Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. M. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarties, kuria tenkintas Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiama 2019 m. sausio 3 d. nutartimi pagrįstai J. M. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

Nustatyta, jog J. M. stacionare stebimas nuo 2018–03–30 ir gydytojų psichiatrų komisija 2018 m. gruodžio 6 d. Dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 618 nurodė, kad J. M. psichinė būsena stebėjimo laikotarpyje dar nebuvo stabili, klinikiniame vaizde stebimi mąstymo sutrikimai pagal formą – rezonuojanti, mažo produktyvumo, pagal turinį – interpretaciniai susidorojimo fragmentiniai kliedesiai; išlieka visiškai nekritiškas savo būsenai. Nuotaikos formos kiek pažemėję, emocijos skurdžios, stereotipiškos, socialiniai ryšiai nepakankami, ateities planai stokoja aiškumo. Nagrinėjamu atveju padaryta išvada, jog stacionarinio gydymo metu J. M. psichikos būklė nėra stabili, dėl ko reikia tęsti gydymą stacionare.

Skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti minima Komisijos išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir apylinkės teismo sprendimu. Taigi aplinkybių visuma šiuo metu patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti J. M. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis yra psichiškai sveikas, nepaneigia paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai J. M. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį ar ją keisti, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti J. M. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.