai, konstatavusi, jog ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Privaloma ikiteisminė procedūra yra darbdavio sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo skundimas DGK, todėl sprendimas atsisakyti nagrinėti prašymą yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms DK nuostatoms. Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu sudaryta komisija buvo neteisėta, kadangi savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai nepriklauso spręsti klausimus, susijusius su teatro veikla. Komisija sudaryta neturint tam įgaliojimų, tuo tarpu tyrimo komisijos išvados negali būti teisiniu pagrindu nagrinėjant teatro veiklą. Minėta komisija 2014 m. gruodžio 5 d. išvadoje be pagrindo konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė teatro sutartinius įsipareigojimus ir kitas pareigas. Faktiniai duomenys dėl ieškovės atleidimo, t. y. konkretūs trys darbo drausmės pažeidimai ir priežastys, buvo pateikti tik procesiniuose dokumentuose. Ieškovei inkriminuoti darbo drausmės pažeidimai visiškai nepagrįsti. Teatro darbo laikas buvo nustatytas įstaigos vadovo darbo tvarkos taisyklėse iki ieškovės vadovavimo, jokių pretenzijų ar pastebėjimų nebuvo teikta, atliktuose audituose toks pažeidimas nebuvo nustatytas, kitose kultūros įstaigose laikas suderintas tik po ieškovės atleidimo. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ieškovei inkriminuotas pažeidimas dėl asignavimų, skirtų atsiskaitymams su UAB „Litesko“, neracionaliu panaudojimu. Be to, atsakovė pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą. Atsakovė už tą patį darbo drausmės pažeidimą taiko administracinę ir drausminę nuobaudas. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, ieškovė patyrė nepatogumus, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutriko jos sveikata, sumenko prestižas ir geras vardas.
Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovė kvestionuoja kolegialaus organo sprendimus, kuriais buvo skirtos nuobaudos jai, kaip viešosios įstaigos vadovei. Pagal pateiktas tyrimo komisijų išvadas buvo priimami sprendimai dėl nuobaudų. Sprendimai dėl nuobaudų skyrimo priimti nepažeidus 1 mėn. termino po tyrimo komisijų išvadų pateikimo. Ieškovė, 2014 m. gegužės 15 d. paskelbusi konkursą teatro direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigoms, tinkamai neužbaigė konkurso procedūrų, kadangi laimėjusiam pretendentui atsisakius pasirašyti darbo sutartį, nepasiūlė sudaryti darbo sutarties antrąją vietą užėmusiam pretendentui, sudarė darbo sutartį su teatro darbuotoja, neskelbiant ir neorganizuojant konkurso, kas prieštarauja objektyvumo, skaidrumo ir viešojo intereso principams, priimant asmenį į konkursines pareigas. Ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, skirta teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimų kvalifikavimui šiurkščiais svarbu tai, kad buvo pažeistos įstaigos vadovo pareigos, kuriam keliami aukštesni nei paprastam darbuotojui lojalumo, rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo ir pan. reikalavimai. Padaryti drausmės pažeidimai yra ciniški, tyčia pažeidžiant nustatytą tvarką, pažeidimų tyrimų metu buvo elgiamasi nesąžiningai, nebendradarbiaujant, nesavikritiškai ir abejingai dėl padarytų pažeidimų. Nagrinėjant nurodytus darbo drausmės pažeidimus ir skiriant drausmines nuobaudas nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų. Ieškovei padaryti darbo drausmės pažeidimai buvo aiškūs ir suprantami, kadangi komisija teikė prašymus pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų, betarpiškai dalyvavo svarstant drausminės atsakomybės klausimą tarybos posėdyje, teikė paaiškinimus žodžiu, todėl teisė teikti paaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimo nebuvo apribota.
Atsiliepimas
Atsakovė BĮ (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo skirta pagrįstai ir teisėtai, sutiko su atsakovės Alytaus miesto savivaldybės atsiliepime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu tenkino iš dalies ieškinio, patikslinto, papildyto ieškinio reikalavimus; panaikino Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. DGK-5535; panaikino Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T-357 dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo su L. R. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu; pripažino, kad darbo sutartis su L. R. nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu; kitoje dalyje ieškinio, patikslinto, papildyto ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš ieškovės L. R. atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos naudai 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. T-123 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog darbo santykių pagrindas viešojo administravimo subjekto sprendimas nepakeičia teisinės prigimties, todėl ginčas dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, kaip individualus darbo ginčas, galėjo ir turėjo būti nagrinėjamas DGK, todėl priimtas ginčijamas DGK sprendimas - neteisėtas ir nepagrįstas. BĮ (duomenys neskelbtini) steigėja (savininkė) yra Alytaus miesto savivaldybė, ieškovės darbdavys buvo Alytaus miesto savivaldybės taryba, kurią pagal kompetenciją atstovauja ir veikia įgaliojimų ribose Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Ieškovės 2014 m. rugpjūčio 7 d. rašte išdėstyta informacija ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl I. P. paskyrimo į teatro direktorės pavaduotojos rinkodarai ir menui pareigas sąlygojo poreikį administracijos direktoriui 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu sudaryti komisiją ir aiškintis, ar nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Tik po 2014 m. rugpjūčio 21 d. komisijos išvadų paaiškėjo teisės aktų pažeidimas. Teismas konstatavo, kad drausminė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2014 m. rugsėjo 21 d., o buvo paskirta 2014 m. rugsėjo 19 d. tarybos sprendimu, todėl drausminės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas. Nei Tarybos reglamentas, nei Administracijos nuostatai nenumato tokio pobūdžio tyrimo komisijų darbo organizavimo tvarkos. Aplinkybė, jog nebuvo patvirtintas tyrimo komisijos darbo reglamentas, nepaneigia komisijos veiklos ir pateiktų išvadų teisėtumo. Ieškovei buvo suteikta ir garantuota galimybė per protingą terminą pasiaiškinti ir nurodyti reikšmingas aplinkybes dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo, ieškovė šia teise pasinaudojo, todėl jos teisės nebuvo pažeistos. Tarybos sprendime Nr. T-213 nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, kuriuo pažeistos įstatymo bei poįstatyminių teisės normų, lokalinių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ieškovės, kaip įstaigos vadovės, pareigas be kita ko, nukreipiama į darbo drausmės pažeidimo tyrimo komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 išvadas. Svarstant klausimą tiek 2014 m. rugpjūčio 28 d., tiek 2014 m. rugsėjo 19 d. Tarybos posėdžiuose dėl drausminės nuobaudos – pastabos, skyrimo, ieškovė žinojo ir suprato drausminio pažeidimo esmę, teikė paaiškinimą. Taigi, esant įvardytam netinkamam pareigų vykdymui kaip drausminiam pažeidimui, atsižvelgiant į tarybos sprendimų rengimo specifiką (svarstoma komitetuose, priedas sprendimo aiškinamasis raštas ir komisijos išvados), aplinkybė, kad nebuvo nurodytas konkretus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, nepaneigia priimto sprendimo turinio ir formos teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, ieškovės keliamas abejones dėl 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu sudarytos komisijos procedūrinių pažeidimų tiriant darbo drausmės pažeidimą ir 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu skiriant drausminę nuobaudą – pastabą, iš esmės paneigia bylos duomenimis nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės. Teatras yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklą, be kita ko, reglamentuoja specialus įstatymas – TKĮĮ. Įvertinus tai, kad TKĮĮ kaip konkursines pareigas įtvirtino tik įstaigos vadovo pareigas, pagal teisės normų sisteminę analizę įstaigos vadovo pavaduotojo pareigos nėra konkursinės. Nesant imperatyviai konkrečiam reikalavimui, įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę spręsti dėl darbuotojų priėmimo būdo ir tvarkos. Ieškovė, vadovaujamoje įstaigoje įsteigusi direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigybę, nors tiesiogiai įstaigos nuostatai nenumatė, kaip priėmimo būdą pasirinko viešą konkursą. Darbo drausmės pažeidimas buvo siejamas su netinkamu darbo pareigų vykdymu pervedant į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas teatro darbuotoją I. P.. Teismas pripažino, kad ieškovė, į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas I. P. pervesdama ne konkurso būdu, pažeidė DK 101 straipsnio 1 dalį, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalį, teatro nuostatų 20.1, 20.4 punktus, teatro direktoriaus pareigybės 11.2 punktą, tuo padarė darbo drausmės pažeidimą. Aplinkybė, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas buvo teisiškai netinkamai įvertintas, nepaneigia padaryto pažeidimo – netinkamo pareigų vykdymo. Padaryto darbo drausmės pažeidimo, kaip sąmoningo elgesio, pasekmė – pasitikėjimo praradimas, kaltės forma – tyčia. Teismo vertinimu ieškovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. T-213 dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktorei.
Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-357 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo. Teismas nurodė, kad informacija apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą administracijos direktoriui buvo pateikta 2014 m. lapkričio 4 d. Kultūros skyriaus vedėjos tarnybiniame pranešime, kuris sąlygojo poreikį Administracijos direktoriui 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu sudaryti komisiją dėl galimo drausmės pažeidimo tyrimo, be to, Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu pavesta papildomai ištirti Administracijos centralizuoto vidaus audito skyriaus (CVAS) 2014 m. lapkričio 17 d. rašte dėl galimos teisės aktų ir finansinės drausmės rizikos nesilaikymo nurodytas aplinkybes dėl dokumentų nepateikimo Administracijos CVAS. Tik 2014 m. gruodžio 5 d., t. y. po komisijos išvadų paaiškėjo ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimo faktas. Drausminė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2015 m. sausio 5 d., o buvo paskirta 2014 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu, todėl drausminės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas. Ieškovei buvo suteikta ir garantuota ne vieną kartą galimybė per protingą terminą pasiaiškinti ir nurodyti reikšmingas aplinkybes dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo. Tarybos sprendime T-357 nurodyti darbo drausmės pažeidimai, be kita ko, nukreipiama į darbo drausmės pažeidimo tyrimo komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. išvadas, kuriose konstatuotos pažeistos įstatymo, lokalinių teisės aktų nuostatos reglamentuojančios ieškovės, kaip įstaigos vadovės, pareigas. Svarstant klausimą Tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. posėdyje dėl drausminės nuobaudos skyrimo, ieškovė žinojo ir suprato drausminio pažeidimo esmę, teikė paaiškinimą. Esant įvardytam netinkamam pareigų vykdymui kaip drausminiam pažeidimui, įvertinus sprendimo priėmimo specifiką (svarstymas komitetuose, priedas sprendimo aiškinamasis raštas ir komisijos išvados) aplinkybė, kad nebuvo nurodytas konkretus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, nepaneigia priimto sprendimo turinio ir formos teisėtumo ir pagrįstumo. Net ir nenustačius pagrindų administracinei atsakomybei, nėra kliūčių veiksmus analizuoti drausminės atsakomybės kontekste. Teismo vertinimu, ieškovės keliamas abejones dėl 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu sudarytos komisijos procedūrinių pažeidimų tiriant darbo drausmės pažeidimus ir 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, iš esmės paneigia bylos duomenimis nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės. Pirmasis darbo drausmės pažeidimas - nepanaudojimas 2014 m. rugpjūčio 28 d. Tarybos sprendimu skirtų 70000 Lt asignavimų įsipareigojimams UAB „Litesko“ vykdyti. Komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. išvadoje, be kita ko, buvo konstatuota, kad apie 70 000 Lt asignavimų panaudojimą buvo teikiami skirtingi finansiniai duomenys 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Strateginio planavimo ir finansų skyriui nei 2014 m. spalio 30 d. raštu Kultūros skyriui. Drausminis pažeidimas buvo siejamas tik su 2014 m. rugpjūčio 28 d. Tarybos sprendimu skirtų 70 000 Lt tikslinių asignavimų tinkamu vykdymu, todėl aplinkybės dėl įsiskolinimo UAB „Litesko“ susidarymo ir įstaigos deficitinio biudžeto, nėra teisiškai reikšmingos padaryto pažeidimo vertinimui. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip įstaigos vadovė, netinkamai ir neracionaliai planavo teatrui skirtus asignavimus be pagrįsto pagrindo laiku ir tinkamai neatsiskaitydama su kreditoriumi UAB „Litesko“ už suteiktas paslaugas, tuo netinkamai vykdydama įstaigos vadovės pareigas, pažeidė teatro nuostatų 20.1., 20.10., 20.11. punktus, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalį, ir padarė darbo drausmės pažeidimą.
Antrasis darbo drausmės pažeidimas – teatro administracijos darbo laiko nesuderinimas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija – taryba. Ieškovė neginčijo fakto, kad 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu patvirtintose Teatro vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas darbo ir poilsio laikas nebuvo suderintas su steigėju – Taryba. TKĮĮ nereglamentuoja teatro įstaigos, jos struktūrinių padalinių bei darbuotojų darbo ir poilsio laiko nustatymo, todėl turi būti vadovaujamasi Nutarimu Nr. 990. Pagrindinė teatro veikla yra organizuoti profesionalaus scenos meno (spektaklių ir (ar) kitų literatūros, meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą, o ne, kaip nurodo ieškovė, priimti ir aptarnauti gyventojus, teikti jiems paslaugas. Tokiu būdu, teatro įstaigos darbo laikas turi būti nustatomas pagal Nutarimo Nr. 990 2.3 punktą, o ne 2.5 punktą. Aplinkybė, kad teatre buvo nusistovėjusi būtent tokia įstaigos laiko nustatymo ir tvirtinimo tvarka iki ieškovei atėjus vadovauti įstaigai, t. y. vadovas nustato vidaus tvarkos taisyklėse ir atliktų vidaus auditų metu įstaigos darbo laiko nesuderinimas nebuvo nustatytas, nepaneigia nustatyto pažeidimo fakto ir neatleidžia įstaigos vadovo nuo pareigos suderinti kaip nustato teisės aktų reikalavimai. Nustatytas pažeidimo faktas nebuvo formalus ieškovės pareigų netinkamas vykdymas, tai buvo siejama su atsakovės teisių pažeidimu (interesu gauti būtinus finansinius duomenis). Teismas pripažino, kad ieškovė, nesuderinusi įstaigos darbo ir poilsio laiko su steigėju, netinkamai vykdė įstaigos vadovo pareigas ir pažeidė Nutarimo Nr. 990 2.3 punktą, Teatro nuostatų 20.14. punktą., BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir padarė darbo drausmės pažeidimą.
Trečiasis darbo drausmės pažeidimas grindžiamas dokumentų ir duomenų nepateikimu CVAS auditorėms, atliekant pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito procedūras. Kadangi Teatro vidaus auditas 2014 metų Administracijos CVAS plane nebuvo numatytas, turėjo būti suderintas su Administracijos direktoriumi. Rašytinių įrodymų dėl pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito atlikimo teatre suderinimo su Administracijos direktoriumi į bylą atsakovė nepateikė. Teismas sprendė, kad vertinant byloje esančius kitus dokumentus, tikėtina, kad toks suderinimas galėjo būti, tačiau esmingai reikšminga aplinkybė – rašytinis Administracijos direktoriaus suderinimas, lemianti procedūros teisėtumą, negali būti laikoma įrodyta tik liudytojos parodymais, toks viešo juridinio asmens vadovo suderinimas turi būti rašytinis, juolab, atžymėtas viešo juridinio asmens dokumentų valdymo sistemoje. Toks galimas procedūros pažeidimas negali būti pripažintas formaliu pažeidimu inkriminuoto darbo pažeidimo kontekste. Tokiu būdu, nėra galimybės daryti neabejotiną išvadą, kad vidaus audito procedūros atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2014 m. spalio 17 d. bei 2014 m. lapkričio 4 d. CVAS auditorėms buvo pateikti dokumentai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad dokumentai buvo teikiami, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiga teikti dokumentus nebuvo vykdoma. Tai, kad ne visi prašomi dokumentai buvo pateikti, leidžia daryti prielaidą, kad pareiga nebuvo visiškai įvykdyta. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad negalėjo būti atliekama vidaus audito procedūra ir reikalaujama pateikti su tuo susijusius dokumentus bei duomenis, buvo paneigta įvertinus teisės aktų reikalavimus bei į bylą pateiktus dokumentus dėl vidaus audito procedūros. Teismas sprendė, kad nustatyta aplinkybė, kad pagal pateiktus į bylą dokumentus nebuvo galima padaryti neabejotinos išvados dėl vidaus audito procedūros teisėtumo, savaime nepaneigia ieškovės, kaip įstaigos vadovės, pareigos teikti dokumentus ir duomenis, tačiau leidžia konstatuoti, kad nebuvo įrodytos reikšmingos aplinkybės drausminės atsakomybės sąlygoms atsirasti dėl šio darbo drausmės pažeidimo. Aplinkybės dėl ieškovės galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų pasitvirtino iš dalies, t. y. netinkamas pareigų atlikimas, susijęs su teatro sutartinių įsipareigojimų UAB „Litesko“ vykdymu ir įstaigos darbo laiko nesuderinimas su Taryba galėjo būti pripažinti darbo drausmės pažeidimai, tuo tarpu dokumentų neteikimas vykdant pažangos stebėjimo (veikla po audito) vidaus audito procedūras – neįrodytas. Todėl drausminė atsakomybė gali kilti tik pirmo ir antro pažeidimų pagrindu. Vertinant paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, už padarytus darbo drausmės pažeidimus adekvatumą nustatytų aplinkybių kontekste, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą kaip griežčiausia priemonė yra neadekvati. Padarytų darbo drausmės pažeidimų kaip visumos nėra pagrindo laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu pagal DK 235 straipsnį. Nustatyti pažeidimai yra drausminės atsakomybės pagrindas, todėl įvertinus tai, kad ieškovė turi galiojančią drausminę nuobaudą – pastabą, darbo sutartis galėjo būti nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Todėl ieškovės atleidimas iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nepagrįstas. Pagrindiniai ieškovės reikalavimai buvo drausminių nuobaudų – pastabos ir atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas. Kiti reikalavimai dėl grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo yra išvestiniai. Netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nors pakeitus atleidimo iš darbo pagrindą, nėra teisinio pagrindo svarstyti kitų ieškovės reikalavimų – grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo fakto dėl ieškovės atleidimo, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos, todėl teismas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nepasisakė. Esant nustatytiems padarytiems drausminiams pažeidimams, ieškovės išsakytus teiginius dėl galimo politinio susidorojimo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Sprendimą dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimo iš darbo priėmė kolegialus organas – Taryba, kurią sudaro tarybos nariai, galintys priklausyti tiek atitinkamai politinei partijai, tiek savarankiškai veikiantys rinkimų komitetų pagrindu, tačiau vertinant nustatytus faktinius duomenis, susijusius su darbo drausmės pažeidimais, visumoje, balsavimas taryboje atsižvelgiant į partinį priklausomumą negali būti suprantamas kaip politinis susidorojimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde (10 t. b. l. 86-95) prašo: pakeisti ir (arba) papildyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo motyvuojamosios dalies „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. T-123 paskirtos drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo“ motyvaciją ir ieškovės L. R. ieškinį atmesti šiame apeliaciniame skunde nurodytais motyvais; panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-357 dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo su L. R. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas teisiškai netinkamai buvo įvertintas, nepagrįsti teismo motyvai dėl teatro vadovo pavaduotojo skyrimo į pareigas ne konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kad TKĮĮ nenumato konkursinių pareigų baigtinio sąrašo, neįvardija konkrečių konkursinių pareigų sąrašo ir konkursų organizavimo tvarkos, vadovaujantis DK 101 str. 2 d. bei TKĮĮ 8 str., Vyriausybės nutarimo Nr. 301 1 p. išvardintoms kitoms konkursinėms pareigoms taikytinas Nutarimas Nr. 301. Teatro pavaduotojo pareigybė yra teatro vadovo funkcijų pavadavimui, todėl ir pavaduojančiam asmeniui turi būti keliami tam tikri reikalavimai, tame tarpe ir priėmimas konkurso būdu. Tokia pareigybė yra viena iš vadovaujančiųjų įstaigoje, o teatras iš esmės yra finansuojamas savininko lėšomis t. y. skyrimas į tokias pareigas konkurso būdu užtikrina skyrimo į tokias pareigas objektyvumą, skaidrumą, patenkina ir viešąjį interesą. Todėl teismo sprendimo motyvuojamoji dalis „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. T-123 paskirtos drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo“ yra keistina ir (ar) papildytina, iš esmės nurodant, kad teatro vadovo pavaduotojo pareigos yra konkursinės. Atitinkamai papildytina sprendimo dalis dėl nustatytų ieškovės pažeidimų, o būtent, kad ieškovė paskelbdama, organizuodama ir vykdydama konkursą teatro direktorės pavaduotojo pareigoms užimti, tačiau šio konkurso tinkamai neužbaigdama, o taip pat į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas I. P. pervesdama, t. y. priimdama ne konkurso būdu, pažeidė DK 101 straipsnio 1 dalį, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalį, Teatro nuostatų 20.1, 20.4 punktus, Teatro direktoriaus pareigybės 11.2 punktą, taip pat DK 101 str. 3 d., Nutarimą Nr. 301, ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad netinkamas ieškovės pareigų atlikimas, susijęs su teatro sutartinių įsipareigojimų UAB „Litesko“ vykdymu, taip pat susijęs su įstaigos darbo laiko nesuderinimu su Taryba, nėra šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai. Teismas nevertino, ar kiekvienas iš atsakovės nurodytų ir teisme įrodytų pažeidimų yra kvalifikuotinas šiurkščiu ar ne, neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes dėl šių pažeidimų kvalifikavimo šiurkščiais, nepasisakė dėl šių pažeidimų pobūdžio, kilusių padarinių, ieškovės kaltės formos, ieškovės elgesio tiriant pažeidimus, nesavikritiškumo, nesiskaitymo su darbdavio interesais, abejingumo ir t.t. Teismas neįvertino ieškovės, kaip teatro vadovės, pareigų pobūdžio, kurie yra itin reikšmingi pažeidimų kvalifikavimui šiurkščiais. Ieškovės veiksmus būtina vertinti pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus, t. y. kaip turėjo elgtis įstaigos direktorė darbo drausmės pažeidimų metu, atsižvelgiant į rūpestingos šeimos galvos standartus, o taip pat ieškovei keliamus aukštesnius rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo standartus bei viešąjį interesą. Ieškovė elgiasi itin nesavikritiškai ir abejingai padaryto pažeidimo bei jo tyrimo atžvilgiu.
