- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-931-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04992-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- L. Č., V. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10698-429/2023 pagal pareiškėjų L. Č. ir V. Č. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir išaiškino pareiškėjams, kad sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą.
3. Teismas pažymėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir susijusių teisės aktų pakeitimai numato, kad kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti, kreipiantis į notarą. Pagal naująjį teisinį reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
4. Teismas iš prašymo turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nustatęs, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, netvarko bendro ūkio tik du mėnesius, negyvena santuokinio gyvenimo, pareiškėjų prašymą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti notaro kompetencijai. Pažymi, kad išsiskirti pas notarą gali tik tie sutuoktiniai, kurie daugiau negu vienerius metus netvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neturi nepilnamečių vaikų. Teismas konstatavo, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, tačiau kaip nurodyta pareiškime ir kaip konstatavo pats teismas, sutuoktiniai nuo 2023 m. kovo mėnesio netvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, t. y. praėję tik du mėnesiai nuo faktinio santuokos nutrūkimo, dėl ko santuokos nėra galimybės nutraukti notarine tvarka ir santuoka nutrauktina teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti pareiškėjų santuoką, sudarytą 1988 m. spalio 27 d., Kauno m. CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neskiriant termino susitaikyti.
Dėl ginčo esmės
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustatęs, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti notaro kompetencijai.
11. Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad pareiškėjai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio tik nuo 2023 m. kovo mėnesio. Todėl pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti ne notaro, o teismo kompetencijai.
12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.
13. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė prašymą, suformulavo prašymo dalyką bei jo pagrindą, išreiškė suinteresuotumą pareikštais prašymo reikalavimais, kurie nėra abstraktūs ar nekonkretūs ir yra pagrįsti konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu pareiškėjų ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. nagrinėjamu atveju galima aiškiai identifikuoti pareiškėjų suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę (interesą).
16. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję CK ir susijusių teisės aktų pakeitimai numato, kad tuo atveju, kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti, kreipiantis į notarą. Pagal naująjį teisinį reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškėjų prašymo turinio nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Priešingai, prašyme nurodoma, kad pareiškėjai šeimyninius santykius nutraukė tik nuo 2023 m. kovo mėnesio. Minėtas aplinkybes nurodė ir teismas skundžiamoje nutartyje. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra tenkinamos visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos bei atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui sprendžiant prašymo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, kilus abejonėms dėl jo priskirtinumo nagrinėti teismo kompetencijai, iš prašymo turtinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų negalint nustatyti ar sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ilgiau nei metus laiko, teismas turėtų ne atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, bet nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos baigties
19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, bei prašymo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.