Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-08-14 · Administracinė byla Nr. eAS-433-662/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-14
Bylos Nr.
eAS-433-662/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00909-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Iveta Pelienė, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Prienų rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-433-662/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00909-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimus: „Ar buvo nustatyti pažeidimai pagal mano rašytus pareiškimus ir skundus? Jei taip, tai kada ir kokie? Jei ne, tai kodėl?”.

Pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. vasario 24 d. su pareiškimu kreipėsi į Administracijos Prienų seniūnijos seniūnę dėl daromo remonto ir keliamo triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad savaitgaliais dėl keliamo triukšmo atliekant remonto darbus negalėjo pailsėti. Prašė paaiškinti, ar Administracijos Prienų seniūnijos seniūnė, vykdydama savo funkcijas, tiria rašomus pareiškimus ir skundus, ar buvo nustatyti pažeidimai pagal pareiškėjos pareiškimus ir skundus, jei taip, kada ir kokie, jei ne, kodėl. Taip pat reikalavo nurodyti, kada bus baigti remonto darbai, kas šiuos darbus atlieka, koks triukšmo lygis yra leistinas, ar tikrinamas triukšmo lygis, jei ne, kodėl ir kas tai turi daryti.

Pareiškėja teigė, kad pareiškimą pasirašė elektroniniu parašu ir išsiuntė elektroniniu paštu 2024 m. vasario 24 d. Atitinkamai 2024 m vasario 26 d. ji gavo pranešimą, kad jos prašymas gautas.

Pareiškėja nurodė, kad pareiškimas buvo įteiktas, tačiau administracinio sprendimo, t. y. atsakymo į pareiškime pateiktus klausimus – „Ar buvo nustatyti pažeidimai pagal mano rašytus pareiškimus ir skundus? Jei taip, tai kada ir kokie? Jei ne, tai kodėl?” – Administracija iki šiol nepateikė.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus ir Klaipėdos rūmuose yra gautos trys bylos pagal pareiškėjos skundus Administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas nagrinėjamoje byloje yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu kaip ir nurodytose bylose.

III.

Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi skiriasi šios bylos ir teismo nurodytose bylose skundų dalykai, t. y. skunduose suformuluoti atskiri (individualūs) materialiniai teisiniai reikalavimai. Nors teismo nurodytose administracinėse bylose skundo reikalavimai kildinami iš to paties pareiškėjos pareiškimo, tačiau teismui pateikti skundai nelaikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme, todėl pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose nėra išspręstas pareiškėjos skundų priimtinumo klausimas, taigi byla dar nėra iškelta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą nustatęs, kad teismo žinioje yra trys administracinės bylos: Nr. eI2-10790-979/2024, Nr. eI2-10786-473/2024 bei Nr. eI2-10784-609/2024 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad administracinės bylos Nr. eI2-10790-979/2024, Nr. eI2-10786-473/2024 bei Nr. eI2-10784-609/2024 skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo iškeltos, kadangi jose nebuvo išspręstas skundų priimtinumo klausimas. Be to, visose bylose skundo dalykas skiriasi.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Atitinkamai teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024). Teismui nenustačius ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ normą, yra akcentavęs, kad teismas gali atsisakyti priimti skundą išsiaiškinęs, jog teisme yra iškelta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą, t. y. teismas turi nustatyti, ar paduotas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje (žr., pvz., 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-190/2009; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-897-520/2016). Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys skundo elementai – ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-702-624/2020). Teismas, atsisakydamas priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių, taip pat įvertinti, ar pagal atskirai paduotus skundus inicijuojamos bylos dėl tapačių teisinių santykių ir skunduose suformuluotais reikalavimais iš esmės siekiama tapačių teisinių pasekmių (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-217-822/2020; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-815/2021; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-326-662/2024).

Bylos iškėlimas teisme sukelia lis pendens (laukianti byla) teisinius padarinius – pareiškėjas praranda teisę pareikšti tapatų skundą kitam teismui, o kitas teismas negali nagrinėti tapačios bylos, kuri jau yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Lis pendens yra neigiama teisės kreiptis į teismą prielaida, neleidžianti nagrinėti teisme tapačios bylos, jeigu ją jau nagrinėja kitas teismas. Ši taisyklė yra susijusi su teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia, teismo sprendimo privalomumo principu, tačiau ji yra taikoma tik tuomet, kai viename teisme jau yra iškelta byla, o kitas teismas sprendžia analogiškos bylos iškėlimo klausimą ar nagrinėja analogišką bylą ir nustato kitos tapačios bylos nagrinėjimo teisme faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-992-756/2017; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-77-520/2023).

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo žinioje byla gali būti tik po to, kai ji yra iškeliama, t. y. išsprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2015; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, gali atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nustatęs, kad tuo metu teismo žinioje jau yra priimtas nagrinėti to paties asmens, kurio skundo priėmimo klausimą sprendžia, tapatus skundas.

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad:

1. Administracinėje byloje Nr. eI2-10790-979/2024 Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. paklausimą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Teismas konstatavo, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

2. Administracinėje byloje Nr. eI2-10784-609/2024 Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. paklausimą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vertino, kad pareiškėjos skundas yra nenagrinėtinas teismų;

3. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. gegužės 30 d. buvo iškelta administracinė byla Nr. eI2-10786-473/2024 pagal pareiškėjos skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamos Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutarties priėmimo metu pareiškėjos skundo priėmimo klausimas administracinėse bylose Nr. eI2-10790-979/2024, Nr. eI2-10786-473/2024 bei Nr. eI2-10784-609/2024 dar nebuvo išspręstas, t. y. šių administracinių bylų teismo žinioje nebuvo. Dėl šios priežasties, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. teismo žinioje nebuvo bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Papildomai patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimo metu administracinėje byloje Nr. eI2-10786-473/2024 pareiškėjos skundų priėmimo klausimas jau yra išspręstas. Nurodytoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Ši administracinė byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teismo.

Kaip minėta, administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, gali pripažinti paduotų skundų tapatumą tik nustatęs, kad teismo žinioje yra skundas, kurio visi elementai – ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas – yra tapatūs. Teismas turi įvertinti lyginamų skundų dalykų ir pagrindų tapatumą, t. y. privalo tinkamai (sistemiškai ir detaliai) išnagrinėti kiekvieno skundo argumentų pakartotinumą, taip pat nustatyti, ar pagal atskirai paduotus skundus inicijuotose bylose dėl tapačių teisinių santykių iš esmės siekiama tapačių teisinių pasekmių (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-815/2021; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-326-662/2024 ir jose nurodytą praktiką).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, iš esmės negalėjo įvertinti skundų nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI2-10786-473/2024 tapatumo, nes, priimant skundžiamą nutartį, administracinės bylos Nr. eI2-10786-473/2024 teismo žinioje nebuvo. Todėl nustatyta ir aptarta nauja aplinkybė, kad pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo žinioje jau yra iškelta nurodyta administracinė byla pagal pareiškėjos skundą, nekeičia padarytos išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti, o Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinėje byloje buvo sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, byla nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjos naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022, 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasIveta PelienėDalia Višinskienė