Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) N. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų pareiškėjų bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai N. J. ir N. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė: 1) nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje tarp N. J. ir A. J., santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti; 2) patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) palikti santuokines pavardes.

1.1. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjai bendrų vaikų neturi, santuokos iširimo priežastys, taip pat kad šešis mėnesius negyvena kartu, yra sudarę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Egzistuoja visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje, nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu.

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, t. y. nurodyti išskirtines asmeninio gyvenimo aplinkybes, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui arba pateikti įrodymus, kad pareiškėjų apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus. Nutartyje teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai turėtų patikslinti aplinkybes, t. y. nurodyti išskirtines aplinkybes dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir būtinybės bylą išnagrinėti skubiai, o ne įprasta įstatymo nustatyta tvarka klausimus sprendžiant ikiteismine tvarka (notarinis santuokos nutraukimas). Pateikdamas tokius argumentus teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-490-587/2023.

3. Pareiškėjai 2025 m. balandžio 17 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjų siekis nutraukti santuoką yra akivaizdus dėl nurodomų argumentų. Pareiškėjai nurodė, kad nepavykus bendrai susitarti dėl santuokos nutraukimo buvo 2024 m. rugsėjo 11 d. kreiptasi dėl mediacijos paslaugų suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrių. Mediacijos metu pavykus susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo kreiptasi į teismą (civilinė byla Nr. e2YT-3700-1160/2025), tačiau buvo nustatyti pareiškimo trūkumai (buvo pateikti ne visi duomenys apie pareiškimo pateikimo metu buvusius kreditorius, taip pat nebuvo VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ išrašų apie santuokos metu įgytą privalomai registruotiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą), kurių per nustatytą terminą nepavyko pašalinti ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Todėl šalys pakartotinai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Kreipimasis yra nulemtas abiejų, taip pat mediatoriaus pastangų taikiai išspręsti tarp sutuoktinių buvusį ginčą dėl santuokos nutraukimo, o ne noro / siekio išvengti santuokos nutraukimo notarine tvarka iš individualių paskatų. Be to, didžiąją dalį laiko, kurio metu gyventa skyrium, neturėjo bendro sutarimo dėl santuokos nutraukimo: tarp šalių vyko ginčas, kurį pavyko sureguliuoti mediacijos metu. Iki vienerių metų gyvenimo skyriumi termino pabaigos liko šeši mėnesiai, esant tokioms aplinkybėms įstatymo leidėjas nėra numatęs kitokios santuokos nutraukimo alternatyvos, tik teikiant bendrą pareiškimą teismui, nepatenkinus pareiškėjų prašymo bendru sutarimu nutraukti jų santuoką būtų pažeista besiskiriančiųjų išimtinė teisė nevaržomai naudotis šeimos teisėmis įstatymo nustatytu būdu ir tvarka. Paminėjo, kad šešių mėnesių laikotarpiui būtų apribota jų galimybė realizuoti įstatyme nustatytą teisę nutraukti santuoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjų N. J. ir A. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų pareiškėjų bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalino procesinio dokumento trūkumų – nenurodė išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui. Pareiškėjai nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jų teiginius dėl išskirtinių aplinkybių, prašymas pratęsti terminą negautas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino prašymo trūkumų, todėl prašymas laikytas nepaduotu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

5. Pareiškėjai N. J. ir N. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kitų susijusių kausimų išsprendimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi nurodė pareiškėjams du alternatyvius variantus kaip gali būti pašalinti pateikto pareiškimo trūkumai. Pareiškėjai pateikė teismui įrodymus ir paaiškinimus, pačių apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus, chronologine tvarka nurodė gyvenimo ir bendrų pastangų įvykius, sąlygojusius taikaus sprendimo paieškas. Tačiau teismas tik nurodė, kad pareiškėjai nenurodė išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, bet nepasisakė dėl pareiškėjų pateiktų argumentų ir paaiškinimų, įrodančių jų apsisprendimo nutraukti santuoką akivaizdumą.

5.2. Skundžiamoje nutartyje teismas, nustatydamas pareigą paaiškinti išskirtines asmeninio gyvenimo aplinkybes, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, nekvestionuoja pareiškėjų santuokos iširimo akivaizdumo, tačiau peržengia CK 3.53 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką įsitikinti, kad santuoką faktiškai iširo: teismui nekilo abejonių dėl faktinio santuokos iširimo, tačiau yra keliamas klausymas dėl sutuoktinių teisės nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo momento.

