Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. Ž. ir G. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. Ž. ir G. Ž. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai prašė teismo panaikinti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjų santuokos apskaitos įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje, apskaitytą Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių; palikti pavardes K. ir Ž.

2. Pareiškėjai nurodė, kad į teismą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo kreipiasi todėl, kad bendro ūkio netvarko mažiau nei metus ir nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi ir termino susitaikyti nustatyti neprašo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašyme nenurodo išskirtinių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui ir dėl to yra būtina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, taip pat nepateikia įrodymų, kad jų apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus nesuėjus minimaliam vienerių metų sutuoktinių gyvenimo skyriumi terminui. Pareiškėjų faktinės aplinkybės atitinka sąlygas nutraukti santuoką notarine tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjai (apeliantai) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – prašymą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjai (apeliantai) negali kreiptis į notarą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nes jie neatitinka visų papildomų 3.51 straipsnio 3 dalies sąlygų, t. y. pareiškėjai (apeliantai) bendro ūkio netvarko mažiau nei vienerius metus. Pareiškėjai (apeliantai) atitinka visas sąlygas kreiptis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo į teismą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų (apeliantų) prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

8. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai (apeliantai) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Alytaus Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 15). Pareiškėjai (apeliantai) sudarė sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurią su prašymu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu pateikė tvirtinti teismui (e. b. l. 1–5). Pareiškėjai prašyme nurodė, kad bendro ūkio netvarko mažiau negu vienerius metus.

9. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi prašymą atsisakė priimti, nurodydamas, kad pareiškėjai (apeliantai) nenurodo aplinkybių, dėl kurių nori panaikinti santuokos apskaitos įrašą po mažiau ne vienerių metų gyvenimo skyriumi ir nepateikia įrodymų dėl savo apsisprendimo. Pareiškėjai (apeliantai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodami, kad jie atitinka įstatyme numatytas sąlygas kreiptis į teismą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu.

10. Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį (prašymą, pareiškimą) yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio, be kita ko, patikrinti, ar ieškinys (prašymas, pareiškimas) yra pareikštas laikantis teismingumo taisyklių, o būtent, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį (prašymą, pareiškimą).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai: 1) kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

12. Pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad, pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų (apeliantų) prašyme nurodyta, kad jie bendro ūkio netvarko mažiau nei vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų (apeliantų) pozicija, kad toks prašymas neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, būtinų kreiptis į notarą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Nesant vienos iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų nutraukti santuoką notarine tvarka – bendro ūkio netvarkymo ir santuokinių negyvenimo kartu daugiau nei vienerius metus – pareiškėjai (apeliantai) turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-931-9212023, 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-993-555/2023).

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui kyla abejonių dėl aplinkybių, susijusių su sutuoktinių bendro ūkio vedimu ir negyvenimu kartu mažiau nei vienerius metus bei pasiryžimu nutraukti santuoką (panaikinti santuokos apskaitos įrašą) ir tuo pačiu prašymo teismingumo teismui, jis turi pasiūlyti sutuoktiniams dėl to pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus ir / arba šias aplinkybes aiškintis surengdamas teismo posėdį žodinio proceso tvarka, tačiau ne gavus prašymą iš karto atsisakyti jį priimti.

15. Ieškinio (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas priskirtinas išimtinai pirmosios instancijos teismų kompetencijai (CPK 137 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjų (apeliantų) atskirojo skundo prašymo išspręsti klausimą iš esmės ir priimti prašymą.

16. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl pareiškėjų (apeliantų) atskirasis skundas yra tenkinamas ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis naikinama ir prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.