3. Teismas nevertino pirmojo nurodyto pažeidimo DK 235 str. 1 d. ir 2 d. atžvilgiu. Ieškovės veiksmai traktuojami kaip savivaliavimas DK 235 str. 2 d. 4 p. prasme, taip pat kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas DK 235 str. 2 d. 11 p. prasme. Ieškovė suprato ir žinojo, kokia yra skirtų lėšų tikslinė paskirtis ir konkretus panaudojimas, žinojo, kad teatras yra įsiskolinęs UAB „Litesko“ už suteiktas šildymo paslaugas, o toks teatro įsiskolinimas patvirtintas ir teismo sprendimu, tačiau ieškovė sistemingai delsė sumokėti UAB „Litesko“ Tarybos sprendimu teatrui skirtą tikslinę 70 000 Lt sumą daliniam įsiskolinimui padengti. Ieškovės veiksmai ir neveikimas atlikti tyčia, jos kaltės forma taip pat reikšminga pažeidimo kvalifikavimui šiurkščiu. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų teatras patyrė tiek turtinių, tiek neturtinių neigiamų padarinių. Delsiant sumokėti kreditoriui priteistą sumą, didėjo teatro įsiskolinimas dėl teismo sprendimu priteistų palūkanų, delspinigių. Buvo pažeistas darbdavio interesas užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, kad būtų racionaliai ir optimaliai naudojamos tikslinės lėšos. Darbdavys prarado pasitikėjimą ieškove kaip galinčia toliau tinkamai vykdyti teatro vadovės pareigas.
4. Nors teismas nustatė, kad, nesuderindama teatro darbo laiko su Taryba, ieškovė pažeidė darbo drausmę, tačiau nepasisakė dėl šio pažeidimo šiurkštumo pobūdžio. Šis pažeidimas laikytinas šiurkščiu, vadovaujantis DK 235 str. 2 d. 4 ir 11 p. Ieškovei gavus reikalavimą pateikti duomenis atsakovei, buvo atsikertama, kad toks pavedimas neturi būti teikiamas nedarbo metu. Tokie ieškovės veiksmai buvo susiję su tiesioginiu atsakovės teisių pažeidimu (interesu gauti būtinus finansinius duomenis), dėl tokio ieškovės piktnaudžiavimo buvo prarastas pasitikėjimas ieškove.
5. Apeliantė nesutinka su teismo išaiškinimais, kad pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito atlikimo procedūros nebuvo numatytos 2014 metų CVAS veiklos plane bei nebuvo suderintos su Administracijos direktoriumi. Teismo motyvai dėl pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito suderinimo, yra prieštaringi, jie pateikti pažeidžiant CPK 185 str., 331 str. 4 d. Teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad tikėtina, jog toks suderinimas buvo, tačiau priimdamas sprendimą rėmėsi ne aplinkybe, kad toks suderinimas faktiškai buvo, tačiau tik tuo, kad toks formalus dokumentas, kurio turinio ir formos neįtvirtina joks teisės aktais, nebuvo pateiktas teismui. Iš to daroma išvada, kad teismas audito procedūros teisėtumą vertino iš esmės formaliai.
6. Ieškovė nepagrįstai nesudarė sąlygų CVAS skyriaus atsakingiems asmenims savarankiškai dirbti ir parengti išvadas, nepateikė per nustatytą terminą reikalaujamų dokumentų, taip sutrikdant audito veiklą. Ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių kvestionavo atliekamą auditą, nors ieškovei aiškiai ir kelis kartus tiek CVAS, tiek Administracijos direktoriaus buvo nurodyta, kad yra atliekamas teatro pažangos stebėjimo vidaus auditas. Ieškovės veiksmai šiurkščiu kvalifikuotini tiek pagal DK 235 str. 2 d. 6 p., tiek pagal DK 235 str. 2 d. 4 p., o taip pat ir DK 235 str. 2 d. 11 p. Dėl nustatytų ieškovės neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo, darbdavys neteko pasitikėjimo ieškove. Dėl ieškovės neteisėtos veikos buvo padaryta žala - sutrikdytas teatro pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito atlikimas, auditas nebuvo baigtas; buvo pažeistas darbdavio lūkestis, kad darbuotojai laikytųsi teisės aktuose įtvirtintų pareigų, kilo rizika susiformuoti blogai praktikai savivaldybei priklausančiose įstaigose. Ieškovė, kaip įstaigos vadovė, privalėjo žinoti ir išmanyti teatro veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir tinkamai vykdyti juose įtvirtintas teatro bei savo, kaip teatro vadovės, pareigas, tačiau, atsakovės manymu, tyčia šių pareigų nesilaikė, dėl ko jos elgesys pagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
7. Ieškovei skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. - yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės padaryti darbo drausmės pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs (DK 235 str. 1 d., 2 d. 4, 6, 11 p.), už kurių padarymą DK 136 str. 3 d. 2 p. aiškiai įtvirtinta teisė skirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo; drausminė nuobauda skirta atsižvelgus į ieškovės pareigų ypatumus, kaltę, žalą, nesavikritiškumą, nesiskaitymą su darbdavio interesais, abejingumą dėl padarytų pažeidimų ir kt.; atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove, kaip galinčia toliau tęsti darbo sutartimi sulygtas teatro direktorės funkcijas.
8. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovė taip pat buvo atstovaujama administracijos darbuotojo, nereiškia, kad patirtos išlaidos yra neprotingos, nerealios, neproporcingos ar neadekvačios. Šioje byloje, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, apimtį ir kitas išvardintas aplinkybes, atsakovė pagrįstai naudojosi profesionalias teisines paslaugas teikiančio advokato paslaugomis, o tokios patirtos išlaidos atsakovei turi būti atlygintos.
Ieškovė L. R. apeliaciniame skunde (10 t. b. l. 97-125) prašo: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-12-28 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškininiai reikalavimai ir pakeistas atleidimo iš darbo pagrindas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį ir papildomą bei patikslintą papildomą ieškinį patenkinti pilnai; panaikinti 2014-12-16 LR VDĮ prie SADM Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS - 5535, ir panaikinti Alytaus miesto savivaldybės Tarybos 2014 rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. T- 213 paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą; pripažinti neteisėtu L. R. atleidimą iš darbo - Alytaus miesto Savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų nuo 2014-12-23 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, panaikinti Alytaus miesto savivaldybės 2014-12-22 tarybos sprendimą Nr.T-357 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus“; grąžinti ieškovę L. R. į Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas; priteisti iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismo išvada, kad ieškovei paskirta pastaba yra adekvati padarytam pažeidimui, yra visiškai neteisėta, nepagrista, nesuprantama ir sunkiai paaiškinama. Teismas sutiko su ieškovės pozicija ir konstatavo, jog ieškovė, teatro darbuotoją pervesdama į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas, neprivalėjo organizuoti viešo konkurso, tačiau dėl nesuvokiamų, visiškai nepagrįstų motyvų teismas ieškovės ieškinio reikalavimą atmetė. Iš teismo motyvuojamos dalies logiškai neįmanoma suprasti tokios išvados pasikeitimo argumentų, sprendimas yra prieštaringas. Analizuojant teismo sprendimą, sunku net paaiškinti kaip ieškovė galėjo pažeisti teismo nurodomus teisės aktus, kai teismas pats pripažįsta, kad jie nebuvo pažeisti.
2. Teismas nevertino, kad analogišką teisės aktų aiškinimą yra išdėsčiusi ir Valstybinė darbo inspekcija (t. 3. b. l. 25-29). Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir Teisės taikymo skyrius pateikė išaiškinimą, kad specialus TKĮĮ savivaldybių teatruose numato vieninteles konkursines teatro vadovo pareigas, todėl savivaldybės teatro vadovo pavaduotojo pareigos nėra konkursinės. Be to, konkurso procedūra buvo tinkamai baigta ir nepavykus konkurso būdu pasirinkti tinkamo asmens, ieškovė turėjo absoliučią teisę priimti asmenį dirbti ir be konkurso, priimti teatro direktoriaus pavaduotoją buvo iškilusi tarnybinė būtinybė. Ieškovei drausminė nuobauda - pastaba buvo paskirta nesant darbo drausmės pažeidimo, todėl teismas ją paliko galioti nepagrįstai.
3. Teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad darbdavys skiriant drausminę nuobaudą - pastabą nepažeidė DK 240 str. 1 d. nuostatų, nesilaikė imperatyvių minėto straipsnio reikalavimų, nukrypo nuo teismų praktikos, nenumatančios galimybės paaiškinimus žodžiu prilyginti paaiškinimams raštu. Darbdavio reikalavimo pasiaiškinti raštu byloje nėra. Svarstant klausimą dėl pastabos skyrimo ieškovei nebuvo leista pasisakyti. Teismas, nurodydamas, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr.SD-5025(4.42) ieškovės pareikalauta iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. pasiaiškinti, klaidingai taiko VSĮ teisės normas dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai pastarąjį dokumentą palaikė darbdavio reikalavimu pasiaiškinti raštu. Teismas neteisėtai suteikė administracijos direktoriui darbdavio atstovo statusą.
