- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-1222-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04004-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- T. G.
- Ieškovas
- A. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui T. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11025-647/2018 dalį dėl išlaikymo, nustatant, kad nepilnametės dukros E. G. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) išlaikymui atsakovas T. G. moka 289,23 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos bei išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja skiriant ieškovę.
2. Ieškovė nurodė, kad dukrai augant, auga ir jos poreikiai, atsiranda papildomų išlaidų. Augančio ir bręstančio žmogaus savybės objektyviai lemia tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, avalynei, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą. Ieškovė pateikė išlaidų detalizaciją laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio, išvesdama vidurkį, kad dukros poreikiams reikalinga 739,86 Eur per mėnesį. Ieškovė akcentavo, kad dukrai diagnozuota toliaregystė, reikalingi akiniai. Padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai (tiek profilaktikai, tiek gydymui), būreliams, stovyklai, rūbams, avalynei, maistui, būsto ir paslaugų kainos, išleista lėšų būtiniems namų apyvokos daiktams įgyti, o tai susiję su dukros poreikių tenkinimu bei kokybiškų gyvenimo sąlygų kūrimu.
3. Dublike ieškovė papildomai paaiškino, kad dukra myli gyvūnus, mėgsta užsiimti daržininkyste ir sodininkyste, todėl šie jos pomėgiai yra skatinami. Vyriškos kojinės buvo pirktos dukrai, nes dukros kojos dydis yra 42-as, dukra pradėjo mokytis rusų kalbą, todėl minėtą kalbą praktikuoja skaitydama rusų kalba leidžiamus laikraščius. Ieškovė dublike kritiškai įvertino atsakovo pasiūlymą uniformą dukrai keisti tik kas 2-3 metus, ieškovė pažymėjo, kad nuo 2019 metų iki 2021 metų dukra paaugo net 16 cm. Ieškovė nurodė, kad kritikos neišlaiko atsakovo pasiūlymas dukros sveikatos priežiūrai per mėnesį skirti 6,60 Eur, kai vien vitaminų kaina mėnesiui yra kelis kartus didesnė, nekalbant apie akinių poreikį ir vaistus, kurie darosi neišvengiami. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuojant vaikui teiktino išlaikymo dydį svarbu ir taupymo elementas, nes gyvenime atsitinka ir nenumatytų dalykų, kuriems reikia papildomų lėšų, o iš atsakovo teikiamo išlaikymo sutaupyti nepavyksta. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas dukros išlaikymui. Atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį yra ne 712 Eur, o 1 095 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas atsiliepime detaliai išanalizavo ieškovės pateiktus kvitus ir nurodė, kad būtų galima išvengti maždaug 57 Eur išlaidų per mėnesį. Atsakovas pastebėjo, kad maisto išlaidos padidėja dėl perkamo nesveiko maisto – sulčių, saldainių, ledų, sūrelių, torto, sausų pusryčių, bandelių ir t. t. Atsakovas nurodė, kad dukros mitybai taip pat nereikia pirkti delikatesinių produktų – dešros, ikrų. Atsakovas kritiškai vertino kas mėnesį dukrai skiriamą 30 Eur dydžio sumą dienpinigiams, atkreipdamas dėmesį į tam tikras dienas, kada dukra sirgo. Atsakovas taip pat kritiškai vertino ieškovės nurodytą sumą dukros rūbams ir avalynei (vidutiniškai 103 Eur per mėnesį). Atsakovas abejojo, ar dukra iš tikrųjų taip sparčiai auga, kad rūbus reikėtų pirkti kas mėnesį. Namas buvo kūrenamas malkomis ar briketais, o ieškovė katilą pakeitė į dujinį, taip specialiai padidindama namo šildymo išlaidais. Vaiko gyvūnams per mėnesį išleidžiama apie 33 Eur, todėl vaiko gyvūnus atsakovas priskyrė prie prabangos išlaidų. Anglų kalbos papildomi užsiėmimai per mėnesį kainavo apie 64 Eur, tačiau neigiamų dukros pažymių už anglų kalbą dienyne yra daugiau nei teigiamų, papildomiems matematikos užsiėmimams buvo išleidžiama vidutiniškai 32,50 Eur per mėnesį, tačiau už matematiką dukros gaunami pažymiai nėra patenkinami. Atsakovas svarstė, ar pinigai yra naudojami efektyviai, svarstė, ar nereikėtų atsisakyti tokių išlaidų. Atsakovas nurodė, kad higienos išlaidoms, kurios apima higienos reikmenis, kirpimą, patalynę, rankšluosčius, turėtų per mėnesį užtekti 8 Eur, vietoje ieškovės nurodomų 42,73 Eur, o vasaros stovyklos galimai taip pat nėra pirmo būtinumo. Atsakovas taip pat pastebėjo, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jam gimė antras vaikas, atsakovas paėmė naują vartojimo kreditą, šiuo metu gauna apie 712 Eur dydžio darbo užmokestį.
