Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. M., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016 m. spalio 10 d., apie 16.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,04 promilių girtumas, konflikto metu tyčia dešine ranka sudavė nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip tris, savo tėvui P. M. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad jis kartu su savo tėvu P. M. gyvena Minties g. (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir tėvo 2016 m. spalio 10 d., apie 17.00 val., kilo žodinis konfliktas dėl dingusių cigarečių. Tuo metu jis buvo šiek tiek neblaivus, kadangi dieną buvo išgėręs pusę butelio alaus. Kaltinamasis aiškino, jog jis rėkė ant tėvo, priekaištavo šiam dėl cigarečių dingimo. Tėvas jam sakė, kad nežino, kur jo cigaretės, jų nematė. Tuomet jis nesusilaikė ir trenkė tėvui ranka į galvos sritį. Kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali, bet galėjo suduoti ne daugiau kaip tris smūgius. Kur tiksliai pataikė, taip pat pasakyti negali. Po smūgių sudavimo tėvas kažkur išėjo, o jis liko namuose. Po kurio laiko atvažiavo policija ir jį sulaikė. (b. l. 25)

Ikiteisminio tyrimo metui nukentėjusysis P. M. parodė, kad su savo sūnumi J. M. gyvena (duomenys neskelbtini), jie kartu veda bendrą ūkį. Sūnus yra labai irzlus, agresyvus, dažnai rėkia ant jo ir jis turi daryti tai, ką sūnus sako. Sūnus iš jo reikalauja pinigų, kad nupirktų alkoholinių gėrimų. Sūnus 2016 m. spalio 10 d., apie 16.55 val. pradėjo iš jo reikalauti cigarečių, bet jis nežinojo, kur jos padėtos, jų nematė. Sūnus vis rėkė ant jo, o galiausiai pradėjo mušti. Sūnus trenkė dešine ranka kelis kartus jam į kairės pusės veido sritį, taip savo veiksmais sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą. Jo veidas sutino, skaudėjo galvą. Nukentėjusysis nurodė, kad jam pavyko ištrūkti, jis nubėgo pas kaimynę kviestis pagalbos. Greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo, bet jis atsisakė vykti į ligoninę. (b. l. 13)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 10 d. 16.52 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pas pranešėją į namus atėjo 81 metų amžiaus kaimynas ir paprašė iškviesti policiją, nes jį sumušė neblaivus sūnus. (b. l. 4-5)

Iš P. M. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 10 d. 16.55 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus J. M., kuriam buvo nustatytas 1,04 promilių girtumas, jį užpuolė, trenkė kelis kartus dešine ranka į kairės pusės veido sritį. Po smūgio jam ištino veidas, iššoko didelis gumbas, P. M. patyrė stiprų fizinį skausmą. (b. l. 6)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 16.55 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) yra smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvykus į nurodytą vietą buvo išsiaiškinta, kad policijos pareigūnus kvietė P. M.. Buvo nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 16.55 val., neblaivus J. M. užsipuolė P. M. dėl dingusių cigarečių. Tėvui atsakius, kad jokių cigarečių nematė, J. M. kumščiu trenkė tėvui į kaktos sritį kairėje pusėje. P. M. nurodė, kad sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Pats J. M. nurodė, kad tėvo nemušė, sėdėjo savo kambaryje ir klausėsi muzikos. (b. l. 16-18)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių, patekus į butą dešinėje pusėje yra virtuvė, kurio bendra tvarka nepažeista, toliau paėjus dešinėje pusėje yra kambarys, kurio bendra tvarka nepažeista. (b. l. 8)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. spalio 16 d. 17.35 val. J. M. buvo nustatytas 1,04 promilių neblaivumas. (b. l. 29)

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

J. M. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausme. (b. l. 49-50)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pats J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, J. M. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo P. M. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, P. M. protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad J. M. 2016 m. spalio 10 d., apie 16.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,04 promilių girtumas, konflikto metu tyčia dešine ranka sudavė nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip tris, savo tėvui P. M. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. J. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo tėvui.

J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. J. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas J. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia. J. M. anksčiau yra teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, yra baustas administracine tvarka (b. l. 36-37), yra neįgalus (nustatytas 35 procentų darbingumas) (b. l. 28). Įvertinus aptartas aplinkybes, J. M. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas didesnis nei Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad J. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje nustatyta, kad J. M. naują nusikaltimą padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis bendrintina su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 10 d. 17.33 val. iki 2016 m. spalio 12 d. 13.55 val. (dvi dienos).

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtąją bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir J. M. paskirti laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 10 d. 17.33 val. iki 2016 m. spalio 12 d. 13.55 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. M. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka;

8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.