4. Teismas netinkamai taikė teisės aktus, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei nukrypo nuo LAT formuojamos DK 241 str. aiškinimo bei taikymo praktikos, o drausminė nuobauda pastaba buvo skirta praleidus imperatyvų 1 mėnesio terminą. Darbdavio atstovu pagal įstatymą yra Alytaus miesto savivaldybės vadovas - meras. Todėl iš 2014-08-05 mero rašto turinio, kurį jis adresavo administracijos direktoriui, yra aišku, jog merui buvo žinoma aplinkybė, jog ieškovė I. P. į teatro direktoriaus pareigas galimai priėmė be konkurso, ieškovei 2014-08-08 pateikus atsakymą į administracijos direktoriaus paklausimą ir patvirtinus viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, atsakovei tapo galutinai aiškus šių aplinkybių visetas.
5. Teismas visiškai ignoravo faktinę aplinkybę, kad komisijos išvados, į kurias atsižvelgdamas ieškovas priėmė tarybos sprendimą, atsirado ir komisijos narių pasirašytos 2015-08-21, nors tyrimą vykdžiusi komisija ieškovės buvo paprašiusi papildomų dokumentų ir nustačiusi terminą prašomiems dokumentams pateikti iki 2015-08-22. Tai patvirtina ieškovės išsakytus nuogąstavimus, kad komisijai, tikėtina iš mero arba administracijos direktoriaus, buvo daromas neteisėtas poveikis ir spaudimas.
6. Teismo išvada, kuria teismas iš dalies pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, perkvalifikuodamas atleidimo pagrindą iš DK 136 str. 3 d. 2 p. į DK 136 str. 3 d 1 p. yra visiškai neteisėta, nepagrįsta, nesuprantama ir sunkiai paaiškinama, nes pastaba ieškovei paskirta neturint tam pagrindo, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl nėra vienos iš būtinų šio atleidimo pagrindo taikymo kumuliatyvių sąlygų - fakto, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors karta per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. Net ir tuo atveju, jeigu pastaba būtų pripažinta paskirta pagrįstai, pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė tik atsiliepime į ieškinį, išeidama iš ieškinio ribų, inkriminavo ieškovei kitus pažeidimus, konstatuotinus 2014-12-05 komisijos tyrimo išvadose Nr. VD-1826 ir tik bylos nagrinėjimo teisme metu sugebėjo įvardinti atleidimo iš darbo priežastis, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė piktnaudžiavo proceso teise, o teismas tai toleravo, taip apsunkindamas ieškovės padėtį, nes ieškovei teko aiškintis dėl naujų tariamų pažeidimų. Teismas, grubiai nukrypdamas nuo ginčo esmės, inkriminuodamas ieškovei kitus pažeidimus grubiai pažeidė YSĮ 16 str. 3 d. 1 p. bei DK 14-16 str., 24 str. 1 d. nuostatas.
8. Teismas, priimdamas sprendimą dėl pirmojo pažeidimo (netinkamas pareigų atlikimas, susijęs su teatro sutartinių įsipareigojimų UAB „Litesko“ vykdymu), netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nukrypo nuo ginčo esmės, todėl šio pažeidimo negalima laikyti darbo drausmės pažeidimu. Jokios tyčios ar sąmoningo siekimo nevykdyti savo pareigų nebuvo. Priešingai teismo sprendimo motyvams, ieškovės aktyvūs veiksmai, grindžiami byloje esančiais neginčijamais įrodymais, liudytojų parodymais, įrodo ieškovės tinkamą elgesį ir gebėjimą priimti racionalius, teisėtus sprendimas nestandartinėse situacijoje, kas sąlygoja, jos, kaip vadovo, aukštą kompetenciją ir geras dalykines savybes. O tai, kad ji nepakluso administracijos direktoriaus neteisėtiems reikalavimams, negalima laikyti darbo drausmės pažeidimais. Teismas net nepaminėjo svarbios įrodytos aplinkybės, kuri paneigė komisijos išvadas bei atsakovės poziciją dėl neva dėl neaiškių motyvų atgal į Savivaldybės biudžetą grąžintų lėšų. Savivaldybės tarnautojų prašymu lėšos buvo grąžinos 2014-09-25 (kolegiškais pagrindais) atgal savivaldybei.
9. Vertindamas antrąjį drausmės pažeidimą (teatro administracijos darbo laiko nesuderinimas su taryba) teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino nukrypdamas nuo ginčo esmės, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių, neteisingai taikė teisės aktus. Teismo nurodyta faktinė aplinkybė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitų savivaldybės įstaigų vadovai derino laiką su taryba yra klaidinančio pobūdžio, nes minėti įrodymai liečia ne kultūros įstaigas, o švietimo įstaigas; toks švietimo įstaigų sulyginimas su teatru yra neadekvatus esamam pamatiniam teisiniam reglamentavimui ir prieštarauja TKĮĮ. Teatro direktorius, nustatydamas darbo laiką įstaigoje privalo vadovautis DK 147 str. 1 d., 161 str. 2 d. 230 str., bei Nutarimo Nr.990 2.5. p. nustatytoms teisės normomis, o tai reiškia, kad teatro direktorius turi diskrecijos teisę pats nustatyti įstaigos darbo laiką.
10. Teismas dėl abiejų tariamų pažeidimų nevertino ir neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, neatskleidė ginčo esmės, todėl priėmė sprendimą, kuris yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms. Byloje esančios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog atleidimas iš darbo šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip pernelyg griežta drausminė nuobauda, nesuderinama su DK 238 straipsnio nuostatomis ir neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų, neadekvati tariamiems padarytiems darbo drausmės pažeidimams.
11. Pripažinus tiek ieškovės atleidimą iš darbo, tiek drausminės nuobaudos - pastabos pa-skyrimą neteisėtais, ieškovei turėtų būti priteista neturtinė žala. Ieškovės patirtas stiprus stresas, stiprūs dvasiniai išgyvenimai, įtampa, ieškovės atžvilgiu vykdytas ilgalaikis, sistemingas tęstinio pobūdžio persekiojimas (psichologinis spaudimas) 2014 m. rugpjūčio mėn. - 2014 m gruodžio mėn. laikotarpyje lėmė ieškovės sveikatos sutrikimus, dėl ko prireikė medikų pagalbos ir kurių padariniai yra ilgai išliekantys (medicininiai dokumentai byloje pateikti).
12. Administracijos direktorius, neturėdamas atitinkamo pavedimo (įgaliojimo), o tai reiškia neturėdamas darbinio teisnumo ir veiksnumo, jokiais būdais negalėjo vykdyti darbdaviui (šiuo atveju tarybai) priskirtos kompetencijos, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovės darbdavį atstovaujantis asmuo yra administracijos direktorius yra neteisėta, prieštarauja teisės normoms. Administracijos direktorius, neturėdamas įgaliojimų ir inicijavęs darbo drausmės pažeidimo procedūras ieškovės atžvilgiu, viršijo savo įgaliojimus, kas įrodo, jog ieškovės atžvilgiu inicijuota ir atlikta darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra buvo atlikta neteisėtai, grubiai pažeidžiant VSĮ, BĮĮ, TKĮĮ, DK ir kt.
13. Teismas, atsisakydamas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktas konsultacijas dėl tariamo jų detalizacijos nepateikimo, pažeidė imperatyvias CPK 98 str. 1 d., Rekomendacijų 6 p. nuostatas.
14. Teismas, pripažindamas atsakovės atstovavimą tinkamu, nesant byloje pateiktos atstovavimo sutarties, sudarytos remiantis 2015 m. vasario 3 d. tarp advokatų profesinės bendrijos „iLAW”, atstovaujamos advokato Tomo Bagdanskio, ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos administracijos direktoriaus, sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. SR-181 (3.9), ir / ar pačios teisinių paslaugų teikimo sutarties, grubiai pažeidė imperatyvias CPK nuostatas bei nukrypo nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos.
Atsiliepimas
15. Teismas neužtikrino objektyvaus nešališkumo garantijų šiame teisiniame procese. Teismas buvo šališkas, sprendime aiškiai perteikiami tik atsakovės advokato argumentai, kurie prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms bei liudytojų parodymams.
Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškovės L. R. apeliacinį skundą (10 t. b. l. 134-135) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad laiko apeliacinį skundą nepagrįstu ir atmestinu dėl tų pačių argumentų, kuriuos savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė Alytaus miesto savivaldybė.
Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į atsakovės Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą (10 t. b. l. 137-139) prašo tenkinti Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir pakeisti ir /arba papildyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo motyvaciją ir ieškovės L. R. ieškinį atmesti Alytaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. T-357 dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo su L. R. DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Nurodo, kad sutinka su Alytaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais.
Ieškovė L. R. atsiliepime į apeliacinį skundą (11 t. b. l. 1-17) prašo atmesti atsakovės Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo šiuos argumentus;
1. Atsakovė reiškia neteisėtą ir nepagrįstą reikalavimą pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nurodant kad teatro vadovo pavaduotojo pareigos yra konkursinės, kadangi jis prieštarauja tiek imperatyvioms teisės aktų nuostatoms (TKĮĮ10 str. 1 d., Nutarimo Nr. 301 3 p.), tiek lokaliniams teatro veiklą reglamentuojantiems aktams - Teatro nuostatams.
2. Drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - buvo paskirta pažeidžiant imperatyvias DK normas, t. y. praleidus drausminės nuobaudos skyrimo terminą bei nepareikalavus ieškovės raštu pasiaiškinti apie tariamai atliktus darbo drausmės pažeidimus. LAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nesilaikius DK nustatytos tvarkos skiriant drausminę nuobaudą, jos skyrimas negali būti laikomas teisėtu. Net jeigu ir būtų pripažinta, jog ieškovės atlikti veiksmai galėtų būti vertintini kaip darbo drausmės pažeidimas, nebūtų pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą tariamus darbo drausmės pažeidimus pripažinti šiurkščiais, kadangi drausminė nuobauda už juos skirta pažeidžiant imperatyvią DK nustatytą tvarką, todėl - neteisėtai.