5. Triplike atsakovas papildomai paaiškino, kad jo turtinė padėtis ne tik ne pagerėjo, bet ir pablogėjo, o dukros poreikiai iš esmės nepadidėjo. Atsakovas atkreipė dėmesį tai, kad savivaldybės skiriama išmoka vaikui padidėjo, taip pat padidėjo ir atsakovo dukros išlaikymui mokama suma (dėl indeksacijos).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11025-647/2018 rezoliucinės dalies 5 punktą dėl periodinių išmokų dydžio, ir priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros E. G. išlaikymui 276 Eur periodines išmokas, mokamas kas mėnesį iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad į vaiko išlaikymui gautas lėšas ieškovė A. G. turi uzufrukto teisę.
7. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai civilinėje byloje Nr. e2YT-11025-647/2018 2018 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė A. G. ir T. G. santuoką bendru šalių sutarimu ir patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, ir dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio. Taigi, tiek T. G., tiek ir A. G. 2018 m. rugpjūčio 29 d. kreipdamiesi į teismą vertino, kad dukrai iki jos pilnametystės (t. y. iki (duomenys neskelbtini)) T. G. skiriamas 200 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas bus proporcingas dukros poreikiams bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas teismo sprendimas, patvirtinęs šalių sutartį, įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Ieškovė 2020 m. vasario 4 d., t. y. praėjus vos šiek tiek daugiau nei vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama padidinti dukrai atsakovo mokamo išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 350 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020 ieškinys buvo atmestas. Teismas šiame sprendime pažymėjo, kad ieškovė turėjo įrodyti esminį vaiko poreikių bei išlaidų jiems pokytį nuo 2018 m. spalio 19 d. Teismas nurodė, kad ieškovė pakankamai nepagrindė jos nurodytų išlaidų dukros išlaikymui dydžio.
Šalies argumentai
8. Ieškovė 2021 m. gruodžio 23 d. dar kartą kreipėsi į teismą su prašymu padidinti dukrai atsakovo teikiamą išlaikymą, ieškovė siekė, kad išlaikymas būtų padidintas iki 300 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimui einant į pabaigą, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo savo reiškiamą reikalavimą atsakovui sumažino iki 289,23 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pragyvenimo lygis nuolat brangsta, šis ieškovės argumentas nėra pagrindas ieškinio tenkinimui, nes skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio jis kas mėnesį teikė dukrai 205 Eur dydžio išlaikymą, o nuo 2022 m. vasario mėnesio teikia 227 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, nuo 2023 m. vasario mėnesio dukrai teikia 276 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, taigi atsakovas išlaikymą dukrai teikia teisės aktų nustatyta tvarka įvertindamas infliacijos įtaką. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukrai augant didėja ir jos poreikiai, šis ieškovės argumentas nėra pagrindas ieškinio tenkinimui, tai ieškovei buvo išaiškinta teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020.
9. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pakeisti priteistą dukros išlaikymo dydį, detaliai nurodydama visus dukros poreikius (maistas, higienos priemonės, būreliai, korepetitoriai, rūbai, avalynė, draudimas, akiniai ir kt.), tačiau iš esmės visi šie vaiko poreikiai egzistavo tiek 2018 metais, kai teismas patvirtino šalių taikiai susitartą išlaikymo dydį, tiek ir 2020 m. gruodžio 1 d., kai įsiteisėjo ieškovės ieškinio dėl išlaikymo padidinimo netenkinantis teismo sprendimas. Tai, kad minėtiems poreikiams patenkinti reikalinga didesnė pinigų sumą dėl išaugusių kainų, kaip minėta, nėra pagrindas keisti teismo sprendimo. Nors ieškovė buvo atstovaujama byloje profesionalios teisininkės (advokatės), teismas dar kartą išaiškino ieškovei byloje įrodinėtinas aplinkybes, t. y., jog ieškovė, siekdama, kad teismas padidintų jau priteistą išlaikymo dydį, turėtų įrodinėti dukros poreikių esminį padidėjimą, kokios atsirado papildomos dukros išlaikymo išlaidos, kurios sudaro reikšmingą dalį dukros išlaikymo išlaidų, vis dėlto, ieškovė į šį teismo išaiškinimą nebuvo linkusi įsiklausyti, prašė jos nepertraukinėti, leisti išsisakyti, net du kartus pareiškė nepagrįstus nušalinimus teisėjai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsižvelgiant į tai, kad dėl infliacijos šalyje ir išlaikymo indeksacijos šiuo metu atsakovas jau moka 276 Eur dydžio išlaikymą dukrai, teismas vertino, kad yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymo sumą iki minėto dydžio. Teismo vertinimu šis dydis užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkins ne tik būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir leis skirti dėmesio vaiko laisvalaikiui, pomėgiams, atsižvelgiant į vaiko amžių. Byloje nėra pateikta įrodymų apie objektyvias priežastis, nepriklausančias nuo atsakovo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti reikiamas pajamas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
11. Teismas nurodė, jog nors ieškovės ieškinys nagrinėjamu atveju tenkintinas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo savo pareigos mokėti dukrai didesnį, nei santuokos nutraukimo metu 2018 m. spalio 19 d. sprendime patvirtintą šalių sutartą sumą (200 Eur), ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (2 550 Eur) iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (2 631,75 Eur) iš ieškovės nepriteistinos atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys iš esmės buvo tenkintas. Ilgus metus besitęsiantys teisminiai ginčai tarp ieškovės ir atsakovo neabejotinai turi neigiamą įtaką jų nepilnametei dukrai, kuriai dabar ir taip yra sunkesnis gyvenimo tarpsnis dėl paauglystės laikotarpiu patiriamų iššūkių, nes būtent šiuo amžiaus tarpsiu vyksta ryškūs fiziologiniai ir socialiniai pokyčiai, dažnai stipriai keičiasi gyvenimo samprata, formuojasi moralinės vertybės, pasikeičia atsakomybės prasmės suvokimas. Abiejų tėvų pareiga užtikrinti vaikų interesą augti saugioje, ramioje aplinkoje bei abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės lemia, kad nepilnamečių vaikų turintys tėvai privalo ieškoti lankstesnių sprendimų ir bendradarbiauti tarpusavyje. Vykdydami šią pareigą, tėvai būtų ne tik sutaupę ne mažas pinigų sumas, kurias šiuo atveju abu išleido advokatų pagalbai apmokėti, bet ir būtų užtikrinę psichologiškai sveikesnę vaikui aplinką, geresnius tarpusavio santykius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas T. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinį teismas iš dalies tenkino nenustatęs jo tenkinimo materialiųjų teisinių pagrindų, nes visas ieškovės įrodinėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstomis. Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus priėjęs išvados apie (patikslinto) ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, teismas be jokio pagrindo patikslintą ieškinį iš dalies tenkino. Teismo argumentai nėra laikomi teisiniais pagrindais peržiūrėti (padidinti) išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas savo sprendime pripažino, kad infliacija nėra pagrindas padidinti vaikui išlaikymą. Atsakovo galimybės užsidirbti pajamas ar darbingumas taip pat nėra teisiškai reikšmingi priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nes tai nėra byla dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, o dėl jo padidinimo. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu - padidėjimu ar sumažėjimu. Kad teismas sprendimu siekė palikti esamą padėtį akivaizdžiai patvirtina tai, kad nepaisant ieškovei nepalankių teismo sprendimo argumentų išlaikymas visgi buvo padidintas - tačiau tik iki indeksuoto išlaikymo dydžio, kurį atsakovas moka nuo 2023 m. vasario mėn. dėl galiojančio išlaikymo indeksacijos, o ne dėl ieškovės patikslinto ieškinio pagrįstumo. Skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta, nuo kurios datos pirmosios instancijos teismas padidino išlaikymą nepilnametei dukrai. Tiek pirminiu, tiek ir patikslintu ieškiniu išlaikymą nepilnametei dukrai ieškovė prašė padidinti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, byla teisme iškelta 2021-12-27. Ši vieta pirmosios instancijos teismo sprendime yra tiesiog nutylėta, sudarant įspūdį, kad išlaikymas padidinamas nuo 2023 m. vasario mėn., nors motyvuojamosios teismo sprendimo dalies argumentacija rodo kitokias išvadas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė A. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pagrindinis atsakovo apeliacinio skundo tikslas yra ne pats teismo nustatyto priteistino išlaikymo dydžio (276 Eur) kvestionavimas, o atsakovo siekis tam tikra prasme „nubausti“ ieškovę (tuo pačiu ir nepilnametę dukrą) reikalaujant atlyginti jo patirtas (ir toliau vis patiriamas) bylinėjimosi išlaidas. Neturėtų turėti esminės reikšmės aplinkybės, kurioms esant šis dydis buvo teismo pasirinktas ir nustatytas: svarbu yra tai, kad tai bent iš dalies atliepia nepilnametės dukters interesą gauti lėšas, būtinas jos vystymuisi užtikrinti. Byloje pateikta daugybė rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad dukters poreikiai padidėjo iš esmės, nes ji susiduria su brendimo laikotarpiu kylančiais sunkumais, jai reikalinga psichologinė ir kitokia med. pagalba, yra padidėję poreikiai į tinkamą sveikatos priežiūrą, taip pat reikalauja lėšų ir jos ugdymo proceso organizavimas. Atsakovas viso proceso metu vengė teikti duomenis apie tikrąją savo šeimos turtinę padėtį, teismas tokį jo vengimą toleravo. Teismas pripažino, kad ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakovu, ieškinyje nurodė, kad taikus ginčo sprendimas yra galimas. Šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės buvo nulemtos atsakovo pasirinkto procesinio elgesio. Priteisus atsakovui jo patirtas išlaidas iš ieškovės būtų iš esmės pažeisti nepilnametės dukters interesai, nes išlaidų suma būtų mažinama dukters poreikių tenkinimas. Atsakovas ir toliau nesiekia ieškoti taikaus sprendimo, didina išlaidas, kurias galėtų skirti nepilnametės poreikių tenkinimui. Teismo sprendimo motyvuose apie pakeisto išlaikymo priteisimo momentą yra kalbama, tačiau aiškios pozicijos sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nesuformulavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai civilinėje byloje Nr. e2YT-11025-647/2018 2018 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d.), kuriuo nutraukė A. G. ir T. G. santuoką bendru šalių sutarimu ir patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, ir dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio. Taigi, tiek T. G., tiek ir A. G. 2018 m. rugpjūčio 29 d. kreipdamiesi į teismą vertino, kad dukrai iki jos pilnametystės (t. y. iki (duomenys neskelbtini)) T. G. skiriamas 200 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas bus proporcingas dukros poreikiams bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.
16. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinį teismas iš dalies tenkino nenustatęs jo tenkinimo materialiųjų teisinių pagrindų, nes visas ieškovės įrodinėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
17. Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994-04-19, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).
18. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami ir yra prieštaringi. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas iš esmės atmetė visus ieškovės ieškinio argumentus, taip tarsi darydamas išvadą, kad ieškinio tenkinti nėra pagrindo, tačiau ieškinį tenkino. Teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti nustatęs, jog atsakovas jau moka 276 Eur dydžio išlaikymą dukrai ir vertino, kad tai yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymo sumą iki minėto dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negali sutikti. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas privalo vertinti ar iš esmės pasikeitė šalių (ieškovės ir atsakovo) turtinė padėtis bei ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Tik išsamiai įvertinęs ir ištyręs šias aplinkybes teismas gali spręsti dėl pagrindo pakeisti išlaikymo dydį. Taip pat teismas, nusprendęs pakeisti priteisto išlaikymo dydį, sprendime turi nurodyti nuo kurio momento yra priteisiamas pakeistas išlaikymas, ko šiuo atveju skundžiamame sprendime padaryta nebuvo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu sprendimu pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvų prieštaringumas ir nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog aukščiau identifikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas ir prieštaringumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, todėl liko neatskleista bylos esmė.
20. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo T. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.