5.3. Bendro pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateikimo teismui momentu įstatymas nenumato kitų alternatyvių teisminių ar neteisminių galimybių nutraukti santuoką. Teismui grąžinus prašymą pareiškėjams - jie neturės realios galimybės įgyvendinti savo teisės nutraukti santuoką mažiausiai šešis mėnesius, kol sueis vienerių metų gyvenimo skyriumi terminas, kaip būtina sąlyga pasinaudoti CK 3.52 straipsnio 3 dalyje aprašytu pagrindu santuoką nutraukti neteismine notarine tvarka. Manytina, kad papildomo įpareigojimo paaiškinti išskirtines asmeninio gyvenimo aplinkybes, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui nustatymas taikiai santuoką nutrauksiantiems pareiškėjams, diskriminuoja juos palyginus su tais sutuoktiniais, kurie nepriėjo bendro sutarimo bei santuoką siekia nutraukti ginčo teisena, diskredituoją patį mediacijos procesą, padedantį sutuoktiniams tarpusavio nuolaidomis ir kompromisais ieškoti ir rasti taikius ginčo sprendimo būdus, apsunkindamas juos išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką, paieškomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties, kuria prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišnagrinėjo pareiškėjų N. J. ir A. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu iš esmės, o tik sprendė tokio prašymo priėmimo klausimą, todėl apeliantų atskirojo skundo reikalavimas tenkinti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kitų susijusių kausimų išsprendimo, negali būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, o tik sprendžiama, atsižvelgiant į atskirojo skundo motyvus, ar pirmosios instancijos teismas pirmiausiai pagrįstai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą ir ar priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai teismo nustatytų pareiškimo trūkumų nepašalino.

Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygų

10. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai pareiškėjams buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – pareiškimui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.

11. CPK 539 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti nurodyta: sutuoktinių gimimo metai (1 punktas); ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos (2 punktas); priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo (3 punktas); duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis) (4 punktas); reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo (5 punktas). CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

12. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi, nustatydamas pareiškėjams trūkumus, rėmėsi CK 3.51 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir jas aiškinančia teismų praktika, t. y. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-490-587/2023.

13. Pirmiausia, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-690/2015; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021, 60 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 13 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-490-587/2023, kadangi faktinės aplinkybės nėra tapačios nei labai panašios, kadangi minimoje nutartyje iki vienerių metų gyvenimo skyriumi termino pabaigos buvo likusios tik dvi savaitės, o ginčo atveju, pareiškėjai nurodė, kad negyvena kartu šešis mėnesius. Atitinkamai, Kauno apygardos teismo išaiškinimai nagrinėjamai bylai negalėjo būti taikomi.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai: 1) kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

16. Taigi CK 3.51 straipsnio 1 dalyje yra numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. CK 3.51 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama santuokos nutraukimo tvarka – teisme supaprastinto proceso arba notarine tvarka. Santuokos nutraukimo tvarką sąlygoja juridinių faktų sudėtis, atitinkanti CK 3.51 straipsnio 2 dalies arba 3 dalies dispoziciją. Vertinant šias teisės normas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK nenustato įprastos ar specialiosios santuokos nutraukimo tvarkos, o nustato, kad notarine tvarka nutraukiama, jei sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų (t. y. egzistuoja tam tikri juridiniai faktai, kartu su CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais), nesant šių sąlygų santuoka nutraukiama teismo tvarka.

17. Paminėtina, kad pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad, pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.

18. Pareiškėjų pareiškime nurodyta, kad jie bendro ūkio netvarko mažiau nei vienerius metus, t. y. šešis mėnesius. Todėl pareiškėjų prašymas neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, būtinų kreiptis į notarą dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo. Nesant vienos iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų nutraukti santuoką notarine tvarka – bendro ūkio netvarkymo ir santuokinių negyvenimo kartu daugiau nei vienerius metus – pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-931-921/2023, 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-993-555/2023, 2024 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1059-1041/2024, 2025 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-142-775/2025 ir kt.).