3. Atsakovės teiginiai dėl 70000 Lt grąžinimo savivaldybės administracijai bei skirtingų finansinių duomenų teikimo dėl minėtų lėšų panaudojimo įgaliotoms institucijoms prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms ir atsakovės iniciatyva kviestų liudytojų parodymams, o tai rodo jog atsakovė elgiasi nesąžiningai bei sąmoningai iškreipdama įrodymus sau naudinga linkme klaidina teismą.
4. Atsakovė be jokio teisinio pagrindo prašo pripažinti ieškovę padarius šiurkščius darbo drausmės pažeidimus DK 235 str. 2 d. 4 p. ir 11 p. pagrindais. Jokiame teisės akte nėra numatyta galimybė atsakovei teisme perkvalifikuoti tariamus darbo drausmės pažeidimus, jau nekalbant apie tai, kad atsakovė, kaip darbdavys, apskritai net nesvarstė ieškovės drausminės atsakomybės dėl pastarųjų tariamų pažeidimų ir tai įrodo byloje esantys duomenys.
5. Atsakovės argumentai, jog teatro darbo laiko nesuderinimą su Taryba būtina priskirti prie šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo prieštarauja byloje esantiems duomenims. Ieškovė neatsisakė pateikti Kultūros skyriaus vedėjos prašomos informacijos, o tiesiog neapsikentusi dėl neprofesionalaus V. L. darbo organizavimo, išsakė Kultūros skyriaus vedėjai pastabas dėl jos darbo organizavimo nusiųsdama laiško kopijas ir jos tiesioginiam vadovui. Be kita ko labai svarbu pažymėti, kad V. L. prašoma informacija buvo pateikta ir tai įrodo byloje esantis įrodymas. Ieškovė pažymi, kad pastarasis laiškas - susirašinėjimas byloje nėra pateiktas pilna apimtimi, todėl kartu su atsiliepimu teikiamas papildomas įrodymas kaip detalizuojantis byloje esantį laišką.
6. Teismas teisingai nustatė, kad dokumentų neteikimas vykdant pažangos stebėjimo (veikla po audito Vidaus audito) procedūras neįrodytas, todėl atsakovės siekimas tai paneigti, nepateikiant objektyvių teisinių pagrindų, patvirtinančių netinkamą pirmosios instancijos teismo vertinimą šioje dalyje, atmestinas, kaip nepagrįstas.
7. Nagrinėjama byla yra darbo byla, kurioje ieškovė laikoma silpnesniaja ginčo šalimi, todėl buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą (11 t. b. l. 20-33) prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė ar tam tikri įgalioti asmenys turėjo tikslą susidoroti su ieškove, atleisti ieškovę iš darbo ir pan. Aplinkybė, kad buvo inicijuoti ieškovės darbo drausmės pažeidimų tyrimai, o nustačius pažeidimus buvo skirtos nuobaudos nereiškia, kad atsakovė siekė susidoroti su ieškove. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimus, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama nustatytos tvarkos bei procedūros, skyrė ieškovei drausmines nuobaudas.
2. Ieškovė, būdama teatro vadovė, paskelbdama, organizuodama ir vykdydama konkursą Teatro direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, tačiau šio konkurso tinkamai neužbaigdama, o taip pat į teatro direktoriaus pavaduotojo pareigas I. P. pervesdama ne konkurso būdu, pažeidė DK 101 str., BĮĮ 9 straipsnio 2 dalį, Teatro nuostatų 20.1, 20.4 punktus, Teatro direktoriaus pareigybės 11.2 punktą, Nutarimą Nr. 301, CK 1.5, 2.87 str., ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą. Skirta drausminė nuobauda - pastaba yra švelniausia drausminė nuobauda, todėl, atsižvelgiant į ieškovės darbo drausmės pažeidimą, ieškovei keliamus aukštesnius sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo, lojalumo reikalavimus, kaltės formą, tokia drausminė nuobauda nėra per griežta.
3. Drausminė nuobauda pastaba ieškovei skirta nepažeidžiant DK nustatytos tvarkos, procedūros ir terminų. Nors ieškovė teigia, kad svarbu nustatyti, kada pažeidimas tapo aiškus ne Administracijos direktoriui, bet merui, tačiau paaiškėjimo momentas siejamas su paaiškėjimo momentu Tarybai. Nei merui, nei Administracijos direktoriui, nei Tarybai pažeidimas nebuvo aiškus anksčiau, negu buvo pateiktos 2014 m. rugpjūčio 21 d. išvados. Ieškovė ne kartą teikė rašytinius paaiškinimus, dokumentus dėl pažeidimo, dalyvavo Tarybos posėdžiuose ir jai buvo sudarytos visos sąlygos visapusiškai pateikti pasiaiškinimus ir žodžiu. Nors nei vienas teiktas paklausimas (pranešimas) ieškovei nebuvo pavadintas kaip darbdavio reikalavimas pasiaiškinti raštu, tačiau reikšmingas yra ne tokio reikalavimo pasiaiškinti pavadinimas, o tokio reikalavimo pasiaiškinti turinys. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius yra tiesioginis ieškovės vadovas, turintis teisę tirti darbo drausmės pažeidimus ir atlikti kitas funkcijas darbo teisinių santykių prasme.
4. Teismas, vertindamas ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrįstumą, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų. Visi 2014 m. gruodžio 5 d. išvadose nustatyti pažeidimai buvo įvertinti kaip darbo drausmės pažeidimai. Ieškovės teiginiai, kad jai nebuvo žinomi įtariami pažeidimai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi dėl šių pažeidimų ieškovė teikė pasiaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Kadangi ieškovė atleista dėl trijų pažeidimų, teismas turi prerogatyvą vertinti ir kvalifikuoti kiekvieną pažeidimą.
5. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis. Ieškovei, kaip Teatro direktorei, yra keliami kur kas aukštesni nei paprastam darbuotojui lojalumo, rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo, kvalifikacijos ir pan. Ieškovės pareiginiuose nuostatuose yra numatyti reikalavimai išmanyti, gebėti rengti, tvarkyti teisės aktus ir t.t., o ieškovės, kaip lygiateisės darbo teisinių santykių šalies padėtį, be kita ko, suponuoja ir tai, kad ieškovė užėmė aukščiausias (direktoriaus) pareigas (duomenys neskelbtini), ieškovė pati yra laikoma (duomenys neskelbtini), kaip darbdavio, atstove.
Šalies argumentai
6. Ieškovės argumentai ir motyvai dėl 2014 m. gruodžio 5 d. išvadose nurodytų trijų darbo drausmės pažeidimų yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nei atsakovės darbuotojai, nei kiti asmenys nei telefonu, nei kitais būdais nenurodė ieškovei grąžinti 70000 Lt sumą. Atsakovės manymu, ieškovė vienašališkai grąžino šias lėšas savavališkai nevykdydama Tarybos sprendimo Nr. T-194, o šie veiksmai buvo nulemti ieškovės sprendimo teisminiu keliu ginčytis su UAB „Litesko“ dėl skolos. Dėl to, kad ieškovė nesuderino darbo laiko, kilo neigiamos pasekmės, buvo iš esmės pažeidžiami atsakovės interesai bei teisės, o dėl tokio ieškovės piktnaudžiavimo buvo prarastas pasitikėjimas ieškove.
7. 2015 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei buvo priimtas pagal Tarybos veiklos reglamente nustatytą tvarką ir procedūras. Sprendimą dėl ieškovės drausminės nuobaudos skyrimo priima ne Administracijos direktorius ar meras, o Taryba, kaip kolegialus organas, tad būtent Taryba sprendė, atsižvelgti į turimą ieškovės drausminę nuobaudą, ar ne.
8. Ieškovės reikalavimas atlyginti padarytą neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi ieškovė iš darbo buvo atleista laikantis visų DK įtvirtintų taisyklių bei procedūrų, esant ieškovės drausminės atsakomybės pagrindui. Atsakovė ieškovės teisių ir interesų nepažeidė. Vien atleidimo iš darbo faktas nesuponuoja, jog darbuotojui yra padaryta neturtinė žala.
9. Nepagrįsti ieškovės skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei netinkamo atsakovės atstovavimo. 2015 m. gruodžio 8 d. vykusio posėdžio metu ieškovės ir jos atstovės buvo paprašyta paaiškinti patirtas išlaidas ir prašomą atlyginti sumą, tačiau ieškovė posėdžio metu to negalėjo padaryti, nors žinojo, jog yra numatyta bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga. Byloje yra pateikta atstovavimo sutartis, kurioje aiškiai išvardinti advokato įgaliojimai.
10. Net jeigu teismas pripažintų, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai arba nepagrįstai, ieškovės reikalavimas grąžinti į eitas pareigas negali būti tenkinamas, kadangi dėl nustatytų pažeidimų buvo galutinai prarastas pasitikėjimas ieškove toliau tęsti teatro vadovo pareigas. Be to, nuomonę dėl ieškovės galimumo grąžinti ją į eitas pareigas pateikė ir teatro darbuotojai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos objektą, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. spalio 31 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) sprendimu Nr. T-230 L. R. skirta Teatro direktore (t. 2 b. l. 87), 2013 m. lapkričio 4 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-950 penkeriems metams (t. 2 b. l. 85-86). Tarybos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. T-123 L. R. paskirta drausminė nuobauda – pastaba, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 101 straipsnio 3 dalį (netinkamas pareigų vykdymas, pervedant į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas teatro darbuotoją) (t. 3 b. l. 18). Ieškovė, abejodama paskirtos nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl nuobaudos panaikinimo, kuri 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5535 prašymą, kaip nepriskirtiną DGK kompetencijai atsisakė nagrinėti (t. 3 b. l. 21). Tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-357 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, t. y. Teatro sutartinių įsipareigojimų ir kitų pareigų nevykdymo) (t. 1 b. l.134-135). Darbo sutartis nutraukta 2015 m. vasario 17 d. (t. 2 b. l. 85-86). Ieškovė, nesutikdama su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti DGK sprendimą ir drausmines nuobaudas, pripažinti atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą, priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas ir neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies: panaikino Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. DGK-5535; panaikino Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T-357 dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo su L. R. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu; pripažino, kad darbo sutartis su L. R. nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu; kitus reikalavimus atmetė.
Apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ir ieškovė L. R., ir atsakovė Alytaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė).
Analizuodama ir vertindama abiejų apeliančių argumentus dėl ginčijamos drausminės nuobaudos (už darbo drausmės pažeidimą, pervedant į direktoriaus pavaduotojo pareigas teatro darbuotoją) paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 101 straipsnio 1 dalį, konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Kitose darbovietėse konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę. Pagal DK 101 straipsnio 3 dalį, į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, iki konkurso asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigybių sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 2 dalimi, nustatė konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sąrašą, į kurį 1.2. punktu įrašyta įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybė.
Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas (toliau – TKĮĮ) reglamentuoja teatrų ir komercinių įstaigų vykdomą profesionalaus scenos meno veiklą, šių įstaigų finansavimą, darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų ypatumus (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). TKĮĮ 8 straipsnis numato, kad teatrų ir komercinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, šis įstatymas ir kiti norminiai teisės aktai, Pagal to pateis įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai į pareigas priimami konkursiniu būdu. TKĮĮ nėra reglamentuota savivaldybių teatrų vadovų pavaduotojų priėmimo į darbą tvarka.
Atsižvelgdama į pateiktą teisinį reglamentavimą, sistemiškai vertinant DK 101 straipsnio 2 dalies, TKĮĮ 8 ir 10 straipsnių nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog DK 101 straipsnio 2 dalies nuostata, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai, reiškia, kad TKĮĮ 10 straipsnyje nenumačius įstaigos vadovo pavaduotojo konkursinės pareigos, tokia tvarka specialiame įstatyme DK 101 straipsnio 2 dalyje suformuluota prasme nebuvo nustatyta, todėl šiai pareigybei turi būti taikoma DK 101 straipsnio 2 dalyje suformuluota nuoroda į tokios tvarkos nustatymą poįstatyminiu Vyriausybės aktu, šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301, kuriame nurodyta, kad įstaigos vadovo pavaduotojas patenka į konkursinių pareigybių sąrašą. Viena iš įstatyme įtvirtintų biudžetinės įstaigos vadovo pareigų - nustatyta tvarka priimti ir atleisti biudžetinės įstaigos darbuotojus (Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 11.2 punkte (t. 1, b. l. 18-20). Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234 str.). Remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo bei Savivaldybės apeliacinio skundo tiems argumentams, kuriuose konstatuota, jog ieškovė, į direktoriaus pavaduotojo rinkodarai ir menui pareigas I. P. pervesdama, t. y. priimdama ne konkurso būdu, neterminuotai, tuo padarė darbo drausmės pažeidimą (DK 101 str. 1, 2, 3 d., Nutarimo Nr. 301 1.2 p., Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d. 3 p., Teatro direktoriaus pareigybės aprašymo 11.2 p.). Atitinkamai teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teisės normų sisteminės analizės išvadai bei ieškovės apeliacinio skundo argumentams, jog savivaldybės teatro vadovo pavaduotojo pareigos nėra konkursinės. Tačiau net ir darydamas prieštaringas išvadas dėl teatro vadovo pavaduotojo priėmimo į darbą tvarkos, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, netinkamai vykdydama pareigas.
Teisėjų kolegija vertina, jog negalima sutikti su ieškovės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, jog darbdavys skiriant drausminę nuobaudą - pastabą, nepažeidė DK 240 str. 1 d. nuostatų, nesilaikė imperatyvių minėto straipsnio reikalavimų, nukrypo nuo teismų praktikos, nenumatančios galimybės paaiškinimus žodžiu prilyginti paaiškinimams raštu. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. SD-5025 (4.42) tiriant galimai padarytą ieškovės drausminį nusižengimą (skiriant į pareigas Teatro direktoriaus pavaduotoją rinkodarai ir menui, buvo nesilaikyta nustatytų teisės aktų reikalavimų) ieškovės pareikalauta iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. pasiaiškinti (t. 3 b. l. 60), ieškovės paaiškinimas 2014 m. rugpjūčio 20 d. pateiktas Administracijai (t. 3 b. l. 61-62). Svarstant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą 2014 m. rugpjūčio 27 d. Tarybos Jungtinių komitetų posėdyje bei 2014 m. rugpjūčio 28 d. ir 2014 m. rugsėjo 19 d. Tarybos posėdžiuose dalyvavo ieškovė ir teikė paaiškinimus tarybos nariams dėl padaryto pažeidimo (t. 3, b. l. 88-89, 90-91). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei drausminės nuobaudos skyrimo procedūros ypatumus ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad ieškovei buvo suteikta ir garantuota ne vieną kartą galimybė per protingą terminą pasiaiškinti ir nurodyti reikšmingas aplinkybes dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė pasinaudojo teise pasiaiškinti dėl nustatytų įvykio aplinkybių, todėl jos teisės nebuvo pažeistos (DK 240 str. 1 d.).
DK 241 straipsnyje, kuris reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, yra nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuojau pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, o iškėlus baudžiamąją bylą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (DK 241 str. 1 d.). DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje N. S. v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-594/2012). Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog jai 2014 m. rugpjūčio 8 d. pateikus atsakymą į administracijos direktoriaus paklausimą ir patvirtinus viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, atsakovei tapo galutinai aiškus šių aplinkybių visetas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėto atsakymo pateikimo data negali būti laikoma darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo data, nes atsakovė tuo metu nesprendė klausimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo įstatymo nustatyta tvarka, o siekė patikrinti ir išanalizuoti galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo faktus (DK 240 str. 1 d., t. 3, b. l. 57, 58). Tik po Administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. DV-504 sudarytos komisijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. išvados (t. 3, b. l. 112-114) pateikimo paaiškėjo teisės aktų pažeidimas – ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimo faktas, pasiūlant administracijos direktoriui spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo, o būtent, teikti Alytaus miesto savivaldybės tarybai klausimą dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktorei L. R. už netinkamą pareigų vykdymą (t. 3 b. l. 70-72). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad drausminė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2014 m. rugsėjo 21 d., o buvo paskirta 2014 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimu, todėl drausminės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad drausminė nuobauda buvo paskirta praleidus imperatyvų 1 mėnesio terminą, yra neteisingi.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų DK 235 straipsnio 1 ir 2 dalies atžvilgiu, nepasisakė dėl šių pažeidimų šiurkštumo pobūdžio. Nurodo, jog ieškovės veiksmai, susiję su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir finansinės drausmės laikymusi, traktuojami kaip savivaliavimas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, taip pat kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme; teatro darbo laiko nesuderinimas su Taryba laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktų prasme; reikalaujamų dokumentų nepateikimas atliekant auditą kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas tiek pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tiek pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, o taip pat ir DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Teisėjų kolegija pastebi, kad pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, jog tuo atveju, kai ieškovės padaryti pažeidimai nekvalifikuotini kaip šiurkštūs ir nebuvo pagrindo darbo sutartį su ieškove nutraukti pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei 2014-09-19 buvo paskirta drausminė nuobauda, prašo teismo įvertinti, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (t. 2, b. l. 62-84), kas leidžia daryti išvadą, jog ir pati atsakovė nėra tikra dėl parinktos nuobaudos teisėtumo. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, atsakovės lokalinius norminius aktus, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos įvertino. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išaiškinimais, kad pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito atlikimo procedūros nebuvo numatytos 2014 metų CVAS veiklos plane bei nebuvo suderintos su Administracijos direktoriumi; nurodo, kad teismas audito procedūros teisėtumą vertino iš esmės formaliai. Analizuodama ir vertindama šiuo aspektu atsakovės reiškiamus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Teatre 2013 metais Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracijos) Centralizuoto vidaus audito skyrius (toliau – CVAS) atliko veiklos vertinimo vidaus auditą (2013 m. birželio 7 d. audito išvada Nr. VA-3) (t.5 b. l.105-112, t.6 b. l. 88-101) ir Administracijos direktorius 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. DV-430 patvirtino priemonių įgyvendinimo planas (t. 5 b. l. 113-114, t. 7 b. l. 102-105), o 2014 metais Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko finansinį (teisėtumo) auditą (2014 m. kovo 28 d. audito išvada Nr. AT-6, t. 5 b. l. 115-125, t. 6 b. l. 106-126) ir parengė rekomendacijų įgyvendinimo planą (t. 5 b. l. 126-128, t. 6 b. l. 127-134). 2014 m. spalio 14 d. Nr. VP-3 Administracijos CVAS vedėjos pavedimu, siekiant užtikrinti administracijos CVAS 2014 metų veiklos plane numatytą audituotų subjektų priežiūrą po vidaus audito, nuspręsta atlikti Teatro pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus auditą (t. 4 b. l.113, t. 5 b. l. 104, t.6 b.l.85), parengta programa ir klausimynas Teatro vadovei (t. 6 b. l. 86-87, t. 2 b. l. 95-98). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Administracijos CVAS 2014 m. veiklos plane Teatras nebuvo įtrauktas kaip audituojamas subjektas (t. 4, b. l. 113). Duomenų, apie 2014 metų Administracijos CVAS veiklos plano papildymus ar korekcijas, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad audituotų subjektų priežiūros po vidaus audito 2014 m. veiklos plane atlikimas numatytas neįvardijant konkrečių subjektų, tačiau vertinant tai, kad pagal 2013 metais teatre atlikto vidaus audito įgyvendinimo plane numatytus terminus (iki 2013 m. gruodžio 20 d.) (t. 5 b. l. 113-114, t. 6 b. l. 102-105), Teatro pažangos stebėjimo (veiklos po audito) procedūros galėjo ir turėjo būti įtrauktos į 2014 m. Administracijos CVAS veiklos planą. Kaip jau minėta, 2014 m. spalio 14 d. Administracijos CVAS vedėjos R. J. pavedimu 2014 m. veiklos plane numatytą priežiūrą po vidaus audito nuspręsta Teatre atlikti pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito metu (t. 5 b. l. 104, t 6 b. l. 85). Kadangi Teatro vidaus auditas 2014 metų Administracijos CVAS plane nebuvo numatytas, turėjo būti suderintas su Administracijos direktoriumi. Rašytinių įrodymų dėl pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito atlikimo Teatre suderinimo su Administracijos direktoriumi į bylą atsakovė nepateikė. Savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos veikla reglamentuota Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnyje, kurio nuostatomis vadovaujantis vidaus audito tarnyba dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą; savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą; metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu, suderintu su savivaldybės administracijos direktoriumi (šio straipsnio 4 dalis); vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais, vidaus audito tarnybos veiklos plano projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas Valstybės kontrolei; ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su savivaldybės vykdomosios institucijos vadovu iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos; patvirtintas planas tikslinamas bendra plano tvirtinimo tvarka (šio straipsnio 5 dalis). Pateiktas teisinis reglamentavimas akivaizdžiai paneigia atsakovės argumentus, kad atskiras suderinimas raštu dėl teatro pažangos stebėsenos (veiklos po audito) vidaus audito su administracijos direktoriumi nebuvo būtinas. Pagal VSĮ nuostatas, mero sprendimai įforminami potvarkiais (VSĮ 20 str. 4 d.), o administracijos direktoriaus – įsakymais (VSĮ 29 str. 8 d. 2 p.), ir visa tai leidžia spręsti, kad ir suderinimo procedūras patvirtina tokio pobūdžio dokumentai. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismui leido iš esmės teisingai spręsti, jog negalima daryti neabejotinos išvados dėl pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito procedūros teisėtumo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir sprendžia, jog jis tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei pateikė iš esmės teisingą teisinį vertinimą nagrinėjamu aspektu. Teisėjų kolegija, remdamasi teisės aktų bei faktinių bylos aplinkybių analize, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neteisėtos pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito procedūros metu netinkamas pareigų atlikimas negali užtraukti darbuotojui drausminės atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada atitinka bendrąjį teisės principą, jog iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur). Bylos duomenimis nustatytos ir kitos svarbios aplinkybės, kad ieškovė kelis kartus kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydama pateikti dokumentus, įrodančius audito procedūros teisėtumą (t. 2, b. l. 107-108, 120-124). Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2014 m. spalio 17 d. bei 2014 m. lapkričio 4 d. vykdant pažangos stebėjimo (veiklos po audito) vidaus audito procedūras CVAS auditorėms buvo pateikti dokumentai (t. 2 b. l. 99-103, t. 4 b. l. 96-99), be to, 2014 m. gruodžio 3 d. rašte dėl (duomenys neskelbtini) nepateiktų dokumentų pažymėta, kad CVAS negavo visų prašytų dokumentų iki 2014 m. lapkričio 14 d. pagal sudarytą nepateiktų pažangos stebėjimo (veikla po audito) vidaus audito procedūroms atlikti dokumentų ir duomenų lentelė (t. 6 b. l. 137-139). Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad dokumentai buvo teikiami (liudytojos R. J., S. Č.), todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiga teikti dokumentus nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo įrodytos reikšmingos aplinkybės drausminės atsakomybės sąlygoms atsirasti dėl šio (dokumentų nepateikimo) darbo drausmės pažeidimo.
Tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Teismas patikrina, ar darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama teismo prerogatyva kvalifikuoti ir spręsti, ar darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nepaisant to, kaip jį kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. AB „Klaipėdos nafta“, bylos Nr. 3K-3-275/2013; 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. asociacija „Lamatos žemė“, bylos Nr. 3K-3-625-687/2015).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad: 1) ieškovė, kaip įstaigos vadovė, netinkamai ir neracionaliai planavo teatrui skirtus asignavimus be pagrįsto pagrindo laiku ir tinkamai neatsiskaitydama su kreditoriumi UAB „Litesko“ už suteiktas paslaugas, tuo netinkamai vykdydama įstaigos vadovės pareigas, pažeidė Teatro nuostatų 20.1., 20.10., 20.11. punktus, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalį, ir padarė darbo drausmės pažeidimą (DK 234 str.); 2) ieškovė, nesuderinusi įstaigos darbo ir poilsio laiko su steigėju, netinkamai vykdė įstaigos vadovės pareigas ir pažeidė Nutarimo Nr. 990 2.3 punktą, Teatro nuostatų 20.14. punktą., BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir padarė darbo drausmės pažeidimą (DK 234 str.). Nors skundžiamame sprendime ir nėra pateikiama DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktų taikymo sąlygų analizė, remdamasis aptartais teisės aktais, lokaliniais norminiais aktais, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad ieškovės atleidimas iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą laikytinas nepagrįstu. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą (šia teisės norma remiasi atsakovė) šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Teisėjų kolegijos šios bylos kontekste neįtikino atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė delsdama sumokėti UAB „Litesko“ Tarybos sprendimu teatrui skirtą tikslinę 70 000 Lt sumą, nesuderindama teatro darbo laiko su Taryba savivaliavo, ir toks jos savivaliavimas galėtų būti vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Abu nagrinėjami darbo drausmės pažeidimai atsakovės lokaliniuose teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodyti kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, šiuos pažeidimus kaip šiurkščius įvertino pati atsakovė, tačiau byloje atsakovė nepateikė įtikinamų teisinių argumentų (įrodymų), pagrindžiančių pažeidimų kvalifikavimą kaip šiurkštų. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konkrečias, objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams bei padarytoms išvadoms, jų nekartodama, kad atleidimas iš darbo už šiuos pažeidimus pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą kaip griežčiausia priemonė yra neadekvati.
Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atleidimo iš darbo pagrindo perkvalifikavimo iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu pastaba būtų pripažinta paskirta pagrįstai, pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.
Iš DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto normos išplaukia, kad šiuo pagrindu darbuotojo atleidimas iš darbo galimas tik tuo atveju, kai yra konstatuotas dviejų reikšmingų faktinių aplinkybių visetas: pirma, kad darbuotojui buvo taikyta drausminė nuobauda, antra, kad darbuotojas padarė naują darbo drausmės pažeidimą po drausminės nuobaudos paskyrimo, bet ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo jos paskyrimo. Nagrinėjamu atveju abiejų reikšmingų faktinių aplinkybių visetas yra konstatuotas.
Teismas, spręsdamas dėl DK 136 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų, turi patikrinti, ar drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas) atitinka padarytą pažeidimą (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. UAB „Gretimybė“, bylos Nr. 3K-3-566-706/2015).
DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, jog, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Teismas yra nurodęs, kad, vertinant paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo apskritai ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos, dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, darbuotojo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų, kt. Byloje nustačius, kad nurodyto pobūdžio aplinkybės, galėjusios lemti konkrečios drausminės nuobaudos skyrimą, egzistavo, būtina padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindą skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudą. Priešingu atveju gali likti neįvertintos aplinkybės, patvirtinančios darbdavio piktnaudžiavimą savo teisėmis ir kitų DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavius ir darbuotojus, įgyvendinančius savo teises ir vykdančius pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. Vilkijos žemės ūkio mokykla, bylos Nr. 3K-3-533/2012).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esantys duomenys rodo, jog ieškovė teatro direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2013 m. lapkričio 5 d. (t. 1, b. l. 17). Didžioji dalis skolos už šilumos energiją susidarė dar iki ieškovei tampant teatro direktore (t. 1, b. l. 17, t. 2, b. l. 138, t. 8, b. l. 40-113). 2014-10-22 ieškovės dalykinio vizito metu kartu su UAB „Litesko“ komercijos direktoriumi vyko derybos dėl įsiskolinimo už šilumos energiją padengimo (t. 9, b. l. 75). 2014-08-28 Tarybos sprendimu Nr. T-194 skirta 70 000 Lt suma iš ES asignavimo šaltinio yra pervesta UAB „Litesko“: 2014-11-10 mokėjimo nurodymu pervesta 34 373,56 Lt, 2014-12-15 – 35 626,44 Lt (t. 7, b. l. 113, 114). 2014-08-27 Alytaus miesto savivaldybės jungtiniame komitetų posėdyje Administracijos direktoriaus K. Ą. ir Kultūros skyriaus vedėjos V. L. pasisakymai rodo, jog teatras nei ankstesniais, nei ieškovės vadovavimo metais negalėjo laikytis sutartinių įsipareigojimų dėl lėšų stygiaus (t. 4, b. l. 134, t. 10, b. l. 1-3). Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad tik 2015-05-28 Tarybos sprendimu Nr. T-163 buvo suderintas Alytaus miesto savivaldybės kultūros įstaigų darbo laikas, o analogiškų sprendimų ankstesnės kadencijos savivaldybės taryba nesvarstė (t. 5, b. l. 18, 28). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos dėl nagrinėjamų darbo drausmės pažeidimų nustatytas aplinkybes ir joms pritardama, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog ieškovės atleidimas iš darbo ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra neadekvatus jos padarytiems darbo drausmės pažeidimams. Vertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu ir pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu – atitinkamos DK 300 straipsnio dalys) aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą konstatavęs, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimas turi būti motyvuotas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. Šiaulių universitetas, bylos Nr. 3K-3-545/2008). Darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimas ir jų konfliktiniai santykiai siejami su galimybe teismui taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. darbuotojo negrąžinimą į darbą ir kompensacijos priteisimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. AB ,,Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-418/2013).
Nors ieškovė ir patikslintame ieškinyje, ir apeliaciniame skunde prašo ją grąžinti į teatro direktoriaus pareigas, tačiau visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija leidžia spręsti, jog darbuotojos ir atsakovių konfliktas yra užsitęsęs, gilus, apie jį žino ir pašaliniai asmenys (t. 1, b. l. 31, 66-79, 107, 108), pati ieškovė drausminių nuobaudų skyrimą vertina kaip susidorojimą (tokia nuolatinė ieškovės pozicija pateikiama teismui skirtuose procesiniuose dokumentuose, jos paaiškinimuose teisme). Tuo atveju, jei ieškovė būtų grąžinta į pirmesnį darbą, įvertinus aplinkybes, kad šalių santykiai konfliktiški, galima pagrįstai abejoti pačios ieškovės gebėjimu efektyviai dirbti, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo galimybę neteisėtai atleistai ieškovei grįžti į darbą ir produktyviai bei saugiai dirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darbo sutartis su ieškove yra nutrauktina teismo procesiniu sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.). Įvertinus tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), darbo sutartis su ieškove nutrauktina nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškove sudaryta 2013-11-04, darbą teatre ieškovė pradėjo 2013-11-05. Darbo sutartis nutraukta 2015 m. vasario 17 d. (pagrindas - 2014 m. gruodžio 22 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-357) (t. 1, b. l. 21, t. 2, b. l. 85-86). Pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktą (LR Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 940 (red. gal. nuo 2006-11-17) 7.4, 8.4, 10 p.), ieškovei priklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (Alytaus miesto savivaldybė, o taip pat ir darbo sutartyje nurodyta administracija nėra ieškovės darbdavys DK prasme) ieškovei priteistina išeitinė išmoka 1986,18 Eur (47,29 Eur (ieškovės vienos dienos VDU, t. 7, b. l. 29) x 21 (vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius) x 2 (mėn) = 1986,18 Eur (priskaičiuotina suma)).
Kasacinio teismo konstatuota, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-209/2015, ir joje nurodyta kasacinė praktika).
