- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-142-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- I. V., T. V.
veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. V. ir T. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. V. ir T. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I. V. ir T. V. (toliau – pareiškėjai) prašo nutraukti santuoką, sudarytą 2022 m. sausio 22 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti jų sudarytą 2024 m. spalio 29 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Išaiškino pareiškėjams, kad jie dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi teisę kreiptis į notarą.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnį santuoka nutraukiama teismine tvarka tada, kai pareiškėjai (sutuoktiniai) turi nepilnamečių vaikų. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Tais atvejais, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi nepilnamečių vaikų, jų prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėja notarai (CK 3.51 straipsnio 3 dalis.).
Šalies argumentai
4. Savo prašyme pareiškėjai nurodė, neturintys nepilnamečių vaikų, neturintys bendrų finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsižvelgiant į prašymo pateikimo metu galiojančias įstatymo nuostatas, teismas sprendė, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai I. V. ir T. V. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir jų bendrą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu perduoti teismui nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantai nurodė, kad nors santuokoje neturi bendrų nepilnamečių vaikų, bendrų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau prašymo padavimo teismui metu ir šiuo metu dar gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir bendrai auklėja pareiškėjos I. V. du našlaičius nepilnamečius vaikus, turi įgiję kilnojamąjį turtą, kurį yra nutarę pasidalinti gera valia, todėl apeliantų prašymas nagrinėtinas teisme. Apeliantai mano, kad esant minėtoms aplinkybėms, prašymą notaras atsisakys priimti (CK 3.51 straipsnio 3 dalis, 3.54¹ straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
11. CK IV skyriaus, reglamentuojančio santuokos pabaigą, antrojo skirsnio nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatytos santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos. CK 3.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 2 dalimi, kai yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, bendrų finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, vertino, kad yra visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos santuoką nutraukti notarine tvarka. Tačiau sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.
13. Pareiškime teismui pareiškėjai nebuvo nurodę aplinkybių dėl jų faktinio gyvenimo kartu ir bendro ūkio, iš to galima spręsti, kad pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dieną pareiškimas neatitiko vienos iš būtinųjų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, tačiau teismas, nenustatęs šios aplinkybės per trūkumų šalinimo institutą, pats nepagrįstai preziumavo, kad yra visos sąlygos pareiškėjų santuoką nutraukti notarine tvarka.
14. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad tiek prašymo padavimo teismui metu, tiek šiuo metu jie vis dar gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.
15. Pažymėtina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalies formuluotėje nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad notarine tvarka santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukiama tada, kai egzistuoja visos nustatytos sąlygos, tarp jų ir ta, kad pareiškėjai turi netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo daugiau nei metus laiko. Todėl spręsdamas ar santuokos nutraukimas turi būti vykdomas teismine ar notarine tvarka, teismas pareiškimo pateikimo metu be kitų sąlygų taip pat turi įvertinti ar sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
16. Minėta sąlyga reikšminga dėl to, kad pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad, pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo metu pirmosios instancijos teismui nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų santuokos nutraukimui notarine tvarka, t. y., kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.51 straipsnio 3 dalies nuostatas,
todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.