Utenos apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, J. M. gynėjui advokatui Antanui Skrebutėnui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Švenčionių rajono sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo J. M. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teikime pareiškėjas viešosios įstaigos Švenčionių rajono sveikatos centras nurodė, kad J. M. nustatytas (duomenys neskelbtini). 1993 m. avarijos metu patyrė sunkią galvos traumą, po traumos ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, elgėsi agresyviai artimųjų atžvilgiu, dėl to ne kartą buvo gydytas psichiatrijos stacionaruose, eilę kartų keitėsi diagnozės. J. M. nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). J. M. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) bei stebimas VšĮ Švenčionių rajono socialinio centro Psichikos sveikatos centre.

2. Sveikatos centro komisija, 2026 m. vasario 26 d. nustatė, kad per pastaruosius šešis mėnesius J. M. būklė stabilesnė. Nustatyta, kad psichikos sveikatos būklėje išlieka (duomenys neskelbtini), epizodiškai atsisako valgyti. Mąstymas skurdus, stokojantis nuoseklumo. Kritika savo psichikos sveikatos būklei ir įvykdytai nusikalstamai veikai minimali. Jo elgesys stokoja adekvatumo, todėl sunkiai prognozuojamas. Praeityje buvo gydymosi režimo pažeidimų, piktnaudžiavimo alkoholiu. J. M. reikalingas intensyvus gydymas keliais psichotropiniais vaistais. Komisija mano, kad socialinis paciento pavojingumas nepakito, nesumažėjo, todėl komisija rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūromis sąlygomis – J. M. pratęsti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis numato, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

7. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta 2016 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinės teismo nutartimi J. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, jam skirta dviejų metų laisvės apribojimo bausmė. Bausmės atlikimo metu daug kartų buvo gydytas įkalinimo įstaigų ligoninės Psichiatrijos skyriuje. 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartimi J. M. skirtos bausmės vykdymas sustabdytas, po bausmės skyrimo sutrikus J. M. psichikos sveikatos būklei ir jam paskirta priverčiamoji medicininė priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotojoje psichikos sveikatos įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2023 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės rūšis buvo pakeista iš priverstinio stacionarinio gydymo į priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. J. M. gyvena (duomenys neskelbtini), stebimas bei gydomas VšĮ Švenčionių raj. sveikatos centre. 2023 m. liepos 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi priverstinis ambulatorinis gydymas pratęstas. Pablogėjus elgesio sutrikimams sergant (duomenys neskelbtini)2023 m. du kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bendra tvarka. (duomenys neskelbtini) nustatyta 2023 m. pirmos hospitalizacijos metu. Po gydymosi stabilios psichikos sveikatos būklės pasiekti nepavyko. Padidėjus J. M. socialiniam pavojingumui, 2024 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi J. M. priverčiamosios medicinos priemonės rūšis pakeista iš priverstinio ambulatorinio gydymo į priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2025 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi J. M. priverčiamosios medicinos priemonės rūšis buvo pakeista iš priverstinio stacionarinio gydymo į priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

8. Nagrinėjamu atveju prie teikimo pridėtoje komisijos išvadoje nurodyta, kad J. M. būklė stabilesnė, per pastaruosius šešis mėnesius psichinė emocinė būsena pasikeitė. Pastaruoju metu atsisako eiti į valgyklą motyvuodamas tuo, kad neturi apetito. Didžiąją dienos dalį praleidžia savo kambaryje. Gulėdamas lovoje ir žiūrėdamas į vieną tašką. Su kitais (duomenys neskelbtini) nebendrauja, kalbasi su savimi apie nebūtus dalykus. J. M. pavojingumas nesumažėjo ir yra sunku prognozuoti jo tolimesnę psichikos sveikatos būklę.

9. Sveikatos priežiūros įstaigos komisijos 2026 m. vasario 26 d. išvadoje pateikti duomenys, sveikatos priežiūros įstaigos atstovės paaiškinimai, teikime išdėstyta pozicija, leidžia daryti išvadą, kad J. M. psichikos būklė nepagerėjo, potencialus pavojingumas neišnyko, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Pratęsti J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūromis sąlygomis, taikymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.