Taigi DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo, kuriuo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, įsiteisėjimo dienos, yra kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui. Darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. AB „Šilutės baldai“, bylos Nr. 3K-3-372/2012). Dėl būtinybės atsižvelgti į DK 300 straipsnio 4 dalies teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, nustatytinas pakankamas kompensacijos dydis kartu reiškia tai, kad nustatomas šios sankcijos dydis pamatuotinas konkrečios bylos aplinkybių kontekste įvertinant, ar sankcijos griežtumas atitinka darbdavio padaryto pažeidimo atleidžiant darbuotoją pobūdį, ir priežastis, turėjusias įtakos priverstinės pravaikštos trukmei.
Ieškovės Darbo sutartis nutraukta 2015 m. vasario 17 d. Vertinant tai, kad apeliacinio teismo nutartis (sprendimas) įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), ieškovei priverstinos pravaikštos laikas iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sudaro 343 darbo dienas. Ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 47,29 Eur, todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudarytų 16 220 Eur (343 x 47,29) (priskaičiuotina suma). UAB „Balticum“ ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pažymų bei SoDros duomenimis, ieškovė nuo 2015-03-01 iki 2016-05-31 yra gavusi 3687,26 Eur darbo užmokesčio, 443,84 Eur ligos pašalpų (t. 6, b. l. 9-12, t. 7, b. l. 12, 13, t. 11, b. l. 78-82). Ginčo atveju ieškovė faktiškai dirbo nuo 2013-11-05 iki 2014-12-23, o nuo 2014-12-24 iki darbo sutarties nutraukimo buvo nedarbinga dėl ligos. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į bylos nagrinėjimo laiką nuo paduoto ieškinio 2015-01-15 trukmę bei kitas aplinkybes: ieškovė reiškė atskirus ieškinius dėl drausminių nuobaudų (pastabos, atleidimo iš darbo) panaikinimo, vėliau ieškinį pildė ir tikslino, tiek ieškovė, tiek atsakovė teikė prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo, teikė naujus įrodymus, o toks abiejų šalių naudojimasis procesinėmis teisėmis buvo viena iš ilgesnės bylos nagrinėjimo trukmės priežasčių, ieškovės tik dalis reikalavimų, kuriuos ji reiškė ir palaikė ieškinyje, apeliaciniame skunde, yra teisiškai pagrįsti ir tenkinami. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nuginčytas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumas, bet kitos drausminės nuobaudos – pastabos, kuri skirta už darbo drausmės pažeidimą, teisėtumas, ir šio pažeidimo padarymo faktas yra nenuginčyti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus aukščiau nustatytą teisinį reglamentavimą ir nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kad šalių nesiejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai, ieškovė, nors ir nedidelės, pajamas turėjo, įvertinus kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, siekiant užtikrinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principų tinkamą taikymą, o taip pat įvertinus šalių tarpusavio konfliktiškumo santykius, spręstina, kad 3972,36 Eur darbo užmokesčio ( 4 mėn. vidutinių darbo užmokesčių dydžio priskaičiuotina suma) suma yra pakankama atsižvelgiant į išdėstytas priverstinės pravaikštos laikotarpio atsiradimui ir jo trukmei įtakos turėjusias priežastis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos esminės nuostatos dėl DK 250 straipsnio, nustatančio darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegija jomis vadovaujasi šioje byloje. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), juos taikant individualioms bylos aplinkybėms, o patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-209-469/2015). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014).
Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad ieškovės ieškinys pagrįstu pripažintinas iš dalies, o taip pat ir į tai, kad atsakovės veiksmais siekiant ieškovę atleisti iš darbo jai buvo sukelta dvasinių išgyvenimų, kad atsakovės veiksmai sukėlė ieškovės sveikatos pablogėjimą, dėl ko ieškovė net buvo paguldyta į ligoninę (t.8, b. l. 134-167), jai priteisia 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta tvarka pareikšti nušalinimą teisėjams, jeigu jų dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 str.). Visais atvejais teisėjai gali būti nušalinami tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jų šališkumo, t. y. tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu. Ieškovė nenurodo nei vieno CPK 65–66 straipsniuose numatytų pagrindų teisėjui nušalinti pagrindų, jos nurodomos deklaratyvaus pobūdžio aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo nepagrįstos konkrečiais įrodymais, kitų teisėjo nušalinimo pagrindų nenustatyta (CPK 66 str.), todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti.
Kiti apeliacinių skundų argumentai galutiniam ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl neanalizuojami.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovės – atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas keistinas, paliekant galioti sprendimo dalį, kuria panaikintas Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. DGK-5535 (dėl jo ginčo apeliacinės instancijos teisme nebuvo), panaikintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-357 dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo su L. R. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu; likusi sprendimo dalis naikinama; pripažįstama, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai ir yra nutraukiama teismo nutartimi nuo jos įsiteisėjimo dienos, iš (duomenys neskelbtini) ieškovei priteisiama: 1986,18 Eur kompensacija, 3972,36 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką (abi sumos priskaičiuojamos), 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro ir išlaidos advokato ar advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 6 p.). Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė byloje pateiktu prašymu ir prie prašymo pateiktais rašytiniais įrodymais prašo priteisti iš 7 985,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 9, b. l. 119-145). 2015 m. gruodžio 8 d. teismui išnagrinėjus bylą ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, ieškovė 2015 m. gruodžio 11 d. pateikė pranešimą dėl bylinėjimosi išlaidų detalizacijos (t. 10, b. l. 50-52).
Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė nurodė, kad patyrė 4832,36 Eur išlaidų dėl advokato pagalbos teikiant teisines paslaugas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir prašo šias išlaidas priteisti (t. 9, b. l. 1-19, t. 87-92, t. 10, b. l. 34-37).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (piniginių sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad ši byla nepriskiriama išimtiniams atvejams, kai teismas pagal Rekomendacijų 11 punktą gali nukrypti nuo jų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Tai, kad ieškovė pakeitė advokatę, rengė ieškinius, jų papildymą, nevertinama kaip išimtinis atvejis, nes tokia situacija susidarė dėl ieškovės sprendimų renkantis jai teisines paslaugas teikiančius asmenis bei jų atstovavimo.
Rekomendacijose nėra nurodytos teisinės paslaugos – bylos medžiagos aptarimas, dokumentų analizė, veiksmų atlikimas dėl teismo posėdžio atidėjimo (komunikacija) ir kt. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų nustatytoms teisinėms paslaugoms, o yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis.
Teismas, spręsdamas ar ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad ieškovės advokatės jos vardu surašė procesinius dokumentus: ieškinį, 7 kitus įvairaus turinio dokumentus, atstovavo ieškovę parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 30 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 4692,78 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, kaip jau paminėta, civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje yra nusistovėjęs, prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos atitinkančiomis teisingumo ir protingumo kriterijus jas sumažinus iki Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (4692,78 Eur), o proporcingai jas sumažinus atmestų reikalavimų dydžiui (40 %), 2816 Eur priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės naudai, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Be to, ieškovė už antstolio veiksmus turėjo 60 Eur išlaidų, o už dokumentų vertimą – 125,14 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, 111 Eur priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės naudai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Alytaus savivaldybės atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laikas yra toks pat kaip ir ieškovės atstovės, pateiktų procesinių dokumentų: atsiliepimo į ieškinį, kitų prašymų (8) skaičius neženkliai didesnis, vertindama tai, kad prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį (4768,47 Eur), jas sumažinusi iki maksimalaus dydžio – 4768,47 Eur, o tai pat - proporcingai ieškovės tenkintų reikalavimų dydžiui (60 %), iš ieškovės atsakovei priteisia 1907 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str., t. 13, b.l. 122-196). Tokiu būdu, kai ieškovei iš Alytaus miesto savivaldybės priteistina 1463,50 Eur ((2816+111) : 2 = 1463,50), o atsakovei iš ieškovės 1907 Eur, atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovei Alytaus miesto savivaldybei iš ieškovės priteistina 443,50 Eur (1907-1463,50 = 443,50) bylinėjimosi išlaidų. 1463,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteistina iš (duomenys neskelbtini).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 37,79 Eur. Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Proporcingai tenkintų reikalavimų dydžiui, paskirsčius lygiomis dalimis tarp abiejų atsakovių, po 11,30 Eur priteistina valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimus, priteistinas žyminis mokestis valstybei: 41 Eur iš Alytaus miesto savivaldybės (kiti ginčai, CPK 80 str. 1 d. 5 p.), 224 Eur iš (duomenys neskelbtini) (turtiniai ginčai, ((1986,18 + 3972,36 + 1500) *3 % = 224), CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tokiu būdu iš Alytaus miesto savivaldybės valstybei priteitina 52,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš (duomenys neskelbtini) – 235,30 Eur .
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus padavė ieškovė L. R. ir atsakovė Alytaus miesto savivaldybė, ieškovė paruošė ir pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, ir priešingai - atsakovė į ieškovės apeliacinį skundą.
Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 3141,70 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės (t. 11, b. l. 40-54).
Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme Alytaus miesto savivaldybė turėjo 2219,46 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės (t. 11, b. l. 71-76).
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas 30 %, atsakovės atmestinas. Vadovaujantis jau išdėstytais motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme, jas sumažinus iki Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, proporcingai atmestų ir tenkintų reikalavimų dydžiui, ieškovei iš atsakovės priteistina 1110,70 Eur (30% nuo ieškovės nurodomos sumos už apeliacinio skundo parengimą - 300 Eur + 810,70 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą), o atsakovei iš ieškovės priteistina 688,79 Eur (70 % sumos nuo Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 421,91 Eur (1110,70 Eur – 688,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Tenkinti iš dalies ieškinio, patikslinto papildyto ieškinio reikalavimus.
Panaikinti Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. DGK-5535.
Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T-357 dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo su L. R. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.
Pripažinti ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), j. a. k. 188706935, direktorės pareigų neteisėtu.
Į darbą ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), negrąžinti. Laikyti, kad Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktorės darbo sutartis yra nutraukta šia teismo nutartimi nuo jos įsiteisėjimo dienos – 2016 m. birželio 28 d.
Priteisti ieškovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), j. a. k. 188706935, 1986,18 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 18 ct) kompensaciją, 3972,36 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 36 ct) vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laiką (abi sumos priskaičiuotinos), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 1463,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188706935, 443,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitus ieškinio, patikslinto papildyto ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti valstybei iš Alytaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188706935, 52,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), j. a. k. 188706935, 235,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti ieškovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188706935, 421,91 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 91 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.