19. Visgi apeliacinės instancijos teismas neneigia pirmosios instancijos teismo teisės, jei kyla abejonių dėl aplinkybių, susijusių su sutuoktinių bendro ūkio vedimu ir negyvenimu kartu mažiau nei vienerius metus bei pasiryžimu nutraukti santuoką ir tuo pačiu prašymo teismingumo teismui, jis gali pasiūlyti sutuoktiniams dėl to pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus. Šiuo atveju pareiškėjams buvo pasiūlyta nurodyti išskirtines asmeninio gyvenimo aplinkybes, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, arba pateikti įrodymus, kad pareiškėjų apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus. Taigi pareiškėjai nustatytą trūkumą galėjo dviem alternatyviais būdais.

20. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

21. Pirmiausia, vertinant ar pareiškėjai pašalino nustatytus prašymo trūkumus ir ar apskritai tokie trūkumai egzistavo, pažymėtina, kad pareiškėjai pateikė pareiškimą, aiškiai suformulavo pareiškimo dalyką bei jo pagrindą, išreiškė suinteresuotumą pareikštais pareiškimo reikalavimais, kurie nėra abstraktūs ar nekonkretūs ir yra pagrįsti konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu pareiškėjų ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. nagrinėjamu atveju galima aiškiai identifikuoti pareiškėjų suinteresuotumą ir siekiamą materialinį teisinį rezultatą. Jau pačiame prašyme pareiškėjai nurodė: kad jau buvo kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau laiku nepašinus trūkumų, pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams; apsisprendimas nutraukti santuoką nėra spontaniškas ar pagrįstas staiga užplūdusiomis emocijomis; nemato galimybės susitaikyti, dėl santuokos nutraukimo buvo susitarta tarpininkaujant mediatoriui. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime buvo pakankamai duomenų, kurie leistų įsitikinti pareiškėjų pasiryžimu nutraukti santuoką. Taigi nebuvo poreikio nustatyti tokį trūkumą.

22. Antra, pareiškėjai šalindami pareiškimo trūkumus, pasirinko juos pašalinti antruoju būdu, t. y. pateikti įrodymus, kad pareiškėjų apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų argumentų, nurodytų pareiškime dėl trūkumų šalinimo, visiškai nenagrinėjo, nevertino pateikto papildomo įrodymo, patvirtinančio, kad dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, buvo kreiptasi dėl mediatoriaus skyrimo. Taip nėra aišku, ar toks pareiškimas dėl trūkumų šalinimo apskritai buvo vertinamas, kadangi skundžiamoje nutartyje apie tokią aplinkybę neužsimenama. Pareiškėjai pareiškime dėl trūkumų šalinimo detaliau paaiškino veiksmus, kurie pagrindžia jų akivaizdų apsisprendimą nutraukti santuoką. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjai tiek prašyme, tiek pareiškime dėl trūkumų šalinimo, pateikė pakankamai duomenų, kurie leistų įvertinti pareiškėjų pasiryžimą nutraukti santuoką.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjai nenurodė išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, jog asmenys apsisprendę nutraukti santuoką privalo būtinai sulaukti, kad sueitų vienerių metų gyvenimo skyriumi terminas, tokia sąlyga neegzistuoja, o privalo būti nustatytos tik CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos nutraukti santuoką. Pagal teismų praktiką išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių reikalaujama nurodyti, jei iki vienerių metų gyvenimo skyriumi termino yra mažas laikotarpis, pvz., dvi savaitės, kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, ir tai siejama su tuo, kad pareiškėjai siekia išvengti santuokos nutraukimo notarine tvarka iš individualių paskatų.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei egzistuoja santuokos nutraukimo sąlygos, nurodytos CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, ir neegzistuoja CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, negali būti sudaromos kliūtis įgyvendinti teisę nutraukti santuoką teisminiu keliu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai bendrai nori nutraukti santuoką, yra sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. yra išsprendę visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, taikiai. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kitų pareiškimo trūkumų.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu pagrindus, nustatytus CK 3.51 straipsnyje, nepagrįstai sprendė, kad, prašyme buvo nepakankamai duomenų, kurie leistų įsitikinti pareiškėjų pasiryžimu nutraukti santuoką, o nurodęs, kad trūkumai gali būti pašalinti dviem alternatyviais būdais, nepasisakė dėl pareiškėjų pasirinkto trūkumų šalinimo būdo, todėl laikydamas nepaduotu pareiškėjų prašymą ir grąžindamas jį pareiškėjams, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, perduodant prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų N. J. ir A. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.