Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas), Loretos Ulbienės ir Stasio Lemežio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria pratęstas nuteistojo J. M. laikymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas iki teismo sprendimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo J. M., bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu J. M. skirta ir neatlikta bausme ir J. M. skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas, kuriame siūloma nuteistajam J. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BPK 394 str.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, J. M. skirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui, taip pat šia teismo nutartimi J. M. ekspertizės atlikimui buvo atiduotas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo J. M. atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi J. M. perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kurioje nutarta jį laikyti iki teismo sprendimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo J. M., bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gegužės 13 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pratęsė J. M. laikymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminą iki teismo sprendimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo J. M., bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 13 d.

Skundu nuteistasis J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. pratęstą jo laikymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminą ir leisti jam važiuoti namo. Nuteistasis nurodo, kad nutartyje nurodytos aplinkybės, kad jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kad negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad jo elgesys neprognozuojamas ir jis yra socialiai pavojingas, neatitinka tikrovės. Nuteistasis yra sveikas, supranta savo veiksmų esmę, geba juos valdyti, yra tvarkingas ir padorus pilietis. Nuteistasis prašosi namo, nes jam reikia prižiūrėti sergantį tėvą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su teismui pateikta baudžiamąja byla, nuteistojo asmens byla, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė pratęsti nuteistojo laikymo gydymo įstaigoje terminą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 393 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai asmeniui po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pradedamos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės. BPK 141 straipsnio nuostatos numato, kad tuo atveju, jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam (kaltinamajam) daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, jis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

Iš byloje esančio 2018 m. kovo 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus rašto (b. l. 86) bei 2018 m. vasario 13 – kovo 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-19/2018, apylinkės teisme gauto jau po skundžiamos nutarties priėmimo (b. l. 104-111), matyti, kad atlikus J. M. stacionarią teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę, buvo nustatyta, kad J. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas, jam yra rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Taigi skundo argumentai, kad 11 punkte nurodytos aplinkybės, kurios taip pat nurodytos ir skundžiamoje nutartyje, neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti, nes jas patvirtina bylos duomenys – ekspertinio skyriaus raštas bei pats ekspertizės aktas. Pirmiau išvardinti duomenys taip pat rodo, kad J. M. pavojingumas dėl jo psichinio sutrikimo neišnyko ir jo tolesnis laikymas gydymo įstaigoje yra reikalingas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo J. M. apylinkės teisme bus sprendžiamas 2018 m. birželio 4 d.

Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė pratęsti nuteistojo laikymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminą, pagrindas tolesniam nuteistojo laikymui gydymo įstaigoje nėra išnykęs, nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 141 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo J. M. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.